Civilinė byla Nr. 2S-49-425/2011

                                                                                         Teisminio pr. Nr. 2-08-3-06609-2010-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                         94.2.5; 106.8.2; 121.14; 122.4

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 3 d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7607-223/2010 pagal pareiškėjo B. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas B. P. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir, siekdamas gauti pensiją iš Rusijos Gynybos Ministerijos, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1973-05-19 iki 1988-09-21 tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose, MVD, VST daliniuose, ištarnautų metų stažas 20 metų 6 mėnesiai 9 dienos.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti B. P. pareiškimą kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos ambasados Lietuvoje atsisakė B. P. skirti pensiją, motyvuodamas tuo, jog nėra pareiškėjo asmens bylos, todėl jis negali gauti pensijos iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurtų pareiškėjui teisinius padarinius (turtinių teisių atsiradimo ir pasikeitimo), nes šio juridinio fakto pagrindu jam būtų perskaičiuotas ištarnautų metų stažas ir jis įgytų teisę į kariškio pensijos skyrimą lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1993-11-18 susitarimo „Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams“ 1 str. 2 d. nuostatas, socialinį aprūpinimą, nepriklausomai nuo pilietybės, Rusijos Federacija vykdo pagal savo įstatymų sąlygas ir normas. Šio susitarimo 2 straipsnis nustato, kad Rusijos Federacijos kariškių pensininkų pensijų ir pašalpos skyrimo, perskaičiavimo, mokėjimo sąlygų nustatymo klausimus sprendžia Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje. Visi Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje ir asmenų, pastoviai gyvenančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ginčai dėl pensijų skyrimo ir išmokėjimo klausimų turi būti sprendžiami pagal teritorinę priklausomybę Maskvos miesto Presnensko rajono teisme. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog B. P. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, o prašomo fakto nustatymas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių.

Atskiruoju skundu (b. l. pareiškėjas prašę panaikinti 2010-10-08 Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-10-15 nutartimi pareiškėjo B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui laikė nepaduotu ir gražino pareiškėjui. Skundas buvo paduotas 2010-09-28 pridedant Lietuvos generalinės prokuratūros nutartį ir Maskvos miesto Presnės teismo nutartį. Pareiškėjas nurodė, kad jo skundas atitiko įstatymo keliamus procesiniams dokumentams reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai nurodė, kad pateikti dokumentai, t. y. karinis bilietas, darbo knygelė, Rusijos archyvo pažyma Nr. 4583 2001-10-12 apie pareiškėjo ypatingus skrydžius karo veiksmų zonoje, yra ne originalai. Todėl pareiškėjas darė išvadą, kad visus teismo trūkumus jis pašalino, taigi pareiškimas turi būti priimtas ir išnagrinėtas iš esmės.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 66-69) suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados nurodė, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje vykdo savo veiklą Lietuvos teritorijoje pagal 1993 metų lapkričio 18 d. Susitarimą tarp Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės „Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams“. Susitarime išvardintų asmenų pensinį aprūpinimą, nepriklausomai nuo pilietybės, Rusijos Federacija vykdo pagal savo įstatymų sąlygas ir normas. Minėto Susitarimo 2 straipsnis numato, kad Rusijos Federacijos kariškių pensininkų pensijų ir pašalpų skyrimo, perskaičiavimo, mokėjimo sąlygų nustatymo klausimus sprendžia socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje. Nuo 1997 metų vasario 1 d. B. M. P. reguliariai kreipdavosi į socialinio aprūpinimo skyrių dėl pensijos skyrimo klausimo už ištarnautą laiką. Iš buvusio kariškio asmeninės, saugomos skyriuje, bylos dokumentų matosi, kad jo ištarnautas laikas atleidimo iš TSRS Ginkluotojų pajėgų dieną sudaro mažiau nei 20 metų. Karinės tarnybos laikotarpių patvirtinimo, kartu ir lengvatinio apskaičiavimo, klausimai, kurie B. M. P. yra ginčijami teismine tvarka, priskiriami Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos atitinkamų kadrų organų išimtinei kompetencijai. Dėl to buvusio kariškio ištarnauto laiko patvirtinimui, pagal jo raštiškus pareiškimus, skyrius ne kartą buvo daręs paklausimus į Rusijos Federacijos valstybines archyvines institucijas dėl kovinių skrydžių į Afganistano Respubliką karo veiksmų Afganistane metu patvirtinimo. Tačiau nei į vieną paklausimą į minėtas institucijas nebuvo gauta karinės tarnybos laikotarpių, kuriais rėmėsi ieškovas savo pareiškimuose, patvirtinimo. 2003-12-09 Maskvos Presnensko rajono teismas atvirame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-5495/2003 pagal P. B. M. ieškinį Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Vyriausiosios finansų ekonomikos valdybos socialinio aprūpinimo valdybai ir socialinio aprūpinimo skyriui dėl pensijos skyrimo ir išmokėjimo. Pagal teismo sprendimą ieškinys buvo atmestas. Ieškovas apskundė apeliacine ir kasacine tvarka šį sprendimą, bet jis nebuvo pakeistas. Atsižvelgiant į tai bei į įsigaliojusį 2009 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2-1957-589/2009) ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. (civilinė byla Nr. 2A-562-78/2009) nutartį pagal analoginį B. P. ieškinį, B. P. atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337str.1d.).

