Administracinė byla Nr. I-7042-189/2015

                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-00952-2015-7

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

              rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos),

n u s t a t ė:

              Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas:

              1) Atnaujinti terminą skundui paduoti;

              2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-374(11);

              3) Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

              Nustatyta, jog pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas, priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

              Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 20) argumentais nesutiko su pareiškėjo reikalavimais.

              Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

              Byla nutrauktina dalyje, kitoje dalyje skundas atmestinas.

              Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjui Ministerijos 1994-12-06 Išvada Nr. 12771 nuo 1994-11-14 iki neterminuotai buvo paskirta 338,67 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 15).

Pareiškėjas su 2014-11-14 prašymu kreipėsi į Ministeriją dėl sumažintos pensijos kompensavimo už visą laikotarpį (b. l. 16).

Ministerija 2015-01-13 sprendimu Nr. 1D-374(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 17).

              Pareiškėjas nesutikdamas su gautu atsakymu, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareiškėjui priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (administracinė byla Nr. A-444-2232/2013) taip pat konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Nustatyta, kad sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas buvo mokama nuo 2010 metų sausio mėnesio. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams valstybinės pensijos yra išmokamos sekantį mėnesį. Vadinasi, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 2010 metų sausio mėnesį pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2015-02-04, t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą trejų metų skundo padavimo teismui terminą, tačiau nemano, kad šį terminą yra praleidęs, nes jis turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, o ne nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos.

Taip pat pažymėjo, kad būdamas lojalus savo valstybės pilietis buvo įsitikinęs, kad Seimas priima Konstituciją atitinkančius įstatymus. Tuo tarpu gavęs pirmąją sumažintą pensiją suprato, kad tai daroma dėl susiklosčiusios krizinės situacijos ir tokia padėtis bus laikinai. Be to, buvo įsitikinęs, kad įstatymai, kuriais sumažintos pensijos, atitinka Konstituciją. Minėtais argumentais prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Kitų nuo pareiškėjo valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, pareiškėjas nepateikė.

Pagal ABTĮ 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS 822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA 858-62/2011).

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, darytina išvada, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatyta. Pažymėtina, kad nuo 2013-11-07 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad savo teises valstybinių pensijų gavėjai turėjo ginti per trejus metus nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas pareiškėjui išmokėta dar 2010 m. vasario mėnesį, todėl į teismą jis turėjo kreiptis iki 2013 metų vasario mėnesio. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2015-02-04, t. y. praleidęs nustatytą trejų metų terminą. Argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik po to, kai buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, prieštarauja nuosekliai administracinių teismų praktikai, todėl atmestini. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinus tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015-02-04, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjo reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. susidariusios nepriemokos pareikšti. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 7 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad nuo 2012-01-01 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį yra ribojama, tačiau esant skirtingam teisiniam pagrindui.

              Pagal 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas 2012 metams. Pareiškėjas apie jo teises galbūt pažeidžiančius veiksmus laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Taigi, pareiškėjas, į teismą dėl 2012-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipdamasi 2015-02-04 trejų metų termino minėtam reikalavimui pareikšti nepraleido.

              Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

              Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

              Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

              Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

              Taigi Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, o pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (2012-2013 metais) buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-374(11).

              Bylos medžiaga nustatyta, kad Ministerija, ginčijamame sprendime atsakė į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, todėl Ministerija neturėjo pagrindo nevykdyti įstatymo ir išmokėti susidariusios pensijos nepriemokos. Pažymėtina, kad Ministerija, apskaičiuodama pareiškėjo valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Taigi Ministerija šiuo atveju veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos 2015-01-13 sprendimas Nr. 1D-374(11), kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str., 129 str.,

n u s p r e n d ė:

              Netenkinti pareiškėjo J. J. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo.

              Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo J. J. skundo reikalavimo priteisti sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 gruodžio mėn. nutraukti.

              Kitoje dalyje skundą atmesti.

              Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                      Bronius Januška

                                                                                                  Irena Paulauskienės

                                                                                                  Jūra Marija Strumskienė