Civilinė byla Nr. e2A-365-480/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01102-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.12; 2.6.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Anitos Sereikienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Alytaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-84-418/2022 pagal ieškovės asociacijos Alytaus aeroklubo ieškinius atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Alytaus miesto savivaldybei dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2021 m. balandžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti Alytaus miesto savivaldybei priklausančio turto panaudos sutartį ir įpareigojimo panaudos pagrindais perduoti savivaldybei priklausantį turtą, trečiasis asmuo byloje – asociacija Dzūkijos aeroklubas.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė asociacija Alytaus aeroklubas kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriais prašė: 1) panaikinti 2021 m. balandžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Alytaus skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 2VĮ-245-(14.2.2 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nutraukimo bei panaudos teisių išregistravimo”, pripažįstant vienašališką 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 nutraukimą neteisėtu; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę panaudos pagrindais perduoti ieškovei laikinai, t. y. 5 metų terminui, neatlygintinai valdyti ir naudotis toliau Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lėktuvų angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lėktuvų angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sargų postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lėktuvų angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lėktuvų angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); lėktuvą JAK-52, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), lėktuvą JAK-18T, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), lėktuvą JAK-55 „Skorost“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), lėktuvą JAK-52 „Aerostar“ S.A. LY-AIR, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), lėktuvą JAK-52 „Aerostar“ S.A. LY-AIW, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), lėktuvą JAK-52, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), lėktuvą PZL-104 WILGA-35A, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sklandytuvą LAK-12 LIETUVA, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sklandytuvą LAK-12, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sklandytuvą SZD-41A JANTAR STANDART, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sklandytuvą L-13 BLANIK, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sklandytuvą L-13 BLANIK, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sklandytuvą L-13 BLANIK, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sklandytuvą L-13 BLANIK, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), sklandytuvą L-13 BLANIK, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) – toliau Turtas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1939 m. įkurtas Alytaus aerodromas, o 1959 m. Alytaus aerodrome įkurtas Alytaus aeroklubas (tuo metu vadinosi Aviacijos techninis sporto klubas) oro transporto, aviacijos sporto veiklai vykdyti. Ieškovė iki šių dienų ruošia pilotus – mėgėjus, sklandytojus, organizuoja pramoginius skrydžius lėktuvais, sklandytuvais, karšto oro balionais, sraigtasparniais. Ieškovės veikla yra orientuota į aviacijos paslaugų vystymą ir pritaikymą, visuomenės aviacinio laisvalaikio formavimą, turizmo skatinimą, aviacijos ir aviacijos sporto populiarinimą, viešųjų renginių organizavimą. Šios veiklos yra ypatingai svarbios vertinant Alytaus miesto ir Dzūkijos regiono bendruomenės poreikius. Nuo 2000 m. savo veiklą ieškovė vykdė 102,5 ha valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – valstybinės žemės sklypas), kuris ieškovei buvo perduotas 2000 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N11/2000-2126 pagrindu 10 metų laikotarpiui. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, 2010 m. birželio 17 d. tarp Alytaus apskrities viršininko ir ieškovės buvo sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. M11/2010-617 (toliau – valstybinės žemės panaudos sutartis), kurios pagrindu valstybinės žemės sklypas ieškovei perduotas naudotis 68 metams. Vykdydama civilinės aviacijos veiklą valstybinės žemės sklype ieškovė naudojo tiek savo turtą ir sukurtą infrastruktūrą, tiek ir valstybinį turtą, perduotą ieškovei panaudos pagrindais. 2008 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovės ir Alytaus apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta valstybės materialiojo turto panaudos sutartis Nr. 501-PS, pagal kurią ieškovei buvo perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklype esantys pastatai bei kitas materialusis turtas (orlaiviai). Vėliau šiuos pastatus ieškovė valdė 2010 m. gruodžio 14 d. su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-40 (5 metų terminui) ir 2016 m. sausio 13 d. valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-2 pagrindu (1 metų terminui). 2018–2019 m. tarp šalių vyko teisminis ginčas dėl 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties prieš joje numatytą terminą nutraukimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pripažino, kad valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ir 2018 m. kovo 22 d. NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 2VĮ-310-(14.2.2) panaikino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismui išnagrinėjus minėtą civilinę bylą 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties termino pratęsimo procedūra taip ir liko neužbaigta, kadangi 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 415 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perdavimo Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn“, kuriuo valstybinės žemės sklype esančius pastatus ir kitą turtą, nuosavybės teise priklausiusį valstybei, perdavė Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. 2020 m. balandžio 29 d. Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras sudarė Turto priėmimo–perdavimo aktą Nr. PPA-30, kurio pagrindu Alytaus miesto savivaldybei buvo perduoti pastatai ir kitos ilgalaikis turtas, kuriuo ieškovė iki tol naudojosi nepratęstos 2016 m. sausio 13 d. panaudos sutarties pagrindu. 2021 m. balandžio 8 d. atsakovės pranešimu Nr. 2SD-(14.2.137 E.) ieškovė buvo informuota, kad NŽT Alytaus skyriaus vedėjas 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2VĮ-245-(14.2.2 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nutraukimo bei panaudos teisių išregistravimo” (toliau – įsakymas) be įspėjimo antrą kartą nutraukė 102,5 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį M11/2010-617 bei kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą dėl žemės sklypo panaudos išregistravimo. 2021 m. kovo 15 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę Alytaus miesto savivaldybę (tarybą, merą, administracijos direktorę) dėl jai priklausančio aviacinio turto perdavimo ieškovei pagal panaudos sutartį 10 metų terminui. Šį prašymą atsakovė tenkinti atsisakė, formaliai motyvuodama tuo, jog nėra baigta turto inventorizacija (nors turto sudėtis ir vertė buvo aiški). Be to, į Alytaus miesto savivaldybę dėl panaudos sutarties sudarymo su ieškove kreipėsi ir kitos asociacijos, kurių vykdoma sporto veikla yra betarpiškai susijusi su ieškovės vykdoma veikla ginčo turte. Po vykusių diskusijų su Alytaus miesto savivaldybės atstovais, siekiant lankstaus situacijos sprendimo, 2021 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą dėl aviacinio turto panaudos sutarties sudarymo su Alytaus aeroklubu ir Dzūkijos aeroklubu 5 metų terminui. 2021 m. balandžio 23 d. Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, informuodama, kad tolimesnis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) panaudojimo klausimas bus sprendžiamas kompleksiškai, išsprendus valstybinės žemės panaudojimo klausimą. Ieškovės nuomone, valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Atsakovė visiškai nepagrįstai ir klaidingai valstybinės žemės panaudos sutartimi ieškovei perduoto žemės sklypo naudojimo paskirtį sieja su tuo metu valstybei priklausiusių (o vėliau savivaldybei perduotų) statinių panauda. Vien tai, kad su ieškove nebuvo pratęsta ar sudaryta statinių panaudos sutartis, nesudaro pagrindo nutraukti ir žemės panaudos sutarties. Valstybinės žemės ir turto panaudos sutartys pagal jose numatytas sąlygas nėra tarpusavyje susijusios, todėl vienos iš jų pasibaigimas ar nutraukimas pats savaime nesąlygoja kitos sutarties nutraukimą ar pasibaigimą. Valstybinės žemės panaudos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 13 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas įtvirtino savarankišką teisinį pagrindą ieškovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais kriterijais ir tvarka neatlygintinai naudotis valstybės turtu, kuriuo buvo laikoma ir žemė (VSTVNDJĮ 3 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1637 patvirtintų technikos sporto šakų sistemai priklausančių juridinių asmenų, toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojančių Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtą pagal šio turto naudojimo tikslinę paskirtį, sąrašą ir atitinka subjekto, naudojančio pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. I-787 reorganizuotos buvusios Draugijos turtą, kriterijų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kaip viešas juridinis asmuo, atitinka subjektų kuriems, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią, – galėjo (ir gali) būti neatlygintinam naudojimui perduodamas bet koks turtas, ieškovė turėjo teisę sudaryti ir sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį savo veiklai vykdyti, o ne eksploatuoti valstybiniame žemės sklype esantiems valstybiniams statiniams, dėl kurių tais pačiais teisiniais pagrindais buvo sudarytos savarankiškos panaudos sutartys. Atsakovė, nutraukdama valstybinės žemės panaudos sutartį, apskritai, nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra įtvirtinti valstybinės žemės sutarties sudarymo, o ne nutraukimo pagrindai. Atsakovė ne tik nepaisė aplinkybės, jog valstybinės žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys nesudėtingi statiniai (orlaivių riedėjimo takas, stovėjimo aikštelė, riboženkliai) ir kitas didelių gabaritų materialusis turtas, kas apsunkino panaudos gavėjui nevaržomai atsisakyti sutarties, tačiau, apskritai, neįspėjo ieškovės apie sutarties nutraukimą. Atsakovės Alytaus miesto savivaldybės atsisakymas su ieškove sudaryti panaudos sutartį yra visiškai neteisėtas, pažeidžiantis viešosios nuosavybės (savivaldybei priklausančio turto) efektyvaus ir racionalaus naudojimo principus. Ieškovės juridinio asmens veiklos forma, tikslai, turto naudojimo paskirtis, atitinkanti ieškovės steigimo dokumentuose nustatytas veiklos sritis ir tikslus, sudaro įstatyminį teisinį pagrindą ieškovei panaudos pagrindais perduoti atsakovei priklausantį ginčo turtą. Vien tai, kad pasikeitė viešosios nuosavybės savininkas (vietoj valstybės tapo savivaldybės), nepaneigia ieškovės teisės įgyvendinti teisę į ginčo turto panaudą, kaip geriausiai visuomenės interesus atitinkančio turto naudojimo būdo. Nemotyvuotas atsisakymas perduoti ieškovei ginčo turtą, kurio naudojimas ieškovės veikloje užtikrintų jo naudojimo tęstinumą visuomenės interesais, pažeidžia ne tik viešosios nuosavybės naudojimo principus, visuomenės interesus, tačiau ieškovės, kaip asociacijos, bei ilgą laiką veikiančios visos aviacijos sporto bendruomenės teisėtų lūkesčių principus. Išsprendus ginčą dėl valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo, išnyks pačios atsakovės Alytaus miesto savivaldybės nurodyta vienintelė formali kliūtis turto panaudai.

3.       Atsiliepime į ieškinius atsakovė Alytaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti savivaldybę sudaryti jai nuosavybės teise priklausančio turto panaudos sutartį vertintinas ne kitaip, kaip Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų pažeidimas. Patenkinus ieškinį dėl šio reikalavimo, būtų suformuotas precedentas pretendentams į panaudos gavėjus piktnaudžiauti teise, reikalaujant, jog pasibaigę sutartiniai santykiai dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto būtų atnaujinti, tokiu būdu paminant bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimo ir viešosios teisės principus – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDJĮ 9 straipsnis).

4.       Atsiliepime į ieškinius atsakovė NŽT prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neteisingai supranta ir aiškina teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės suteikimo neatlygintinai naudotis (panauda) taikymą ir įgyvendinimą. ŽĮ nenumato galimybės suteikti valstybinės žemės sklypus panaudos pagrindais asociacijoms, jeigu jos šiuose sklypuose neturi valstybės turto (statinių ar įrenginių) perduoto panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo žemės sklype ji nuosavybės ar kita teise naudoja statinius, kuriems eksploatuoti reikalingas šis žemės sklypas, kaip tai nustatyta ŽĮ 8 straipsnyje. Kadangi šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn“ ieškovės panaudos pagrindais naudotą valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 8 pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir 15 orlaivių, perdavė Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn, NŽT turėjo teisinį pagrindą žemės panaudos sutarčiai su ieškove nutraukti. Ginčo žemės sklype yra Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys 8 pastatai, kuriems eksploatuoti reikalingas ginčo žemės sklypas, nes pastatai negali būti eksploatuojami neturint žemės sklypo. Viešasis interesas reikalauja, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka gyventojų, o ne grupės interesams. Savivaldybė, įgyvendindama jai įstatymais nustatytas funkcijas, įgyvendina viešąjį interesą. Teismui patenkinus ieškinį, būtų apgintos tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, teisės, ignoruojant priešingos šalies, šio turto savininko, t. y. savivaldybės interesus.

5.       Atsiliepime į ieškinius trečiasis asmuo asociacija Dzūkijos aeroklubas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pritaria NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimui. Ieškovės reikalavimas pažeidžia trečiojo asmens lūkesčius į statinių bei aviacinės techniko dalį. Ieškovė siekia sudaryti su Alytaus miesto savivaldybe turto panaudos sutartį prieš jos valią. Ieškovės reikalavimas įpareigoti savivaldybę sudaryti jai nuosavybės teise priklausančio turto panaudos sutartį vertintinas kaip Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas. Trečiasis asmuo pritaria nuomonei, kad savivaldybė ir NŽT savo veiksmais ir sprendimais siekia spręsti klausimus, kurie tenkintų kuo didesnės miesto bendruomenės dalies interesus, o ne vien tik ieškovės. Trečiasis asmuo atsiriboja nuo ieškovės ten, kur jų veiksmai kertasi su visuomenei priimtinomis moralės normomis, nepagarba įstatymams, kai ignoruojami visuomenės interesai tik vardan ieškovės intereso.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės NŽT vienašališką 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 nutraukimą 2021 m. balandžio 1 d. NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 2VĮ-245-(14.2.2 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nutraukimo bei panaudos teisių išregistravimo” neteisėtu ir panaikino 2021 m. balandžio 1 d. NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 2VĮ-245-(14.2.2 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nutraukimo bei panaudos teisių išregistravimo”; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės NŽT 3 483 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisė iš Alytaus miesto savivaldybės 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2021 m. gegužė 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovei NŽT parduoti, perduoti valdyti patikėjimo ar panaudos teise, išnuomoti ar apsunkinti kitais įstatymų nustatytais būdais valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei netrukdomai naudotis valstybės žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 sąlygomis.

7.       Teismas priėmė išvadą, jog iš valstybinės žemės panaudos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės NŽT susiklostė sutartiniai terminuotos valstybės žemės panaudos teisiniai santykiai, o iš Valstybės turto, kuris vėliau buvo perduotas nuosavybės teise savivaldybei, panaudos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės savivaldybės susiklostė sutartiniai pastatų, statinių ir įrenginių terminuotos valstybės turto panaudos teisiniai santykiai, ir sprendė, kad šiems teisiniams santykiams reglamentuoti ir kilusiems ginčams spręsti turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, o papildomai įvertinus, jog sutarčių dalyku yra valstybės, o vėliau ir savivaldybės turtas bei valstybės žemės sklypas, turi būti taikomis specialūs teisės aktai, reglamentuojantys valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarką.

8.       Teismas sprendė, kad ieškovė atitinka subjekto, naudojančio pagal Aukščiausiojo Tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. I-787 reorganizuotos buvusios Draugijos turtą, kriterijų.

9.       Teismas konstatavo, kad ieškovės veikla priskirtina Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1890 „Dėl valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1.11 punkte nustatytų veiklos sričių.

10.       Teismas sprendė, kad 2016 m. sausio 13 d. sudaryta valstybės turto panaudos sutartis šiuo metu yra galiojanti ir jos pasibaigimo terminas yra 2026 m. sausio 13 d., todėl atsakovė NŽT netinkamai interpretavo Vilniaus apygardos tesimo 2019 m. lapkričio 4 d. prejudicinį sprendimą ir tuo pagrindu neteisėtai nutraukė valstybinės žemės panaudos sutartį.

11.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju valstybinio turto patikėtiniui turtą perdavus atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, kartu jai perėjo teisės ir pareigos pagal 2016 m. sausio 13 d. sudarytą valstybės turto panaudos sutartį, todėl atsakovė NŽT neturėjo teisės nutraukti valstybinės žemės panaudos sutarties vien dėl to, kad pasikeitė turto savininkas.

12.       Teismas, konstatavęs, kad su ieškove sudaryta valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis nutraukta neteisėtai, atsakovės NŽT 2018 m. kovo 22 d. įsakymą, kuriuo nutraukta su ieškove sudaryta panaudos sutartis, panaikino.

13.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad valstybinio turto panaudos sutartis yra galiojanti, teismine tvarka nenuginčyta, sprendė, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę perduoti turtą pagal panaudos sutartį yra perteklinis, todėl šį reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė Alytaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai pritaikė teisės aktus bei pažeidė procesinės teisės normas, nes skundžiamą sprendimą priėmė kitu nei ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu, kitomis nei ieškovė grindė savo reikalavimą aplinkybėmis, kurios net nebuvo nagrinėjamos šioje byloje ir kurios buvo nustatytos kitoje civilinėje byloje, netinkamai taikė prejudicinius faktus ir pažeidė res judicata (liet. galutinai teismo išspręstas klausimas) principą.

14.2.       Ieškovė faktiniame ieškinio pagrindime 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties galiojimo neįrodinėjo ir ginčo dėl šios sutarties galiojimo nekėlė. Šios sutarties galiojimo terminas net nebuvo ieškinio faktiniu pagrindu. Teismas bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties sudarymo ir galiojimo net netyrė ir nenagrinėjo, o savo iniciatyva nusprendė, jog ši sutartis galioja, tuo pažeidė dispozityvumo ir betarpiškumo principus. Aplinkybė, kad 2016 m. sausio 13 d. sudarytos valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-2 terminas yra pasibaigęs dar 2017 m. sausio 13 d., yra konstatuota prejudicinėje civilinėje byloje Nr. e2-3749-470/2020 įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021.

14.3.       Skundžiamu sprendimu teismas formuoja precedentą dėl prejudicinių faktų keitimo bei panaudos gavėjų savivalei, pasibaigus valstybės turto panaudos sutarčiai, negavus turto savininko pritarimo dėl sutarties pratęsimo, piktnaudžiauti teise, tikintis bei reikalaujant, jog pasibaigę sutartiniai santykiai dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto tęstųsi, tokiu būdu paminant bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimo ir viešosios teisės principus – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDJĮ 9 straipsnis).

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai pritaikė teisės aktus bei pažeidė procesinės teisės normas, nes skundžiamą sprendimą priėmė kitu nei ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu, kitomis nei ieškovas grindė savo reikalavimą aplinkybėmis, kurios net nebuvo nagrinėjamos šioje byloje ir kurios buvo nustatytos kitoje civilinėje byloje, netinkamai taikė prejudicinius faktus ir pažeidė res judicata (liet. galutinai teismo išspręstas klausimas) principą.

15.2.       Ieškovė faktiniame ieškinio pagrindime 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties galiojimo neįrodinėjo ir ginčo dėl šios sutarties galiojimo nekėlė. Šios sutarties galiojimo terminas net nebuvo ieškinio faktiniu pagrindu. Teismas bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties sudarymo ir galiojimo net netyrė ir nenagrinėjo, o savo iniciatyva nusprendė, jog ši sutartis galioja, tuo pažeidė dispozityvumo ir betarpiškumo principus. Aplinkybė, kad 2016 m. sausio 13 d. sudarytos valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-2 terminas yra pasibaigęs dar 2017 m. sausio 13 d., yra konstatuota prejudicinėje civilinėje byloje Nr. e2-3749-470/2020 įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021.

15.3.       Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai interpretavo Vilniaus apygardos teismo prejudicinį sprendimą ir visiškai nevertino taip pat prejudicinę galią turinčios Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021.

15.4.       Visiškai nesuprantamas ir klaidingas skundžiamo teismo sprendimo motyvas, jog „šiuo nagrinėjamu atveju valstybinio turto patikėtiniui turtą perdavus atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, kartu jai perėjo teisės ir pareigos pagal 2016 m. sausio 13 d. sudarytą valstybės turto panaudos sutartį, todėl atsakovė NŽT neturėjo teisės nutraukti valstybinės žemės panaudos sutarties vien dėl to, kad pasikeitė turto savininkas“, kadangi valstybės turto perdavimas panaudos pagrindais visuomeninėms organizacijoms yra griežtai reglamentuotas įstatymais.

15.5.       Teismui palikus galioti žemės panaudos sutartį su ieškove, būtų pažeistos visuotinai pripažintas principas, kad iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė (lot. ex injuria ius non oritur). NŽT veiksmai, nutraukiant žemės panaudos sutartį, buvo būtent valstybės patikėtinio funkcijų ir pareigų atlikimas, kad nebūtų formuojama praktika, jog valstybinė žemės galėtų būti perduodama neatlygintinai naudotis nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės panaudą, t. y. pažeidžiant ŽVSTVNDJĮ imperatyvias nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių reikalavimus.

16.       Ieškovė asociacija Alytaus aeroklubas pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, kuriame prašo apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.       Atsakovių teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, ne sprendimą grindė kitu bei ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį (tik vieną iš reikalavimų), ieškinio ribų ir bylos ginčo dalyko neperžengė, kadangi sprendimą priėmė tik dėl tų ieškinio reikalavimų, kurie byloje ieškovės buvo pareikšti. Nors ieškovė ir nesirėmė tais teisiniais argumentais, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, tačiau visgi svarbu tai, kad šiais argumentais rėmėsi pačios atsakovės, grįsdamos skundžiamo įsakymo priėmimą.

16.2.       Ieškovė neginčija, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021 Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis turi res judicata galią, tačiau minėtu sprendimu buvo galutinai išspręstas šalių ginčas ne dėl 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties galiojimo, o dėl ieškovės reikalavimo uždrausti Alytaus miesto savivaldybei riboti ieškovės turto valdymo ir naudojimosi turtu teises, dėl ko ieškovė reiškė prevencinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė savivaldybei priklausančiu turtu, besitęsiant ankstesnei 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarčiai, atsižvelgiant į VSTVNDJĮ 14 straipsnio nuostatą, turi teisę panaudos teise naudotis ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį. Todėl res judicata (liet. galutinai teismo išspręstas klausimas) galią turinčioje Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021 išsakyti pavieniai motyvai dėl panaudos sutarties apsunkinimų buvimo naujajam savininkui šioje byloje neturi prejudicinės galios, kadangi šis klausimas nebuvo ginčo dalyku.

16.3.       Ieškovė visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutartis yra galiojanti, dėl ko atsakovė NŽT neturėjo teisinio pagrindo nutraukti valstybinės žemės panaudos sutarties, ir pažymi, kad nepriklausomai nuo 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties galiojimo (negaliojimo), atsakovė NŽT bet kokiu atveju neturėjo teisės su ieškove nutraukti valstybinės žemės panaudos sutarties.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

18.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė juos nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo Alytaus miesto savivaldybę perduoti turtą pagal panaudos sutartį ir kuria pripažintas atsakovės NŽT vienašališkas 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 nutraukimas neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

20.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė Alytaus aeroklubas yra asociacija, kuri valdo pastatus, orlaivius ir kitą turtą, esančius 102,5 ha žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jais naudojasi vykdydama civilinės aviacijos veiklą. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jame esantys pastatai, orlaiviai ir kitas turtas valstybei priklausė iki 2020 m. balandžio 22 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus apskrities viršininkas ir ieškovė 2000 m. gegužės 31 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią 102,5 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), dešimties metų terminui buvo išnuomotas ieškovei. 2010 m. birželio 17 d. tarp Alytaus apskrities viršininko (panaudos davėjo) ir ieškovės (panaudos gavėjos) buvo sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis, pagal kurią ieškovei neatlygintinai naudotis buvo perduotas anksčiau nurodytas žemės sklypas 68 metams. 2008 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovės ir Alytaus apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta valstybės materialiojo turto panaudos sutartis Nr. 501-PS, pagal kurią ieškovei buvo perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklype esantys pastatai bei kitas materialusis turtas (orlaiviai). Vėliau šiuos pastatus ieškovė valdė 2010 m. gruodžio 14 d. su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-40 (5 metų terminui) ir 2016 m. sausio 13 d. valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-2 pagrindu (1 metų terminui). 2018–2019 m. tarp šalių vyko teisminis ginčas dėl 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties prieš joje numatytą terminą nutraukimo. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pripažino, jog valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ir 2018 m. kovo 22 d. NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 2VĮ-310-(14.2.2) panaikino (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą). Taip pat nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 415 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn“, kuriuo valstybinės žemės sklype esančius pastatus ir kitą turtą, nuosavybės teise priklausiusį valstybei, perdavė Alytaus miesto savivaldybei. Nustatyta ir tai, kad 2020 m. balandžio 29 d. Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras sudarė turto priėmimo–perdavimo aktą Nr. PPA-30, kurio pagrindu Alytaus miesto savivaldybei buvo perduoti pastatai ir kitas ilgalaikis turtas, kuriuo ieškovė iki tol naudojosi nepratęstos 2016 m. sausio 13 d. panaudos sutarties pagrindu. Atsakovės NŽT Alytaus skyriaus vedėjas skundžiamu 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2VĮ-245-(14.2.2 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ nutraukė 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės sklypo panaudos sutartį. Nutraukimą argumentavo tuo, kad visi pastatai, esantys valstybiniame žemės sklype, 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir 2020 m. balandžio 29 d. turto perdavimo–priėmimo aktu perduoti Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, todėl laikė, kad ieškovė žemės sklypu naudojasi ne pagal paskirtį.

21.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę panaudos pagrindais perduoti ieškovei laikinai, t. y. 5 metų terminui, neatlygintinai toliau valdyti ir naudoti Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, konstatvęs, kad 2016 m. sausio 13 d. sudaryta valstybės turto panaudos sutartis šiuo metu yra galiojanti, teismine tvarka nenuginčyta, sprendė, jog ieškovės reikalavimas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę perduoti turtą pagal panaudos sutartį yra perteklinis, todėl šį reikalavimą atmetė.

22.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. balandžio 1 d. priimtu įsakymu Nr. 2VĮ-245-(14.2.2 E), kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo, pripažįstant vienašališką 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 nutraukimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju valstybinio turto patikėtiniui turtą perdavus atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, kartu jai perėjo teisės ir pareigos pagal 2016 m. sausio 13 d. sudarytą valstybės turto panaudos sutartį, todėl atsakovė NŽT neturėjo teisės nutraukti valstybinės žemės panaudos sutarties vien dėl to, kad pasikeitė turto savininkas.

23.       Atsakovės NŽT ir Alytaus miesto savivaldybė (toliau – ir apeliantės) su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, dėl jo pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo ieškinio reikalavimų netenkinti. Apeliantės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė kitu nei ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu, kitomis nei ieškovė grindė savo reikalavimą aplinkybėmis, t. y. ieškovė faktiniame ieškinio pagrindime 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties galiojimo neįrodinėjo ir ginčo dėl šios sutarties galiojimo nekėlė. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties sudarymo ir galiojimo net netyrė, o savo iniciatyva nusprendė, jog ši sutartis galioja, tuo pažeisdamas dispozityvumo ir betarpiškumo principus. Apeliančių tvirtinimu, aplinkybė, kad 2016 m. sausio 13 d. sudarytos valstybės turto panaudos sutarties Nr. SP-2 terminas yra pasibaigęs dar 2017 m. sausio 13 d., yra konstatuota prejudicinėje civilinėje byloje Nr. e2-3749-470/2020 įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliančių argumentais nesutinka.

24.       Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dviem atsakovėm: atsakovei NŽT, kuriuo prašoma panaikinti ginc?o i?sakyma? de?l valstybine?s z?eme?s panaudos sutarties nutraukimo, ir atsakovei Alytaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo ies?kovei perduoti savivaldybei priklausanti? turta? panaudos teisiniais pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė visas aplinkybes, susijusias su NŽT skundžiamo įsakymo priėmimu ir Alytaus miesto savivaldybės neveikimu, neleidžiant ieškovei panaudos pagrindais naudotis turtu, kuriais ji grindė savo reikalavimus atsakovėms, o motyvai, susiję su atsakovių veiksmų neteisėtumu, sudarė ne ieškinio faktinį, bet teisinį pagrindą, kuriuo teismas nėra saistomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Kartu pažymėtina, kad nors ieškovė ir nesivadovavo konkrečiai tais teisiniais argumentais, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, tačiau svarbia aplinkybe laikytina tai, jog tais argumentais rėmėsi pačios apeliantės, grįsdamos skundžiamo įsakymo priėmimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės NŽT vedėjas skundžiamą 2021 m. balandžio 1 d. įsakymą dėl valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo grindė tuo, jog pasibaigus statinių panaudai, negalima ir valstybinės žemės panauda. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliančių procesiniuose dokumentuose išsakytą poziciją, priėmė išvadą, kad 2016 m. sausio 13 d. valstybinio turto panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovė naudojosi statiniais, yra galiojanti, dėl ko atsakovė NŽT neturėjo pagrindo nutraukti valstybinės žemės panaudos sutarties tuo pagrindu, jog pasibaigė statinių panaudos sutartis. Teisėjų kolegija priima išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišėjo už ieškinio ribų ir ginčo dalyko neperžengė.

25.       Apeliaciniuose skunduose taip pat laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai interpretavo Vilniaus apygardos teismo prejudicinį sprendimą ir visiškai nevertino prejudicinę galią turinčios Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021. Teisėjų kolegija šį apeliančių argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Vadovaujantis Liteko duomenimis, nustatyta, kad apeliančių nurodomoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021 buvo išspręstas ginčas ne dėl 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties galiojimo, tačiau dėl ieškovės reikalavimo uždrausti Alytaus miesto savivaldybei riboti ieškovės turto valdymo ir naudojimosi turtu teises, dėl ko ieškovė reiškė prevencinį ieškinį. Minimoje nutartyje nebuvo vertinamas teisinis reglamentavimas, betarpiškai susijęs su šios sutarties galiojimo terminu, panaudos santykių tęstinumu pasikeitus turto savininkui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad valstybė jai priklausantį turtą perdavė Alytaus miesto savivaldybei prieš tai neišsprendusi klausimo dėl panaudos sutarties pratęsimo, nereiškia, jog besitęsiantys panaudos teisiniai santykiai dėl savininko pasikeitimo nutrūko. 

26.       CK 6.643 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė savivaldybei priklausančiu turtu, besitęsiant ankstesnei 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarčiai, turi teisę panaudos teise naudotis ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį. Todėl apeliančių nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-171-343/2021 ir joje išsakyti argumentai neturi prejudicinės galios šiai bylai, nes nesutampa ginčo dalykas. Šioje byloje prejudicinę galią turi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1207-912/2019, kurioje buvo padarytos tiesiogiai su 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarties galiojimo klausimu susijusios išvados, o konkrečiai tai, kad iki kol sutarties termino pratęsimo procedūra liko neužbaigta ir įstatyme nustatyta tvarka nepriimtas nei teigiamas, nei neigiamas sprendimas, NŽT neturėjo teisės nutraukti su ieškove valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties.

27.       Toliau apeliaciniuose skunduose apeliantės nurodo, kad NŽT valstybinės žemės sklypo panaudos sutartį nutraukė pagrįstai ir teisėtai, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perdavimo Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn“ minėtą nekilnojamąjį turtą perdavė Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Teisėjų kolegija nurodytai apeliančių argumentacijai nepritaria.

28.       CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481 straipsnių, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Kaip minėta šios nutarties 25 pastraipoje, CK 6.643 straipsnio 1 dalis nustato, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymu nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.

29.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė NŽT neturėjo teisės nutraukti 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties vien dėl to, jog pasikeitė turto savininkas. Svarbu akcentuoti, kad valstybinės žemės ir turto panaudos sutartys pagal jose numatytas sąlygas nėra tarpusavyje susijusios, todėl vienos iš jų pasibaigimas ar nutraukimas pats savaime nesąlygoja kitos sutarties nutraukimo ar pasibaigimo. Vadovaujantis CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nurodytu teisiniu reglamentavimu, valstybinio turto patikėtiniui turtą perdavus atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, kartu jai perėjo teisės ir pareigos pagal 2016 m. sausio 13 d. sudarytą valstybės turto panaudos sutartį. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant galiojančiai 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutarčiai (nepaisant aplinkybės, jog pasikeitė turto savininkas), atsakovė NŽT negalėjo vienašališkai nutraukti 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.

30.       Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties.

31.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias panaudos sutarties galiojimą pasikeitus turto savininkui, tinkamai vadovavosi prejudiciniais faktais, nustatytais iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1207-912/2019, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

33.       Nagrinėjamu atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė, kadangi apeliančių skundai atmesti. Ieškovė atsiliepime suformulavo reikalavimą iš atsakovių priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Iš pridedamų įrodymų – 2022 m. gruodžio 9 d. bankinių mokėjimų pervedimų kopijų – nustatyta, kad ieškovė advokatui sumokėjo 847 Eur (už atsiliepimo parengimą į atsakovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą) ir 1 210 Eur (už atsiliepimo parengimą į atsakovės NŽT apeliacinį skundą). Taigi iš viso ieškovė patyrė 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), todėl priteistina iš atsakovių (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovė pateikė ne du atskirus atsiliepimus į apeliacinius skundus, o vieną bendrą, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės patirtos 2 057 Eur išlaidos atsakovėms turi būti padalintos po lygiai, t. y. iš kievienos priteisiant po 1 028,50 Eur, nes taip būtų užtikrintas procesinio lygiateisiškumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ir atsakovės Alytaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188706935, po 1 028,5 (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) Eur iš kiekvienos ieškovei asociacijai Alytaus aeroklubui, juridinio asmens kodas 193265111, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.