Administracinė byla Nr. AS-558-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02305-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkei S. J. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. N. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Teisėjų etikos drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkės 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 17P-102-(7.4.8)K (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisijos pirmininkę pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai; 3) priteisti 5 000 Eur žalos atlyginimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1, 4 dalimis, 119 straipsnio 1, 2 dalimis, Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5, 6.1-6.5 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-732-575/2019, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-575/2018, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2017 ir darė išvadą, kad savo esme Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, o Komisijos priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-602/2020, pažymėjo, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo, ir darė išvadą, kad Komisijos Sprendimas, kurį pareiškėjas skundžia ir iš kurio kildina žalos atsiradimą, nėra viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktas, kadangi Komisija nėra viešojo administravimo subjektas.

III.

Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Taip pat prašo: nušalinti teisėją J. V.; vadovaujantis Teismų įstatymo 83, 84 straipsniais teikti siūlymą Komisijai drausmės bylai J. V. iškelti; vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi apie teisėjos J. V. Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančią veiką – atsisakymą vykdyti teisingumą, pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, prieštarauja ABTĮ 33 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Pareiškėjas nurodo, kad atsisakymas priimti skundą yra šališkas, turi korupcijos požymių. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neteisingai nurodė, jog jis skundžia Komisijos sprendimą, kadangi jis skundžia Komisijos pirmininkės vienasmenį administracinį sprendimą neteikti Komisijai skundo. Pareiškėjo teigimu, toks Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises, įtvirtintas Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė nei trūkumų, nei šalintinų aplinkybių, taip pat nepateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui motyvuotos nutarties dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Vadovaujantis Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Komisijos nuostatai. Nuostatų 5 punkte įtvirtintas Komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą bei ugdyti teisėjų etiką. Komisijos uždaviniai išdėstyti Nuostatų 6 punkte: laiku ir operatyviai šių Nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausmės bylos iškėlimo pagrindas, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti konsultacijas teisėjų etikos klausimais; organizuoti teisėjų etikos sklaidą. 

Nuostatų 22.3 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui, turi teisę priimti sprendimą informuoti teikimą pateikusį asmenį apie teikimo nenagrinėjimą, nurodant teikimo nenagrinėjimo pagrindą bei sprendimo motyvus. Teikimą nagrinėti atsisakoma, jeigu teikime nurodytų aplinkybių, susijusių su teismo procesine ar kita veikla, tyrimas aiškiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme įtvirtintą teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą (Nuostatų 23.2 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Komisijos pirmininkės, vadovaujantis Nuostatų 22.3, 23.2 punktais, priimtą Sprendimą nenagrinėti Komisijoje pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundo, kuriuo prašoma įvertinti trijų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų veiksmus ir nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo.

Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, priimta tinkamai vadovaujantis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad Komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos. Taigi, šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Komisija, ABTĮ taikymo požiūriu, nėra viešojo administravimo subjektas ir pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Komisijos pirmininkės Sprendimą bei įpareigoti Komisijos pirmininkę pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo taip pat matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamo Komisijos pirmininkės Sprendimo ir su juo susijusių reikalavimų yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymi, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi.

Taigi, pirmasis ir antrasis pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su procesiniais Komisijos veiksmais, jie priskirtini Komisijos kompetencijai ir nėra viešojo administravimo srities klausimai. Administracinis teismas negali vertinti ginčijamo Komisijos pirmininkės Sprendimo teisėtumo bei įpareigoti Komisijos pirmininkę pareiškėjo 2021 m. birželio 10 d. skundą nedelsiant teikti Komisijai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundas dėl pirmų dviejų pareiškėjo skundo reikalavimų negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Trečiasis skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti žalą, kurią jis kildina iš, jo teigimu, neteisėtų su Sprendimo priėmimu susijusių Komisijos pirmininkės veiksmų, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Komisijos pirmininkės Sprendimą, todėl jis, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat negali būti laikomas reikalavimu, susijusiu su viešojo administravimo sritimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą taip pat pagrįstai atsisakė priimti. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Pareiškėjas neturtinę bei turtinę žalą kildina iš Komisijos pirmininkės veiksmų, kurie negali būti laikomi veiksmais viešojo administravimo srityje. Taigi šiais Komisijos pirmininkės veiksmais galbūt padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl taip pat negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pareigos pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo. ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Šiuo atveju klausimų dėl bylos rūšinio teismingumo nebuvo kilę, todėl kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją nebuvo pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirajame skunde išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atskirajame skunde kelia klausimą dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos J. V. šališkumo, tačiau papildomai patikrinusi bylą teisėjų kolegija nenustatė objektyvių ar subjektyvių teisėjos J. V. galimo šališkumo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, procesinius veiksmus atliko išimtinai vadovaudamasis ABTĮ normomis, o teisėjo procesinė veikla, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, nėra teisėjų drausminės atsakomybės dalykas. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymų – nušalinti teisėją J. V.; vadovaujantis Teismų įstatymo 83 ir 84 straipsniais teikti siūlymą Komisijai drausmės bylai teisėjai J. V. iškelti (dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ir dėl Komisijos pirmininkės administracinio sprendimo, uždraudusio pareiškėjui kreiptis į Komisiją); vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, apie teisėjos J. V. nusikalstamą veiką – atsisakymą vykdyti teisingumą – pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Gintaras Kryževičius

        Ramutė Ruškytė