CPK 445str. numato, kad teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje pareiškėjas B. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1973-05-19 iki 1988-09-21 tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose, MVD, VST daliniuose, o ištarnautų metų stažas 20 metų 6 mėnesiai 9 dienos.

Nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įvertintina aplinkybė ar prašomas nustatyti juridinę reikšmė turintis faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas pareiškėjui B. P. gauti pensiją iš Rusijos Gynybos Ministerijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993-11-18 su Rusijos Federacijos Vyriausybe sudarė Susitarimą „Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams“. Susitarimo 1str.1d. numato, kad nepriklausomai  nuo  pilietybės Susitarime nurodytųjų  asmenų (buvusių kariškių) pensinį aprūpinimą Rusijos  Federacija vykdo  pagal savo įstatymų sąlygas ir normas. Susitarimo 2str.1d. numato, kad Rusijos Federacijos  kariškių pensininkų  pensijų ir pašalpų skyrimo, perskaičiavimo, mokėjimo sąlygų nustatymo klausimus sprendžia socialinio  aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje. Lėšų pensijoms ir  pašalpoms mokėti finansavimas,  jų pervedimas  į nustatytą Lietuvos  banko sąskaitą vykdomas per Rusijos  Federacijos  ambasadą  Lietuvos Respublikoje.

Iš nurodyta Susitarimo darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos kompetencijai nepriskirtini klausimai, susiję su pensininkų  pensijų ir pašalpų skyrimo, perskaičiavimo, mokėjimo sąlygų nustatymu Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams, nes nurodytus pensijų klausimus sprendžia socialinio  aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje. Iškilusių ginčų tarp nurodytos kategorijos buvusių Rusijos Federacijos kariškių pensininkų ir Rusijos  Federacijos  ambasados  Lietuvos Respublikoje ar Rusijos Federacijos institucijų nagrinėjimas nėra priskirtas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, o priskirtinas kompetetingam teismui Rusijos Federacijoje. Iš aptartų motyvų darytina išvada, kad pareiškėjo apelianto B. P. prašomas nustatyti juridinę reikšme turintis faktas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių, todėl pripažintina teisėta ir pagrįsta (CPK 263str.1d.) pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti kaip neteismingą tam teismui pareiškėjo B. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apeliacinės instancijos teismui patikslinant, kad ieškovo B. P. ieškinys atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137str.2d.1p.), turima mintyje Lietuvos Respublikos teisme. Apelianto B. P. atskirajame skunde nurodyti motyvai pripažinti nepagrįstais, virš aptartais motyvais, kad Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai nepriskirti nagrinėti ginčai tarp buvusių Rusijos Federacijos kariškių pensininkų ir Rusijos  Federacijos  ambasados  Lietuvos Respublikoje ar Rusijos Federacijos institucijų.

Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto B. P. analogiškas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad laikotarpiu nuo 1973-05-19 iki 1988-09-21 tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose, VRM, VSK daliniuose, o ištarnautų metų stažas 20 metų 6 mėnesiai 1 diena yra išnagrinėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1957-589/2009, bylą nutraukiant CPK 293str.1p. pagrindu (kaip nenagrinėtina teisme).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjai                                                                                                  Margarita Dzelzienė

           Laimantas Misiūnas

           Laimutė Sankauskaitė

Nuorašas tikras

teisėjas                 

                        (pareigų pavadinimas)                     A.V.

                                        .

 (parašas)