Civilinė byla Nr. e2A-1488-657/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03156-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo S. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-224-292/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Renema“, patikslintą ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo S. P. 16 512,68 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Įmonės vadovu ir vienasmeniu ieškovės valdymo organu nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. vasario 1 d. buvo S. P.. Ieškovė nuo 2012 metų buvo nemoki, tačiau pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė ieškovės kreditorius 2017 metų vasario mėnesį. Kauno apygardos teismas, 2018 m. vasario 14 d. išnagrinėjęs bankroto administratoriaus prašymą dėl apribojimo asmenims teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, konstatavo, jog ieškovė nuo 2012 metų faktiškai buvo nemoki, o atsakovas S. P. tinkamai nevykdė pareigų ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Dėl to, jog laiku nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai S. P. ir D. P. atsisakė savo kreditorinių reikalavimų, kreditorinių reikalavimų dydis nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 1 d. padidėjo 16 512,68 Eur, iš jų 6 447,30 Eur suma susidarė atsakovui netinkamai vykdant pareigą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, ir 10 065,38 Eur dėl neteisėtų sandorių sudarymo.
3. Atsakovas S. P. su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, jog buhalterinę apskaitą vykdė buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti UAB „Apskaitos paslaugos“, vadovaudamasi direktoriaus kas mėnesį jai pateikiamomis PVM sąskaitomis faktūromis. Ieškovė turi vadovautis ne UAB „Elektrostaka“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1625-179/2016, kuriame visos šios UAB „Elektrostataka“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įvertintos ir dėl jų įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ieškovės pateikiami UAB „Apskaitos paslaugos“ sudaryti balansai nėra rašytiniai įrodymai, kuriais galima remtis, įrodinėjant bendrovės nemokumą. Be to, ieškovė kaip pagrindą, dėl ko ji negali atgauti teismo sprendimais priteistų sumų, nurodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo negalėjimo atgauti teismų sprendimais pagal restituciją priteistų sumų ir atsakovo veiksmų, galėjusių sukelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Esant galiojantiems teismų sprendimams dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuriais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos sumos, ieškovės reikalavimas iš atsakovo dar kartą priteisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias sumokėti sumas, yra neteisėtas, nes ieškovė jau antrą kartą reikalauja sumokėti tai, ką teismai nustatė padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ne atsakovas, bet RUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 13 d. pateikė pasiūlymą įsigyti reikalavimo teises į jos skolininkus, siekdama įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Kadangi ieškovė reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo metu jau buvo restruktūrizavimo kreditorė, todėl turėjo įstatymo nustatytą teisę sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartis geresnėmis sąlygomis, nei siūlė ieškovė. Bendrovės vadovas nėra atsakingas prieš kitus juridinius asmenis, kurių vadovu jis nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo S. P. ieškovei A. G. 6 447,30 Eur žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 625 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo S. P. 193 Eur žyminio mokesčio valstybei.
6. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. 2012 metais įmonė buvo nemoki, nes mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018, apribodamas atsakovui trejų metų laikotarpiui teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, konstatavo, kad pagal 2012-2017 finansinės atskaitomybės duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams nuo 2012 metų nuolat viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, visą įmonės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos – 81 945,66 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorinis įsiskolinimas. Įsipareigojimai atsakovo vadovavimo laikotarpiu nuolat viršijo įmonės turtą, o pagrindinis debitorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, dar 2015 m. birželio 23 d. jai iškėlus bankroto bylą. Taigi, dar 2012 metais bendrovė jau neturėjo turto, kurio vertės pakaktų įvykdyti įsipareigojimus, o atsakovas, būdamas įmonės vadovu, turėjo žinoti, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, tęsdamas įmonės veiklą ir skaičiuodamas darbo užmokestį, mokesčius, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, tik didino įmonės kreditorinius įsipareigojimus. Atmestini atsakovo ir jo atstovo argumentai, kad bendrovės veikla dar turėjo perspektyvų ir jis dar bandė gelbėti įmonę. Įmonės vadovas turi įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus.
7. Atsakovas S. P., būdamas įmonės vadovu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 1 d. ir šiuo laikotarpiu įmonei esant nemokiai, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovui įvykdžius pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtų toliau blogėjusi įmonės finansinė padėtis, dėl ko susidarė finansiniai reikalavimai UAB „Elektrostaka“, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.
