Baudžiamoji byla Nr. N1-2358-655/2014
Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01314-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.4.2.; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3.;
1.2.14.1.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,
sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,
dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,
gynėjai advokatui Adolfui Remeikiui,
įstatyminei atstovei J. Š.,
vertėjai Svetlanai Minakovai,
dalyvaujant civiliniams ieškovams I. Č., G. Č., R. K.,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) Vilniuje, reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1d, 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., padarymu,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
V. J. pagrobė svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Nusikalstamos veikos padarytos esant šioms aplinkybėms:
2013-09-17, apie 11. 30 val., A. S. g. 7, Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiosios I. Č., V. J. jai iš rankų griebė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S II“, priklausantį I. Č. motinai G. Č. ir pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai G. Č. priklausantį 610 Lt vertės turtą,
2013-12-03, apie 15. 30 val., Vilniaus g. 33, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašė mažamečio K. Z. paskambinti. Pastarajam davus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661“, 100 Lt vertės, priklausantį K. Z. motinai R. K., V. J., imitavo pokalbį ir su telefonu bandė pasišalinti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas L. L., tokiu būdu pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą.
V. J. dėl jam įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad tą dieną miesto centre prie Maximos parduotuvės su merginomis gėrė alų. Jis buvo su draugu ir norėjo paimti telefoną, o po to ji parduoti. Merginos paprašė parodyti telefoną, tačiau kai ši padavė, paėmęs jį pabėgo. Norėjo atiduoti jį į lombardą, tačiau nepasisekė. Telefoną perdavė pažįstamam, vėliau policijos pareigūnams nurodė pas ką yra telefonas. Jis buvo paimtas ir grąžintas nukentėjusiajai. Tai buvo SAMSUNG modelio telefonas, už kurį gavo 200 Lt. Kur išleido pinigus, neprisimena. Telefoną NOKIA paėmė iš berniuko, kuriam 11-12 metų. Paprašęs leisti paskambinti, paėmė telefoną, apsimetė, kad skambina ir bandė pabėgti, bet buvo sulaikytas. Atsakydamas į nukentėjusios R. K. klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad taip padarė todėl, kad norėjo turėti telefoną (b.t. 1, b.l. 75-76, 142).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos sunkiems nusikaltimams, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis BPK 273 str., teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo taip pat įrodyta kita bylos medžiaga. Įrodymais, patvirtinančiais tai, kad kaltinamasis V. J. padarė jam įkaltintas nusikalstamas veikas, teismas pripažįsta nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo faktą, padarytos žalos dydį.
Liudytoja (nukentėjusioji) I. Č. parodė, kad 2013-09-17, apie 11. 30 val., Smetonos g. 7, Vilniuje, namo kieme stovėjo laikydama dešinėje rankoje savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S II“. Stovėdama gėrė alų kartu su nepažįstamu jaunuoliu. Vaikinas prisistatė kaip Stiopa, sakė, kad yra iš Naujosios Vilnios. Su šiuo Stiopa susitiko Karoliniškių mikrorajone, prie Karoliniškių poliklinikos, jį atvedė jos draugas Maksas, pavardės nežino. Trise užėjo į parduotuvę „Iki“, ji nupirko alaus ir trise gėrė alų Smetonos gatvėje, kieme, Stiopa visą laiką prašė, kad ji parodytų jam savo telefoną, tačiau ji jam nerodė telefono. Apie 11. 30 val. ji išsitraukė savo telefoną tam, kad pasiklausytų muzikos ir Stiopa griebė jai iš rankos telefoną ir pabėgo link Gedimino prospekto. Maksas jai pasakė, kad jam paskambins ir telefoną jai gražins, tačiau ji nepatikėjo, kad telefonas jai bus gražintas, todėl kreipėsi į policiją. Dėl šio įvykio jai padaryta 1 000 Lt žala. Papildomai apklausiama I. Č. parodė, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, priklauso jos mamai. Dėl telefono vagystės turtinė žala padaryta ne jai, o mamai, kuri pirko telefoną ( b.t.1, b.l. 12-13,14-15).
