Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-212-952/2023
Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00020-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.10.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugpjūčio 14 d.
Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei,
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovams – Juditai Vilkei, Donatui Miliui,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L.,
jo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,
nukentėjusiajam A. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. priimto nutarimo Nr. 40-ANR_N-5917-2023 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. L. 2023 m. balandžio 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2023 m. kovo 24 d. 10.00 val., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, įvažiuodamas į automobilių plovyklą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to vairuojamo automobilio stogu kliudė įvažiavimo į plovyklą viršutinį angokraštį. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, kitas turtas neapgadintas, apgadintas tik automobilis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių plovykla drausta nuo nelaimingų atsitikimų, žalos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 426 str. 1 d., 417 str. 7 d. numatytus nusižengimus.
2023 m. birželio 29 d. nutarimu administracinė teisena A. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant nusižengimo sudėties. Už nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą A. L. skirta 10 Eur bauda.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2023 m. liepos 18 d. gautas A. L. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2023 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą – administracinę teiseną A. L. atžvilgiu nutraukti, nepadarius administracinio nusižengimo. Skunde nurodė, kad vykdant savo darbines funkcijas ir įvežant automobilį į plovyklą, nejuto, kad būtų ją apgadinęs ar kaip paveikęs, byloje nėra įrodymų, kad automobilį varant į plovyklą, jis buvo apgadintas. Teikiant paslaugas, kyla civiliniai santykiai, todėl šiuo atveju galėjo kilti deliktinė atsakomybė, o ne padaryta žala įvertinta kaip KET pažeidimas. Atsakomybei kilti būtina nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Nebuvo atlikta sugadinimų ekspertizė, netikrinta ar pažeidimai padaryti plovykloje.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su A. L. skundo reikalavimais. Mano, kad byloje yra pakankamai duomenų A. L. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo ir atsakomybei konstatuoti. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą policijos įstaigoje, nebuvo nustatinėjamas padarytos materialinės žalos dydis, nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo nurodytą žalos dydį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudusi, todėl materialinės žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. nurodė, kad savo pateiktą skundą palaiko, nes neteisingai pateikti kaltinimai. Atvažiavęs po penkių dienų, vairuotojas pasakė, kad jie galėjo nubraukti stogą, kuris buvo jau parūdijęs. Plovykloje yra dveji vartai: vieni skirti autobusams, kiti - lengviesiems automobiliams. Didieji vartai tą dieną, kai plovė autobusiuką, neveikė, bet žmogus prašė nuplauti ir išvalyti autobusiuką. Jis pažiūrėjo, kad autobusiukas gali netilpti pro lengvųjų automobilių duris, todėl paprašė plovėjo, kad žiūrėtų, jog nekliudytų per įvažiavimą. Jis stovėjo ir žiūrėjo, o kai įtartinai priartėjo prie durų, jį sustabdė. Jis išlipo, pažiūrėjo, nuėjo pas direktorių ir klausė ką daryti. Tada trys vyrai susėdo į autobusiuką ir jis gerokai pažemėjo, todėl įvažiavo. Autobusiuką išvalė, nuplovė ir išvarė vėl įsėdus vyrams. Plovėjas stogo neplovė, nes autobusiukas yra aukštas, nelipo ant kopėčių ir nežiūrėjo. Po penkių dienų atvažiavo savininkas ir pasakė, kad sugadintas stogas. Nuėjo ir pažiūrėjo su direktoriumi ir matė, kad tas stogas jau buvo parūdijęs, naujų defektų nebuvo. Matėsi, kad defektai seni, šviežių pažeidimų nebuvo. Sakė, kad suskilęs stop ženklas, bet jis jo nematė. Jei skarda būtų siekusi įvažiavimą, būtų buvęs garsas, bet jokio garso nebuvo. Jokių dažų ant durų nebuvo likę. Plovykla filmuojama, bet įrašas saugomas tik tris dienas, o jis atvažiavo po penkių dienų. Kai buvo pas tyrėją, žiūrėjo miesto kameras ir matėsi, kad stogas jau buvo pažeistas. Gali būti, kad automobilio savininkas taip siekia susitvarkyti automobilio stogą. Jis jokio triukšmo, įvarant automobilį, negirdėjo. Sprendimą įsodinti tris vyrus į automobilį priėmė direktorius. Pats direktorius įvykio vietoje nebuvo. Paaiškinime buvo sutikęs, kad padarė nusižengimą, bet po to, kai pamąstė, suprato, kad negalėjo apgadinti automobilio. Kai sulipo vyrai į autobusiuką, jo galas buvo dar lauke. Jis išlipęs nematė, kad autobusiuko galas būtų atsirėmęs į staktą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. T. parodė, kad atvarė į plovyklą autobusiuką. Po to, kai pasiėmė automobilį, po kelių dienų pastebėjo apgadinimus. Jie atsirado, nes buvo varyta į plovyklą, kuri netinka tokio dydžio automobiliams. Kaip paaiškino plovykloje, kitos durys, kur buvo galima įvažiuoti su autobusiuku, neveikė tuo metu. Kreipėsi į plovyklą, kad atlygintų jam padarytą žalą, tačiau direktorius atsisakė atlyginti žalą. Jis, apžiūrėjęs plovyklą, pastebėjo, kad ant durų angos yra jo automobilio dažų žymės. Iškvietė policiją, jie viską užfiksavo. Po kiek laiko gavo informaciją, kad reikia kreiptis į draudimą. Draudimas žalos neatlygino, nes žala neviršija 500 Eur. Automobilis Kasko draudimu nebuvo apdraustas. Jam pasiūlė kreiptis į bendrovę dėl žalos atlyginimo. Ketina kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Anksčiau autobusiuko stogas nebuvo subraižytas, buvo priekyje atsilupę dažai. Priekis lindo, o galas nuo ašies nebelindo, buvo apgadinta, sudaužyta lempa. Atvykęs į plovyklą pasiimti automobilio, viso to nematė, nes automobilis yra aukštas. Jis atvarė mašiną, paliko lauke, atvažiavo ir pasiėmė lauke. Įbrėžimus pastebėjo, kai dirbo aukščiau pasilipęs ir pamatė nubraižymus. Lempa buvo sudaužyta po plovimo, nes kai montavo kamerą gale, ji nebuvo sudaužyta. Penktadienį varė į plovyklą, o nubraižymus pastebėjo ketvirtadienį, po savaitės. Atvažiavo su tuo pačiu automobiliu ir ėjo pas direktorių, jis pažiūrėjo ir liepė važiuoti lauk. Kitą kartą jis atvažiavo vėl ir pasiūlė įvažiuoti ir pažiūrėti, ar gali pravažiuoti. Tada pradarė duris ir jis pastebėjo dažus ir nebevarė į plovyklą. Kai jis pastebėjo dažus, niekas su juo nebekalbėjo. Žalos jam iki šiol neatlygino. Iš policijos gavo pranešimą, kad jis turi kreiptis į draudimą. Pas jį visada būdavo įjungtas registratorius, bet per vėlai pastebėjo ir įrašas buvo neišlikęs. Vaizdo įrašų iš „(duomenys neskelbtini)“ neprašė, nes jų prašė policija ir draudimas. Direktorius ir darbuotojai neigia, kad padarė žalą. Negalėjo kitur būti padaryti pažeidimai, nes anksčiau jų nebuvo. Automobilio niekam perdavęs anksčiau nebuvo, kitoje vietoje apgadintas negalėjo būti. Automobilį galėjo vairuoti jo žmona, bet jis visada tada būna artu, kiti asmenys autobusiuko nevairuoja. Kai nusipirko automobilį, jo priekyje buvo atsilupę dažai, bet gale nubrozdinimų nebuvo. Iki nuvarymo į plovyklą, automobilio vizualinę apžiūrą darė prieš tirs-keturias dienas. Kai parsivarė iš plovyklos, žiūrėjo ketvirtadienį, nes buvo pasilipęs. Pamatė ne tą pačią dieną. Kai pastebėjo, kreipėsi tą pačią dieną. Korozija tose vietose iškart įsimetė, nes buvo lietingos dienos, todėl iškart parūdijo. Vertinimą darė draudimas, dažytojai sakė, kad užtenka ir kelių dienų. Žalą vertino draudimas. Automobiliu niekas kitas nesinaudojo. Transporto priemone jis naudojasi apie metus su puse, yra palankstyta šonuose, tačiau tie palankstymai padaryti seniau.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad jam pasakė, jog jis turės išvalyti autobusiuką - nuplauti išorę, išvalyti vidų. Jis sutiko. Kolega A. L. jo paprašė, kad jis pažiūrėtų ar įvažiuos pro duris. Jis priešais autobusiuką atsistojo ir žiūrėjo ar tilps. A. L. pradėjo važiuoti ir jis ties viduriu pamatė, kad nebetilps ir mosikavo rankomis, kad sustotų. Nuėjo pažiūrėti ar daug trūksta, ar mažas tarpas. Pažiūrėjo, kad nėra labai mažas tarpas, nusprendė, kad su didesniu svoriu mašina gali pasėsti. A. L. nuėjo į servisą ir pasikvietė tris automechanikus, kad įsėstų. Įsėdo, mašina pasėdo ir saugiai įvažiavo. Iš priekio jam atrodė, kad autobusiuko galas remiasi į staktą. Stogas rėmėsi į gumą, jis palipęs nebuvo. Iš šono matėsi, kad remiasi į gumą, o ne į staktą. Žibintas buvo iš galo, nematė, ar žibintas pažeistas. Žibintas yra labiau išlindęs. Jis stebėjo iš vidaus, automobilis važiavo priekiu. Kai važiavo su įsėdusiais vyrais, tai nebestebėjo. Jis valė vidų ir nuplovė išorę, nepastebėjo sudužusio žibinto. Paaiškinime nurodė, kad iš priekio jam atrodė, kad stogas remiasi, bet nesirėmė, buvo tarpas per porą pirštų. Guma jau rėmėsi į stogą. Jis pamatė, kad stogas įsirėmė į stogą ir iškart sustabdė. Į Gumą buvo įsirėmę ties automobilio viduriu. Kai pamatė, kad remiasi, pasakė, kad sustotų, jis iškart sustojo. Kai išlipo, automobilis nepasikėlė. Plaunant automobilį, jis jokių pažeidimų nepastebėjo. Varant automobilį į plovyklą, automobilio brėžimo garso negirdėjo. Automobilio galas buvo šiek tiek iškeltas, jei jis nebūtų iškeltas, būtų įvažiavęs.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas D. M. nurodė, kad palaiko atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad yra surinkta pakankamai įrodymų A. L. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo konstatuoti. A. L., vairuodamas nukentėjusiajam priklausantį automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, įvažiuodamas į automobilių plovyklą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko vairuojamo automobilio stogu kliudė įvažiavimo į plovyklą viršutinį angokraštį, apgadindamas vairuotą automobilį.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kelių eismo taisyklių (toliau ir taisyklės) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
A. L. skirta administracinė nuobauda dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, įvažiuodamas į automobilių plovyklą neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to vairuojamo automobilio stogu kliudė įvažiavimo į plovyklą viršutinį angokraštį ir apgadino automobilį.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Byloje nekilo ginčas dėl to, kad nukentėjusiojo A. T. automobilį į plovyklą įvarė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L.. Byloje kilo ginčas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. automobilio vairavimo nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, dėl ko buvo apgadinta nukentėjusiojo A. T. transporto priemonė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad būtent jam varant į plovyklą automobilį, buvo apgadintas automobilio stogas.
Teismas, ištyręs (peržiūrėjęs) byloje esančius vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, sugretinęs šių įrodymų turinį su liudytojų A. L. ir M. K. parodymais, nukentėjusiojo A. T. parodymais ir byloje esančia eismo įvykio vietos schema, byloje užfiksuotais eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės apgadinimais (automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimais – nubrėžtas transporto priemonė stogas, jis suraižytas, dažai atsilupę, įskilęs galinis STOP žibintas), pripažįsta, kad šie įrodymai, patvirtina A. L. kaltę dėl jam inkriminuoto KET pažeidimo, lėmusio eismo įvykį.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiojo A. T. teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir atitinka bylos tyrimo metu duotus parodymus. Sutiktina, kad nukentėjusysis, pasiimdamas savo transporto priemonę iš autoplovyklos, galėjo iškart ir nepastebėti įbrėžimų, nes kaip matyti iš įvykio vietos fotonuotraukų, automobilio aukštis yra 2,21 m., todėl tikėtina, kad asmuo neapžiūrėjo automobilio stogo, atsiimdamas automobilį.
Teismas neturi pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes jie prieštarauja bylos tyrimo metu jo duotiems parodymams. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. teismo posėdžio metu duotus parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, nėra pagrindo sutikti, kad A. L. tuoj po įvykio davė neteisingus parodymus, o vėliau, viską ramiai apmąstęs, įvertino situaciją ir jau davė teisingus, t. y. sau palankius parodymus. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. žodžius paneigia eismo įvykio metu darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad įvažiavimo į plovyklą aukštis yra 2,22 m., o automobilio aukštis yra 2,21 m., automobilio galinis STOP žibintas yra iškilęs dar aukščiau. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad įvažiavimo į autoplovyklą anga žemėja, todėl visiškai tikėtina, kad automobilis, jį varant į autoplovyklą, galėjo siekti įvažiavimo angą ir taip buvo padaryti automobilio apgadinimai. Tai patvirtina ir bylos tyrimo metu administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. duoti parodymai, kur jis apklaustas parodė, kad jis galėjo varydamas automobilį į ne mikroautobusams skirtą garažą, truputį apibraižyti, bet tai buvo netyčia.
Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojo M. K. parodymai bylos tyrimo metu yra prieštaringi, nes vienu metu jis nurodo, kad stebėjo įvažiuojantį mikroautobusą, tačiau apklausos pabaigoje nurodė, kad jei būtų vyrai įsėdę į mikroautobusą prieš įvažiuojant į plovyklą, nebūtų A. L. apgadinęs automobilio, nes vyrų svoris buvo nemažas ir automobilis nusėdo, tad lengvai išvažiavo iš lengvųjų automobilių autoplovyklos. Nors bylos nagrinėjimo metu liudytojas nurodė, kad matė, kaip įvažiuojantis mikroautobusas atsirėmė į garažo pakeliamų durų gumą ir nurodė, kad automobilis dar nesiekė įvažiavimo viršutinės angos, tačiau sunkiai tikėtina, kad liudytojui būnant priekyje įvažiuojančio mikroautobuso ir gumai dengiant įvažiavimo kraštą, jis galėjo nepasilipęs matyti, kaip įvažiuojantis autobusiukas remiasi į durų gumą, bet nesiremia į įvažiavimo viršutinę angą.
Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad mikroautobuso sugadinimai yra arčiau mikroautobuso galo. Kaip nurodė nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir liudytojas, mikroautobusas yra aukštėjantis į galą, todėl ir padaryti sugadinimai atitinka eismo įvykio metu padarytus sugadinimus. Nesutiktina su teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. ir jo atstovo advokato Daliaus Vaičiulio išsakytais argumentais, kad mikroautobuso stogo apgadinimai yra seni, nes yra surūdiję. Šiuos argumentus paneigia fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad dalis nubrėžimų yra aprūdiję, o dalis yra neaprūdiję. Be to iš teismui pateiktų autoplovyklos įvažiavimo angos viršutinio krašto fotonuotraukų matyti, kad vietomis yra stebimi pilkos spalvos dažai, kurie vizualiai atitinka mikroautobuso spalvą.
Teismas atkreipia administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. dėmesį į tai, kad vairuotojo pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 punktas) reiškia, jog vairuotojas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į eismo sąlygas bei eismo situaciją, privalo įvertinti ir imtis tokių atsargumo priemonių, kokios tuo atveju yra būtinos eismo saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turėdamas bendrąją pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš įvažiuodamas į automobilių plovyklą, nebuvo pakankamai atidus, neįsitikino, kad įvažiuoti į plovyklą yra saugu, privalėdamas įsitikinti, kad garažo angos aukštis yra pakankamas mikroautobusui įvaryti, šios pareigos nesilaikė, dėl ko buvo apgadinta nukentėjusiajam A. T. priklausanti transporto priemonė ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-5917-2023 yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu 640 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas,
n u t a r i a :
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundo ir palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.
Teisėja Deimantė Andrulytė