Administracinė byla Nr. eA-1377-556/2023

(S)

9.       Teismas nustatė, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, Patikrinimo aktu papildomai apskaičiavo 32 264 Eur PVM. Pareiškėjas Kauno AVMI pateikė rašytines pastabas (rašytinius pasiteisinimus), kuriomis iš esmės prašė neskirti įmonei baudų, neskaičiuoti delspinigių ir suderinti įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Kauno AVMI, vadovaudamasi MAĮ 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2020 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo apskaičiuotas PVM – 32 264 Eur. Kauno AVMI Sprendimu taip pat patvirtino apskaičiuotus 1 021,93 Eur PVM delspinigius; patvirtino skirtą 3 226 Eur PVM baudą; neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų 1 021,96 Eur PVM delspinigių ir nuo paskirtos 3 226 Eur PVM baudos mokėjimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI Sprendimu dėl priskaičiuotų PVM delspinigių ir paskirtų PVM baudų, su skundu 2020 m. kovo 29 d. kreipėsi į VMI. VMI, vadovaudamasi MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu  patvirtino Kauno AVMI Sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu dėl PVM delspinigių ir baudų, 2020 m. birželio 2 d. pateikė skundą Komisijai. Komisija, vadovaudamasi MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 2020 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino VMI Sprendimo Nr. 69-54 dalį, kuria patvirtinti papildomai apskaičiuoti 32 264 Eur PVM ir 3 226 Eur PVM bauda, bei pakeitė VMI Sprendimo dalį, kuria patvirtinti papildomai apskaičiuoti PVM delspinigiai: vietoj apskaičiuotų 1 021,93 Eur PVM delspinigių, patvirtino 1 015,08 Eur PVM delspinigius. Komisija, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas neginčija apskaičiuoto 32 264 Eur PVM bei neprašo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtų baudų; konstatavo, kad VMI pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui PVM delspinigius, atsižvelgiant į pareiškėjo mokėtojo kortelėje esančius faktinius ginčijamo laikotarpio PVM mokėjimo duomenis (permokas); taip pat mokesčių administratorius nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto 32 264 Eur PVM pagrįstai skyrė pareiškėjui 10 proc. dydžio 3 226 Eur PVM baudą. Komisija akcentavo, kad atleidimo nuo delspinigių ir baudų MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais klausimų nenagrinėja, tačiau pagal VMI pateiktą informaciją pareiškėjo nurodytų PVM permokų sumos, kurios VMI buvo pripažintos nepagrįstomis, buvo įskaitomos kitiems mokėjimams padengti, todėl žala biudžetui buvo padaryta.

10.       Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 123 straipsnio 1 dalies ir MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto,  97 straipsnio 2 dalies, 98–99 straipsnių nuostatas, pažymėjo, kad iš delspinigių apskaičiavimo lentelių matyti, jog dėl permokų sumų patikslinimo pareiškėjui apskaičiuota delspinigių suma sudaro 1 015,08 Eur, t. y. 6,85 Eur mažiau, negu apskaičiuota patikrinimo metu. Iš pateikto delspinigių apskaičiavimo dokumento matyti, kad nuo patikrinimo metu nustatytų papildomai mokėtinų PVM sumų (2019 m. balandžio mėn. – 35 Eur, gegužės mėn. – 4 816 Eur, birželio mėn. – 189 Eur, rugpjūčio mėn. – 27 202 Eur, rugsėjo mėn. – 22 Eur) apskaičiuota 1 161,10 Eur PVM delspinigių suma buvo mažinama 146,02 Eur ,,sąlyginių delspinigių“ suma. Ši delspinigių suma apskaičiuota atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo kortelėje esančias permokas delspinigių skaičiavimo data. Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo atsižvelgta į mokesčių permokas, delspinigiai buvo pradėti skaičiuoti ne nuo tos datos ir pan., atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems objektyviems įrodymams. Be to, pareiškėjas, ginčydamas mokesčių administratoriaus delspinigių skaičiavimą pats nepateikia teismui jokio savo varianto, kokia konkrečiai delspinigių suma turėjo būti jam paskaičiuota; pareiškėjo argumentai iš esmės yra grindžiami abejonėmis, tačiau ne realiai pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis. Delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti pagrįstai, atsižvelgiant į turimas mokesčių permokas ir laikantis delspinigių skaičiavimo trukmės ir terminų, kas matyti iš bylos medžiagoje esančių delspinigių apskaičiavimo lentelių, iš kurių matyti, kad delspinigiai skaičiuoti nuo tų terminų pagal kurios tam tikra dalis nuo priskaičiuotos PVM sumos turėjo būti sumokėta į biudžetą.

11.        Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog mokesčių administratorius pareiškėjui paskyrė 3 226 Eur PVM baudą. Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalies nuostatomis už nustatytus pažeidimus skiriama nuo 10 proc. iki 50 proc. apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda, kurios skyrimo tvarką reglamentuoja MAĮ. Taigi, VMI vadovaudamasi MAĮ 139 ir 140 straipsnių nuostatomis, kurios reglamentuoja baudų skyrimo tvarką, nustačiusi kelias asmens padėtį lengvinančias ir nenustačiusi asmens padėtį sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui skyrė minimalią, t. y. 10 proc. dydžio (3 226 Eur) PVM baudą. Atsakovo vertinimu, baudos skyrimas siejamas su nepagrįstai sumažinta mokestine prievole ar padidinta grąžintina PVM suma, tačiau, skiriant baudą, neatsižvelgiama į mokestines permokas. Permokos lemia tik skaičiuojamų delspinigių dydį.

12.       Teismas nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nedeklaravo parduoto nekilnojamojo turto apmokestinamosios vertės ir 21 798 Eur pardavimo PVM, nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 8 625 Eur, nedeklaravo pardavimo PVM 1 841 Eur (PVMĮ 96 straipsnyje nustatytais atvejais). Dėl nustatytų pažeidimų atskirais mokestiniais laikotarpiais pareiškėjas nepagrįstai padidino grąžintiną iš biudžeto PVM sumą (2019 m. balandžio mėn. – 35 Eur, gegužės mėn. – 4 816 Eur, birželio mėn. – 189 Eur, rugsėjo mėn. – 22 Eur) bei nepagrįstai sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą (2019 m. rugpjūčio mėn. – 27 202 Eur). Todėl pareiškėjui papildomai buvo apskaičiuota sumokėti 32 264 Eur PVM. Tad būtent ši suma ir yra reikšminga skaičiuojant pareiškėjui skiriamą baudą. Pareiškėjo argumentus, kad skiriama bauda turėtų būti skaičiuojama ne nuo 32 264 Eur, o nuo 20 168 Eur (ar nuo 22 002 Eur), teismas atmetė.

13.       Teismas pažymėjo, kad VMI pareiškėjui skyrė 3 226 Eur (32 264 Eur x 10 proc.) PVM baudą, t. y. minimalią įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą nustatytą baudą. Toks baudos skyrimas atitinka MAĮ 139–140 straipsnių reikalavimus.

14.       Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius esamoje situacijoje ypač palankiai įvertino pareiškėją, nes skyrė pačią mažiausią įmanomą baudą dėl padaryto pažeidimo; paskirta bauda atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad mokesčių administratorius paskyrė per didelę baudą atmestini. 

15.       Teismas vertino, kad pareiškėjo bendrai nurodomi teiginiai dėl atleidimo nuo baudos (dėl klaidingo paaiškinimo) nesudaro pagrindo taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto atleidimo nuo baudos pagrindo, o pareiškėjas neįrodė šio pagrindo taikymo. Taip pat nenustatyti ir kiti atleidimo nuo baudos pagrindai, nėra ir MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

16.       Teismas sprendė, kad Kauno AVMI, VMI ir ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusi Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl skundžiami Kauno AVMI, VMI ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir juos panaikinti.

