Civilinė byla Nr. 2A-254-431/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20651-2014-0

                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.1.; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. A.-R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. A.-R. ir R. R. ieškinį atsakovams A. V. ir A. V. dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo ir pinigų grąžinimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

  Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 16.000 Lt (4.633,92 €) sumokėtos automobilio kainos, 1.211 Lt (350,73 €) nuostolių, 5 procentus  metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė susidomėjo svetainėje „autoplius.lt“ patalpintu skelbimu apie atsakovės parduodamą automobilį „Kia Ceed“. Iki sutarties sudarymo ieškovė apžiūrėjo automobilį: juo pavažiavo apie 300 m stovėjimo aikštelėje. Atsakovė nurodė ieškovei, kad dar beveik dvejus metus arba iki 150 tūkst. km ridos galioja „KIA“ autorizuoto atstovo garantija kėbului ir jėgos perdavimo įrenginiams, paskutinis garantinis aptarnavimas atliktas esant 100 tūkst. km ridai, keistas automobilio priekinis dešinės pusės sparnas, reiktų pasikeisti priekinį kairės pusės šarnyrą, kitas potencialus pirkėjas, kompiuteriu tikrinęs automobilį, neaptiko jokių trūkumų. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. sausio 27 d. sudarė transporto priemonės „KIA Ceed“ pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė, po sutarties pasirašymo, pastebėjo, kad greičio matuoklio skydelyje dega indikatoriaus lemputė „AIR BAG“. Važiuodama  į VĮ „Regitra“ ieškovė pastebėjo, kad barška priekiniai ratai, beveik neveikia vairo stiprintuvas. Po dviejų dienų, atliekant automobilio techninę apžiūrą UAB „Tuvlita“, nustatyta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, jo negalima eksploatuoti. Ieškovė kreipėsi į „KIA Motors“ autorizuotą autoservisą dėl automobilio diagnostikos ir vertinimo. Gamyklinė garantija negaliojo, nes atsakovė nesilaikė gamintojo reikalavimo taisyklių – nustatytomis sąlygomis neatliko techninio aptarnavimo ir antikorozinės apžiūros. Ieškovė raštu informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2014 m. balandžio 16 d. ir pareikalavo su ja atsiskaityti. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais. Ieškovai nebūtų pirkę automobilio, jei būtų žinoję, kad jis dalyvavo eismo įvykyje, kitus jo defektus. Atlikus automobilio techninę apžiūrą paaiškėjo, kad jis neturi ieškovės identifikuotų savybių (galiojančios gamintojo garantijos), turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus, negali būti eksploatuojamas. Dėl to ieškovai įsigijo kitą automobilį.

Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog informavo ieškovę „SMS“ žinute, jog automobilis buvo daužtas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė buvo informuota, kad priekinėje važiuoklės dalyje kažkas barška, reikalingas priekinės pakabos remontas. Ieškovė žinojo, kad pakeistas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas. Atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad automobilis daužtas eismo įvykio metu. Ieškovė elgėsi neapdairiai, netikrino automobilio būklės iki sandorio sudarymo. Atsakovė automobilio eksploatacijos metu nėra turėjusi jokių eismo įvykių, dėl kurių galėjo atsirasti ieškovės nurodyti trūkumai. Dėl to atsakovė jų nežinojo ir negalėjo žinoti, ji nėra profesionali pardavėja. Atsakovė pardavė automobilį tokios būklės, kokios pirko. Ieškovai automobilį įsigijo, apžiūrėję net du kartus, įvertinę jo būklę ir išoriškai matomus kėbulo defektus (subraižytas sparnas, galinis buferis, nelygus kapotas ir kt.). Daiktų kokybės garantija nėra nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje (garantija pagal įstatymą), todėl skelbime pateikta informacija negali būti pripažinta garantija pagal įstatymą, o pirkėja, įsigydama automobilį, prisiėmė riziką, kad automobilis gali turėti trūkumų. Ieškovė nepasinaudojo siūlymu patikrinti automobilį pasirinktame servise, iki sandorio bei jo sudarymo metu apžiūrėjo automobilį, jo būklė tenkino ieškovę. Atsakovė atskleidė visą būtiną informaciją, reikalingą sandoriui sudaryti, todėl nebuvo esminio sutarties pažeidimo.

