Administracinė byla Nr. eA-104-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01342-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. D., J. D. ir I. D. (I. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. D., J. D. ir I. D. (I. D.) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

1)       Pareiškėjai T. D., J. D. ir I. D. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Kadastro tvarkytojas, VĮ Registrų centras) Vilniaus filialo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. S-151793(14.1E) (toliau – ir Sprendimas); VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. CSPR-46 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą.

1.       Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), o T. D., J. D. ir V. D. (V. D.)  bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2) (toliau kartu – ir Žemės sklypai).

1.2.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Vanaginė“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškė ieškinį pareiškėjams Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, prašydamas nustatyti servitutus ir atlyginimą už servitutus. Civilinėje byloje pareikštame ieškinyje trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog jis nuosavybės teise valdo 1 693,10 m ilgio vandentiekio tinklus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Vandentiekio tinklai). Vandenvietėje yra trys gavybos gręžiniai: Nr. 1361 (pirminis 1488), Nr. 1688 (pirminis 2107) ir Nr. 3342 (pirminis 2857). Gręžinys Nr. 1361 yra Žemės sklype Nr. 1, gręžinys Nr. 3342 yra Žemės sklype Nr. 2. Tuo pagrindu ŽŪB „Vanaginė“ civilinėje byloje reikalauja nustatyti neterminuotą servitutą Žemės sklypams jai nuosavybės teise priklausančių Vandentiekio tinklų atžvilgiu, suteikiant ŽŪB „Vanaginė“ nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie tinklų, esančių Žemės sklypuose, taip pat naudotis Žemės sklypų dalimis, tikslu aptarnauti bei remontuoti (rekonstruoti) šiuos tinklus.

1.3.                      Pareiškėjai 2021 m. lapkričio 22 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydami ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Vandentiekio tinklų, nuosavybės teise įregistruotų trečiojo suinteresuoto asmens vardu, statybos pabaigos metus bei ištaisyti Nekilnojamojo turto registro (kadastro) duomenis apie tai, kad dalis Vandentiekio tinklų yra pareiškėjų valdomų Žemės sklypų teritorijoje. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas Sprendimu netenkino pareiškėjų prašymo, o Komisija atmetė pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

1.4.                      Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie Žemės sklypuose esančius kitiems asmenims priklausančius Vandentiekio tinklus, taip pat apie jų statybos metus, yra klaidingi, todėl turi būti ištaisyti / pašalinti. Pareiškėjai atsakovui nurodė aplinkybes, dėl kurių nurodyti duomenys yra netikslūs ir klaidinantys, tačiau jis šių duomenų nevertino. Atsakovo pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta, nes byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu duomenų ištaisymo institutu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. duomenys, patikslinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Miliuva“ matininko J. L. (toliau – ir Matininkas) 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtos elektroninės kadastro duomenų bylos pagrindu, yra klaidingi. Dėl to pareiškėjų prašymas dėl jų išregistravimo nepagrįstai buvo atmestas.

1.5.                      Atsakovas, įtraukdamas šalto vandens tiekimo vamzdyno sudėtines dalis – gręžinius Nr. 1361 ir Nr. 1688, patikslino ir šalto vandens tiekimo vamzdyno statybos pradžios / pabaigos metus – 1970 / 1976 m. Tai buvo padaryta nepagrįstai, esant esminiam prieštaravimui tarp pateiktų pradinių duomenų. Matininko 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtos elektroninės kadastro duomenų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie Vandentiekio tinklų statybos metus yra netikslūs ir šie Vandentiekio tinklai (jų dalis) negali būti išsidėstę Žemės sklypuose. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu gręžiniai Nr. 1688 ir Nr. 3342 būtų laikomi sudėtine Vandentiekio tinklų dalimi. Statinių išdėstymo planas bei pateikti duomenys apie gręžinių ir Vandentiekio tinklų statybos darbų užbaigimo datas nesiremia jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais) ir jiems prieštarauja. Tokie dokumentai, parengti po 25 metų po 1992 m. balandžio 24 d. perdavimo akto surašymo ir neatitinkantys jo duomenų negali patvirtinti ŽŪB „Vanaginė“ teisės į Vandentiekio tinklų dalį, esančią Žemės sklypuose. Šias aplinkybes taip pat patvirtina antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-22-53, kuriame užfiksuotos aplinkybės, patvirtinančios, kad vandens gręžinys Nr. 3342 nėra sujungtas vamzdžiais su gręžiniais Nr. 1688 ir Nr. 1361 į bendrą sistemą, o faktinės Vandentiekio tinklų koordinatės neatitinka Matininko 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtoje elektroninėje kadastro duomenų byloje nurodytų koordinačių.