8. Iš įmonės 2012–2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų ir 2019 m. spalio 31 d. bankroto administratoriaus pažymos apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų pokytį matyti, kad ieškovės nuostolis dėl kreditorinių reikalavimų padidėjimo atsakovo vadovavimo laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 1 d. yra 6 212,08 Eur dėl skolos UAB „Elektrostaka“ ir 235,22 Eur dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio, viso – 6 447,30 Eur. Todėl yra priežastinis ryšys tarp bendros išaugusios įmonės skolos atsakovo vadovavimo laikotarpiu, kuri liks nepadengta, ir atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylą. Atsakovo argumentai dėl buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės atsakomybės už neteisingai sudarytus įmonės balansus, atmestini, nes atsakovas neneigia aplinkybės, kad balansai buvo sudaromi pagal jo pateikiamus finansinius dokumentus ir įmonės vadovas atsako už visą įmonės ūkinę–finansinę veiklą. Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą.
9. Teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutuojančia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo dar nėra pasibaigęs, tačiau net ir pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto byloje turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingiems dėl skolininkės tyčinio bankroto asmenims, juolab, kad Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas L. K. yra nuteistas už tyčinį įmonės bankrotą. Tokiu būdu, nėra priežastinio ryšio, nors ir pripažinus sandorius neteisėtais, tarp atsakovo S. P. veiksmų ir atsiradusių nuostolių dėl restitucijos taikymo, kuriuos turi atlyginti BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, žala turi būti reali ir tikėtinumo principas, jog tikėtina, kad nuostoliai nebus atlyginti, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo pateikė ir ieškovė, ir atsakovas.
11. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
12. Apeliaciniame skunde teigė, kad teismas be teisinio pagrindo atmetė ieškinio dalį dėl 10 065,38 Eur žalos atlyginimo, netinkamai aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą ir nepagrįstai darė išvadą, kad tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Kreditoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas negali lemti ar panaikinti vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų ar apskritai panaikinti civilinę atsakomybę. Civilinei atsakomybei taikyti būtina civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Teismas nenustatinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl šioje ginčo dalyje nėra atskleista bylos esmė. Atsakovo neteisėti veiksmai yra neginčijamai nustatyti teismų sprendimuose išnagrinėtose civilinėse bylose pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės patirta žala (pasekmės) yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas sprendime jokių abejonių dėl pasekmių pagrįstumo ir dydžio neišreiškė. Byloje ieškovė siekė apginti savo turtinę teisę, kuri buvo pažeista sudarius neteisėtas reikalavimo perleidimo sutartis, nes ieškovė dėl šių sutarčių vykdymo turėjo išlaidų. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo grindžiamas generalinį deliktą reglamentuojančiomis teisės normomis, nagrinėjamu atveju aktualiu įmonės vadovo veiksmų, sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis, vertinimu, taikant atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, kai sudaromo sandorio sąlygos yra tokios, kad jau sandorio sudarymo stadijoje yra žinoma apie sandorio neteisėtumą ir iš to kilsiančią žalą. Atsakovo neteisėtus veiksmus negalima laikyti nesusijusiais su ieškovės patirtomis pasekmėmis dėl sudarytų negaliojančių sandorių, nes, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir sandorių nesudaręs, ieškovė žalos nebūtų patyrusi. Atsakovas neabejotinai žinojo, jog, sudarydamas neteisėtas reikalavimo perleidimo sutartis, daro žalą ieškovei, tokie sandoriai ieškovei nėra naudingi, tačiau šių pasekmių siekė ar sudarė pagrindą tokioms pasekmėms kilti.
13. Atsakovas S. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas, sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, veikė pagal RUAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą Nr. 46, pateiktą visiems restruktūrizavimo kreditoriams. Šis pasiūlymas nėra teismų pripažintas neteisėtu, todėl atsakydamas į jį 2015 m. vasario 17 d. akceptu atsakovas veikė teisėtai, nepažeidė jokių įstatymų reikalavimų. Teismas pagrįstai atmetė jokiais įrodymais nepagrįstus ieškovo reikalavimus, tuo labiau, kad civilinėse bylose Nr. e2-1069-230/2016, Nr. e2-1879-230/2016, Nr. 2-2147-292/2016 restitucija taikyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovui šioje byloje S. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2015 m. vasario 17 d. akcepto pateikimo momentui negalėjo žinoti bei įvertinti 2016-2017 metais, t. y. ateityje, priimamų teismų sprendimų rizikos, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą atsakovas negali būti laikomas atsakingu už 2015 m. vasario 17 d. akcepto pateikimą. Ieškovė negali iš S. P. reikalauti to, kas civilinėse bylose Nr. e2-1069-230/2016, Nr. e2-1879-230/2016, Nr. 2-2147-292/2016 yra priteista BUAB „(duomenys neskelbtini)“.
