Administracinė byla Nr. eA-3436-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04153-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 22.7; 26

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 27D-2653 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti VTD teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. lapkričio 9 d. prašymą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo VTD atlyginti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad:

1.1.                      Jis dalyvavo viešame konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuris įvyko Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje, o apie konkurso rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 6 d. elektroniniu paštu. Kilus rimtų abejonių dėl viešo konkurso rezultatų, siekdamas Komisijos protokolinį sprendimą (rezultatus) ginčyti teisme, pareiškėjas kreipėsi su 2020 m. lapkričio 9 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) į VTD prašydamas pateikti Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą (laikmeną) jo nurodytu elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu. Tačiau VTD ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikė tik Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. protokolo Nr. 27L-2375 (toliau – ir Protokolas) išrašą. Kaip nurodyta Rašte, pagal Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 (2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 27V-70 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas), 22 ir 24 punktus pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų; susipažinimas su garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas VTD patalpose iš anksto suderintu laiku; asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti garso arba peržiūrėti vaizdo įrašą.

1.2.                      Kaip matyti iš ginčijamo Rašto, VTD vadovavosi vien tik Tvarkos aprašo 22 ir 24 punktų nuostatomis. Kadangi Rašto argumentai, kad klausimai (užduotys) yra profesinė (komercinė) paslaptis, VTD nėra pagrįsti iš viso jokiomis teisės aktų normomis, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 ir 34 straipsnių (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) reikalavimų, todėl Raštas naikintinas šiais pagrindais. Taip pat ginčijamas Raštas nėra patvirtintas antspaudu ir nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, todėl kaip neatitinkantis ir VAĮ 8 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) reikalavimų Raštas naikintinas ir nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė pateikti Protokolą su garso ir vaizdo įrašu, todėl prašant ir savo duomenų šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo Prašymo nagrinėjimui taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 16 d.) (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), VAĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 6 d.) (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintas Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 31 d.) (toliau – ir Aprašas), o Tvarkos aprašas taikytinas tik tiek, kiek jis neprieštarauja nurodytiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostatos, kad pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų, ar kad asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, kaip prieštaraujančios nurodytiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams, negali būti taikomos.

1.3.                      Nurodytų teisės aktų pagrindu VTD turėjo pareigą ginčijamu Raštu pateikti nenuasmenintą Protokolą su garso ir vaizdo įrašu arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis. Be to, Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostatos, kad pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų, netgi prieštarauja to paties Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio ir Aprašo 48 punkto nuostatoms. Raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nėra motyvuotas ir neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) reikalavimų. Kadangi konkursas vyko nuotoliniu būdu (telekomunikacijų galiniais įrenginiais), todėl pagal Aprašo 48 punkto bei Tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio nuostatas VTD privalėjo pareiškėjui (pretendentui) pateikti Protokolo išrašą, jame nurodydamas visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Raštu pateiktas Protokolo išrašas įrodo, kad VTD pateikdamas tik pareiškėjo duomenis iš esmės pažeidė ir Aprašo 48 punkto bei Tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio reikalavimus.

2.       Atsakovas VTD atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

2.1.                      VTD turi pareigą ne tik teikti asmens duomenis pačių asmenų prašymu, bet ir užtikrinti, jog konkurse (atrankoje) naudojami klausimai, testai, praktinės užduotys ir pan. nebūtų išviešinti ir pretendentai negalėtų platinti ar (ir) atitinkamai su kieno nors pagalba pasirengti atsakymų ir pan., tokiu būdu įgyjant pranašumą prieš kitus pretendentus. VTD ne absoliučiai riboja pretendentų teisę susipažinti su savo duomenimis, t. y. garso (vaizdo) įrašu, spręstais testais, užduotimis, tačiau suteikia teisę susipažinti VTD patalpose, nedarant įrašų (nekopijuojant), taip užtikrinant klausimų, praktinių užduočių ar testų saugumą ir neišviešinimą. VTD atstovų, kitų įstaigų atstovų, dalyvaujančių pretendentų vertinimo komisijose, klausimai, praktinės užduotys yra profesinė (komercinė) paslaptis, be to, šie duomenys yra naudojami ir bus naudojami kituose valstybės tarnautojų konkursuose (atrankose). Pats pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą bei pageidavo, kad jam apie rezultatą būtų pranešta.