2.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

3.       Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Vandentiekio tinklų statybos pradžios ir pabaigos metai atitinka byloje nurodytus duomenis, pagrįstai atsisakė keisti ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise valdomo tinklų kadastro duomenis (statybos pradžios ir pabaigos metus) Nekilnojamojo turto kadastre. Šiuo atveju patikrinęs Matininko 2017 m. rugsėjo 12 d. parengtame statinių išdėstymo plane nurodytas Vandentiekio tinklų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmes, Kadastro tvarkytojas nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto Vandentiekio tinklų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmės atitinka byloje nurodytus duomenis, t. y. nėra jokių netikslių, neteisingų ar neišsamių duomenų – Vandentiekio tinklai išsidėsto Žemės sklypuose, todėl Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė keisti pareiškėjų prašomus duomenis apie Vandentiekio tinklų buvimo vietą.

3.2.                      Atsakovas neturi duomenų, kad Matininko parengtas planas būtų teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas, todėl atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjai, jų teigimu, negali įgyvendinti konkrečių savo teisių. Matininkas, kuris parengė kadastro duomenų planą, ir atsako už nurodytų duomenų teisingumą. Pareiškėjai nepateikė Kadastro tvarkytojui naujo matininko parengto plano, kuriame būtų užfiksuoti kitokie Vandentiekio tinklų kadastro duomenys, nei nurodyti plane bei įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

3.3.                      Pareiškėjai nesutinka su Kadastro tvarkytojo sprendimu, kuriuo atsisakyta tikslinti Vandentiekio tinklų kadastro duomenis per klaidingų duomenų taisymo procedūrą, tačiau iš esmės savo skundu jie kvestionuoja ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teises į Vandentiekio tinklus. Todėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti kadastro duomenys atitinka dokumentus (planą), kurių pagrindu jie buvo įrašyti, Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė pakeisti Vandentiekio tinklų kadastro duomenis, o Komisija teisėtai ir pagrįstai paliko galioti Sprendimą.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Vanaginė“ atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. 

5.       Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės siekia inicijuoti procesą dėl ŽŪB „Vanaginė“ priklausančių Vandentiekio tinklų išregistravimo. Pareiškėjai patys 2021 m. rugpjūčio mėnesį inicijavo administracinę bylą dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) sprendimų ir šioje byloje taip pat pateikė informaciją iš Nekilnojamojo turto registro, be kita ko, Žemės sklypų planus, kuriuose Vandentiekio tinklai pažymėti jau 2001 metų Žemės sklypų planuose. Pareiškėjai apie registratoriaus priimtus sprendimus žinojo dar gerokai iki 2021 m. spalio 8 d. pateikė savo prašymą (faktiškai – skundą), prašydami, kad registratorius pakeistų savo sprendimą dėl daiktinių teisių registracijos.

5.2.                      Byloje praleistas bet koks protingas terminas skųsti registratorius sprendimus dėl daiktinių teisių registracijos, o ši registracija negali būti paneigta per registro duomenų ištaisymo procedūrą. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės negali paneigti fakto, kad ŽŪB „Vanaginė“ priklausantys Vandentiekio tinklai yra Žemės sklypuose. Todėl pareiškėjai, norėdami nesivadovauti šiuo metu įregistruotais duomenimis, visų pirma, turi juos nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o to nepadarius, – argumentai, jog minėtų objektų registracija neteisėta, laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju taip pat neaišku, kuo remdamiesi pareiškėjai daro prielaidas, jog gręžiniai nėra laikomi sudėtine Vandentiekio tinklų dalimi. Priešingai nei teigia pareiškėjai, pateikiamas 2022 m. balandžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad vandentiekio sistema su gręžiniais ir vamzdynais yra atitinkamame žemės sklype. Pareiškėjai nėra tas subjektas, kuriam teisės aktai suteiktų teisę gintį viešąjį interesą ir reikalauti turto pripažinimo bešeimininkiu.