15. Atsakovas S. P. papildomai pateiktuose paaiškinimuose dėl ieškovės pateikto atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui nei vieno UAB „Elektrostaka“ pirminio apskaitos dokumento, išrašyto po 2012 m. gruodžio 31 d., pirminių apskaitos dokumentų pagrindu negali įrodyti bendrovės įsiskolinimo padidėjimo UAB „Elektrostaka“, todėl apeliuoja į aplinkybę, kad padidintas 54 294,57 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi. Tai, kad atsakovas turėjo teisę ginčyti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, patvirtinusią nepagrįstai administratoriaus padidintą UAB „Elektrostaka“ reikalavimą, prieštaraujantį bendrovės apskaitos dokumentams, nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti 54 294, Eur dydžio kreditorinį UAB „Elektrostaka“ finansinį reikalavimą šioje byloje, nes minėta nutartis neturi prejudicinės galios atsakovui.
16. Atsakovas S. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliaciniame skundas teigė, kad tenkindamas atsakovo skundžiamą ieškinio dalį, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė UAB „Apskaitos paslaugos“, todėl bendrovės vadovas už šią veiklą negalėjo būti atsakingas. Teismas vadovavosi ne 2019 m. spalio 31 d. patikslinto ieškinio metu buvusia realia situacija, o ieškovo pažymoje sumodeliuota situacija, neįvertinęs po Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties priėmimo susidariusios padėties bei neatsižvelgęs į Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punkto reikalavimą, kad kreditorių reikalavimai teikiami teismui tvirtinti, juos patikslinus pagal bendrovės apskaitą. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės kreditorių reikalavimai padidėjo. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik bankroto administratoriaus sudaryta 2019 m. spalio 31 d. pažyma, kuri negali būti laikoma tinkamu rašytiniu įrodymu pagal CPK 177 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ieškovas nepateikė į bylą nei vieno pirminio apskaitos dokumento, iš kurio būtų galima spręsti apie pažymoje nurodomą padidėjusią bendrovės skolą UAB „Elektrostaka“ po 2012 m. gruodžio 31 d., nes ieškovės pateiktos 5 PVM sąskaitos faktūros įrodo bendrovės įsiskolinimą iki 2012 m. gruodžio 31 d., o ne po to, kai buvo nustatytas bendrovės nemokumas. Sprendimu nebuvo nustatyta realiai bendrovės bei jos kreditorių patirta žala pagal apskaitos dokumentus. Teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-1303-264/2019 nustatytą aplinkybę dėl ieškovės teikiamų įrodymų esminių prieštaravimų tarpusavyje. Atsakovas S. P. su savo sutuoktine D. P. atsisakė savo turimų ir teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendrai 22 779,02 Eur sumai bendrovės bankroto byloje, kad likę bendrovės kreditoriai savo reikalavimus galėtų patenkinti didesne apimtimi. Bendrovės turtas nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ne sumažėjo, bet padidėjo net 67 319,55 Eur.
18. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Naikinti ar keisti atsakovo ginčijamą sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, pats organizavo apskaitos politiką ir privalėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui teikti teisingus duomenis apie ūkinius įvykius ir operacijas. Byloje nėra nustatyta, jog bendrovė, tvarkiusi ieškovės buhalterinę apskaitą, būtų tai vykdžiusi netinkamai, atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie paliudytų tokį faktą. Byloje yra surinkti ieškovės finansinės ataskaitos duomenys už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2017 m., kurie yra patvirtinti atsakovo, dalis jų pateikta Juridinių asmenų registrui, duomenų pagrįstumo atsakovas neginčijo. Byloje esant tik ieškovės finansinių ataskaitų duomenims ir nesant kitokių duomenų, teismas pagrįstai ir teisėtai, spręsdamas apie ieškovės finansinę būklę, vadovavosi ieškovės balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis. Ieškovės nemokumo atsiradimo metu ieškovės vienasmeniu valdymo organu buvo atsakovas, todėl būtent jam kilo pareiga laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovas šios pareigos nevykdė, todėl buvo pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Kadangi byloje yra pateikti visi pirminiai apskaitos dokumentai, atsakovo argumentas, jog teismas, spręsdamas dėl kreditorinio reikalavimo padidėjimo, vadovavosi tik ieškovės pažyma, yra nepagrįstas. Atsakovas, būdamas ieškovės kreditoriumi, turėjo teisę reikalauti ieškovės bankroto byloje patikrinti UAB „Elektrostaka“ patvirtinto kreditorinis reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau atsakovas to neprašė. Byloje nustačius momentą, kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, konstatavus, kad atsakovas nevykdė savo pareigų ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, ir esant duomenims, jog atsakovui laiku nesikreipus į teismą padidėjo ieškovės kreditorių reikalavimai, teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog atsakovo veiksmai buvo neteisėti, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. Teismas nustatė, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, tinkamai konstatuota, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teismas civilinės atsakomybės sąlygas šiuo aspektu taikė tinkamai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundų argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunduose nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2011 m. gegužės 13 d. Atsakovas buvo S. P. buvo vienasmeniu ieškovės valdymo organu nuo 2011 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. sausio 27 d., o nuo 2011 m. gegužės 13 iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir bendrovės akcininku.
22. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta MB „Renema“.
23. Nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, reglamentuojančios įmonių bankroto teisinius santykius. ĮBĮ 2 straipsnio 9 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tiek įmonės administracijos vadovo, tiek savininko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl įmonės nemokumo momento
24. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įmonės gauti išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys vien pagal balanse nurodytus duomenis, be kitų įrodymų, taip pat negali būti laikomi realiu ir tikru juridinio asmens turtu.
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė buvo nemoki jau 2012 metais, nes mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi apribojo atsakovui teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas trejų metų laikotarpiui ir konstatavo, kad pagal 2012-2017 finansinės atskaitomybės duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams nuo 2012 metų nuolat viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir visą įmonės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos, konkrečiai 81 945,66 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorinis įsiskolinimas (civilinė byla Nr. B2-860-638/2018), todėl įmonės vadovui atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylą.
26. Apeliantai skunduose nenurodė jokių nesutikimo su teismo išvada dėl įmonės nemokumo momento argumentų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad bendrovės finansiniai sunkumai nuo 2012 m. buvo laikini ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl įmonės nemokumo momento, todėl plačiau dėl to nepasisako.
Dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės sąlygų
27. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, taip pat jo vadovas privalo atlyginti žalą, kurią padarė juridiniam asmeniui pažeisdamas įstatyme, steigimo dokumentuose ar sutartyje nustatytas pareigas. Įmonės valdymo organo nariui, vadovui, padarius žalą tretiesiems asmenims, gali būti taikomos CK normose nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės (sutartinės ir (ar) deliktinės) taisyklės.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2015; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
30. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.). Taigi, bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
31. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi, bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
32. Pažymėtina, jog įmonės finansinės veiklos rezultatai nuo 2012 m. blogėjo, apie egzistuojančias nepadengtas skolas kreditoriams įmonės atsakovui buvo žinoma, ką patvirtina ir byloje esantys 2012 – 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, 2019 m. spalio 31 d. bankroto administratoriaus pažyma apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų pokytį, iš kurių matyti, kad įmonės kreditoriniai reikalavimai 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 74 600,63 Eur (257 581,04 Lt), o 2017 m. vasario 1 d. – 86 713,57 Eur, t. y. padidėjo 12 112,94 Eur. Iš 2019 m. spalio 31 d. pažymos apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų pokytį nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 1 d. kreditoriniai reikalavimai didėjo dėl skolos D. P. didėjimo 2 752,36 Eur suma, skolos S. P. didėjimo 8 978,22 Eur, skolos UAB „Elektrostaka“ didėjimo 6 212,08 Eur suma, priskaičiuoto darbo užmokesčio skolos didėjimo 235,22 Eur suma. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi (civilinė byla B2-350-638/2019) buvo sumažinti įmonės kreditoriniai reikalavimai 22 779,02 Eur suma, kreditoriams D. P. (13 221,56 Eur) ir atsakovui S. P. (9 557,46 Eur) atsisakius nuo finansinių reikalavimų, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo S. P. vadovavimo laikotarpiu kreditoriniai reikalavimai, kurie liks nepadengti, sudaro 6 447,30 Eur (UAB „Elektrostaka“ kreditorinis ir priskaičiuoto darbo užmokesčio suma).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas S. P., žinodamas, kad įmonė nuo 2012 m. turi besitęsiančių finansinių sunkumų, t. y. nepajėgia padengti įsiskolinimų kreditoriams, privalėjo įvykdyti įstatymu jam nustatytą pareigą ir inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą siekdamas užkirsti kelią tolimesniam skolų augimui (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teisėjų kolegija šios bylos aplinkybių kontekste aiškindama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, sprendžia, jog įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui 2012 m. metais, privalėjo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tarp bendros išaugusios įmonės skolos, kuri liks nepadengta, ir netinkamo vadovo pareigų atlikimo yra priežastinis ryšys.
34. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi apelianto S. P. argumentai dėl kreditorinių reikalavimų sumažėjimo, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad jo vadovavimo laikotarpiu kreditoriniai reikalavimai tik didėjo, o jis kaip įmonės vadovas nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylą, nors buvo akivaizdu, jog įmonės kreditoriniai įsiskolinimai didėja, ir ji neturės galimybių įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o nepadengtų kreditorinių reikalavimų suma sumažėjo tik 2019 m. sausio 15 d., atsakovui ir D. P. atsisakius kreditorinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir keisti ar naikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. skundžiamoje dalyje (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
35. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
36. Byloje nustatyta, kad ieškovės prašomą priteisti 10 065,38 Eur žalą, kurios pirmosios instancijos teismas nusprendė nepriteisti, sudaro už reikalavimų perleidimą sumokėtos sumos ir bylinėjimosi išlaidos civilinėse bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o būtent:
- 5 588,82 Eur, iš jų 3 500 Eur išlaidos už pripažintą negaliojančiu 217 212,24 Eur reikalavimo ir papildomų iš jo kylančių teisių perleidimą pagal 2015 m. vasario 18 d. ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį (2015 m. vasario 26 d. kasos pajamų orderis SKI Nr. 26; 2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis SKI Nr. 101) ir 2 088,82 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1069-230/2016 dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (2015 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita Nr. 2015-8 ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. pinigų priėmimo kvitas, bei pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario 24 d. sprendimą atliktas mokesčių prievolės ir mokesčio permokos įskaitymas);
- 4 476,56 Eur išlaidos už 2015 m. vasario 18 d. ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų 103 119,35 Eur, 123 281,01 Eur ir 42 774,78 Eur reikalavimų ir papildomų iš jų kylančių teisių perleidimą (už reikalavimų perleidimą sumokėta 3 330 Eur (1 500 + 1 500 + 330) suma pagal 2015 m. kovo 13 d. kasos pajamų orderį SKI Nr. 40) ir 1 146,56 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2147-292/2016 (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1375-230/2017) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario 24 d. sprendimu atliktus mokesčių prievolės ir mokesčio permokos įskaitymus).
37. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo dalį dėl ieškovės patirtos žalos atsakovui sudarius negaliojančius sandorius atmetė, konstatavęs, jog tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio, o kreditorius gali savo pažeistas teises ginti kitais būdais, būtent individualiai reikšdamas tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakingiems dėl skolininkės tyčinio bankroto.
38. Apeliantė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su tokia teismo išvada nesutiko ir apeliaciniame skunde nurodė, kad kreditoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas negali lemti ar panaikinti vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų ar apskritai panaikinti civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir jų nenustatinėjo. Pažymėtina, jog dalis pasekmių (žalos) apskritai nesusijusi su teismo sprendimų įgyvendinimu, ieškovė negali reikalauti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taigi, ieškovė gali savo pažeistas teises ginti tik reikšdama reikalavimus atsakovui, asmeniui atsakingam dėl tokių pasekmių kilimo.
39. Įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.87 str. 1–6 d.). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą. Kaip žinia, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).
40. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę įmonės vadovui pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus vadovas atliko. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Dėl vadovo veiksmų neteisėtumo ir kaltės
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą kildina iš keturių 2015 m. vasario 18 d. tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių, kurios teismų sprendimais buvo pripažintos negaliojančiomis ir taikyta restitucija. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) ginčai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2015 m. vasario 18 d. sandorių buvo sprendžiami teismuose.