III.

17.       Pareiškėjas UAB ,,Ravatra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ir neteisėtai be jokių motyvų ir detalios argumentacijos pritarė ginčijamų administracinių aktų išvadoms ir perrašė atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų ir nepagrįstai nepasisakė kodėl juos atmetė. Pareiškėjo argumentai teismo nebuvo paneigti ir sukritikuoti, o formaliai atmesti be jokių motyvų. Iš teismo sprendimo neaišku, kodėl teismas laikė atsakovo skaičiavimus bei argumentus teisingais, o pareiškėjo – nepagrįstais ir juos atmetė.

19.       Pareiškėjas nesutinka su Kauno AVMI papildomai priskaičiuota 32 264 Eur mokėtina PVM suma. Teismas nepagrįstai išsamiai nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų dėl neteisingai apskaičiuoto 32 264 Eur PVM mokesčio, nepagrįstai netikrino jo apskaičiavimo pagrįstumo ir dėl jo dydžio nepasisakė, dėl to liko neatskleista ginčo esmė bei pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalis.

20.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, jog Kauno AVMI dokumentuose pareiškėjui už tą patį laikotarpį priskaičiuotas mokėtinas PVM skiriasi bei nepagrįstai neišsiaiškino koks iš tiesų buvo pareiškėjo mokėtinas PVM už ginčo laikotarpį ir kodėl bauda bei delspinigiai skaičiuoti nuo 32 264 Eur sumos, kurios atsakovas nereikalauja sumokėti. Pareiškėjas pateikia savo aiškinimą dėl Patikrinimo akto lentelės Nr. 3 ,,Mokėtojo deklaruotos grąžintinos PVM sumos ir nustatyti pažeidimai“. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai nesiaiškino ir dėl kokių priežasčių atsakovas už ginčo laikotarpį reikalauja sumokėti 21 758,56 Eur, nors lentelėje Nr. 3 nurodytas mokėtinas PVM yra 20 168 Eur.

21.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjo argumentą, jog mokesčių administratorius, skirdamas baudą, neįvertino pareiškėjui iš valstybės biudžeto grąžintino PVM dydžio ir nepagrįstai neskyrė baudos nuo realios pareiškėjo mokėtinos PVM sumos, t. y. nuo 20 168 Eur, kuris atsispindi lentelės Nr. 3 3 stulpelio apatinėje eilutėje. Iš teismo sprendimo neaišku, kokiais argumentais atmesti pareiškėjo argumentai, kad jam skiriama bauda turėtų būti skaičiuojama ne nuo 32 264 Eur, o nuo 20 168 Eur (ar nuo 22 002 Eur).

22.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog delspinigių suma apskaičiuota atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo kortelėje esančias permokas delspinigių skaičiavimo data. Neaišku, kokiais faktiniais duomenis teismas vadovavosi padarydamas šias išvadas, kurios prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pareiškėjo vertinimu, delspinigiai turėjo būti pradėti skaičiuoti tik nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. ir nuo tos PVM mokėtinos sumos, kuri gaunasi iš mokėtino PVM 25 800 Eur atėmus 3 798 Eur, t. y. nuo 22 002 Eur. Atsakovas nepagrįstai delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės ­27 d., nors tuo metu prievolės sumokėti PVM į biudžetą nebuvo, nes pareiškėjas turėjo 63 Eur grąžintino PVM ir permoka buvo iki pat 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Todėl mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo delspinigius. Aplinkybes, jog delspinigiai turėjo būti pradėti skaičiuoti nuo tada, kuomet mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (tai ginčo atveju yra 2019 m. rugsėjo 26 d.), pripažino ir Komisija. Todėl būtent 2019 m. rugsėjo 26 d. ir turėjo būti apskaičiuota mokėtina PVM suma ir tik nuo jos galėjo būti priskaičiuoti delspinigiai ir bauda. Atsakovas neteisingai skaičiavo delspinigius, o teismo išvada, kad delspinigiai skaičiuoti nuo tų terminų, pagal kuriuos tam tikra dalis nuo priskaičiuotos PVM sumos turėjo būti sumokėta į biudžetą yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

23.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad sprendžiant dėl atleidimo nuo baudos jo atveju taikytina MAĮ 141 straipsnio 4 dalis. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes, t. y. į tai, kad pats mokesčių administratorius užkirto pareiškėjui teisę teisingai deklaruoti PVM.

24.       Pareiškėjas teigia, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsamiai neišnagrinėjo šio ginčo visa apimtimi pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, nenurodė argumentų dėl kurių atmeta pareiškėjo argumentus, perrašė atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir tuo pažeidė proceso teisės normas, rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus, pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir dėl šio pažeidimo buvo neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta byla.

25.       Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       VMI nurodo, kad delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti pagrįstai, atsižvelgiant į turimas mokesčių permokas ir laikantis delspinigių skaičiavimo trukmės ir terminų, kas matyti iš bylos medžiagoje esančių delspinigių apskaičiavimo lentelių: delspinigiai skaičiuoti nuo tų terminų pagal kurios tam tikra dalis nuo priskaičiuotos PVM sumos turėjo būti sumokėta į biudžetą. Baudos skyrimas siejamas su nepagrįstai sumažinta mokestine prievole ar padidinta grąžintina PVM suma, tačiau, skiriant baudą, neatsižvelgiama į mokestines permokas. Permokos lemia tik skaičiuojamų delspinigių dydį. Pareiškėjas įstatymų nustatytu terminu nesumokėjo mokesčių ir tokiais veiksmais padarė žalą valstybės biudžetui, todėl pagrįstai neatleistas nuo 1 021,93 Eur PVM delspinigių bei skirtos PVM baudos MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas įstatymų nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus duomenimis priskaičiuota PVM suma nėra įskaityta ar priverstinai išieškota, taip pat pareiškėjas nėra susitaręs dėl mokesčio mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Todėl pareiškėjas negali būti atleistas nuo skirtos 3 226 Eur PVM baudos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

27.       Ginčas byloje kilo dėl Kauno AVMI 2020 m. sausio 9 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-17, Kauno AVMI 2020 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-134 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, VMI 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 69-54 „Dėl UAB Ravatra (kodas 302614612) 2020-03-29 skundo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. S-139 (7-119/2020).

28.       Pareiškėjas nesutinka su Kauno AVMI papildomai priskaičiuota 32 264 Eur mokėtina PVM suma, su skirta PVM bauda ir delspinigiais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neatskleidė jos esmės, neišnagrinėjo ginčo visa apimtimi.

29.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-284-442/2022, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ravatra“ skundą atsakovui VMI (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI) dėl sprendimų panaikinimo, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Patikrinimo aktas negali būti ir savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nors privalėjo šią administracinės bylos dalį nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog į nagrinėjamos bylos ribas nepatenka PVM paskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas yra nepagrįsta; pirmosios instancijos teismas, iš esmės nagrinėdamas mokestinį ginčą, privalėjo išnagrinėti ir tai, ar mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo papildomai mokėtiną PVM.

30.       Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, skundžiamu 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė iš esmės tik dėl PVM baudų ir delspinigių, tačiau dėl papildomai mokėtino PVM apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakė, byloje surinktų įrodymų šiuo aspektu nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenutraukė bylos dalies dėl reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

31.       ABTĮ 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiško ginčo aplinkybių vertinimo, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-284-442/2022,  nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko, ginčas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtas nebuvo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka ir negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Tai lemia bylos perdavimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ravatra“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas

                                        Arūnas Sutkevičius