                              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė ieškovų ieškinį atsakovams. Priteisė atsakovui A. V. iš ieškovų J. A.-R. ir R. R. po 36,21 € už advokato teisinę pagalbą. Priteisė atsakovei A. V. iš ieškovų J. A.-R. ir R. R. po 405,47 € išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

              Teismas nustatė, jog 2014 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra sąlygų, susijusių su automobilio kokybe. Dėl to ginčo automobilis turėjo atitikti įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti (CK 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 4, 6 dalys). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parduotas automobilis techniškai netvarkingas ir turi trūkumų. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2014 m. sausio 29 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) pateikta išvada, kad ginčo automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Turto vertintojas G. V. prie 2014 m. vasario 17 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitos pridėtoje ekspertizėje (sąmatoje), naudodamasis „Audatex“ duomenų sistema, nustatė, kad ginčo automobilio remonto kaina, išskaičius dalių pagerinimą, yra 11.775,38 Lt. Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui spręsti reikšminga tai, ar aptarė juos atsakovė su ieškove ar ne, žinojo, turėjo žinoti ieškovė sutarties sudarymo metu apie automobilio „Kia Ceed“ trūkumus ar ne. Nurodyta aplinkybė svarbi, nes pardavėjas neatsako pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą arba daikto trūkumai yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tai, kad pardavėjas neaptarė su pirkėju parduodamo daikto trūkumų, yra privaloma sąlyga pirkėjui pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

