Civilinė byla Nr.2S-1025-392/2014

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06471-2009-6

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 124.4., 116.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) UAB „Unera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3499-868/2014 pagal ieškovo 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams UAB „Unera“ (O. R. IĮ ,,Unera“ teisių perėmėjas), O. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“,

n u s t a t ė:

Ieškovas 727-oji daugiabučio namo savininkų bendrija  padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų O. R. IĮ ,,Unera“, O. R. solidariai 10142,92 Lt skolos, 304 Lt žyminio mokesčio, išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei grąžinti ieškovui 543 Lt permokėto žyminio mokesčio. Paaiškino, kad ieškovas 727-oji daugiabučio namo savininkų bendrija administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas įregistruotas juridinių asmenų registre nuo 2000-10-10 bei adminstruoja šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovas turi sutartis su elektros, karšto ir šalto vandens, šildymo ir komunalinių paslaugų tiekėjais dėl paslaugų gyventojams teikimo, todėl surinkdavo pinigus iš gyventojų šioms paslaugoms apmokėti. Atsakovas O. R. su šeima gyvena O. R. IĮ „Unera“ priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2000 iki 2008 m. vengia tinkamai, pilnai atsiskaityti už šildymą (iki 2008-01-01, kuomet sudarė tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus energija“), komunalines ir kitas paslaugas. Iki 2009 rugsėjo mėnesio, jam buvo teikiamos sąskaitos-faktūros apmokėjimui, tačiau atsakovas liko skolingas 10142,93 Lt, iš jų už šildymą ir karštą vandenį – 8273,17Lt.

Atsakovas O. R. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Vilniaus filialo pastato butų (patalpų) savininkų sąrašą bendras butų plotas be rūsių ir garažų yra 2832,67 kv. m. Pagal Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį bendrijos apšildomas plotas – 2827 kv. m., o apskaita vedama nuo 2435,01 kv. m. ploto. Atsakovo buto plotas pagal registrų centro duomenis sudaro 163,36 kv. m., rūsys – 52,94 kv. m. Šildymo ir patarnavimo paslaugos turėtų būti skaičiuojamos nuo buto ploto. Ieškovas neįrodė 3-jų butų teisėto atsijungimo nuo šildymo sistemos, todėl sąskaitos už šildymą buvo nepagrįstai dalijamos tik iš 17 butų kvadratūros. Ieškovo buhalterija vedama itin aplaidžiai, pateiktos lentelės yra netikslios, sąskaitose yra daug neatitikimų. Atsakovas nebuvo skolingas ieškovui už šilumą ir komunalinius patarnavimus, priešingai, buvo susidariusi permoka už paslaugas viršijanti 9000 Lt. Ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu yra renkamos įmokos į kaupiamąjį fondą, kokiu būdu jos skaičiuojamos, nėra bendrijos valdymo organo sprendimo dėl šių įmokų tvarkos ir dydžio.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-06-11 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Iš O. R. IĮ „Unera“ 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai priteisė 8273,17 Lt skolai atlyginti, 248 Lt žyminio mokesčio, 1900 Lt advokato pagalbos teisme atlyginimui. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka,  20111-12-23 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-11 sprendimą paliko nepakeistą. Remdamasis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad butai Nr. 9, 10 ir 17 šildomi elektra. Todėl ar jiems reikalinga mokėti  už šilumos energiją ir už šildymą elektra, šiuo atveju sprendimą priima daugiabučio namo savininkai balsų dauguma. Pateikti protokolai tvirtina, kad buvo nuspręsta, kad už šilumos energija butų savininkai moka pagal faktiškai šildomus plotus. Kokiu būdu – nuo pat namo statybos, kaip tvirtina ieškovo atstovai, ar vėliau šie trys butai buvo pradėti šildyti elektra, šioje byloje nėra nagrinėjama, nes dėl šių būtų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos ieškinys nėra pareikštas. Šioje byloje yra tik konstatuota, kad 3 butai nesinaudoja patalpų šildymu šilumos energija, tiekiama namui pagal sutartį su SP AB Vilniaus šilumos tinklais.

