Civilinės bylos Nr. 2-2623/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laikesta“ ir atsakovų J. T., V. P. ir K. P. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-279-357/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laikesta“ ieškinį atsakovams J. T., K. P., V. P. dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su nekilnojamojo turto nuomos sutarties nutraukimu ir nuostolių atlyginimu.

Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo.

              2010 m. kovo 23 d. UAB ,,Laikesta“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu nuomos sutarties nutraukimą bei priteisti solidariai iš atsakovų J. T., K. P. ir V. P. 697 070,72 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d. J. T., K. P. ir V. P. su UAB „Laikesta“ sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo išnuomotas žemės sklypas. Vadovaujantis šia sutartimi žemės sklypas turėjo būti nuomojamas iki 2036 m. kovo 9 d., tačiau sutarties vykdymo eigoje, 2009 m. liepos 17 d., J. T., K. P. ir V. P. pranešė UAB „Laikesta“, jog ieškovas laiku nevykdo prievolės sumokėti sutartyje nustatyto dydžio žemės sklypo nuomos mokestį. 2009 m. spalio 10 d. pranešimu atsakovai vėl įspėjo UAB „Laikesta“ apie tai, kad iki 2009 m. spalio 17 d. nesumokėjus viso žemės nuomos mokesčio už 2008 m., atsakovai sutartį nuo atitinkamos datos nutrauks. 2009 m. lapkričio mėnesį J. T., K. P. ir V. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu UAB „Laikesta“, reikalaudami įpareigoti įmonę nutraukti ūkinę veiklą žemės sklype ir jį atlaisvinti. Ieškinyje J. T., K. P. ir V. P. nurodė, jog jie, vadovaudamiesi pateiktu 2009 m. spalio 10 d. pranešimu, nuo 2009 m. spalio 17 d. nuomos sutartį nutraukė. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta UAB „Laikesta“ eksploatuoti žemės sklype esančias žemės gelmių iškasenas. Dėl to UAB „Laikesta“ prarado galimybę gauti iš veiklos žemės sklype pajamas ir patyrė nuostolius. Ieškovo nuomone, atsakovai sutartį nutraukė neteisėtai, todėl privalo atlyginti ieškovui nuostolius, patirtus dėl minėtų neteisėtų veiksmų.

              Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 697 070,72 Lt sumai atsakovų lėšas, esančias atsakovams priklausančiose banko sąskaitose, uždraudžiant atsakovams atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, o lėšų esant nepakankamai – areštuoti kitą atsakovų kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Nurodė, jog pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro tai, jog atsakovų atžvilgiu reiškiamų ieškinio reikalavimų suma yra didelė, atsakovai yra fiziniai asmenys.

              Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų J. T., K. P., V. P. nuosavybės teise priklausančius kilnojamus ir nekilnojamus daiktus 697 070,72 Lt sumai. Nesant pakankamai kilnojamų ir nekilnojamų daiktų areštavo trūkstamai sumai atsakovų lėšas, esančias bankų sąskaitose, uždraudžiant šiomis lėšomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu bei leidžiant kiekvienam atsakovui kas mėnesį iš bankuose esančių sąskaitų pasiimti po 5 000 Lt .

            2011 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovų J. T., K. P., V. P. prašymas pakeisti 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viso priklausančio turto areštą pakeisti į areštą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoto po 1/3 dalį V. P., K. P. ir J. T. vardu. Atsakovai nurodė, kad ieškovas UAB „Laikesta“, neteisėtai eksploatuodamas karjerą ir nesumokėdamas viso nuomos mokesčio, padarė atsakovams žalą, todėl visas atsakovų turto areštas apsunkina jų galimybes kreiptis į teismą dėl žalos iš UAB „Laikesta“ priteisimo ir sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovų J. T., K. P., V. P. prašymą tenkino iš dalies ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą papildė ir leido iš areštuotų atsakovų V. P., K. P. ir J. T. lėšų, esančių bankų sąskaitose, atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija už žyminio mokesčio sumokėjimą. Konstatavo, kad teismas šioje proceso stadijoje nesprendžia, kokia apimtimi bus patenkintas ieškovo ieškinys. Nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, orientuojasi į ieškinio sumą, taip pat atsižvelgia, kad yra sujungtos dvi bylos: ieškovo UAB „Laikesta“ ieškinio dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo ieškinio suma yra 697 070,72 Lt, o ieškovo antrojo ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais užtikrinimui areštuoto turto už 173 703,06 Lt. Tuo tarpu iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ginčijamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra nedidelė – 35 891,00 Lt. Nurodė, kad, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį siekiamam tikslui pasiekti, vadovaudamasis proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas, teismas tikslina 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atsakovai V. P., J. T. ir K. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viso atsakovams priklausančio turto areštą į areštą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruoto po 1/3 dalį V. P., K. P. ir J. T. vardu. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškinys yra nepagrįstas ir negalėtų būti patenkinamas, nes žemės nuomos sutartis jau yra nutraukta nuo 2009 m. spalio 17 d., todėl ieškovo subjektinė teisė nėra pažeista. Be to, nėra nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
2. Skundžiama nutartimi buvo pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principai, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas gali pretenduoti į negautos naudos priteisimą tik už laikotarpį, kai atsakovų prašymu teismas jam buvo uždraudęs eksploatuoti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias žemės gelmių iškasenas, t.y. už 16 mėnesių, kas sudaro 35 294, 72 Lt, o ne už 316 mėnesių, kaip prašo ieškovas. Tik tokiai sumai užtikrinti gali būti areštuotas atsakovų turtas.
3. Tai, kad teismas papildė nutartį ir iš areštuotose sąskaitose esančių lėšų leido sumokėti žyminį mokestį, iš esmės situacijos nepakeitė. Ieškovo padaryta žala atsakovams yra labai didelė, sąskaitose esančių lėšų nepakaktų sumokėti žyminį mokestį, atsakovams reikėtų gauti paskolą iš banko, o tam reikėtų įkeisti savo turimą turtą. Todėl viso atsakovų turto areštas apsunkina jų galimybes sumokėti žyminį mokestį ir kreiptis į teismą dėl žalos iš UAB „Laikesta“ priteisimo.
4. Teismas, vertindamas žemės sklypo, kurį atsakovai siūlė areštuoti vietoj jau areštuoto turto, vertę, nepagrįstai vadovavosi antstolio nustatyta šio turto verte Turto arešto akte. Šiame sklype yra naudingųjų iškasenų telkinys, kurį ir eksploatuoja ieškovas, ir už kurio eksploataciją jis tikisi gauti 697 070,72 Lt, kuriuos ieškinyje įvardijo kaip nuostolį. Vien smėlio telkinio rinkos vertė yra 800 000 – 1000 000 Lt,  o tai yra žymiai didesnė suma už ieškinio sumą.

              Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas, palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos prieštaraujančiomis ekonomiškumo, proporcingumo ir/ar teisingumo principams, nes, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas atsižvelgė ne tik į atsakovų atžvilgiu reiškiamų reikalavimų dydį, bet ir į atsakovų interesus, dėl to atsakovų lėšos buvo areštuotos leidžiant kiekvienam iš atsakovų kas mėnesį pasiimti po 5 000 Lt, o tai suteikia galimybę atsakovams tenkinti savo finansinius poreikius.
2. Neegzistuoja nė viena teisinė laikinųjų apsaugos priemonių keitimo prielaida, nėra nei faktinių, nei teisinių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindų, todėl atsakovų prašymas areštuoti pasiūlytą žemės sklypą nebuvo patekintas pagrįstai.
3. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas apskritai neanalizuoja ieškinio pagrįstumo, todėl atsakovų argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nelaikytinas pagrindu nutarties panaikinimui.
4. Kartu su atsakovų atskiruoju skundu pateikta preliminari išvada dėl žemės sklypo vertės, kuri nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, todėl darytina išvada, kad atsakovų teiginiai dėl žemės sklypo vertės yra nepagrįsti ir neįrodyti.

              Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovai neturi pakankamai turto tam, kad UAB „Laikesta“ ieškininių reikalavimų įvykdymas būtų užtikrintas, kas matyti iš bylos medžiagos ir atsakovų nurodyme, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkina jų galimybes sumokėti žyminį mokestį. Tačiau skundžiama nutartimi teismas šalių interesų pusiausvyros principui nusižengė dar labiau ir sudarė galimybę atsakovams iš areštuotų lėšų mokėti žyminį mokestį, tokiu būdu dar labiau mažinant turimo turto vertę. Tuo labiau, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jų ketinimų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo rimtumą, įrodymų, jog prašė teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar nuo jo atleisti.
2. Nė vienas iš atsakovų prašyme nurodytų argumentų negali būti laikomas pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių keitimui.
3. 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas vis tik leido kiekvienam iš atsakovų kas mėnesį pasiimti po 5 000 Lt iš areštuotų lėšų. Tokiu būdu buvo atsižvelgta į atsakovų interesus, leista jiems kas mėnesį naudotis pinigų suma, kuri, ieškovo vertinimu, yra visiškai pakankama būtiniems atsakovų poreikiams patenkinti. Todėl jokio pagrindo keisti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo ir nėra.
4. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes teismas, ją priimdamas, išėjo už pareikšto prašymo ribų ir priėmė nutartį, kuria pakeitė laikinąsias apsaugos priemones kitaip nei buvo reikalauta.

Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas praleido terminą nutarčiai apskųsti. Atskirajame skunde teigiama, kad nutartis gauta 2011 m. rugsėjo 14 d., tačiau ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ant ieškovo pateiktų vokų, kurie turėtų patvirtinti nutarties gavimą, pažymėtos datos nurodo, kad vokai gauti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo.
2. Ieškovas neteisingai aiškina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir ją suabsoliutina, nesiedamas su ieškinio pagrįstumo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų preliminariai įvertinti ieškininių reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas.
3. Ieškovas galėtų pretenduoti į negautos naudos priteisimą tik už laikotarpį, kai atsakovų prašymu teismas jam buvo uždraudęs eksploatuoti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias žemės gelmių iškasenas, t.y. už 16 mėnesių, kas sudaro 35 294, 72 Lt, o ne už 316 mėnesių, kaip prašo ieškovas. Tik tokiai sumai užtikrinti gali būti areštuotas atsakovų turtas.
4. Atsakovai nutraukė žemės nuomos sutartį dėl to, kad ieškovas neteisingai ir vienašališkai skaičiavo žemės nuomos mokestį ir nesumokėjo jiems 481 183,36 Lt nuomos mokesčio. Šaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-835-77/2011 yra paskirta ekspertizė siekiant nustatyti žemės nuomos mokesčio dydį. Gavę ekspertizės rezultatus, atsakovai kreipsis į teismą ne tik dėl nesumokėto nuomos mokesčio, bet ir dėl ieškovo padarytais neteisėtais veiksmais eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinį padarytos žalos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų prašymą dėl abstraktaus turto arešto pakeitimo į konkretaus turto areštą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. 

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

CPK 146 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-407/2011). 

Kolegija pažymi, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjantį teismą. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėtas apeliacine tvarka, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat yra sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas pagal visus pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas, t. y. ieškinys negalėtų būti patenkintas visa apimtimi, kartu gali būti sprendžiama dėl laikinosios apsaugos priemonės rūšies pakeitimo ar turto arešto masto sumažinimo.

Šioje byloje ieškovas UAB „Laikesta” pareiškė neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimus – dėl tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimo ir 697 070,72 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų J. T., K. P., V. P.. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi užtikrino ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje pagal pareikštus reikalavimus įvykdymą - areštavo atsakovų J. T., K. P., V. P. turtą 697 070,72 Lt sumai. Duomenų apie tai, kokį konkretų atsakovų turtą aprašė teismo nutartį vykdęs antstolis, byloje nėra. Atsakovai prašymą dėl jiems taikyto turto arešto pakeitimo į dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Užkalnių kaime, Šiaulių raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, iš esmės grindė tuo, kad ieškinyje pareikštų reikalavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarus įvertinimas leidžia manyti, kad ieškinys galėtų būti patenkintas tik 35 294,72 Lt sumai, t. y. tų nuostolių atlyginimo priteisimui, kuriuos ieškovas galimai patyrė dėl to, jog kitoje civilinėje byloje teismas 16 mėnesių buvo uždraudęs ieškovui eksplatuoti karjerą išsinuomotame sklype ir žala ieškovui negalėjo viršyti 35 294,72 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Iš ieškovo UAB „Laikesta” ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas atsakovams dėl 697 070,72 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo grindžiamas negautomis pajamomis, kurias ieškovas būtų gavęs iki 2036 m. kovo 9 d., jeigu atsakovai nebūtų nutraukę 2006 m. kovo 9 d. sudarytos 11,11 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Kolegija pažymi, kad pagal 2006 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutarties 2.3 punktą sklypo nuomininkas UAB „Laikesta” įsipareigojo J. T., K. P. ir V. P. mokėti dalį pelno, gauto pardavus nuomojamame sklype esančias žemės gelmių iškasenas (b.l. 8). Iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. lapkričio mėnesį J. T., K. P. ir V. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu UAB „Laikesta“, reikalaudami įpareigoti įmonę nutraukti ūkinę veiklą žemės sklype ir jį atlaisvinti (civ. bylos Nr. 2-1057-772/2010). Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui J. T., K. P. ir V. P. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti UAB „Laikesta“ eksploatuoti žemės sklype esančias žemės gelmių iškasenas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi J. T., K. P. ir V. P. prašymą tenkino ir uždraudė UAB „Laikesta“ eksploatuoti 11,11 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ekploatuoti žemės gelmių iškasenas. Šiaulių miesto apylinkės teismas tik 2011 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino UAB „Laikesta“ taikytus draudimus, o Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi draudimas eksploatuoti nuomojamame sklype esančias iškasenas UAB „Laikesta“ truko nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. kovo 15 d., t. y. iki įsiteisėjo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nors sklypo nuomos sutartis ir sudaryta iki 2036 m. kovo 9 d. (nuomos sutarties 2.1 punktas, b.l. 7), tačiau negalima laikyti, kad dėl šios sutarties net ir galimai neteisėto nutraukimo UAB „Laikesta“ negavo pajamų iki nuomos sutarties pabaigos.

Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą preliminariai manyti, kad ieškinio dėl 697 070,72 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo patenkinimas visa apimtimi kelia pagrįstų abejonių. Atsakovai pateikė teismui nepriklausomo turto vertintojo IĮ “Eksperts” 2010 m. gegužės 3 d. preliminarią išvadą dėl ginčo sklype (11,11 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini)), taip pat 3.66 ha ploto sklype (duomenys neskelbtini), esančio 4,36 ha ploto smėlio telkinio vidutinės rinkos vertės. Iš šios išvados matyti, kad 3,26 ha smėlio telkinys yra UAB „Laikesta“ išsinuomotame 11,11 ha ploto žemės sklype. Bendra 4,36 ha ploto smėlio telkinio vertė – 800 000 – 1000 000 Lt (b.l. 46-47). Nepaisant to, kad minėta išvada yra tik preliminari, o ne galutinis turto įvertinimas, iš paties atsakovo teiginių apie tai, kad įmonė dėl sklypo nuomos sutarties nutraukimo negaus kas mėnesį po 2 205,92 Lt pajamų (b.l. 5), taip pat iš šio rašytinio įrodymo matyti, kad sklypo vertė viršija tą sumą, kuria gali būti užtikrintas ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiam sklypui nėra nustatyta daiktinės teisės apsunkinimų, o jo vidutinė rinkos vertė pagal 2008 m. rugsėjo 17 d. atliktą masinį turto įvertinimą, neįskaitant sklype esančių naudingųjų iškasenų vertės, sudarė 35 831 Lt.

Atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai, susiję su teismo leidimo atsakovams sumokėti žyminį mokestį iš areštuotų lėšų teisėtumu, taip pat kiti šiuose šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netenkinti atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Žemesnės instancijos teismas netinkamai preliminariai įvertino ieškovo pareikštus reikalavimus bei pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog ieškinio patenkinimas visa apimtimi kelia pagrįstų abejonių, o atsakovų siūlomo konkretaus turto areštas užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymą. Dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovų prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų prašymas tenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovų J. T., K. P., V. P. turtui taikytas areštas 697 070,72 Lt sumai naikintinas ir areštuotinas atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausantis 11,11 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., uždraudžiant atsakovams disponuoti šiuo sklypu, tačiau leidžiant naudotis sklypu bei ekploatuoti jame esančias iškasenas (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 148 str., 337 str. 2 p.). 

Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti.

Atsakovų Viktoro, K. P. ir J. T. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo UAB ,,Laikesta“ (buveinė – Salduvės g. 44, Šiauliai, įmonės kodas 145618358) pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytą atsakovų J. T., K. P., V. P. turto areštą 697 070,72 Lt sumai.

Areštuoti atsakovams V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini ir J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini ) po 1/3 dalį nuosavybės teise priklausantį 11,11 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams disponuoti šiuo sklypu, tačiau leidžiant sklypu naudotis bei ekploatuoti sklype esančias iškasenas.

Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai                                                                                   Artūras Driukas

                            Danutė Milašienė

                                        Egidijus Žironas