2.2.                      VTD neapribojo pareiškėjo teisės susipažinti su jo duomenimis, t. y. pareiškėjas su konkurso dalimis, kuriose jis dalyvavo, 2021 m. sausio 21 d. buvo supažindintas per „Google“ „MEET“ programą, VTD pateikus vaizdo ir garso įrašą. Taip pat pažymėtina, kad VTD Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI3-6018-809/2020 pagal pareiškėjo skundą yra pateikęs su konkursu į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo pareigas visą susijusią medžiagą (konkurso protokolą, visą konkurso vaizdo ir garso įrašą, vaizdo ir garso įrašą, susijusį su pareiškėju).

2.3.                      Nors pareiškėjas nurodo, kad Raštas yra nepatvirtintas antspaudu ir nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, kaip nurodyta VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje, tačiau pareiškėjas remiasi jau nebegaliojančia VAĮ nuostata. Galiojanti VAĮ 10 straipsnio 6 dalis nustato, kad administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Pareiškėjui pateiktas Rašto orginalas, kuriame yra nurodyti įstaigos rekvizitai. Raštas pasirašytas VTD direktoriaus, jis išsiųstas paštu ir yra registruotas VTD Dokumentų valdymo sistemoje.

II.

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

4.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nurodydamas, kad Prašymu siekė gauti informacijos tam, kad galėtų apskųsti Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Pareiškėjo veiksmai nepatvirtina šio jo tikslo. Pirma, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, skųsdamas Komisijos Protokolu priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas – Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1431-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5). Taigi, pareiškėjo deklaruotas tikslas – gauti informaciją tam, kad galėtų kreiptis į teismą ir ginti savo teises, pasiektas, jis kreipėsi teisminės gynybos, apskųsdamas konkurso rezultatus. Antra, administracinėje byloje Nr. eI3-1431-809/2021 pareiškėjas pareiškė analogiškus prašymus (susipažinti su visu Protokolu ir garso įrašu), teismas šį pareiškėjo prašymą sprendė, pasisakys dėl jo sprendime, kurį bus galima skųsti apeliacine tvarka. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reiškiamas reikalavimas (panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą), nors formaliai ir teisėtas, bet pagal savo esmę ir tikslą yra pažeidžiantis įstatymų saugomus interesus (teisme negali būti dviejų bylų, kuriose sprendžiami tapatūs klausimai – kiek informacijos gali žinoti pareiškėjas apie tą patį konkursą) ir prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai (pareiškėjas remiasi teise gauti informaciją teisėtu tikslu, bet tikslas jau išnykęs, nors pareiškėjas vis tiek palaiko savo skundą). Trečia, pareiškėjas su garso įrašu susipažinti atvyko gerokai po to, kai kreipėsi į teismą dėl konkurso rezultatų ginčijimo, todėl toks pareiškėjo elgesys nepatvirtina pareiškėjo deklaruoto informacijos gavimo tikslo. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo atsakyti, ar susipažino su garso įrašu, nors tai padarė 2021 m. sausio 21 d. Tai rodo, kad informacijos gavimo tikslas jau pasiektas, pareiškėjas skundą teisme palaiko dėl kitų tikslų, kurie neatitinka deklaruoto informacijos gavimo tikslo.

5.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Rašte buvo tinkamai atsakyta dėl informacijos teikimo. Pirma, pareiškėjui buvo suteiktas Protokolo išrašas, kuriame matyti, kokį įvertinimą gavo pareiškėjas. Antra, pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta, kad susipažinti su garso įrašu jis gali VTD suderintu laiku ir nedarydamas kopijų. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo supažindintas su savo įrašo dalimi. Tokie VTD veiksmai atitinka Tvarkos aprašo 24.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Taigi Raštu pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta dėl jo prašomos informacijos apie jį patį pateikimo. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs, kad realiai pareiškėjas susipažino su prašoma informacija ir pasiekė savo deklaruotą tikslą – kreiptis į teismą skundžiant konkurso rezultatus. 

6.       Teismas taip pat pripažino, kad VTD įrodė, jog pareiškėjo prašytuose suteikti duomenyse yra kitų asmenų asmens duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, kita asmeninė informacija). Taigi, VTD pagrįstai atsisakė juos suteikti pareiškėjui. Vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas, remdamasis Įstatymu, negali prašyti suteikti jam dokumentus, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų asmens duomenys. Kiti teisės aktai taip pat nustato pretendentų asmens duomenų apsaugą (Aprašo 108 p, Tvarkos aprašo 24.1 p.). Taigi VTD, atsisakydamas teikti kitų asmenų asmens duomenis, elgėsi teisėtai. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas įvertino asmens duomenų neatskleidimą, kol ginčas nėra nagrinėjamas teisme, nes ginčui persikėlus į teismą taikomos taisyklės skiriasi. Nors pareiškėjas teigia, jog jis prašo informacijos teisėtu tikslu, kuris atitinka BDAR reikalavimus, visgi pareiškėjo deklaruotas tikslas neatitinka jo elgesio, todėl šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. 

7.       Teismas pabrėžė, kad Rašte yra nurodyti faktiniai atsisakymo suteikti informaciją motyvai, taip pat nurodyti teisiniai motyvai. Tai, kad neįvardinti aukštesnės galios teisės aktai, nereiškia, kad Raštas nemotyvuotas teisės aktais. Teismo vertinimu, pareiškėjas kelia ne motyvų nenurodymo, o jų išsamumo klausimą. Rašte nurodyti teisiniai pagrindai yra pakankami (jie aiškiai leidžia suprasti atsakymo motyvus – asmens duomenų apsauga ir komercinė (profesinė) paslaptis/konfidenciali informacija).

8.       Teismas sutiko su pareiškėju, kad VTD neįrodė, jog Komisijos klausimai (užduotys) yra profesinė (komercinė) paslaptis. Nagrinėjamoje byloje dėl bylos pobūdžio nebuvo į bylą pateikta konkreti informacija, todėl teismas negalėjo įvertinti, ar tai yra komercinė (profesinė) paslaptis/ konfidenciali informacija. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 24.2 papunktis ir Aprašo 48 punktas, į bylą atsakovas pateikė informaciją, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per „VATIS“. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas konstatavo, kad Tvarkos aprašo 24.2 papunktis ir Aprašo 48 punktas nebuvo pažeisti.

9.       Teismas, atmetęs pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą, atitinkamai atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą pareiškėjo kreipimąsi išnagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad pareiškėjui aktualūs duomenys buvo suteikti (pateiktas Protokolo išrašas ir informuota, kaip galima susipažinti su garso įrašu), pareiškėjas teismui apskundė konkurso rezultatus, taigi, jo siektas teisėtas tikslas yra įvykdytas. Priešingas teismo sprendimas prieštarautų nepiktnaudžiavimo teise principui, leistų naudotis teise priešingai teisės paskirčiai.

10.       Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

11.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad:

11.1.                      Teismas iš pradžių padarė išvadas, o argumentai išdėstyti po jų, be to, teismas visas aplinkybes ne nustatė, o konstatavo kaip galutinė instancija. Todėl toks teismo sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis suformuotos administracinių teismų praktikos. Šiuo konkrečiu atveju VTD turėjo pareigą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą pagal jo dalyką ir atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka, Raštas privalėjo atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismas turėjo patikrinti Rašto teisėtumą būtent jo priėmimo metu suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais nepriklausomai nuo jokio pareiškėjo tikslo pasiekimo ar nepasiekimo. Teismo nurodoma Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1431-809/2021 yra iškelta jau po Rašto priėmimo. Be to, šios bylos skundo dalykas ir pagrindai skiriasi iš esmės, nes minėtoje byloje pareiškėjas ginčija konkurso rezultatus, o ne VTD ne visą pateiktą informaciją ginčijamu Raštu. Todėl teismas, grįsdamas sprendimą kitos dar net nepradėtos nagrinėti iš esmės bylos duomenimis, pažeidė proceso normas, netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir padarė netinkamas išvadas, įskaitant ir dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo. Be to, teismo išvados dar ir prieštarauja viena kitai, kadangi teismas iš pradžių konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmai nepatvirtina jo tikslo, o po to, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas pasiektas.

11.2.                      Teismas pripažino, kad pareiškėjo reiškiamas reikalavimas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą formaliai yra teisėtas. Teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise, iš teismo sprendimo šalintina. Pareiškėjo teisė susipažinti ar jo susipažinimas su įrašu niekaip nepatvirtina Rašto teisėtumo, tai analogišku atveju jau yra nustatęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-645-541/2021. Analogišku atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 jau yra įvertinęs Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatas ir konstatavęs, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jų prašymu VTD per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, o VTD nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo, yra teisiškai nereikšmingi. Beje, identišku atveju ir Vilniaus apygardos administracinio teismo yra nustatyta, kai pareiškėjas, siekdamas gauti informaciją, susijusią su konkursu, pateikia prašymą VTD, tokiu atveju jis turi būti informuotas ne tik apie jo vertinimo Komisijoje rezultatą, t. y. konkurse gautą rezultatą ir užimtą vietą, bet ir gauti informaciją apie kitų pretendentų rezultatus, o kokiu būdu ši informacija bus pateikta pretendentui, sprendžia VTD, tačiau jis negali apskritai atsisakyti pateikti šią informaciją pretendentui (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021). Taigi, atsižvelgiant ir į suformuotą administracinių teismų praktiką, teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė teisės normas (Aprašo 41, 47 ir 48 p.), dėl ko padarė netinkamas išvadas, kad Raštu pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta dėl jo prašomos informacijos pateikimo. VTD bent privalėjo pareiškėjui pateikti informaciją nurodant visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus.

11.3.                      Pats teismas sutiko su pareiškėju, kad VTD neįrodė, jog Komisijos klausimai (užduotys) yra profesinė (komercinė) paslaptis, kadangi į bylą nebuvo pateikta atitinkama informacija, dėl to teismas negalėjo įvertinti, ar tai yra komercinė (profesinė) paslaptis/konfidenciali informacija. Tai taip pat paneigia Rašto teisėtumą ir patvirtina, jog VTD pareiškėjui dėl prašomos informacijos pateikimo atsakė netinkamai (suteikė ne visą turėtą suteikti informaciją). Teismas taip pat klaidingai konstatavo, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per „VATIS“, o pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.

11.4.                      Išnagrinėjus kitas administracines bylas, kuriose dalyvavo tie patys asmenys (pareiškėjas ir atsakovas), yra įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021, kuriomis teismas, plačiai išanalizavęs ir sistemiškai įvertinęs faktinius ir teisinius pagrindus identiškais atvejais, jau yra nustatęs prejudicinius faktus, kad konkursų protokolai bei garso ir vaizdo įrašai nėra profesinė/komercinė paslaptis, o protokolų ir įrašų skundų nagrinėjimo tikslais pateikimas nėra ir duomenų apie pretendentus atskleidimas ar jų skelbimas. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai taikė ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas nukrypdamas nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

11.5.                      Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl dalies pareiškėjo skundo argumentų (pvz., kad Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostatos prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams; pagal Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 23 punkto ir 24.2 papunkčio nuostatas VTD privalėjo pareiškėjui (pretendentui) pateikti bent Protokolo išrašą, jame nurodydamas visu pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus).

12.       Atsakovas VTD atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad:

12.1.                      Pareiškėjas paprastai po kiekvieno įvykusio konkurso pateikia VTD prašymą dėl duomenų gavimo apie konkursą, po to atsakymą apskundžia teismui ir lygiagrečiai pateikia skundą teismui dėl konkurso teisėtumo. Pareiškėjas netgi „nesivargina“ susipažinti su konkurso vaizdo ir garso įrašu (su dalimi, kurioje yra užfiksuoti jo atsakymai į klausimus) per „TEAM“ programą, todėl tikėtina, kad jis turi tikslą „bylinėtis“ su VTD.

12.2.                      Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime ir paprašė apie rezultatą pranešti per „VATIS“, taip pat atsižvelgiant į tai, jog VTD vykdė konkurso rezultatų balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą bei užtikrino pretendentų teisę tai stebėti, Aprašo nuostata dėl 5 darbo dienų pareiškėjui netaikytina. Taikytina VAĮ 10 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

12.3.                      Aprašo redakcija nuo 2020 m rugpjūčio 6 d. papildyta nuostata, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu VTD per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia konkurso protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su konkurso protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti (Aprašo 48 p.). Nustatyta, kad pareiškėjas per „VATIS“ buvo informuotas apie jo surinktą balą.

12.4.                      BDAR 33 straipsnyje nustatyta, kad teisė susipažinti (gauti) savo asmens duomenis neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms. Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtinto Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 27V-70 redakcija) (toliau – ir Duomenų tvarkymo ir saugojimo aprašas) 67 punkte nustatyta, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims (aptariamu atveju trečiuoju asmeniu laikytinas pareiškėjas kitų konkursuose dalyvavusių pretendentų atžvilgiu) teikiami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Duomenų tvarkymo ir saugojimo aprašo 67.4 papunktyje nustatyta, kad asmens duomenys teikiami įrodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų <…> padarytai žalai ar kaip įrodymai ikiteisminiame ar kitame tyrime, civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje ar kitais įstatymų nustatytais atvejais ? ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai, teismams. Atsižvelgiant į tai, VTD neturi teisinio pagrindo pateikti pareiškėjui visą Protokolą su garso ir vaizdo įrašais.

12.5.                      Atkreiptinas dėmesys į netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį bei siekį pasipelnyti bei piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis: 1) pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl žino ir suvokia, kad tokį skundą galėjo teikti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas puikiai išmano administracinių bylų nagrinėjimo ypatumus, todėl tokie pareiškėjo skundai labiau panašūs į „žaidimą“ administraciniu procesu nei į pagrįstą bylinėjimąsi. Pagal pareiškėjo skundus dėl VTD organizuojamų konkursų, kur ir pats pareiškėjas dalyvavo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama 11 administracinių bylų, iš jų 7 yra analogiškos dėl informacijos pateikimo; 2) pareiškėjo pateiktame skunde nekeliama sudėtingų teisės klausimų, reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, įvertinus jo darbinę teisininko praktiką pagal informaciją, esančią viešoje erdvėje; 3) pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, kuri šiuo metu pagal viešai randamą informaciją yra sustabdyta, tačiau viešoje erdvėje yra nurodyta jo vardo advokatų kontora, o tai leidžia manyti, kad ir šiuo metu jis teikia teisines paslaugas. Darytina prielaida, kad pareiškėjas pats surašo skundus ir tik duoda advokatui T. U. pasirašyti. Be to, atsiskaitoma ne pavedimais per bankus, o kasos pajamų orderiu (kvitu); 4) skundą teismui pareiškėjas pasirašo pats, todėl visiškai nepagrįstas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų vien tik už tai, jog advokatas „padeda“ parašą; 5) pareiškėjas skundžia beveik visus konkursus, kurių nelaimi; 6) pareiškėjas netgi naudojasi tarnybine padėtimi, siekdamas gauti informaciją apie kitus pretendentus – nurodydamas kaip pagrindą duomenims gauti leidimą dirbti ir susipažinti su slapta informacija. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Raštą ir įpareigoti VTD teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo Prašymą. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

14.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes ne nustatė, o konstatavo kaip galutinė instancija, grįsdamas sprendimą kitos dar net nepradėtos nagrinėti iš esmės bylos duomenimis, pažeidė proceso normas, netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir padarė netinkamas išvadas, įskaitant ir dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, šalintina.

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
(toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

16.       Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi teisę į informacijos gavimą tiek pagal Aprašo, tiek pagal Tvarkos aprašo nuostatas. Šiame kontekste paminėtina, kad Aprašo 48 punkte, be kita ko, nustatyta, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso ar atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo pateikia protokolo išrašą, nurodydami jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus; susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje nustatyta, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nebuvo techninių galimybių pretendentams, o konkurso arba atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus; susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas dalyvavo kaip pretendentas viešame konkurse į Vilniaus pataisos namų Veiklos organizavimo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kad pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais, todėl paminėtos teisės aktų nuostatos turėjo būti taikytos ir šioje administracinėje byloje. Skundžiamame Rašte nėra pasisakyta apie informacijos suteikimą arba atsisakymą suteikti informaciją pareiškėjui ta apimtimi, kuria jis prašė jam pateikti protokolo išrašą su jame nurodytais pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais, kartu ginčo nėra, kad minėta informacija pareiškėjui pateikta nebuvo; be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise, savo sprendime nurodė, kad atsisako ginti pareiškėjo teises, o dėl Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio pasisakė iš esmės itin lakoniškais motyvais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek Aprašo, tiek Tvarkos aprašo paminėtos nuostatos nėra savitikslės: jos pagrindžia informacijos, būtinos pretendentams apsispręsti apie savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo galimybes teisme, savalaikio (per 5 darbo dienas) gavimo galimybę tam, kad pakaktų laiko įvertinti, ar pradėti teisminį procesą dėl savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo. Negavęs apskritai ar laiku negavęs informacijos, pretendentas būtų priverstas ginti savo galbūt pažeistas teises konkurso metu ABTĮ nustatytais terminais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjui informacija iš esmės būtina tam, kad galėtų ginti savo galbūt pažeistas teises konkurso metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise, neatkreipė dėmesio, kad pagal ABTĮ nuostatas per mėnesį pareiškėjas turėjo ginti savo galbūt pažeistas teises 2020 m. lapkričio 5 d. vykusio konkurso metu: tai ir padarė 2020 m. gruodžio 7 d. skundu (gautas teisme 2020 m. gruodžio 8 d.) (neišnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-1431-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5), kuriame, be kita ko, prašė pateikti informaciją, be kita ko, protokolo išrašą su jame nurodytais pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais. Tačiau pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. prašymu taip pat prašė atsakovo pateikti protokolo išrašą su jame nurodytais pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais, o gavęs 2020 m. lapkričio 16 d. jo netenkinusį Raštą tik 2020 m. gruodžio 16 d. skundu (gautas teisme 2020 m. gruodžio 17 d.) jį apskundė teismui. Taigi, susidarė faktinė situacija, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jis teisme yra suformulavęs prašymą pateikti informaciją (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1431-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5), vis tiek kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo ir tos pačios informacijos gavimo iš viešojo administravimo institucijos. Šią situaciją pirmosios instancijos teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą teise.