5.3.                      Pareiškėjai nėra kompetentingi rengti kadastrinių matavimų bylas, kurias rengia asmenys, atitinkantys specialiuosius reikalavimus ir turintys specialiųjų žinių (matininkai). Pareiškėjai nepateikė objektyvių rašytinių įrodymų ir nepaneigė matininkų parengtų kadastro bylų teisėtumo, dėl ko nėra teisinio pagrindo vien remiantis jų prielaidomis abejoti nurodytų asmenų parengtomis kadastrinių matavimų bylomis.

 

II.

 

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjų T. D., J. D. ir I. D. (I. D.) skundą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui ŽŪB „Vanaginė“ iš pareiškėjų lygiomis dalimis 1 969,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas nustatė, jog ŽŪB „Vanaginė“ atsakovo teritoriniam padaliniui pateikė 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Vandentiekio tinklų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Taip pat ŽŪB „Vanaginė“ papildomame 2017 m. rugsėjo 18 d. prašyme nurodė, kad vandens gręžiniai Nr. 1361 ir Nr. 1688 yra Vandentiekio tinklų sudėtinė dalis. Šie gręžiniai buvo perduoti ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybėn 1992 m. balandžio 24 d. aktu ir 1992 m. birželio 11 d. nuosavybės teisės liudijimu Nr. 114, tačiau gręžinių duomenys nebuvo nurodyti ankstesnėse Vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų bylose. Kartu su 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymu ŽŪB „Vanaginė“ Kadastro tvarkytojui (atsakovo teritoriniam padaliniui) pateikė Žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašą, kuriame nurodyta, kad gręžinys, kurio Nr. 1688 (x=6071955, y=582134), nuosavybės teise valdomas ŽŪB „Vanaginė“, taip pat pateikė Žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašą, kuriame nurodyta, kad gręžinys, kurio Nr. 1361 (x=6072035, y=582140), nuosavybės teise valdomas ŽŪB „Vanaginė“, taip pat per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Matininkas“ Kadastro tvarkytojui buvo pateikta Matininko 2017 m. rugsėjo 1 d. surinktų kadastro duomenų pagrindu parengta Vandentiekio tinklų kadastro duomenų byla.

8.       Teismas taip pat nustatė, jog Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs ŽŪB „Vanaginė“ 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, bei nenustatęs jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, bylos pagrindu 2017 m. rugsėjo 20 d. pakeitė Vandentiekio tinklų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro tvarkytojas 2021 m. lapkričio 22 d. gavo pareiškėjų prašymą, kuriuo pareiškėjai prašė patikrinti, ar į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys apie Vandentiekio tinklų statybos pradžios ir pabaigos metus bei šių tinklų buvimo vietą atitinka Kadastro tvarkytojui Vandentiekio tinklų savininko teiktus dokumentus, t. y. Matininko 2017 m. rugsėjo 1 d. surinktų kadastro duomenų pagrindu parengtoje Vandentiekio tinklų kadastro duomenų byloje nurodytus Vandentiekio tinklų kadastro duomenis.

9.       Teismas nurodė, jog Kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Vandentiekio tinklų statybos pradžios ir pabaigos metai atitinka byloje nurodytus duomenis, Sprendimu pagrįstai atsisakė keisti ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise valdomo Vandentiekio tinklų kadastro duomenis (statybos pradžios ir pabaigos metus) Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro tvarkytojas taip pat patikrino Matininko 2017 m. rugsėjo 12 d. parengtame statinių išdėstymo plane nurodytas Vandentiekio tinklų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Vandentiekio tinklų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmės atitinka byloje nurodytus duomenis.