42. Kauno apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2A-1375-230/2017), spręsdamas dėl 2015 m. vasario 18 d. reikalavimo perleidimo į 42 774,78 Eur sumą su visais papildomais iš jos kylančiais reikalavimais už 330 Eur sutarties pripažinimo negaliojančia, 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, palikdamas nepakeistu Alytaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą, konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (t. y. šioje byloje atsakovas S. P.), sudarydamas ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningas, nes tuo pačiu metu jis buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, todėl S. P. žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris gali pažeisti ir pažeidžia kitų kreditorių teises.
43. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-185-943/2017), palikdamas nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1069-230/2016 dėl 217 212,24 Eur reikalavimo ir papildomų iš jo kylančių teisių perleidimo už 3 500 Eur sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, 2017 m. spalio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-594-241/2017), palikdamas nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1879-230/2016 dėl 103 119,35 Eur reikalavimo ir papildomų iš jo kylančių teisių perleidimo už 1 500 Eur sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo taip pat konstatavo, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-334-273/2017 dėl 123 281,01 Eur reikalavimo ir papildomų iš jo kylančių teisių perleidimo už 1 500 Eur sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo netgi negaliojančią teisę.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
45. Juridinio asmens vardu sutartis įprastai sudaro būtent juridinio asmens valdymo organas, nes jis yra juridinio asmens įstatyminis atstovas. Privačiųjų juridinių asmenų vadovai turi nedeleguotiną kitiems juridinio asmens organams kompetenciją priimti sprendimus dėl sandorių, ir dalyvių pritarimas ar nurodymai šalina jų atsakomybę už verslo sprendimą tik išimtiniais atvejais.
46. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai 2015 m. vasario 18 d. sudarant reikalavimų perleidimo sutartis įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo pripažinti nesąžiningais, todėl jie negali būti laikomi teisėtais. Nustačius veiksmų neteisėtumą, vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kaltės prezumpcijos byloje nepaneigė (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl priežastinio ryšio
47. Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo atsakovui, taip pat būtina nustatyti, kad tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
48. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).
49. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas faktines aplinkybes dėl atsakovo veiksmų, 2015 m. vasario 18 d. sudarant aukščiau reikalavimų perleidimo sandorius, neteisėtumo (nesąžiningumo), bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad atsakovo veiksmai pripažintini ne tik nesąžiningais, bet ir aplaidžiais, paviršutiniškais, turėjusiais tiesioginės įtakos ieškovės teisėms ir interesams. Atsakovui S. P. neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus įmonės vadovas privalėjo atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovės patirtos žalos, sudarant pripažintus negaliojančiais sandorius, ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.
Dėl žalos dydžio
50. Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Dėl sumų, sumokėtų už pripažintus negaliojančiais reikalavimų perleidimo sandorius
51. Ieškovė turtinės žalos atsiradimą grindė teismo sprendimais, kuriais buvo nuspręsta taikyti restituciją ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota ieškovei grąžinti pagal negaliojančiais pripažintus 2015 m. vasario 18 d. reikalavimų perleidimo sandorius sumokėtas sumas, iš viso 6830 Eur (3 500 + 1 500 + 1 500 + 330). BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė kreditorinį reikalavimą 34 251,25 Eur (118 262,72 Lt) sumai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (2012 m. gruodžio 13 d. nutartis). Iš ieškovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore (pradinio ieškinio priedas Nr. 16) nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė 2018 m. rugsėjo 14 d. informavo ieškovę, jog įmonė neturės pakankamai mokėtinų lėšų kad atsiskaitytų su trečios eilės kreditoriais.
52. Kaip jau minėta, juridinio asmens vadovo atsakomybė už žalingą sandorį nustatoma pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, tuo atveju, jei jis priėmė verslo sprendimą šį sandorį sudaryti. Nagrinėjamu atveju, atsakovas pats priėmė sprendimus sudaryti įmonei nenaudingus sandorius, todėl nesant galimybės iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ susigrąžinti už reikalavimų perleidimą sumokėtas sumas, šios sumos (iš viso 6 830 Eur) priteistinos iš atsakovo ieškovei.
Dėl bylose patirtų bylinėjimosi išlaidų
53. Ieškovė 3 235,38 Eur turtinės žalos atsiradimą grindė teismo sprendimais priimtais civilinėse bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario 24 d. sprendimu atliktu mokesčių prievolės ir mokesčio permokos įskaitymu.
54. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, o taip pat iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1069-230/2016 valstybei buvo priteista 1 488,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat Alytaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2147-292/2016 valstybei buvo priteista 1 146,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2 635,38 Eur. Nagrinėjant bylas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų nebuvo patirta.
55. Iš byloje pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 331C-21104 (ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma 2018 m. vasario 24 d.) matyti, kad atliktas tų mokesčių prievolių ir mokesčių permokos (skirtumo) / išieškotos sumos įskaitymas, kurie susidarė 2015 m. gegužės 29 d. (130,17 Eur ir 9,34 Eur sumos) ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. (3 041 Eur suma). Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos, kuriomis ieškovė grindžia žalos dydį, valstybei buvo priteistos 2016 m. liepos 8 d. ir 2016 m. spalio 7 d. sprendimais, kurie atitinkamai įsiteisėjo 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d., kas leidžia teigti, jog mokesčių prievolės valstybei šių bylų pagrindu negalėjo susidaryti anksčiau, nei įsiteisėjo teismo sprendimai, kuriais iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Jokių kitokių įrodymų (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario 24 d. sprendimo ir pan.) apie Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktus mokesčių prievolių ir mokesčių permokos (skirtumo) / išieškotų sumų, susidariusių po 2015 m. rugpjūčio 7 d. įskaitymus byloje nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio, ir nebuvo pagrindo šio ieškinio reikalavimo tenkinti.
56. Ieškovė taip pat turtinę žalą grindė 600 Eur dydžio turėtomis išlaidomis už atstovo suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1069-230/2016 Kauno apygardos teisme.
57. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1069-230/2016 Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1515-173/2015 buvo pakeitęs ieškovą iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2015 m. gegužės 26 d. patikslintu ieškiniu padidino ieškinio reikalavimus. Byloje kartu su pradiniu ieškiniu (priede Nr. 17) yra pateikta 2015 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2015-8 bendrai 600 Eur sumai, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – papildyto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1515-183/2015 parengimas ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 707775, kuriame mokėtoju nurodytas S. P.. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi už teisines paslaugas, ar nurodytą sumą būtų grąžinusi atsakovui S. P., todėl šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad patyrė 600 Eur nuostolių, susijusių su teisinės pagalbos teikimu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1069-230/2016.
Dėl baudos skyrimo
58. Apeliaciniame skunde atsakovas S. P. prašė CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant 2019 m. spalio 31 d. patikslintą ieškinį ne pagal tuo metu esamą situaciją, nubausti ieškovę 5 000 Eur dydžio bauda, pusę šios sumos skiriant atsakovui.
59. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
60. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl patikslinto ieškinio pateikimo nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ne pagal tuo metu esamą situaciją. Taigi, nenustačius ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo skirti baudą ieškovei CPK 95 straipsnio pagrindu.
Dėl bylos baigties
61. Įvertinus byloje surinktus įrodymus nei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant iš atsakovo S. P. ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistiną žalos atlyginimo sumą iki 13 277,30 Eur (6 447,30 + 6 830).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
63. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šioje byloje patyrė 2 270 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus 2018 m. rugsėjo 18 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00708, 2018 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00718, 2019 m. gegužės 30 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00759 2019 m. gruodžio 18 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00789, 2020 m. liepos 29 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00825, 2020 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita faktūra JUT Nr. 00828, 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 31 d., 2020 m. liepos 30 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymai, 2019 m. gegužės 30 d. sąskaitos išrašas, 2019 m. gruodžio 19 d. Luminor lėšų pervedimo nurodymas.
64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9 punktu, prašomos priteisti sumos teisinės pagalbos išlaidų dydis atitinka nustatytus reikalavimus, todėl teisėjų kolegija pripažįsta ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas pagrįstomis.
65. Pakeitus teismo sprendimą, ir ieškinį patenkintinus iš dalies (80 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovo ieškovei priteistina 1 816 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 270 x 80 proc.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 277,30 Eur (trylika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 30 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 277,30 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 816 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos. Įmokos mokėjimo kvitas pristatytas į Alytaus apylinkės teismo baigtų bylų raštinę.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė