Civilinė byla Nr. 2-264-1081/2023
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02637-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.5; 2.6.1.5; 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 3 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Juškuvienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VDJ“ atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VDJ“ ieškinį atsakovei UAB „Terebro“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „VDJ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Terebro“ 9800 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. šalys sudarė Subrangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė atliko trinkelių klojimo su pagrindo ruošimu, vejos bortelių ir gatvės bordiūrų įrengimo darbų už 16 871 Eur. Pretenzijų dėl atliktų darbų nebuvo pareikšta, todėl laikytina, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir laiku. Pagal Subrangos sutartį atsakovė pateikus PVM sąskaitą faktūrą turėjo atsiskaityti per 30 dienų. Atsakovė iš dalies apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą, tačiau liko skolinga 9800 Eur. 2022 m. kovo 28 d. atsakovė atsiuntė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad yra skolinga ieškovei 9800 Eur, tačiau skolos nesumokėjo. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl skolos sumokėjimo, tačiau praėjus pretenzijoje nurodytam terminui mokėjimo nebuvo. 2022 m. birželio 6 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl ieškovė reiškia šį ieškinį.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neneigia esamo įsiskolinimo ir siekia ginčą išspręsti taikiai. Taip pat pateikė prašymą patenkinus ieškovės UAB „VDJ“ ieškinį (pilna apimtimi/iš dalies), išdėstyti sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, priteistą sumą mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Nurodo, kad atsakovei 2022 m. spalio mėnesį buvo iškelta bankroto byla, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nemokumo bylą nutraukė. Kadangi nuo rugpjūčio mėnesio atsakovė turėjo finansinių sunkumų, buvo areštuotos jos mokėjimo sąskaitos, vėliau bankroto byloje visas turimas turtas, atsakovė neturėjo galimybės vykdyti finansinių įsipareigojimų. Atsakovė siekia su esamais kreditoriais susidėlioti įmanomus grafikus, atlikti einamas įmokas ir toliau dirbti, todėl neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo atsakovei vėl būtų taikomos sankcijos ir ji negalėtų vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Mano, kad 6 mėnesių terminas yra racionalus ir atsižvelgiant į esamas aplinkybes bus pakankamas atsakovei lygiomis dalimis sumokėti sprendimu priteistas sumas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovės suinteresuotumas šioje byloje yra atgauti pinigus, todėl teismui nustačius, jog atsakovės finansinė padėtis iš tiesų yra sunki, ieškovė neprieštarautų dėl skolos išdėstymo dalimis. Mano, jog abiejų šalių interesus atitiktų skolos išdėstymas, tačiau sutinka su skolos išdėstymu ne 6 mėnesių laikotarpiui, kaip prašo atsakovė, o 4 mėnesių laikotarpiui. Taip pat nurodė, jog teismo sprendime, kuriuo būtų išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, galėtų būti numatyta galimybė ieškovei kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jei atsakovė nesumokėtų bent vienos įmokos. Pažymėjo, jog atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė. Skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas atsakovės iniciatyva ir taip ji patvirtino savo esamos skolos faktą.
Atsakovės UAB „Terebro“ atstovas, kuris apie posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Subrangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti šaligatvių trinkelių klojimo, bortelių įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo užtikrinti statybvietėje reikalingus mechanizmus ir apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus per 30 dienų. Ieškovė atliko darbų iš viso už 16 871 Eur ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. spalio 26 d. 8080 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 15 d. 7370 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 17 d. 1421 Eur sumai. Atsakovė daliniais mokėjimais sumokėjo ieškovei 4000 Eur, taip pat iš ieškovei mokėtinos sumos buvo išskaičiuota 3071 Eur suma už technikos nuomą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. BI292 ir BI312, ir liko nesumokėta 9800 Eur suma. 2022 m. kovo 28 d. atsakovė atsiuntė skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola ieškovei sudaro 9800 Eur. 2022 m. gegužės 12 d. ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė su ieškove iki šiol neatsiskaitė.
Atsakovė UAB „Terebro“ susidariusios skolos neginčija, t. y. patvirtino, kad ieškinyje nurodyta suma atsakovės nėra pilnai apmokėta ir nurodo aplinkybes, dėl kurių negalėjo su ieškove UAB „VDJ“ pagal Subrangos sutartį atsiskaityti galutinai.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių susiklostė subrangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.650 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas.
Byloje konstatuota, jog ieškovė vykdė subrangos darbus ir dėl jų ginčo nėra; atsakovė darbus priėmė ir atsiskaitė tik iš dalies. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovas, byloje esantis skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas atsakovės iniciatyva, atsakovė skolos dydį ir faktą pripažino ir atsiliepime į ieškinį, todėl darytina išvada, jog atsakovė darbus priėmė, jų atlikimo fakto neginčijo ir pripažino faktą, kad atsiskaitė pagal Sutartį tik iš dalies. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, jog atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ar pan., todėl laikytina, kad atsakovė - užsakovas darbus priėmė be išlygų, todėl turi pareigą sumokėti už atliktus darbus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 9800 Eur, atsakovė skolą pripažįsta, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 9800 Eur skola, susidariusi 2021 m. rugsėjo 28 d. Subrangos sutarties pagrindu (CK 6.38 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas laikytinas pagrįstu, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 657 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 357 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė teismui pateiktu prašymu prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė sutiko, kad teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 4 mėnesių laikotarpiui, numatant ieškovei galimybę gauti vykdomąjį raštą, jei atsakovė nesumokėtų bent vienos įmokos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovė savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia laikinai sunkia įmonės finansine padėtimi bei tuo, jog jei teismo sprendimas nebūtų išdėstytas, sumažėtų galimybės atsiskaityti su ieškove, kadangi atsakovei būtų taikomas turto areštas. Atsakovė į bylą pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. preliminarų įmonės balansą, iš kurio matyti, jog turimo ilgalaikio ir materialaus turto vertė, lyginant ją su per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais, yra maža. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomos 27 vykdomosios bylos, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis atsakovei teismuose yra pareikšta nemažai kitų kreditorių reikalavimų, kas patvirtina aplinkybę, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga ir atsakovės galimybės iš karto sumokėti visą skolą yra ribotos. Kita vertus Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kuria nutraukė atsakovei iškeltą nemokumo bylą pasisakė, jog UAB „Terebro“ padėtis neatitinka įstatyme nustatytos nemokumo sąvokos ir nors atsakovė patiria finansinio pobūdžio sunkumus, dėl ko jau kurį laiką vėluoja atsiskaityti su savo kreditoriais, tačiau yra veiklą vykdantis subjektas, vykdo veiklą, už kurią gauna pajamas ir šios aplinkybės rodo atsakovės pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei atsiskaitymų sutrikimų laikinumą.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė sutinka, jog sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 4 mėnesių laikotarpiui, išdėstant priteistos sumos sumokėjimą lygiomis dalimis, taip pat laikotarpį, kurį atsakovė delsia atsiskaityti su ieškove, sprendžia, jog abiejų šalių interesus, protingumo ir proporcingumo principus atitiktų teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ieškovės nurodytam 4 mėnesių, o ne 6 mėnesių terminui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šiuo teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistinos skolos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas išdėstytinas 4 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 2614,25 Eur.
Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas, išaiškintina ieškovei, kad atsakovei per nustatytą terminą nesumokėjus bent vienos įmokos, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesumokėtai įsiskolinimo daliai, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, o dėl įsiskolinimo dalies, kuriai mokėjimo terminas nėra suėjęs, vykdomasis raštas neišduodamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 284 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Terebro“, juridinio asmens kodas 304445584, ieškovės UAB „VDJ“, juridinio asmens kodas 305705330, naudai:
- 9800 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) skolos;
- 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos (9800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
- 657 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti atsakovei UAB „Terebro“, juridinio asmens kodas 304445584, šiuo sprendimu priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą 4 (keturių) mėnesių terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant ieškovei po 2614,25 Eur.
Išaiškinti ieškovei, kad atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus bent vienos įmokos, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesumokėtai įsiskolinimo daliai, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Kristina Vorienė