10.       Teismo vertinimu, pareiškėjai 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą atsakovui teikė dėl Vandentiekio tinklų kadastro duomenų (statybos pradžios ir pabaigos metų bei šių tinklų buvimo vietos) keitimo Nekilnojamojo turto kadastre, todėl Kadastro tvarkytojas patikrino statinio kadastro duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą, tikslumą, išsamumą ir teisingumą, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjų skunde cituojamas Registro įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Kadastro tvarkytojas pareiškėjų prašymu vertino į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų Vandentiekio tinklų kadastro, o ne registro duomenų išsamumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjų cituojamos Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos nėra aktualios šiam ginčui.

11.       Teismas akcentavo, kad UAB „Miliuva“ yra neveikiantis subjektas, išregistruotas iš Juridinių asmenų registro Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, o byloje nėra duomenų, kad Matininko 2017 m. rugsėjo 12 d. parengta byla būtų teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyta, pareiškėjai taip pat nepateikė Kadastro tvarkytojui naujos matininko parengtos Vandentiekio tinklų kadastro duomenų bylos, kurioje būtų užfiksuoti kitokie Vandentiekio tinklų kadastro duomenys, nei jie buvo nurodyti byloje bei įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

12.       Teismas nurodė, kad pareiškėjai, kreipdamiesi su 2021 m. lapkričio 22 d. prašymu, siekė pakeisti kito subjekto, ŽŪB „Vanaginė“, nuosavybės teise valdomo Vandentiekio tinklų kadastro duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Matininko nustatyti bei byloje nurodyti statinio kadastro duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Taip pat pareiškėjai nepateikė Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įvardytos matininko parengtos naujos Vandentiekio tinklų kadastro duomenų bylos, kurioje būtų nurodyti kiti, nei į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti, kadastro duomenys, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų teisę atstovauti Vandentiekio tinklų savininkei (ŽŪB „Vanaginė“), nes Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo turi teisę teikti nekilnojamojo daikto savininkas – šiuo atveju ŽŪB „Vanaginė“. Kartu teismas sprendė, jog skunde kvestionuojami Kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo (atsakovo teritorinio padalinio) 2005 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 24 d. bei 2017 m. rugsėjo 20 d. priimti sprendimai, įforminti registro įrašu, dėl nekilnojamųjų daiktų ir ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teisių įregistravimo bei Vandentiekio tinklų kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau šie 2005 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 24 d. bei 2017 m. rugsėjo 20 d. priimti sprendimai Komisijai nebuvo skundžiami.

13.       Teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo ir pagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto kadastre ištaisyti nekilnojamojo daikto – šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/202893 įrašus (statybos pabaigos metus) bei duomenis apie tai, kad dalis vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Žemės sklypų ribose. 

14.       Teismas, apibendrinęs ginčo faktines ir teisines aplinkybes, pripažino Sprendimą ir Komisijos sprendimą pagrįstais ir teisėtais, atmetė skundo reikalavimą dėl šių sprendimų panaikinimo, nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

15.       Teismas iš dalies tenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 146,52 Eur) ir priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų lygiomis dalimis 1 969,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

III.

 

16.       Pareiškėjai T. D., J. D. ir I. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, o netenkinus šio prašymo sumažinti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

17.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjų cituojamos Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos nėra aktualios šiam ginčui, nes duomenys apie Vandentiekio tinklų statybos metus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėjų pateikta informacija ir dokumentai patvirtino, kad šie duomenys akivaizdžiai neatitinka pirminiuose dokumentuose (1992 m. balandžio 24 d. priėmimo–perdavimo akte), kurių pagrindu Vandentiekio tinklai buvo registruoti registre, esančių duomenų. Pareiškėjų prašymas buvo susiję su tuo, kad Nekilnojamojo turto kadastre / registre įrašyti duomenys apie Vandentiekio tinklus (jų statybos metus bei koordinates) yra netikslūs ir klaidingi.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog pareiškėjai pateiktu prašymu neprašė keisti duomenų apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip daiktinės teisės turėtoją, t. y. neprašė pripažinti, kad jis apskritai nėra Vandentiekio tinklų savininkas. Aplinkybė, kad pareiškėjai neskundė 2005 m. spalio 25 d. ir 2012 m. vasario 24 d. sprendimų, kurių pagrindu buvo įregistruota ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teisė į Vandentiekio tinklus, niekaip neužkerta jiems kelio reikalauti ištaisyti netikslius registro / kadastro duomenis, kiek tai susiję su duomenų apie Vandentiekio tinklus įregistravimu Žemės sklypuose. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2005 m. spalio 25 d. ir 2012 m. vasario 24 d. Kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo sprendimų pagrindu Vandentiekio tinklai nebuvo siejami su pareiškėjų valdomais Žemės sklypais ir tik 2017 metais, UAB „Miliuva“ patikslinus kadastro duomenis ir, įtraukus vandens gręžinius kaip vamzdyno priklausinius, staiga pasikeitė Kadastro tvarkytojui teikiami duomenys tiek apie Vandentiekio tinklų statybos metus, tiek apie jų faktinę buvimo vietą, o po šio UAB „Miliuva“ atlikto kadastrinių duomenų tikslinimo dalis Vandentiekio tinklų „atsirado“ Žemės sklypuose.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai turėjo pateikti naują kadastrinių matavimo bylą prašomiems duomenims paneigti, pirmosios instancijos teismui neįvertinus pareiškėjų pateiktų įrodymų, pagrindžiančių įregistruotų duomenų neteisingumą. Tokiu būdu pažeista pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą ir nurodyti priežastis, dėl kurių atmetami įrodymai.

17.4.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog 2017 metais atsakovui buvo pateikta ne nauja Vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų duomenų byla, o tik ankstesnės bylos patikslinimas. Byloje nebuvo ginčo, kad UAB „Miliuva“ atsakovui 2017 m. rugsėjo 1 d. pateikta patikslinanti informacija nėra laikoma nauja kadastrinių duomenų byla. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjų pateikti naują kadastrinių duomenų bylą 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „Miliuva“ rašte nurodytoms aplinkybėms paneigti.

17.5.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad UAB „Miliuva“ 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovui pateiktame kadastro duomenų patikslinime nurodyti duomenys apie Vandentiekio tinklų statybos metus bei faktinę buvimo vietą (posūkio taškus ir koordinates) neatitinka realių duomenų, kad kadastro duomenys buvo patikslinti nepagrįstai. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai.

17.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 969,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris pripažintinas neproporcingu, o ginčas vyko tarp pareiškėjo ir atsakovo, trečiąjį suinteresuotą asmenį į bylą įtraukus atsakovo iniciatyva.

17.7.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtrauktas ginčo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas J. L..

18.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinio skundo dalį dėl ginčo esmės (sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus), o apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręsti teismo nuožiūra.

19.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų prašymą vertino kaip prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų keitimo bei taikė Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintus reikalavimus dėl dokumentų, būtinų kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Vandentiekio tinklų kadastro duomenys neatitinka bylos duomenų, dėl ko Kadastro tvarkytojas būtų galėjęs taikyti Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą duomenų taisymo procedūrą. Pareiškėjų teiginys, jog jie neprašė atsakovo įrašyti naujų duomenų į Nekilnojamojo turto registrą / kadastrą, prieštarauja kitiems pareiškėjų teiginiams. Iš pareiškėjų 2021 m. lapkričio 22 d. prašymo akivaizdu, kad pareiškėjai siekė, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą būtų įrašyti kitokie Vandentiekio tinklų kadastro duomenys, nei jie buvo nurodyti kadastro duomenų byloje, ir šios bylos pagrindu paviešinti Nekilnojamojo turto kadastre.

19.2.                      Šiuo atveju matyti, jog pareiškėjai nesutinka su Matininko byloje nurodytais duomenimis, tačiau byloje nėra duomenų, jog kadastro duomenų byla, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo pakeisti Vandentiekio tinklų kadastro duomenys, teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyta, o kito Kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įvardyto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu matininko parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinio (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos) pareiškėjai Kadastro tvarkytojui neteikė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų prašymas nebuvo tinkamas pagrindas kito subjekto nuosavybės teise valdomo Vandentiekio tinklų kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre.

19.3.                      Argumentas dėl Matininko įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra nepagrįstas, nes jokie reikalavimai Matininkui nebuvo reiškiami, matininkas yra privatus subjektas, o nesutinkant su jo nustatytais duomenimis ir parengta nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, gali būti keliamas ginčas bendrosios kompetencijos teisme.

19.4.                      Priešingai nei teigia pareiškėjai, Vandentiekio tinklų kadastro duomenys buvo nustatyti 2012 m. sausio 5 d. matininko parengtos 2012 m. vasario 3 d. Vandentiekio tinklų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dar 2012 m. vasario 9 d. buvo pažymėtos Vandentiekio tinklų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Matininkas 2017 m. rugsėjo 12 d. parengė naują bylą, patikslindamas duomenis ir apie Vandentiekio tinklų sudėtines dalis – gręžinius. Vandentiekio tinklų tiksli buvimo vieta matininko buvo nustatyta dar 2012 m. sausio 5 d. ir Vandentiekio tinklai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėti 2012 m. vasario 9 d., o ne 2017 metais, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Vanaginė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Vandentiekio tinklų dalis, esanti pareiškėjų Žemės sklypų dalyje, įregistruota 2004 m. gegužės 7 d. kadastro byloje, o 2017 metų kadastro bylos pagrindu tik patikslintos 2004 m. gegužės 7 d., 2012 m. sausio 5 d. Vandentiekio tinklų kadastro bylos, patikslinant Vandentiekio tinklų sudėtines dalis ir nurodant gręžinius Nr. 1361 ir Nr. 1688, kaip Vandentiekio tinklų priklausinius. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Vandentiekio tinklai yra išsidėstę pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose Žemės sklypuose ir jie ten „atsirado“ ne 2017 metais patikslinus kadastro duomenis, todėl jų egzistavimo faktas negali būti paneigtas remiantis tariamais netikslumais.

21.2.                      Pareiškėjai teisinę Vandentiekio tinklų registraciją ginčija išimtinai dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. ŽŪB „Vanaginė“ kreipėsi į teismą dėl servituto Vandentiekio tinklams nustatymo. Šios bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, kadangi pareiškėjai, inicijuodami įvairias administracines procedūras, siekia iš esmės paneigti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisę į Vandentiekio tinklus, įskaitant gavybos gręžinius, kurie yra sudėtinė Vandentiekio tinklų dalis. Pareiškėjai nutyli, kad jų iniciatyva Vilniaus apygardos administraciniame teisme be kita ko išnagrinėta kita administracinė byla Nr. eI3-900-631/2022, kurioje pareiškėjai ginčijo Geologijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 1-141 dėl ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registrą. Teismas, išnagrinėjęs šį skundą, 2022 m. birželio 9 d. sprendimu skundą atmetė, dėl ko Geologijos tarnybos išvados, kad gręžinys Nr. 1688 (pirminis 2107) ir gręžinys Nr. 3342 (pirminis 2857) faktiškai yra pareiškėjams priklausančiuose Žemės sklypuose, nepaneigtos.

21.3.                      Pareiškėjai nepaaiškina, kaip tariamai neteisingi Vandentiekio tinklų statybos baigimo metai pažeidžia jų interesus, todėl šie pareiškėjų argumentai apskritai negali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Be to, prašydami ištaisyti Vandentiekio tinklų duomenis apie tai, kad dalis Vandentiekio tinklų yra pareiškėjams priklausančiuose Žemės sklypuose, pareiškėjai per klaidos taisymo procedūrą realiai siekia ne ištaisyti kadastro duomenų klaidą, o paneigti ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teisę į Vandentiekio tinklų dalį, esančią Žemės sklypuose.