Atsakovo UAB „Unera“ prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nutartimi procesas byloje atnaujintas.

Atsakovas UAB „Unera“  prašė, atnaujinus procesą byloje, priimti naują sprendimą – ieškovo  727- osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Unera“ ir O. R. atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2014 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovo UAB „Unera“ prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-11 sprendimo panaikinimo atmetė. Iš UAB „Unera“  ieškovui priteisė 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

Nutartyje nurodė, kad atnaujinus procesą byloje, byla nagrinėjama neperžengiant ribų, kurias apibrėžia bylos atnaujinimo pagrindas. Atnaujinus procesą, byloje priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas tik dalyje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu -  dėl 2 butų, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, kurie teismo sprendimais yra pripažinti šilumos energijos vartotojai. 

Nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimu iš atsakovės R. B. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai priteista 5016,46 Lt skolos, 146,20 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos  bei bylinėjimosi išlaidos. Sprendime nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 9 butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. B. Skola iš R. B. priteista už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-01-31.  Sprendime nurodyta, kad atsakovės buto šildymo ir karšto vandens sistemos buvo atjungtos nuo bendrų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, tą patvirtino ir atsakovė ( t.5 b.l. 196-201). 

Taip pat byloje nustatyta, kad  Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2012-11-13 sprendimu iš atsakovų E. P. ir A. P. priteista 3723,16 Lt užmokesčio už patiektą šilumos energiją. Skola priteista už šilumos energiją patiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-12-31. Sprendime nurodyta, kad iki 2011-11-21  E. P. ir A. P. buvo centralizuotos  šildymo sistemos vartotojai ( t. 5 b.l. 221-224).

Iš teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo  2013-09-26 sprendimu už akių iš  V. G. priteista  13370,55 Lt skolos, 433,79,79 Lt palūkanų, 5 proc.  dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Iš V. G. priteista skola už šilumos energiją, tiektą butui esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-04-30.  Dėl priimto sprendimo už akių teisme yra gautas prašymas atnaujinti procesą, kuris 2014-01-17 priimtas.

Atitinkamai  nagrinėjant bylą, atnaujinus procesą yra nustatyta, kad du butai namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą ir  Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2012-11-13 sprendimą laikytini centralizuotos šildymo sistemos vartotojais iki 2010-09-01 ir vėliau iki jų teisėto atsijungimo iš centrinės  šildymo sistemos. Tačiau nors po sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybes, kurios nebuvo žinomos priimant   Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-06-11   sprendimą, t.y. jog du butai namo,  esančio (duomenys neskelbtini), yra neteisėtai atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau nustatytos aplinkybes nepaneigia, kitų nustatytų byloje aplinkybių. O būtent aplinkybių, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2011-12-23 nutartyje, kad  bendrijos narių sprendimai, nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl galioja. Nutartyje nurodyta, kad  pateikti bendrijos narių protokolai tvirtina, kad buvo  nuspręsta, kad už šilumos energiją butų savininkai moka pagal faktiškai šildomus plotus (t. 5 b.l. 164). Kadangi  atnaujinus procesą nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pakeisti jau priimtus sprendimus, atsakovo  UAB „Unera“ prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo pirmosios instancijos teismas atmetė (CPK 371 str. 1 d. 1 p.).

Atskiruoju skundu UAB „Unera“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Skundą argumentavo tuo, kad ieškiniu ieškovas nurodė, kad jis administruoja 20 butų namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas su UAB ,,Vilniaus energija“ 2000- 11-09 buvo sudaręs šilumos energijos su termofikaciniu vandeniu tiekimo - vartojimo sutartį Nr. 50240. Sutartimi ieškovas įsipareigojo sunaudotą šilumos kiekį paskirstyti bendrijos nariams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį ir pervesti trečiajam asmeniui. Ši sutartis galiojo iki 2010-09-01 (Atsakovui Sutartis buvo taikoma iki 2008 m., t.y. kol jis pasirašė atskirą sutartį su trečiuoju asmeniu). Ieškovas, gavęs sąskaitą iš UAB ,,Vilniaus energija“, išlaidas už šilumą padalindavo namo butams. Tačiau, išlaidas už patiektą šilumą dalijo ne visiems 20 bet 17 namo butų, kadangi vienašališkai nusprendė, jog 3 namo butai šildėsi elektra. Toks apskaičiavimo principas yra nepagrįstas, kadangi VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad visų namo butų šildymo sistema yra centrinė. Po sprendimo priėmimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas įsiteisėjusiais sprendimais: 2012-11- 13 teismo sprendimu Nr. 2-2661-432/2012 ir 2012-06-25 teismo sprendimu Nr. 2-992-596/2012 nustatė, kad E. P. ir A. P., taip pat R. B. butai iki 2011-12-31 ir 2012-01-31 laikytini šilumos vartotojais iš namo centrinės šildymo sistemos, taigi akivaizdu, kad šių savininkų butai ir 2000 -2008 m. buvo namo centrinės šildymo sistemos šilumos vartotojai. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, atsakovas kreipėsi dėl proceso byloje atnaujinimo. Teismas 2013-03-07 nutartimi nusprendė, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės laikytinos proceso atnaujinimo pagrindu ir atnaujino procesą. Iš naujo išnagrinėjęs bylą teismas sprendė, kad nors po sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, jog 2 iš 3 namo butai, kuriuos ieškovas įvardijo kaip besišildančius elektra, buvo šilumos vartotojais iš centrinių namo šildymo sistemų iki 2011-12-23 ir vėliau, tačiau byloje nebuvo paneigta kita aplinkybė - bendrijos narių sprendimai, kuriais buvo nuspręsta, kad sąnaudos už namo sunaudotą šilumos energiją yra paskirstomos 17 namo butų, pagal pačios bendrijos nustatytą apšildomą plotą, nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka todėl galioja. Tokia teismo išvada nėra pagrįsta, nes šilumos paskirstymo namo gyventojams būdas negalėjo būti nustatomas vien tik bendrijos susirinkimo narių sutarimu, bet jis turėjo būti suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pripažinus, kad namo 3 butai taip pat buvo namo šilumos vartotojai, laikytina, kad jų savininkai turėjo mokėti už namui tiekiamą šilumos energiją. Vilniaus apygardos 2011-12-23 nutartyje pateikta išvada, kad bendrijos narių sprendimai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl galioja, buvo padaryta remiantis prielaida, kad trys namo butai yra šildomi elektra, todėl bendrija galėjo spręsti dėl mokesčio už šilumos energiją padalijimo 17 namo butų. Tuo tarpu vėlesniuose teismo sprendimuose ši prielaida buvo paneigta, todėl teismas privalėjo iš naujo vertinti ar visus namo butus pripažinus šilumos vartotojais yra pagrindas dėl sąnaudų už šilumą padalijimo spręsti vien tik remiantis ieškovo narių sprendimais, kuriuose šilumos vartotojais laikomi tik dalis butų. Be to, Ieškovo atliktais skaičiavimais abejoti verčia ir kitos aplinkybės - neaiškūs įvairių išlaidų apskaičiavimo ir padalijimo principai, dvigubas išlaidų įtraukimas, aritmetinės skaičiavimo klaidos ir pan.

Atsiliepimu 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrija su skundu nesutiko ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią teismų praktiką, jog konstatavus, kad bylos nagrinėjimas iš naujo nėra galimas, o tokius apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto proceso atnaujinimo turi nagrinėti ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 370 straipsnio 4 dalis), tai materialinio teisinio pobūdžio argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, o priimti teismo (teismų) sprendimai atnaujintame procese vien tuo pagrindu naikinami.

Teismas kaip matyti vien iš pareiškėjo/atsakovo nurodyto, padarė išvadą, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi per tris mėnesius nuo sužinojimo dienos (2012 11 13), todėl termino prašymui paduoti procesui atnaujinti nepraleido, tačiau tokią teismo išvadą visiškai paneigia byloje esantys įrodymai, kur atsakovas bylos atnaujinimą grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurias nustatė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-992-596/2012, kurioje pats atsakovas dalyvavo trečiuoju asmeniu byloje, kas neabejotinai įrodo, jog ir terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo buvo praleistas. Teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. A2-11444-868/2013 procesą atnaujino dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurias neva nustatė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-992-596/2012 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-992-596/2012, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu nagrinėjo ieškovo UAB Vilniaus energija reikalavimą už laikotarpį nuo 2010 09 01 iki 2012 01 31, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu už laikotarpį nuo 2010 09 01 iki 2011 12 31, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje teismas 2010 m. birželio 11d. priėmė sprendimą išnagrinėjęs atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2000 metų iki 2008 metų, o atsakovui apskundus, Vilniaus apygardos teismas m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-590-160/2011 nutarė - Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11d. sprendimą palikti nepakeistą, kas neabejotinai įrodo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ir m. lapkričio 13 d. sprendimu jokių naujų faktinių aplinkybių nenustatė, o tai ir patvirtina, kad teismas ir prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė nepagrįstai ir neteisėtai, kaip nepagrįstai ir neteisėtai atnaujino ir procesą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo prašymas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-590-160/2011 yra įsiteisėjusi ir galiojanti, ja teismas nustatė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, o atsakovas pripažįsta, kad namo butai Nr. 9, 10, ir 17 yra šildomi elektra, todėl ar jiems reikalinga mokėti už šilumos energiją ir už šildymą elektra, tokiu atveju sprendimą priima daugiabučio namo savininkai balsų dauguma, o savininkų buvo nuspręsta, kad už šilumos energiją butų savininkai moka pagal faktiškai šildomus plotus. Byloje konstatuota, kad 3 butai nesinaudoja patalpų šildymu šilumos energija tiekiama namui pagal sutartį su  AB Vilniaus šilumos tinklais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu padaryta teisinga išvada, kad 3 butai, kurie šildomi elektra, neturi mokėti už šilumos energiją nuo šildomo ploto, o atsakovas turi mokėti mokesčius nuo faktiškai šildomo 195,26 kv.m. ploto.

Pareiškėjas/atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartyje pateikta išvada, kad bendrijos narių sprendimai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl galioja, yra padaryta remiantis prielaida, kad trys namo butai yra šildomi elektra, todėl bendrija galėjo spręsti dėl mokesčio už šilumos energiją padalijimo 17 namo butų, tuo tarpu vėlesniuose teismo sprendimuose ši prielaida buvo paneigta, tačiau kaip jau nurodyta, vėlesniuose teismo sprendimuose buvo nagrinėjamas visai kitas ir daug vėlesnis ginčo laikotarpis, kas patvirtina, jog teismai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi, (kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, turi įstatymo galią ir yra vykdytina), nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė, dėl to ir tokie atskirojo skundo argumentai atmestini.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal ieškovo sąskaitas jam tenkanti mokesčių dalis būtų paskaičiuota neteisingai ir kokias kitokias sumas jis turėtų mokėti dėl 195,26 kv.m. šildomo ploto, todėl byloje ieškovui netgi prašant skirti buhalterinę ekspertizę (T. 4, b.l. 122- 123), pats atsakovas prašė tokios neskirti (T. 4, b.l. 127), o ir atnaujintame procese teismui siūlius pateikti savo skaičiavimus, atsakovas tokius pateikti atsisakė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007; kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo nurodomos, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, t.y. teismo sprendimais nustatyti faktai, kad 2 iš 3 namo butai, kuriuos ieškovas įvardijo kaip besišildančius elektra, buvo de iure šilumos vartotojais iš centrinių namo šildymo sistemų nuo 2010 metų, taigi (atsakovo nuomone) šių savininkų butai ir 2000 - 2008 m. buvo namo centrinės šildymo sistemos šilumos vartotojai, nėra savo prasme laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes tai yra tik teismo sprendimuose dėl įsiskolinimo priteisimo pateiktas buto savininkų ir UAB ,,Vilniaus energija“ santykių teisinis vertinimas. Pačios faktinės aplinkybės, susijusios su butų atsijungimu nuo centrinės šildymo sistemos, jų šildymo būdu, šildymo būdo registravimo/neregistravimo faktu, bendrijos priimtais sprendimais, atsakovui buvo žinomos nuo pat jo ir bendrijos ginčo nagrinėjimo teisme pradžios. Be to, šios aplinkybės buvo žinomos ir vertinamos ir bylą nagrinėjusių teismų, dėl atsakovo nurodomų teismo sprendimų priėmimo fakto šioje byloje nebūtų priimtas kitoks sprendimas. Antai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartyje šiuo klausimu sakoma, kad į bylą pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tvirtina, o ir atsakovas pripažįsta, kad butai Nr. 9, 10 ir 17 šildomi elektra. Todėl ar jiems reikalinga mokėti  už šilumos energiją ir už šildymą elektra, šiuo atveju sprendimą priima daugiabučio namo savininkai balsų dauguma. Pateikti protokolai tvirtina, kad buvo nuspręsta, kad už šilumos energija butų savininkai moka pagal faktiškai šildomus plotus. Kokiu būdu – nuo pat namo statybos, kaip tvirtina ieškovo atstovai, ar vėliau šie trys butai buvo pradėti šildyti elektra, šioje byloje nėra nagrinėjama, nes dėl šių būtų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos ieškinys nėra pareikštas. Šioje byloje yra tik konstatuota, kad 3 butai nesinaudoja patalpų šildymu šilumos energija, tiekiama namui pagal sutartį su SP AB Vilniaus šilumos tinklais. 2007-11-20 UAB „Vilniaus energija“ atstovų aktu nustatyta, kad atsakovo IĮ „Unera“ patalpų adresu (duomenys neskelbtini) šildomas plotas yra 195,26 kv. m. Todėl teismo sprendimu padaryta teisinga išvada, kad 3 butai, kurie šildomi elektra, neturi mokėti už šilumos energiją nuo šildomo ploto, o atsakovas turi mokėti mokesčius nuo faktiškai šildomo 195,26 kv. m. ploto. Byloje ieškovas pateikė sąskaitas, pagal kurias buvo mokami mokesčiai už namo šildymą šilumos tiekėjui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal šias sąskaitas jam tenkanti mokesčių dalis būtų paskaičiuota neteisingai ir kokias kitokias sumas jis turėtų mokėti dėl 195,26 kv. m. šildomo ploto. Vadinasi, be prievolės atsiskaityti už tiekiamą energiją pagrįstumo, teismas įvertino ir priteistų mokesčių dydžio pagrįstumą. Akcentuotina ir tai, kad atsakovo nurodomose sprendimuose prievolės mokėti už centralizuotai tiekiamą šilumą vertinimas buvo atliktas už laikotarpį, kai mokesčius už patiektą šilumos energiją rinko nebe bendrija, sprendusi kaip išdalinti šildymo kaštus, o tiesiogiai energijos tiekėjas UAB „Vilniaus energija“. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde išdėstytų motyvų pagrindu keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai šios bylos baigties neįtakoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atmetus skundą iš jį padavusio asmens ieškovui priteistini 500 litų patirtų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Unera“  ieškovui 727-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Teisėjas                                                                            Virginijus Kairevičius