Civilinė byla Nr. 2-949-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02671-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl ieškovo pažeistų teisių pripažinimo ir žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. 2017 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnį ir neteisėtai atsisakė priimti procesinius sprendimus dėl pateiktų trijų pareiškimų su įrodymais atnaujinti procesus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamosiose bylose Nr. I-165-831/2009, Nr. I-2-218/2016, Nr. I-68-720; 2) pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika visos institucijos organizuotai instancine tvarka slepia savo turto ir kyšių prievartavimą, plėšikavimą bei kitą nusikalstamą žmoniškumui veiklą, todėl privalo atsakyti visu savo 5,8 aukso atsargomis arba 206 milijonais eurų vertės pagal uncijos kursą turtu už Vokietijos Federacinės Respublikos ir jos piliečių įžeidinėjimą ir žeminimą bei persekiojimą ir šias 5,8 tonų aukso atsargas arba 206 milijonus eurų pritiesti ieškovui ir tuo pačiu Vokietijos Federacinei Respublikai, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Anglijos valstybiniam bankui Londone. 
2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakyta priimti (b. l. 13–14).
3. Ieškovas A. B. 2017 m. sausio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 17–18).
4. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovui A. B. nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti (b. l. 19–20).
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nepašalinus atskirojo skundo trūkumų (b. l. 27). Teismas nurodė, kad ieškovas ištaisė vienintelį trūkumą, t. y. procesinis dokumentas buvo ieškovo pasirašytas, tačiau iš procesinio dokumento turinio, jog įžeidžiantys teiginiai Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu pašalinti nebuvo.
6. Ieškovas A. B. 2018 m. vasario 9 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties (b. l. 29).
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties atsisakė priimti (b. l. 32). Teismas nurodė, kad ieškovas pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties sąmoningai atkartoja įžeidžiančius teiginius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu. Teismas vertino, kad nėra pagrindo tokį atskirąjį skundą priimti, kuris savo turiniu iš esmės atspindi ieškinyje bei kituose skunduose išvardintus teiginius ir reikalavimus, kurių trūkumus teismas nustatė.  
8. Ieškovas A. B. 2018 m. kovo 2 d. pateikė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarčių, kuriuose prašė šias nutartis panaikinti (b. l. 35–36).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovo A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarčių atsisakė priimti (b. l. 39).
10. Teismas nurodė, kad kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).
11. Taip pat teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino  jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų.  Vilniaus apygardos teisme 2018 m. vasario 9 d. paštu buvo gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties, tačiau teismas nustatęs, jog ieškovas pateikęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties sąmoningai atkartoja įžeidžiančius teiginius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi tokį skundą atsisakė priimti.
12. Ieškovas, pateikęs atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. vasario 13 d. nutarčių sąmoningai atkartoja įžeidžiančius teiginius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu. Teismas vertino, kad nėra pagrindo priimti atskiruosius skundus, kurie savo turiniu iš esmės atspindi ieškinyje bei kituose skunduose  išvardintus teiginius ir reikalavimus, kurių trūkumus teismas nustatė. Pažymėjo, kad tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas konstitucinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės; priimti atskirą nutartį ir apie nusikaltimo požymius pranešti absoliučiai korumpuotos kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinės prokuratūros generaliniam prokurorui“ ir „teisės viršenybei ir korupcijos garantui“ kriminalinės Lietuvos teritorijoje Daliai Grybauskaitei (b. l. 47). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 straipsnis, kadangi  nėra motyvų, kuriais būtų pagrįstas  atsisakymas priimti atskiruosius skundus todėl, kad yra parleisti atskirųjų skundų padavimo terminai ir tvarka. Todėl yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai ir nutartis yra naikintina.
2.   Skundžiamoje nutartyje pažeidžiama ieškovo teisė į apeliaciją, kadangi atskirieji skundai yra paduodami dėl neteisėtai ir nusikalstamai nustatytų trūkumų nutartyse, kurios priimamos tyčia vilkinant ieškinio priėmimą ir iš esmės bylos nagrinėjimą, atskiruosiuose skunduose nepašalinami tie patys trūkumai, dėl kurių neteisėtumo ir nepagrįstumo paduodami atskirieji skundai. Šios aplinkybės patvirtina, kad teisėja neduoda eigos atskiriesiems skundams dėl jos nutarčių, siekdama paslėpti organizuotą instancine tvarka savo ir savo bendrininkų antikonstitucinę kriminalinę veiką absoliučiai korumpuotos kriminalinės grupuotės „Lietuvos Respublika“ teritorijoje neva „nagrinėjant civilines, baudžiamąsias, administracines bylas“ turto, kyšių prievartavimo, plėšikavimo, tarptautinės teisės uždrausto elgesio su žmonėmis savanaudiškais kriminaliniais tikslais ir yra „absoliučiai korumpuota kriminalinė nusikaltėlė ir recidyvistė“.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. vasario 13 d. nutarčių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

      Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo

16. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius, numatytus CPK 306, 311, 338 straipsniuose. Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnis). Apeliantui per nustatytą terminą įvykdžius nutartyje nurodytus reikalavimus (ištaisius nustatytus trūkumus), skundas laikomas paduotu pradinio skundo padavimo dieną. Priešingu atveju, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1568-196/2017 ir šioje nutartyje nurodyta praktika).
17. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi apelianto ieškinį atsisakė priimti (b. l. 13–14). Gavęs apelianto atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė terminą apeliantui atskirojo skundo trūkumams pašalinti: atskirąjį skundą pasirašyti ir pašalinti atskirajame skunde naudojamus įžeidžiančius teiginius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu (b. l. 19–20). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas, kad apeliantas pašalino tik vieną atskirojo skundo trūkumą – pateikė pasirašytą atskirąjį skundą, tačiau įžeidžiantys teiginiai Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu pašalinti nebuvo (b. l. 27).
18. Apeliantas A. B. 2018 m. vasario 9 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuriame, be kita ko, prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti (b. l. 29). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties atsisakė priimti (b. l. 32). Teismas nurodė, kad apeliantas, pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties sąmoningai atkartoja įžeidžiančius teiginius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu. Teismas vertino, kad nėra pagrindo tokį atskirąjį skundą priimti, kuris savo turiniu iš esmės atspindi ieškinyje bei kituose skunduose išvardintus teiginius ir reikalavimus, kurių trūkumus teismas nustatė.  
19. Vertinant skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria apelianto atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. vasario 13 d. nutarčių atsisakyti priimti, teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar apeliantas pašalino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartyje nustatytus atskirojo skundo trūkumus.
20. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina pirmiausia tai, kad apeliantas atskirajame skunde atsakovėmis nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, taip pat ieškinyje bei atskiruosiuose skunduose dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 9 d., 2018 m. vasario 13 d. nutarčių (b. l. 17–18, 23, 29, 35–36) minėdamas kitas valstybines institucijas, Lietuvos Respublikos teismus, jų teisėjus, – juos įvardino aiškiai iškreipdamas oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, nepagarbiai ir įžeidžiančiai apibūdindamas juos kaip: „kriminalinė institucija“, „taip vadinama „teisėja“, „absoliučiai korumpuota kriminalinė institucija“ ir kt. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018).
21. Teismai taip pat ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja atitinkamą paties apelianto procesinį elgesį. Asmuo realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, taip pat ir apeliantui (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Apeliantas, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą teikdamas teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, tą daro tyčia, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis), todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad atsisakius priimti jo atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. vasario 13 d. nutarčių yra pažeidžiama apelianto teisė į apeliaciją laikytini nepagrįstais.
22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas trūkumų šalinimo institutu, nepaneigė apelianto teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, priešingai, sudarė galimybę nustatytus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties trūkumus pašalinti, tačiau apeliantas tinkamai tokia galimybe nepasinaudojo. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atskiruosiuose skunduose dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. vasario 13 d. nutarčių (b. l. 35–36) apeliantas sąmoningai atkartoja įžeidžiančius teiginius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. vasario 13 d. nutarčių atsisakyta priimti.
23. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo pranešti apie teisėjos procesinius veiksmus atitinkamoms institucijoms, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra nagrinėjamas apelianto atskirųjų skundų atsisakymo priimti pagrįstumo klausimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino skundžiamą nutartį teisėta ir pagrįsta, prielaidų konstatuoti teisėjos nusikalstamus veiksmus nenustatyta.

      Dėl procesinės bylos baigties

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis trūkumų šalinimą bei atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančių procesinės teisės normų bei šiuo aspektu suformuluotos teismų praktikos, atsisakė priimti apelianto atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. vasario 13 d. nutarčių, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Romualda Janovičienė