17.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas piktnaudžiavo teise, todėl šie pirmosios instancijos teismo argumentai šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pareiškėjas turi teisę gauti prašomą informaciją pagal Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatas, o atsakovas turi pareigą ją pateikti: kitoks Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų aiškinimas paneigtų pareiškėjo teisę gauti informaciją, o taip pat atsakovo pareigą vykdyti šias teisės aktų nuostatas. Kadangi Raštu nėra pateikiama pareiškėjo prašoma informacija, jis naikinamas, kaip neatitinkantis Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų reikalavimų. Paminėtina, kad iš esmės analogiškoje situacijoje analogišką aktą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikė neteisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021). Faktinė situacija, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą teise, nepaisant to, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jis teisme yra suformulavęs prašymą pateikti informaciją (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1431-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5), vis tiek kreipėsi į teismą dėl Rašto panaikinimo ir tos pačios informacijos gavimo iš viešojo administravimo institucijos, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas, nes Raštą pareiškėjas galėjo apskųsti ir anksčiau negu konkurso rezultatus, o motyvai, kodėl tai jis atliko vėliau, nėra teisiškai reikšmingi.

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad pareiškėjas siekė gauti informaciją, siekdamas Komisijos protokolinį sprendimą (rezultatus) ginčyti teisme (žr. šios nutarties 1.1 papunktį): būtent šis tikslas ir yra nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas, kylantis iš Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šis tikslas gali būti įgyvendinamas dar neišnagrinėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1431-809/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04013-2020-5), inicijuotoje paties pareiškėjo, o šioje byloje reiškiamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VTD teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo Prašymą pateikti informaciją tampa formaliu ir beprasmiu, kurio tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.

19.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, iš dalies neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Raštas naikinamas, o kita skundo dalis atmetama.

20.       Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus iš dalies, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

21.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

22.       Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atlyginti 540 Eur už skundo parengimą, taip pat 22,73 Eur žyminio mokesčio, kartu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2020 m. gruodžio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20-073-JK, 2021 m. balandžio 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1093234, 2021 m. gruodžio 21 d. vietinį mokėjimą Nr. 63. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą – 3 810,5 Eur (1 524,2 x 2,5). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, ji galėtų būti priteistina pareiškėjui. Kadangi buvo tenkinta tik pusė pareiškėjo reikalavimų, tai jam už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme priteistina 281 Eur suma (t. y. 562,73: 2 ? 281 Eur).

23.       Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė bylinėjimosi išlaidas (540 Eur už apeliacinio skundo parengimą) pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. birželio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-035, ir 2021 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1093249. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo, be kita ko, parengiant skundą, pirmosios instancijos teisme, apskaičiuojamas taikant 1,7 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 2 591,14 Eur (1 524,2 x 1,7). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, ji galėtų būti priteistina pareiškėjui. Kadangi buvo tenkinta tik pusė pareiškėjo reikalavimų, tai jam už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme priteistina 270 Eur suma (t. y. 540 : 2 ? 270 Eur).

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:        

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 27D-2653 „Dėl duomenų pateikimo“ panaikinti.

Kitą pareiškėjo J. K. skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 281 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Rytis Krasauskas

                Ernestas Spruogis

                Skirgailė Žalimienė