Teismas nustatė, kad ieškovai, prieš sumokėdami kainą atsakovei, apžiūrėjo ginčo automobilį tris kartus. Šalių derybos dėl automobilio pirkimo ir sandoris įvyko žiemą (2014 m. sausio 25–27 d.). Atsakovė automobilio buvo nenuplovusi. Dėl nurodytų aplinkybių apžiūrėti ir patikrinti perkamą  automobilį buvo sunkiau, bet dėl jų automobilio trūkumai šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju nebuvo paslėpti. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į byloje nustatytų automobilio trūkumų pobūdį, įvertinęs tiek nuplauto, tiek nenuplauto automobilio nuotraukas. Iš atsakovės darytų ir pardavimo skelbime demonstruotų nuotraukų matyti pažeistas automobilio galinis bamperis (dešinė jo pusė). Iš KIA AUTO UAB pateikto vizualios apžiūros metu pastebėtų defektų sąrašo matyti, kad iš esmės ginčo automobilio trūkumai akivaizdūs – juos įprastai apžiūrint automobilį ir juo pasinaudojus galima pastebėti, pamatyti, išgirsti: 1) trūksta plastikinės priekinio skydo apdailos virš priekinio bamperio; 2) nėra aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio ir žarnelės, jungiančios jį su aušinimo radiatoriumi; 4) nėra kondicionieriaus radiatoriaus ir pažeisti kondicionavimo sistemos vamzdeliai; 6) sumontuotas netinkantis, be priklausančių tvirtinimų, stiklų plovimo skysčio bakelis; 11) nekokybiškai pakeistas priekinis stiklas (sugadinta stiklo apdaila – izoliacija); 12) blogai atliktas galinio dešinės pusės sparno remontas (didelis, sutrūkinėjęs glaisto sluoksnis, nekokybiškas dažymas); 13) sulaužytas, nekokybiškai nudažytas galinis bamperis; 14) susikaupusi drėgmė atsarginio rato nišoje; 16) vairo mechanizmo gedimas (sukiojant vairą, girdisi stiprus pašalinis garsas, sunkiai sukasi vairas). Kiti analizuojamame dokumente išvardyti trūkumai neakivaizdūs, bet iš esmės atsakovė apie juos informavo ieškovę, paaiškindama, kad automobilio šonas buvo daužtas: 3) pažeista priekinė dešinės pusės elektros instaliacijos laidų pynė; 5) pažeistas aušinimo sistemos ventiliatoriaus difuzorius; 7) pažeistas generatorius (galinė dalis prie jungties); 8) neveikia saugos sistema „SRS“ (pažeistas priekinio smūgio jutiklis); 9) neatstatytas priekinis dešinės pusės sparno stiprintuvas–arka); 10) blogai atliktas variklio gaubto remontas (didelis glaisto sluoksnis, nekokybiškas dažymas); 11) dešinėje pusėje įlenktas priekinės pakabos rėmas. Tai, kad ginčo automobilis buvo suremontuotas, jį atsakovei įsigyjant iš S. G., patvirtinta liudytojo  A. J. paaiškinimai, kad automobilis buvo be gamintojo priekinio ženklelio. Aptariamą aplinkybę patvirtina taip pat ir pačios atsakovės ir liudytojo D. A. Š. paaiškinimai, kad atsakovė, nusipirkusi automobilį juo parvažiavo iš Kauno į Vilnių. Nurodytą aplinkybę patvirtinta faktas, kad atsakovė ginčo automobilį pirko už 11.000 Lt kainą (tą patvirtina D. A. Š. skelbime tinklapyje „autoplius.lt“ įrašyta parduodamo automobilio kaina – 3.500 eurų. Liudytojo D. A. Š. parodymais, kad ginčo automobilį atsakovė pirko ne už 11.000 Lt, bet už 6.000 Lt, teismas nesivadovauja, nes kiti įrodymai  patvirtina priešingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ginčo automobilį pirko ir naudojo savo reikmėms, jį pardavė, nes norėjo įsigyti didesnį automobilį. Atsakovė neprofesionali pardavėja, neužsiima automobilių verslu. Taigi, nežinodama konkrečių automobilio trūkumų, atsiradusių dėl to, kad automobilis buvo daužtas, negalėjo jų atskleisti taip pat ir ieškovei. Atsakovai paaiškino, kad, rodydami ginčo automobilį ieškovams, buvo atidarę priekinį dangtį. Teismas padarė išvadą, kad, nurodydama ieškovei, jog ginčo automobilio keleivio pusės šonas daužtas, atsakovė tinkamai atskleidė automobilio trūkumus ir šiuo konkrečiu atveju elgėsi sąžiningai. Dėl automobilio trūkumo – prietaisų skydelyje degančios signalinės variklio valdymo gedimų įspėjamosios lemputės teismas pažymėjo, kad ginčo automobilis pagamintas 2008 metais, tai yra naudotas. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad, prieš sudarydama ginčo sandorį, apžiūrėdama automobilį ir jį vairuodama, nematė, dega prietaisų skydelyje lemputės ar ne. Atsakovė tvirtina, kad jai, naudojantis automobiliu tokių lempučių prietaisų skydelyje nedegė. Ieškinyje nurodyta, kad lemputės prietaisų skydelyje pradėjo užsideginėti tada, kai jiems atsakovė jau buvo perdavusi ginčo automobilį. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė, jog ginčo trūkumas buvo iki automobilio pardavimo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CK 6.328 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kuriuo laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad ieškovai norėjo apžiūrėti ginčo automobilį su jų pasirinktu meistru ar asmeniu, nusimanančiu apie automobilius. Atsakovė su tuo sutiko, bet ieškovai neatsivežė meistro, nes šis negalėjo atvykti savaitgalį. Taigi atsakovė suteikė ieškovams galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovai tokia teise nepasinaudojo, todėl prisiėmė su tuo susijusią riziką. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė, parduodama ginčo automobilį, panaudojo psichologinį spaudimą, vertė ieškovus skubotai apsispręsti įsigyti automobilį, nes pranešė, kad kitas pirkėjas jau sumokėjo avansą.  Šalių susirašinėjimas „SMS“ žinutėmis patvirtina, kad iniciatyvą pirkti automobilį labiau rodė ieškovė, bet ne atsakovė. Įvertinęs visas pirmiau šiame sprendime aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovų nurodyti ginčo automobilio trūkumai nelaikytini esminiu sutarties pažeidimu, todėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pareikštas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai J. A.-R. ir R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai.

           Ieškovai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

         1) Ieškovai automobilį įsigijo tam, kad galėtų jį naudoti pagal įprastinę tikslinę paskirtį, tai yra naudotis juo kaip susisiekimo priemone, tačiau dėl nustatytų esminių trūkumų to padaryti neįmanoma. Teismas į šia aplinkybę neatsižvelgė. Automobilis po draudiminio įvykio nebuvo iš esmės remontuojamas. Tai patvirtina liudytojo D.A. Š. parodymai ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. kovo 15 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Ieškovei automobilis buvo parduotas iš esmės tokios techninės  būklės, kokios jis tapo dėl draudiminio įvykio. Jokių duomenų apie atsakovės atliktus einamojo remonto darbus byloje nėra. Tačiau teismas sprendime abstrakčiai nurodė, kad automobilis buvo suremontuotas. Teismo nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepatvirtina, kad automobilis buvo suremontuotas taip, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį ir būtų nepavojinga eksploatuoti. Gamintojo prekinio ženklelio nebuvimas nenurodo, kokio lygio remontas buvo atliktas, o tik patvirtina, kad remontą atliko ne autorizuotas gamintojo atstovas. Tai kaip tik gali reikšti, kad automobilis buvo netinkamai suremontuotas ar apskritai neremontuotas. Aplinkybė, kad atsakovė vieną kartą automobiliu parvažiavo iš Kauno į Vilnių nepatvirtina, kad jis yra tinkamas nuolatiniam naudojimui ir eksploatacijai. UAB „Tuvlita“ nustatė, kad automobilio negalima eksploatuoti. Teismas tinkamai neįvertino automobilio trūkumų. Automobilyje neveikia saugos sistema „SRS“, ABS sistema, užsidega lemputė „check engine“. Tokio pobūdžio gedimai yra tiesiogiai susiję su sauga keliuose, tokį automobilį yra pavojinga vairuoti. Tačiau atsakovė automobilio pardavimo skelbime nurodė, kad automobilis be defektų, automobiliui galioja garantija. Kadangi garantija negalioja, tai irgi laikytina kokybės trūkumų.

            2) Teismas visiškai neįvertino automobilio trūkumų paaiškėjimo aplinkybių. Pirmieji esminiai automobilio defektai pradėjo ryškėti po 2014 m. sausio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tai yra 2014 m. sausio 27 d., vežant automobilį registruoti. Ieškovė pastebėjo, kad greičio matuoklio skydelyje dega „Air Bag“ indikatoriaus lemputė, barška priekiniai ratai, neveikia vairo stiprintuvas. Daugiau trūkumų išryškėjo automobilį nuplovus. Pastebėta, kad automobilio dangtis, galinis dešinės pusės sparnas yra nelygūs, blogai sutvarkyti, netvarkingai sumontuotas priekinis dešinės pusės sparnas. To nebuvo galima pamatyti anksčiau, nes atsakovė nesilaikė susitarimo atvežti automobilį nuplautą. 2014 m. sausio 29 d. patikrinus automobilio būklę UAB „Tuvlita“, išryškėjo kiti esminiai automobilio trūkumai – jis neatitinka techninių reikalavimų ir nėra tinkamas eksploatuoti. Esminiai automobilio trūkumai atsirado dar draudiminio įvykio metu ir jie nebuvo pašalinti iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.  Todėl pagal CK 6.327 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus atsakovai atsako už visus trūkumus, net jeigu jų nežinojo.

             3) Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė informavo apie automobilio šono sugadinimą, o ne tik sparno sugadinimą. Atsakovė tiesiog naudojosi tuo, kad akivaizdžiai matė ieškovų suinteresuotumą pirkti automobilį. Atsakovai nurodė, kad keistas priekinis sparnas, keistinas kairės pusės šarnyras, tai yra nenurodė apie jokias galimas problemas, susijusias su keleivio pusės šonu. Susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad ieškovai nustebę praneša atsakovei apie „normaliai daužtą automobilio galinį sparną“. Jeigu ieškovai būtų buvę informuoti apie šono daužimą, tai nebūtų dėl to nustebę. Teismo argumentas, kad atsakovė nėra profesionali pardavėja, todėl ji neatsako už trūkumus ar jos atsakomybė švelnintina, yra nepagrįstas. CK 6.327 straipsnio 3 dalis nustato pardavėjo atsakomybę už trūkumus nepriklausomai nuo pardavėjo žinojimo apie juos. Kita vertus, ieškovai  taip pat nėra profesionalūs pirkėjai.

             4) Teismo išvada, kad ieškovai turėjo matyti, kad buvo pažeistas automobilio galinis bamperis, yra nepagrįsta. Skelbimo nuotraukose tokių aplinkybių nematyti. Teismas klaidingai nusprendė, vertindamas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktas nuotraukas, darytas apžiūrint automobilį po eismo įvykio.  Teismo nurodytų trūkumų negalėjo pastebėti vidutiniškai protingas, atidus bei rūpestingas žmogus. Labai abejotina, kad žinių autotechnikos srityje neturintis pirkėjas galėtų pastebėti ir nustatyti automobilio trūkumus. Todėl negalima pripažinti didelio ieškovų neatsargumo. Teismo nurodytų neakivaizdžių trūkumų, detalių vertė yra 5.487,44 Lt, tai yra beveik lygi automobilio likutinei vertei po draudiminio įvykio.

             5) Automobilio trūkumai buvo esminiai, todėl ieškovė, jeigu nebūtų buvusi suklaidinta atsakovės bei žinodama apie automobilio būklę, nebūtų jo pirkusi. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad automobilio būklė yra neprastesnė, nei galima tikėtis iš 2008 m. automobilio, esant įprastiniam jo nusidėvėjimui. Byloje yra nemažai aplinkybių, kurios patvirtina, kad atsakovai buvo nesąžiningi, neatskleisdami automobilio trūkumų. Teismas netinkamai aiškino CK 6.328 straipsnio 1 dalį, nes tiek įstatymai, tiek 2014 m. sausio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis nenumato privalomų daiktų kokybės patikrinimo. Daiktų patikrinimas yra ne pirkėjo pareiga, o teisė. Todėl teismo konstatavimas, kad atsakovai siūlė ieškovams patikrinti automobilį servise, neatleidžia atsakovų nuo pareigos atsakyti pagal ieškovų ieškinį. Teismas visiškai nepagrindė, kodėl jis padarė išvadą, kad atsakovai siūlė ieškovams patikrinti automobilį. Atsakovų paaiškinimai, neatitinkantys tikrovės ir prieštaraujantys ieškovų paaiškinimams, negali būti pagrindu spręsti taip, kaip nusprendė teismas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti priešingai, kad ieškovai prašė, tačiau atsakovai vengė sudaryti sąlygas apžiūrėti automobilį specialistams.

            Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. V. ir A. V. prašo ieškovų skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, šalinančios pardavėjo atsakomybę. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tai ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo atsakomybę. Atsakovai atskleidė ieškovams visą jiems žinomą informaciją apie daikto kokybę, kuri jiems buvo žinoma. Pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios tuo metu šalims atrodė priimtinos ir tenkinančios. Pirkėjai nepasinaudojo CK 6.328 straipsnyje numatyta teise prieš priimant daiktą patikrinti jį bet kokioje vietoje, bet kokiu metodu, nors automobilis iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo apžiūrimas keletą kartų, atsakovai siūlė patikrinti automobilį pirkėjo pageidaujamame autoservise. Pardavėjas nėra atsakingas už pirkėjo subjektyvų sudaromo sandorio suvokimą, kada pardavėjas sudarė visas galimybes susipažinti su daikto būkle. Pirkėjai, pirkdami automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo buvo nepateisinamai neapdairūs, nesinaudojo pardavėjo siūlymu patikrinti automobilį jiems priimtinu būdu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl parduoto automobilio kokybės, pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumų neatskleidimą bei pirkėjo teisės nutraukti sutartį bei reikalauti grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtą kainą.

  Byloje nustatyta, kad atsakovė interneto tinklapyje „autoplius.lt“ patalpino skelbimą, jog parduoda automobilį „Kia Ceed“, papildomai nurodydama, jog automobilis yra be defektų, beveik dvejiems metams yra galiojanti garantija (t. I, b. l. 20, 21). Peržiūrėję minėtą skelbimą, ieškovai susisiekė su atsakove, apžiūrėjo parduodamą automobilį ir 2014 m. sausio 27 d. įsigijo jį pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 16.000,00 Lt (4.633,92 €) (t. I, b.l. 18-19). Ieškovai atliko įsigyto automobilio techninę patikrą. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2014 m. sausio 29 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) nurodė, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (t. I, b.l. 24). Ieškovė 2014 m. sausio 29 d. raštu pareikalavo atsakovės iki 2014 m. vasario 3 d. grąžinti už automobilį sumokėtą 16.000 Lt kainą (t. I, b. l. 25, 26). Atsakovė 2014 m. sausio 31 d. raštu atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą (t. I, b. l. 27-28). „Kia Motors“ įgaliota atstovė UAB „Truma“ 2014 m. vasario 24 d. pažymoje nurodė, kad, nesant įrodymų, jog ginčo automobilis aptarnautas pagal „Kia Motors“ reikalavimus, gamintojo suteikta penkerių metų garantija negalioja (t. I, b. l. 56). Ieškovė 2014 m. kovo 14 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nuo 2014 m. balandžio 16 d. vienašališkai nutraukia automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalavo iki tos pačios datos grąžinti už automobilį sumokėtą 16.000 Lt kainą ir 1.211 Lt išlaidas už automobilio įvertinimą, registraciją, techninę apžiūrą, kompiuterinę diagnostiką ir kita, iš viso 17.211 Lt (t. I, b. l. 57–60). Atsakovė 2014 m. balandžio 7 d. atsakymu atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimus (t. I, b. l. 61, 62).

  Dėl parduoto automobilio kokybės

Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (LAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Ieškovė automobilį įsigijo 2014 m. sausio 27 d. Tačiau po dviejų dienų, tai yra 2014 m. sausio 29 d. UAB “Tuvlita” konstatavo, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų; techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) su neigiama išvada nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės. Pagrindiniai nustatyti trūkumai buvo šie: stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) neveikia arba veikia blogai; priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto pokrypis neatitinka reikalavimų; priekinių žibintų lygio reguliavimo įtaisas neveikia arba turi akivaizdžių netinkamo veikimo požymių; pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje) (kairėje pusėje); saugos diržų, sagčių, papildomos apsaugos (sulaikymo) sistemos (SRS) gedimų indikatoriaus lemputė (MIL) rodo sistemos gedimą, veikimo sutrikimą; nėra gesintuvo arba jis neatitinka reikalavimų; trikampio avarinio sustojimo žiedo nėra arba jis nesukomplektuotas, trūksta detalių; nėra pirmosios pagalbos rinkinio, jis nesukomplektuotas arba neatitinka reikalavimų (t. I, b.l. 24). Ieškovai kreipėsi į kilnojamojo turto vertintoją G. V., kuris pateikė 2014 m. vasario 17 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitą ir pažymą, nurodydamas, kad ginčo automobilio rinkos vertė su PVM 2014 m. vasario 11 d. buvo 7.962 Lt (t. I, b. l. 29–55). Bylos nagrinėjimo metu ieškovai rėmėsi šiuo vertinimu, jo neginčijo ir atsakovai. Vertinime taip pat buvo nurodyta, jog tokios pat neapgadintos transporto priemonės rinkos vertė su PVM 2014 m. vasario 11 d. buvo 20.810,00 Lt, tuo tarpu vertinamos transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai su PVM 2014 m. vasario 11 d. būtų 11.775,00 Lt. Specialistas vertino 2008 m. gamybos “Kia Ceed” automobilių rinkos kainas.

            Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog įsigyto automobilio kokybei nustatyti taip pat yra svarbi ir ta aplinkybė, kad buvo perkamas jau naudotas automobilis, gamintas 2008 m., tai yra prieš šešerius metus iki jį įsigijo ieškovė. Taigi, yra būtina atsižvelgti į natūralų galimą tokio automobilio nusidėvėjimą. Šiuo atveju įsigyjamo automobilio tinkamumą bei pardavėjo sąžiningumą apsrendžia ir parduodamo automobilio kaina. Ieškovė automobilį įsigijo įsigijo 2014 m. sausio 27 d. už 16.000,00 Lt, kai tuo tarpu aukščiau minėtame vertinime nustatyta, kad neapgadinto, 2008 m. gaminto “Kia Ceed” automobilio rinkos kaina 2014 m. vasario 11 d. buvo 20.810,00 Lt. Taigi, automobilis buvo parduotas 4.810,00 Lt pigiau, negu egzistavusi rinkos kaina. Vertinime nurodyta 11.775,00 Lt dydžio automobilio remonto kaina apima visus nustatytus transporto priemonės trūkumus. Tačiau taip pat pažymėta, kad  automobilio defektai, kurių neatitaisius eksploatacija galima (dešinės pusės galinio sparno remontas, variklio gaubto remontas, kairės pusės priekinis posparnis, priekinio skydo andėklas, priekinio skydo dekoro juostos, difuzorius, oro įsiurbimo antgalis, variklio skyriaus dešinės pusės apdaila, kondicionieriaus radiatorius, kondicionieriaus vamzdelis), įtakoja rinkos vertę 50 procentų – 4085/2=2042 Lt. Defektai, kurių neatitaisius, eksploatacija negalima, įtakoja rinkos vertę 100 procentų (vandens bakelis, priekinės pakabos rėmas, galinis buferis, priekinis dešinės pusės pagalvės daviklis, aušinimo skysčio bakelis, generatoriaus galinė dalis, priekinė laidų pynė) – 7670 Lt. Taigi, pagal šią remonto kaštų detalizaciją, tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal paskirtį, remontas ieškovei kainuotų tik 7670,00 Lt. Kadangi automobilis buvo parduotas už 4810,00 Lt mažesnę, negu vidutinė, rinkos kaina, automobilio kainos kartu su būtino remonto išlaidomis suma tik 2.860,00 Lt viršytų tuo metu egzistavusią rinkoje 2008 m. gamybos automobilio “Kia Ceed” rinkos kainą. Todėl negalima pripažinti, kad ieškovei parduotas automobilis, atsižvelgiant į jo kainą, neatitiktų tos kokybės, kokios galima būtų tikėtis iš 2008 m. gamybos naudoto automobilio.

            Dėl tinkamo automobilio trūkumų atskleidimo fakto

  Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų kokybės ir kitų kriterijų neatitikimą sutarties sąlygoms ar įprastiniams reikalavimams, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Skelbime apie parduodamą automobilį pirkėjai buvo informuoti, jog automobilio pagamintas 2008 m. rugpjūtį, jo rida 103.000 km, pridėtos jo nuotraukos (t. I, b.l. 20-21; 184-190). Taip pat buvo nurodyta, jog automobilis yra be defektų, beveik dvejiems metams yra galiojanti garantija. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovai 2014 m. sausio 25 d. apžiūrėjo nurodytą automobilį du kartus ir sumokėjo atsakovei 600 eurų avansą. Taigi, daugumą nepaslėptų automobilio trūkumų ieškovai turėjo matyti. Atsakovė siūlė ieškovams patikrinti automobilį servise, bet ieškovai to nepadarė, nurodė, kad kitą dieną (t. y. sekmadienį) yra išeiginė diena ir servisai nedirba. Šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad 2014 m. sausio 25 d. atsakovė ieškovei nurodė, kad mašinos keleivio pusės šonas buvo daužtas. Ieškovei patikslinus, jog: “vakar sakėt, kad nedaužta”, atsakovė atsakė: “nepatinka, nerašyk” (t. I, b.l. 116-117). 2014 m. sausio 27 d. ieškovas SMS žinute klausė atsakovės, kas barška priekiniuose ratuose, taip pat nurodė, jog “galinis šoninis sparnas irgi normaliai daužtas, o sakėt, kad viskas OK” (t. I, b.l. 23).

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dar iki transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2014 m. sausio 27 d., atsakovė prieš dvi dienas, tai yra 2014 m. sausio 25 d. SMS žinute įspėjo ieškovę, jog automobilio šonas buvo daužtas. Taigi, ieškovė, žinodama šį faktą, galėjo detaliau pasidomėti buvusio autoįvykio aplinkybėm, jo galimom pasekmėm automobilio kokybei, o taip pat atsisakyti sudaryti šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė informavo ieškovę apie galimus paslėptus automobilio trūkumus. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas išvadą, kad nuotraukose matyti automobilio trūkumai, padarė, vertindamas AB “Lietuvos draudimas” nuotraukas po eismo įvykio. Sprendime nurodyta, jog aptariamos nuotraukos yra bylos I tome, lapai: 47-51, 185-190. Šiuose bylos lapuose kaip tik yra interneto tinklapyje „autoplius.lt“ patalpintos parduodamo automobilio nuotraukos. Tuo tarpu AB “Lietuvos draudimas” darytos nuotraukos yra II bylos tome, lapuose 25-48. Iš dalies sutiktina, kad internetiniame skelbime patalpintose nuotraukose vidutinis transporto priemonės naudotojas galėjo ir nepastebėti byloje nustatytų paslėptų automobilio trūkumų. Tačiau aplinkybė, jog skelbimo nuotraukose automobilis yra be gamintojo ženklelio, akivaizdžiai patvirtina, jog transporto priemonė buvo taisoma, taigi galėjo dalyvauti eismo įvykyje. Be to, palyginus minėtas AB “Lietuvos draudimas” darytas automobilio nuotraukas bei patalpintas skelbime, galima daryti išvadą, kad transporto priemonė tikrai buvo remontuojama, nes nemažai trūkumų yra pašalinta ir jų nematyti. Aptartų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad daugumą automobilio trūkumų ieškovai turėjo matyti, nes jie buvo akivaizdūs, o faktą, kad transporto priemonė buvo patekusi į eismo įvykį, jiems atskleidė pati pardavėja. Todėl pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį atsakovai neatsako už bylos nagrinėjimo metu nustatytus automobilio trūkumus, o ieškovai neturi pagrindo pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti už automobilį sumokėtos kainos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovai sumokėjo 300,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 909,74 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl atsakovams iš ieškovų priteistina 300,00 € dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų J. A.-R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 300,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Teisėjai                                                                                                                Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                              Vidas Stankevičius

                                                                                                                        Jūratė Varanauskaitė