Liudytoja G. Č. parodė, kad jos dukra Ingrida yra invalidė nuo vaikystės, turi psichinę negalią, todėl kartais nesuvokia savo veiksmų, elgiasi kaip vaikas. 2013-09-17, tikslaus laiko neatsimena, dukra, grįžusi namo papasakojo, kad iš jos pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Papasakojo, kad susitiko su vaikinu vardu M., M. atėjo ne vienas, su kažkokiu draugu, M. draugas griebė iš I. rankų telefoną ir pabėgo. Šį telefoną pirko sau, dukra paėmė jį pasinaudoti kurį laiką, jis buvo nupirktas 2013-08-09 už 610 Lt. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja dėl turtinės žalos. Taip pat nori pareikšti civilinį ieškinį 610 Lt (b.l. 17-18).
Liudytojas R. R.-B. parodė, kad pažįsta V. ir M., jų pavardžių nežino. 2013 m., rudenį, tikslios datos neatsimena, sutiko V., su kuriuo buvo M., kuris kažkur išėjo. V. jo paklausė, ar jam nereikia mobiliojo ryšio telefono, ištraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsug Galaxy S II“, telefonas buvo su guminiu pilkai-juodu apvalkalu, tvarkingas. Jis paklausė, iš kur pas jį tas telefonas, V. atsakė, kad čia jo draugės telefonas, jie nori išgerti, o pinigų nėra, taip pat pasakė, kad kitą dieną atneš pakrovėją ir dokumentus. Paprašė už telefoną 200 Lt. Jis patikėjo V., nepagalvojo, kad telefonas gali būti vogtas, be to telefonas buvo tvarkingas ir V. pažadėjo atnešti pakrovėją ir dokumentus, sumokėjo už telefoną 200 Lt. Daugiau V. nematė, žadėtų dokumentų ir pakrovėjo jis neatnešė. Jam skambino, tačiau susisiekti nepavykdavo, nes šis ragelio nekėlė. Kadangi neturėjo pakrovėjo, telefonu nesinaudojo, tik kartais žaidė jame žaidimus. Po kelių dienų, konflikto metu, telefoną jis pametė (dėl to įvykio 1 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas. Telefonas, kurį jis nupirko iš V., yra 1 PK. Dėl to, kad nupirko iš V. pats nežinodamas vogtą telefoną ir jam sumokėjo 200 Lt, patyrė turtinę žalą, tačiau civilio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš, V. pretenzijų neturi. Pirkdamas telefoną nežinojo, kad jis vogtas (b.t.1, b.l. 26-27).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. R.-B. atpažino V. J. ir parodė, kad tai yra būtent tas vaikinas, kuris pardavė jam mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S II“. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. R.-B. atpažino M. J. ir parodė, kad tą dieną kai Vadimas pardavė jam mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S II“ Maksimas atvažiavo kartu su V., pasisveikinus ir šiek tiek pasikalbėjus M. kažkur išėjo, paliko jį su V.. Kai V. pasiūlė jam nupirkti telefoną, M. jau nebuvo, jis negirdėjo jo ir V. pokalbio, kai jis pirko telefoną taip pat nedalyvavo (b.t.1, b.l. 28-32, 33-37).
2014-01-31 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. J. atžvilgiu (b.t.1, b.l. 94-96).
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2013-12-03, apie 16. 15 val., jai paskambino mažametis sūnus K. Z. bei pasakė, kad nepažįstamas vaikinas atvirai pavogė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės. Šį telefoną jam padovanojo močiutė. Taip pat sūnus papasakojo jog gatvėje einantys žmonės sulaikė vagį ir grąžino sūnui mobiliojo ryšio telefoną. Dėl šio įvykio turtinies žalos ji nepatyrė. Sūnus sužalojimų nepatyrė. Dėl turtinės žalos civilinio ieškinio reikšti nenorės (b.t.1, b.l. 120-121).
Liudytojas mažametis K. Z. parodė, kad 2013-12-03, apie 15. 20 val., ėjo iš mokyklos, esančios Vilniuje, Vokiečių g. Jam einant Vilniaus gatve, jį sustabdė nepažįstamas jaunuolis, kuris paprašė paskambinti, pasakė, kad baigėsi jo telefono sąskaita. Jis nieko blogo neįtarė, todėl davė savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661“. Nepažįstamas vaikinas bandė skambinti, o jis stovėdamas šalia išgirdo, kaip operatorius pranešė, jog tokio numerio nėra, nors vaikinas imitavo, kad su kažkuo kalba. Netrukus nepažįstamas vaikinas jo mobiliojo ryšio telefoną įsidėjo į savo striukės dešinės pusės kišenę ir pradėjo bėgti, tada suprato, kad vaikinas pavogė telefoną. Jis pradėjo šaukti: „gelbėkit, vagis“. Vaikinas, kuris pavogė telefoną bėgdamas užsuko už pastato kampo, todėl jis nematė kaip jis buvo sulaikytas, be to, kaip tik tuo metu prašė praeivės moters, kad duotų telefoną paskambinti mamai. Netrukus išgirdo, kaip kažkas vyrišku balsu šaukia: „ateik, ateik“. Jis priėjo ir pamatė, kad vagis guli ant žemės, o jį, kaip suprato, kad nepabėgtų, laiko kitas jam nepažįstamas vaikinas. Tada tas vaikinas iš sulaikyto vaikino kišenės ištraukė jo telefoną ir padavė jam. Mano, kad vaikinas, kuris sulaikė vagį, matė, kaip vyko visa šita situacija, todėl žinojo, kad iš jo buvo pavogtas telefonas (b.l. 126).
Liudytojas V. R. parodė, kad 2013-12-03, apie 15. 40 val., dirbdamas su T. B., iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog paskambinęs pranešėjas pranešė, jog Vilniaus g. 33, Vilniuje, prie Sveikatos apsaugos ministerijos sulaikė jaunuolį, kuris iš vaiko pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Per 2-3 minutes atvyko į nurodytą vietą, kur pastebėjo, kad ant šaligatvio šalia įėjimo į ministeriją yra paguldytas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo -V. J.. Jį laikė L. L., kuris paaiškino, kad išgirdęs vaiko šauksmą, sulaikė jau bėgantį vaikiną, kuris iš vaiko pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Sulaikytąjį V. J. pristatė į policijos komisariatą, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b.t.1, b.l. 127).
Liudytojas L. L. parodė, kad 2013-12-03, apie 15. 35 val., išėjo iš kavinės „Soul box“, esančios Vilniuje, Vilniaus gatvėje. Tuo metu telefonu jis kvietė taksi, kai išgirdo vaiką šaukiant, kad pavogė telefoną. Pamatė, kad pro Sveikatos apsaugos ministerijos aikštelę bėga jam nepažįstamas vaikinas, girdėjo kaip žmonės šaukė „laikykite jį“, pamatęs bėgantį asmenį pradėjo bėgti paskui jį, pagavo ir pargriovė ant žemės. Tada priėjo žmonės su vaiku, vaikas pasakė, kad iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną, kad tai padarė būtent jo sulaikytas asmuo. Pasakė sulaikytam asmeniui, kad jis atiduotų telefoną, kurį pavogė iš vaiko, tada jis iš savo striukės dešinės kišenės išsitraukė telefoną, padavė jam, o jis paklausęs vaiko ar tai jo telefonas ir vaikus pasakius, kad jo, telefoną atidavė vaikui. Po ko paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie telefono vagystę iš vaiko. Atvykus policijos pareigūnams sulaikytą asmenį perdavė jų žinion (b.t.1, b.l. 128).
Teismo ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. J. pagrobė svetimą, G. Č. priklausantį turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą, R. K. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos tinkamai. Teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, būdamas nepilnametis, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse gydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas ( b.t.1, b.l. 168, 181,183)
Teismas, įvertinęs skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į V. J. padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnį ir pobūdį į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra VšĮ (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 48 straipsnyje ir 61 straipsnyje nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto vidurkio.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė nekeistina.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 297, 298, 301, 302, 307 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a :
V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.
V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1d. 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant jį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 06 val. ir tęsti mokslą.
Vadovaujantis BK 641sraispsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 06 val. ir tęsti mokslą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo įteikimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė