Baudžiamoji  byla Nr. 1-741-954/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46031-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.22.1.1; 1.2.22.9.2; 2.3.6.4.2;

2.3.6.4.5.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,

kaltinamajam A. M.,

nukentėjusiajam T. M., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. M.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovui Vygintui Aukštuoliui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 253 str. 1 d,., 258 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų - trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį, savadarbį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti pramoninės gamybos 7 mm kalibro žiedinio įskėlimo statybiniais montažiniais šoviniais, C kategorijos šaunamąjį ginklą - Vokietijos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, .380 ( 9mm) kalibro revolverį „ME Jaguar 80“ Nr. 169060“, vieną, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro ( 7,62x51 NATO) imitacinį šovinį, skirtą šaudyti 7.62 mm kalibro (7,62x51 NATO) įvairių modelių graižtviniams A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, kuriuos iki 2016 m. rugsėjo 28 d. 19.40 val. laikė savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, kol įvykio vietos apžiūros metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 253 str. 1 d.

Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – graižtvinį, pneumatinį „B3-3“ modelio, 5,5 mm kalibro šautuvą, kurį iki 2016 m. rugsėjo 28 d. 19.40 val. laikė savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, kol įvykio vietos apžiūros metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 258 str. 2 d.

Be to, jis 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 18.52 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Ž. E. Ž. g. 3-ojo namo kieme, Kaune, tyčia, be jokios priežasties vieną kartą šovė iš pramoninės gamybos “6“ modelio, 4.5  mm kalibro nešaunamojo ginklo, priskiriamo D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, nepilnamečiui sūnui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), pataikydamas į dešinę šlaunį, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės šlaunies šautiniu sužalojimu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. M. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo 28 d. apie 18 val. vakare grįžo iš darbo išgėręs. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) palėpėje. Su žmona ir sūnum T ir nebendravo, ir bendravo, buvo susipykę. Grįžo, įvyko konfliktas daugiau su T, kad telefoną turėjo. T prašė telefono, tačiau jis nedavė. Susipyko kieme prie namų, tuo metu ginklo neturėjo. T metė su obuoliu, pataikė į veidą. Dėl to supyko, prašė, kad atsikabintų. Buvo išgėręs pora bokalų alaus ir šimtą gramų degtinės. Nuėjo į palėpę pasiėmė ginklą, negalvojo, kad jis užtaisytas, norėjo pagąsdinti. Šovė į šoną, T pajudėjo į tą šoną ir pataikė. I. T. buvo apie 20 metrų, jis nebuvo šalia. Rankoj laikydamas šovė vieną kartą. T į jį šaudė iš kažkokio orinio, pataikė kažkur į krūtinę, o kur jis pataikė T, nežinojo. Po to nuėjo į palėpėje. Kai policija atvažiavo, buvo namuose, pats ir išėjo. Pripažįsta, kad T padarė sužalojimą. Revolverį „ME Jaguar 80“ įsigijo senais laikais, iš kur, neprisimena. Imitacinį šovinį irgi seniai, gal kai palėpę tvarkė neišmetė. Nešaunamąjį ginklą „B3-3“ pirko Aleksoto turguje prieš metus šaudyti į taikinius. Kiti šoviniai, kuriuos rado, buvo statybiniai. Savadarbis ginklas buvo jo paties darytas. Pripažįsta, kad turėjo šaunamuosius ginklus. Po įvykio su T bendravo, atsiprašė, T jam atleido. Savo tokį poelgį vertina blogai. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu 613 eurų sutinka, gaus darbą, sumokės (2 t., b.l. 23).

Kaltinamajam A. M. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo parodymų, A. M. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

• Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 1–ojo būrio vyr. patrulio R. A. 2016-09-28 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje fakto, kuriuo nustatyta, kad A. M. peršovė ginklu sūnaus T. M. koją, nustatytas sužalojimas dešinės kojos šlaunyje (1 t., b.l. 6,7);
• 2016-09-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūros metu rasti ir paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: revolveris „(duomenys neskelbtini) 9M/M KNALE, ME JAGUAR80, šalia jo detalė ir būgnas su vienu šoviniu, savadarbis šaudymo įrenginys iš dviejų dalių, 13 vnt. šovinių, 1 šovinys su užrašu „ 7,62x51 IK 03“, 2 ginklai, trys dėžutės šovinių (1 t., b. l. 8-15);
• 2016-11-18 Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-14690(10.1K), kuria konstatuota, kad ant įvykio vietoje rasto ir paimto revolverio, dalies, būgno ir būgne esančio šovinio rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neišryškėjo (1 t., b.l. 18-19);
• 2016-11-28 Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimo valdybos Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1496(10.1K), kuria nustatyta, kad tirti pateiktas objektas yra trumpa vamzdis, lygiavamzdis, vienašūvis, savadarbis šaunamasis ginklas. Jis pritaikytas šaudyti pramoninės gamybos 7 mm kalibro žiedinio įskėlimo statybiniais montažiniais šoviniais. Šis savadarbis šaunamasis ginklas šaudyti tinkamas. Savadarbiai šaunamieji ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami (1 t., b.l. 21-22);
• 2016-11-29 Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimo valdybos Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1499(10.1K), kuria nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaunamasis ginklas. Tai Vokietijos pramoninės gamybos, lygiavamzdis, trumpavamzdis, .380 ( 9 mm) kalibro revolveris ME JAGUAR80 Nr.169060. Revolveris skirtas šaudyti .380 ( 9 mm) kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais garsiniais ( signaliniais) šoviniais. Jis tinka šaudyti ir dujiniais šoviniais. Revolveris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pasukamoji revolverio būgnelio dalis sulūžusi, o išstumiantysis strypelis, kuris yra ir būgnelio ąšelė, tirti nepateiktas. Atlaužtas gaidukas nesifiksuoja kovinėje padėtyje, skėlimo mechanizme trūksta plokštelės tarp gaiduko ir skiltuvo, todėl revolveris šaudymui netinkamas. Kartu tirti pateiktas būgnelis yra šio arba kito tokio pat revolverio dalis. Vienoje pakuotėje su revolveriu tirti pateiktas šovinys yra D kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos 9 mm kalibro, dažų užtaisu užtaisyto šovinio, skirto atitinkamo kalibro ginklams, šaudantiems dažų užtaisu, šauta tūtelė. Tokie šoviniai netinka šaudyti iš pateikto revolverio. Trylika voke pateiktų šovinių nėra šaudmenys. Tai pramoninės gamybos, 7 mm kalibro statybiniai montažiniai šoviniai, skirti pramoninės gamybos atitinkamo kalibro statybiniams montažiniams pistoletams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš pateikto revolverio. Keturioliktas voke pateiktas šovinys yra šaudmuo. Tai pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7.62x51 NATO) imitacinis šovinys, skirtas 7,62 mm kalibro (7.62x51 NATO) įvairių modelių graižtviniams A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šie 14 vienetų šovinių netinka šaudyti iš pateikto revolverio (1 t. , b. l. 25-27);
• 2016-12-02 Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-1527 (10.1K), kuria nustatyta, kad abu tirti pateikti šautuvai yra nešaunamieji ginklai. Tai graižtviniai, pneumatiniai „B3-3“ modelio, 5,5 mm kalibro ir „6“ modelio, 4,5 mm kalibro šautuvai. Jie skirti šaudyti pramoninės gamybos atitinkamai 5,5 mm ir 4,5 mm kalibrų sviediniais  - kulkomis. „B3-3“ modelio, 5,5 mm kalibro šautuvas priskiriamas C kategorijos nešaunamiesiems ginklams, o „6“ modelio, 4,5 mm kalibro šautuvas priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Abu šautuvai šaudyti tinkami. Tirti pateikti šoviniai nėra šaudmenys ar jų dalys. Tai pramoninės gamybos 4,5 mm ( 89 vnt.) bei 5,5 mm ( 216 vnt.) kalibrų sviediniai – kulkos, skirti šaudyti iš tų kalibrų pneumatinių C ir D kategorijų nešaunamųjų ginklų. Jie tinkami šaudyti iš atitinkamo kalibro pateiktų šautuvų. Svetimkūnis, pašalintas iš T. M. šlaunies, nėra šaudmuo ar šaudmens dalis. Tai pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro sviedinio – kulkos, skirto šaudyti iš pneumatinių C ir D kategorijų nešaunamųjų ginklų, metalinė dalis. Ši metalinė dalis nėra tinkama konkretaus ginklo identifikavimui. Sprendžiant pagal kalibrą, ji galėjo būti iššauta iš tirti pateikto „6“ modelio, 4,5 mm kalibro šautuvo su pašalinta buože (1 t., b. l. 31-34);
• liudytojos, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. M. parodymais, kad ji ir nepilnametis sūnus T. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jie gyvena pirmame buto aukšte, o sutuoktinis A. M. gyvena tuo pačiu adresu, tačiau palėpėje. Įėjimas į butą yra bendras, tačiau skirtingi įėjimai į jos buto dalį ir palėpę. Su vyru kartu negyvena apie 5 metus, jų tarpusavio santykiai yra įtempti. A. M. dažnai girtauja, o būdamas neblaivus ją įžeidinėja, kelia konfliktus. 2016-09-28 apie 18.00 val. ji buvo priešais buto lango esančiame kiemelyje. Tuo metu iš palėpės nusileido A. M., priėjo, pradėjo ją keikti „kurva, kale“, klausdamas kur sriuba, kurios prašė ankščiau. Ji pastarajam atsakė, kad sriubos jis neėmė ir ją išvarė. A. M. toliau keikėsi, šaukė „dinkit iš čia“, nes sūnus kaip tik tuo metu buvo lauke. Sūnus neapsikentęs pasakė tėvui „kiek gali mamą kolioti“. A. M. nieko nesakęs nuėjo į palėpę ir netrukus grįžo. Jis rankose laikė ilgą, orinį šautuvą. Koks tiksliai buvo šautuvas nurodyti negali, gali pasakyti tai, kad jis buvo rusvos spalvos, ilgu vamzdžiu. Ji pradėjo šaukti sūnui, kad šis bėgtų. Sūnus paėjo tik pusmetrį, o A. M. nusitaikė. Tuo metu sūnus į A. M. metė obuolį. Tada A iššovė. Po šūvio sūnus pradėjo bėgti, o nubėgęs į virtuvę pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Ji pamatė, kad sūnaus dešinės kojos šlaunies vidinėje pusėje, kraujuoja. Liepusi sūnui užspausti žaizdą, ji iškvietė greitąją ir policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Ji matė, kaip pareigūnai nuvedė į tarnybinį automobilį A. M.. Tuo metu sūnus buvo greitosios automobilyje. Jos vyras visada jautė potraukį šaunamiesiems ginklams. Ar ginklų jis gali turėti nežino, nes pas jį užeina labai retai. Po įvykio greitoji sūnų pristatė į LSMUL KK Vaikų chirurgijos skyrių, kur buvo atlikta operacija, kurios metu iš šlaunies buvo pašalintas šaudmuo (1 t., b.l. 41-43,44);
• nepilnamečio nukentėjusiojo T. M., parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-09-28 apie 18.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savo kambaryje, pirmame aukšte. Mama, R. M. nešė sriubą tėvui A. M., kuris gyvena tame pačiame bute, antrame aukšte esančioje palėpėje. Būdamas savo kambaryje girdėjo kaip mamai nunešus sriubą, tėvas pradėjo ją keikti sakydamas „kurva“, daugiau lyg kitaip neiškeikė. Ką jis dar sakė  neatsimena, bet jis šaukė ilgai. Po to jis išėjo į lauką pavedžioti šunį. Nuėjo į kitoje gatvės pusėje esantį parką, kiuris yra šalia namų. Vedžiojant šunį, maždaug po 5 min., nuo to momento kai jis išėjo iš namų, išgirdo šaukiant tėvą. Jis šaukė, kad mama yra kurva. Atbėgęs iš parko, pamatė, kad kieme yra tėvas bei mama. Eidamas link tėvo, liepė jam užsičiaupti. Tada tėvas užlipo į viršų, jis tai matė, nes buvo atidarytos  buto durys bei matėsi laiptai. Jis stovėjo kieme kartu su mama. Netrukus pamatė, kad laikydamas rankose šautuvą, grįžta tėvas. Šautuvas orinis, bet šiek tiek perdarytas, į jį turi dėtis šratai rutuliuko formos, maždaug 0.2 mm. Ar tėvas jį tokį pirko nežino. Šautuvas buvo rudos spalvos. Prieš tai šautuvą jis buvo matęs vieną kartą, bet supakuotą dėžėje. Pamatęs, kad tėvas ateina su šautuvu, pradėjo trauktis, galvojo užlįsti už namo kampo ir taip pasislėps, kad tėvas nepataikytų į jį. Tuo metu jis kišenėje turėjo obuolį, todėl išsiėmė iš kišenės ir eidamas atbulomis, metė obuolį į tėvą, o pastarasis iššovė iš šautuvo. Jo mestas obuolys pataikė tėvui į dešinį skruostą. Ar nuo smūgio obuoliu tėvui veide liko sužalojimų, nepastebėjo. Po šūvio tėvas nubėgo į palėpę, o jis pajuto deginimą dešinėje šlaunyje, pačiame viršuje, link kirkšnies. Jis negalėjo paeiti, nes labai skaudėjo. Mamai, kuri įvykio metu stovėjo prie buto durų, liepė iškviesti greitąją. Po to, jis pats nušlubavo iki buto durų. Atvykę medikai, jį išvežė į klinikas. Taip pat atvyko 3-4 policijos automobiliai. Kas vyko toliau nematė, nes buvo greitosios automobilyje. Pas tėvą į palėpę užeina retai,  iki įvykio buvo maždaug prieš dvi savaites. Santykiai su tėvu būna tiek geri, tiek blogi, tai priklauso kokios jis grįžta nuotaikos, nes kartais grįžęs rėkauja. Kai būdavo pas tėvą, šis negirdavo, kad turi šautuvų. Jų nėra niekada matęs, matė tik tą iš kurio jis šovė į jį, nes jis gulėjo dėžėje prie lovos.  Kitų šautuvų pas tėvą nėra matęs, kad jis ką konstruotų taip pat nematė. Pats šiuo metu jokio šautuvo neturi, ankščiau turėjo, prieš pusmetį turėjo orinuką GLOC9, skirtą pramogai, bet jo jau neturi. Pas tėvą palėpėje nieko nėra laikęs, nieko panašaus į šautuvą pas tėvą nėra palikęs. Iš kur tėvas įsigijo šautuvą nežino. Minėjo, kad tėvo orinukas perdarytas, tai sužinojo iš chirurgo, kuris sakė, kad tokių orinukų nebūna, nes jie negali padaryti didelės žalos, net į ką nors pataikius. Klinikose buvo gydomas 7 dienas, po to gydymas buvo tęsiamas klinikoje „Inmedica“. Šiuo metu jaučiasi gerai, tik negali sulenkti kojos. Dėl šio įvykio patyrė fizinę žalą, psichologinės žalos nepatyrė (1 t., b. l. 49, 50);
• 2016-11-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G2848/2016(02) T. M. nustatyta dešinės šlaunies šautinis sužalojimas. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, aprašymas medicininiuose dokumentuose rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo būti padarytas šaunamuoju ginklu, vienu (ar daugiau) trauminių poveikių. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos surikdymu (1 t., b. l. 55-56);
• Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė A. M. civilinį ieškinį dėl 613,05 € žalos atlyginimo (1 t., b.l. 71,72);
• liudytojo J. G. parodymais, kad 2016-09-28 apie 19.00 val. Kauno apskrities VPK budėtojas gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Kaune vyras šaunamuoju ginklu šovė savo nepilnamečiui sūnui į koją, kuri kraujuoja. Nuvykus į įvykio vietą, įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti ir paimti šaunamieji ginklai bei įvairūs šoviniai. Visi daiktai buvo supakuoti ir surašyti įvykio vietos apžiūros protokole, grafoje „apžiūros metu paimti objektai“. Nori patikslinti tai, kad palėpėje pirmoje patalpoje, ant staliuko buvo medinė dėžė panaši į batų dėžę. Ji buvo apkrauta, iš kairės pusė į dešinę, įvairiais daiktais, sudėta krūva rūbų, televizorius ir šalia jo viena ant kitos sudėtos dvi metalinės apvalios dėžutės su šoviniais. Viršutinė dėžutė pilkos metalo spalvos, dangtelis iš dviejų raudonos ir baltos spalvų su užrašais. Apatinė dėžutė pilkos metalo spalvos, dangtelis mėlynos spalvos 2 atspalvių ir juodos spalvos su geltonos spalvos apvadu. Dėžutės buvo supakuotos kartu su akinių dėklu ir jame buvusiais šoviniais, taip pat vienu ant stalo rastu šoviniu su užrašais bei plastmasine dėžute su šoviniais, kuri buvo paimta iš patrulių, kurio konkrečiai neatsimena. Patruliai minėtą dėžutę paėmė  iš įvykio vietoje sulaikyto A. M. ir perdavė jam. Minėtų trijų dėžučių neįrašė į įvykio vietos apžiūros protokolo grafoje „apžiūros atlikimo eiga“ dėl to, kad įvykio vietoje buvo didelė netvarka, gausybė daiktų, tarp kurių jau apžiūrėjus vietą, jis praleido minėtas dėžutes su šoviniais, tačiau jos buvo paimtos, supakuotos. Iš įvykio vietos buvo užfiksuoti ir paimti visi tyrimui reikšmingi objektai (1 t., b. l. 77-78);
• Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. A. 2016-09-28 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo apklausos metu (1 t., b.l. 79);
• liudytojo R. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-09-28 patruliuojant su vyr. patruliais M. V. ir D. N., apie 18.54 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo radijo ryšiu buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus vyras A. M. šaunamuoju ginklu peršovė 16 metų amžiaus sūnui koją, kuri kraujuoja. Šiuo metu A. M. su ginklu yra užsidaręs kambaryje, apie įvykį informuota GMP, medikai vyksta į įvykio vietą. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kuri prisistatė R. M. ir vaikinas, kuris prisistatė - T. M.. Vaikinui buvo sužalota dešinės kojos šlaunis. R. M. ir T. M. paaiškino, kad tėvas peršovęs sūnui koją, pasišalino. Apžiūrint teritoriją bei namo vidų, buvo pastebėtas į verandą nulipęs vyriškis. Pastarasis sulaikymui nesipriešino, paklaustas kur yra padėtas ginklas iš kurios jis šovė į nepilnametį savo sūnų, paaiškino, kad šoviniai nuo ginklo yra jo kišenėje bei parodė, kur yra padėtas ginklas, kuris buvo rastas namuose tik įėjus, atremtas į laiptus. Atlikus sulaikytojo, kaip vėliau paaiškėjo A. M., dalinę asmens apžiūrą, dešinėje kelnių kišenėje dėžutėje buvo rasti orinio šautuvo šoviniai bei ant diržo - mobilaus telefono dėklas. Po to sulaikytasis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes R. M. su sūnumi nurodė, kad kambaryje yra dar ir revolveris, todėl patikrinus nurodytą palėpėje esantį buvo rastas išardytas revolveris, kuris buvo padėtas stalčiuje. R. M. nurodė, kad konfliktas su A. M. įvyko todėl, kad pastarasis vaikščiojo po kiemą su oriniu šautuvu, grasino nušauti ją ir sūnų. Kadangi A. M. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, sūnus T. M. bandydamas ją užstoti metė į tėvą kelis obuolius, o tuo metu A. M. nusitaikė su oriniu šautuvu ir šovė sūnui į dešinės kojos šlaunį. Atvykę greitosios pagalbos medikai sužalotą T. M. po apžiūros išvežė į LSMUL Kauno klinikų Vaikų skyrių. A. M. tolimesniam išsiaiškinimui pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS Budėtojų poskyrį, o pas jį rasti šoviniai, šautuvas bei revolveris perduoti į įvykio vietą atvykusiems Kauno apskrities VPK KP NVRS pareigūnams (1 t., b. l. 81);
• liudytojos M. V. parodymais, kurie yra analogiški liudytojo R. A. parodymams (1 t., b.l. 83);
• Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos mobilaus būrio vyr. patrulio A. D. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo apklausos metu (1 t., b.l.84);
• liudytojo A. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-09-28 apie 18.55 val., patruliuojant su vyr. patruliu M. Š., iš Kauno apskrities VPK budėtojo, radijo ryšiu buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur tėvas ginklu sužalojo nepilnametį sūnų. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko vyr. patruliai R. A., M. V. ir D. N., kurie link tarnybinio automobilio vedėsi įtariamąjį, kaip vėliau paaiškėjo A. M.. Sulaikytąjį asmenį, perėmė iš kolegų, uždėjo jam antrankius, atlikus A. M. dalinę asmens apžiūrą, draudžiamų daiktų, tame tarpe ir ginklų, pas jį nerasta. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. M. nurodė, kad konflikto su sūnumi T. M. metu, jis nuėjo pasiimti šaunamojo ginklo, iš kurio, neva gindamasis nuo nepilnamečio sūnaus, kuris pasak jo taip pat turėjo šaunamąjį ginklą, šovė į sūnų. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, A. M. ginklas, kuris buvo rastas namuose tik įėjus, prie laiptų, iš pirminės apžiūros buvo pneumatinis. A. M. nurodė, kad į sūnų T. M. jis šovė iš rasto prie laiptų šautuvo. Patikrinus buvo nustatyta, kad rastas ginklas yra neregistruotas, A. M. jokių minėto ginklo dokumentų neturėjo. Taip pat paaiškėjo, kad A. M. šaudamas į sūnų sužalojo jam koją. Vėliau greitosios medicinos pagalbos medikai T. M. išvežė į gydymo įstaigą. A. M., tolimesniam išsiaiškinimui, buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS Budėtojų poskyrį (1 t., b. l. 86);
• pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr.2743, kuriuo nustatyta, kad 2016-09-28 19.27 val. A. M. kraujyje rasta 0,95 promilių alkoholio (1 t., b.l. 96);
• kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 110,111) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo T. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. M. (1 t., b.l. 121,122).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnio 1 dalis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų - trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį, savadarbį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti pramoninės gamybos 7 mm kalibro žiedinio įskėlimo statybiniais montažiniais šoviniais, C kategorijos šaunamąjį ginklą - Vokietijos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, .380 ( 9mm) kalibro revolverį „ME Jaguar 80“ Nr. 169060“, vieną, pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro (7,62x51 NATO) imitacinį šovinį, skirtą šaudyti 7.62 mm kalibro (7,62x51 NATO) įvairių modelių graižtviniams A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, kuriuos kaltinamajame akte nustatytu laiku ir vietoje laikė, kol juos surado policijos pareigūnai.

BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo C kategorijos  nešaunamąjį ginklą – graižtvinį, pneumatinį „B3-3“ modelio, 5,5 mm kalibro šautuvą, kurį laikė savo gyvenamojo vietoje, kol jį surado policijos pareigūnai.

BK 140 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę kam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 18.52 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) 3 -ojo namo kieme, Kaune, smurtaudamas prieš šeimos narį – sūnų T. M., vieną kartą šovė iš pramoninės gamybos “6“ modelio, 4.5  mm kalibro nešaunamojo ginklo, priskiriamo D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, pataikydamas T. M. į dešinę šlaunį, tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos nariui – T. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., 258 str. 2 d. ir 140 str. 2 d. bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tris veikas (apysunkį nusikaltimą, nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą), jis neteistas (1 t., b.l. 128,129), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 130-131), nedirba (1 t., b.l. 132,133), registruotas Darbo biržoje (1 t., b.l.134), leidimo laikyti ginklą neturi (1 t., b.l.135). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2016.11.29-12.29 ekspertizės aktu Nr. 83TPK-329/2016 A. M. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas. A. M. nusikaltimo padarymo metu, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu ir nusikaltimo padarymo metu, A. M. nekonstatuojamas psichikos sutrikimas. Jam nereikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonių (1 t., b.l. 155-157).

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tiek visą byloje surinktą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesį, jog jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, nedirba, nesant jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai skirti švelnesnę bausmės ryšį – kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., skirtina laisvė atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 str. 2 d., griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Bausmės laikotarpis nustatytas artimas bausmės minimumui, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintų įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad A. M. paskirtos bausmės tikslai gali bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant terminui artimam bausmės vykdymo termino minimumui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, A. M. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2016-09-28 19.00 val. iki 2016-09-30 15.15 val. (dvi paros) (1 t., b.l. 106, 109).

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kauro teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 613,05 € žalos už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b.l. 71,72). Valstybinė ligonių kasa atlygindama gydymo įstaigai už nukentėjusiojo T. M. gydymą patyrė žalą. Tarp patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, jam buvo atlikta operacija, dėl ko Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigai. Kaltinamasis yra asmuo dėl kurio veiksmų atsirado žala, todėl pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 613,05 € žala už nukentėjusiojo gydymą.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su nuotraukomis (1 t., b.l.15), kompaktinis diskas su T. M. apklausomis (1 t., b.l. 51), paliktini byloje, revolveris „ME Jaguar 80“, jo dalis, būgnelis su viduje esančiu šoviniu, trumpavamzdis, lygiavamzdis, vienašūvis, savadarbis šaunamasis ginklas, 1 vnt. pramoninės gamybos , 7.62 mm kalibro (7,62x51 NATO) imitacinis šovinys, pneumatinis  „B3-3“ modelio, 5,5 mm kalibro nešaunamasis ginklas, 207 vnt. 5,5 mm kalibro sviedinių kulkų (1 t., b.l. 35-39) - perduotini Ginklų fondui, 13 vnt. pramoninės gamybos, 7 mm kalibro statybinių, montažinių šovinių, pneumatinis 6“ modelio, 4,5 mm kalibro nešaunamasis ginklas, 79 vnt. 4,5 mm kalibro, pramoninės gamybos sviedinių – kulkų (1 t., b.l. 35-39) – grąžintini kaltinamajam, šratas išimtas iš T. M. šlaunies (1 t., b.l. 35-39) – sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str.,  273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 253 str. 1 d. ir 258 str. 2 d. ir paskirti bausmes:

• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,
• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. – 6 (šešis mėnesius) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,
• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 str. 2 d. – 45 (keturiasdešimt penkių) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 5 d. bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 str. 1 d. ir 258 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 str. 1 d. ir 258 str. 2 d., subendrinti su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą basumą paskirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose

Vadovaujantis BK 641str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, A. M. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-09-28 iki 2016-09-30 (2 paros).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Lietuvos darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nuotraukomis, kompaktinį diską su T. M. apklausomis palikti byloje, revolverį „ME Jaguar 80“, jo dalis, būgnelį su viduje esančiu šoviniu, trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį, savadarbį šaunamąjį ginklą, 1 vnt. pramoninės gamybos, 7.62 mm kalibro (7,62x51 NATO) imitacinį šovinį, pneumatinį „B3-3“ modelio, 5,5 mm kalibro nešaunamąjį ginklą, 207 vnt. 5,5 mm kalibro sviedinių kulkų - perduoti Ginklų fondui, 13 vnt. pramoninės gamybos, 7 mm kalibro statybinių, montažinių šovinių, pneumatinį 6“ modelio, 4,5 mm kalibro nešaunamąjį ginklą, 79 vnt. 4,5 mm kalibro, pramoninės gamybos sviedinių – kulkų – grąžinti kaltinamajam, šratą išimtą iš T. M. šlaunies – sunaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, adresas Europos aikštė 1, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M. Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 613,05 € (šešis šimtus trylika eurų 05 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Algirdas Giedraitis