21.4.                      Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, dėl ko jų prašymą atsisakyta tenkinti pagrįstai. Pareiškėjai, norėdami nesivadovauti šiuo metu įregistruotais duomenimis, visų pirma, turi juos nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o to nepadarius – argumentai, jog minėti duomenys yra netikslūs, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, todėl atmestini.

21.5.                      Pareiškėjų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįsti, nes pareiškėjai, inicijuodami bylas, gali numanyti, jog dėl to kiti asmenys patirs bylinėjimosi išlaidas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

22.       Bylos esminis dalykas – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. S-151793 pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjai skunde taip pat yra suformulavę reikalavimus panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. CSPR-46, įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą.

23.       Pagal bylos duomenis, ŽŪB „Vanaginė“ pateiktų dokumentų (1992 m. balandžio 24 d. perdavimo–priėmimo akto, 1992 m. birželio 11 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 114, 2004 m. gegužės 7 d. parengtos inžinerinio statinio kadastro bylos) pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruoti Vandentiekio tinklai, o nuo 2005 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registre į šį statinį įregistruotos ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2012 m. vasario 9 d. buvo pažymėtos Vandentiekio tinklų (šalto vandens tiekimo vamzdynų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nurodytos matininko 2012 m. sausio 5 d. parengtoje statinių kadastro duomenų byloje.

24.       Kadastro tvarkytojas 2017 m. rugsėjo 20 d., išnagrinėjęs ŽŪB „Vanaginė“ 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymus ir pateiktus dokumentus (iš jų ir UAB „Miliuva“ matininko J. L. parengtą Vandentiekio tinklų kadastro duomenų bylą) dėl Vandentiekio tinklų (šalto vandens tiekimo vamzdyno, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo, pakeitė Vandentiekio tinklų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. įrašė duomenis, kad vandens gręžiniai Nr. 1361 ir Nr. 1688 yra Vandentiekio tinklų sudėtinė dalis (šie duomenys apie gręžinius nebuvo nurodyti ankstesnėse Vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų bylose).

25.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 18 d. išrašo (registro Nr. 44/202893) matyti, kad ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise įregistruoti Vandentiekio tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ilgis – 1 693,10 m, statybos pradžios metai – 1970, statybos pabaigos metai – 1976 , įregistravimo pagrindas – 2017 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, nurodyta, kad kadastrinius matavimus atliko J. L. (2008 m. rugsėjo 3 d. kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-M-610). 

26.       Pareiškėjai 2021 m. lapkričio 22 d. atsakovui pateikė prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Vandentiekio tinklų statybos pabaigos metus, Nekilnojamojo turto registro (kadastro) duomenis apie tai, kad dalis Vandentiekio tinklų yra pareiškėjų valdomų nuosavybės teise Žemės sklypų teritorijoje. Pareiškėjai prašymą grindė Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad VĮ Registrų centrui pateikti duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teisė į Vandentiekio tinklus, yra netikslūs ir klaidinantys, todėl bendrovės prašymas dėl jų įregistravimo nepagrįstai patenkintas. Pareiškėjų teigimu, ŽŪB „Vanaginė“ niekuomet nebuvo perduoti Vandentiekio tinklai, kurių statybos pabaigos data – 1976 metai, nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu gręžiniai Nr. 1361 ir Nr. 1688 būtų laikomi sudėtine Vandentiekio tinklų dalimi, vandentiekio vamzdyno dalis nuo gręžinio Nr. 1688 iki gręžinio Nr. 3342 galėjo būti nutiesta tik 1985 metais. Pareiškėjai prašyme nurodė argumentus, kuriais remdamiesi teigė, kad 1992 m. balandžio 24 d. perdavimo–priėmimo aktu ŽŪB „Vanaginė“ nebuvo ir negalėjo būti perduotas gręžinys Nr. 1361, nes jis nepriklausė Prasiškių (toks pavadinimas nurodytas prašyme) paukštyno turtiniam kompleksui; gręžinys Nr. 3342 yra bešeimininkis turtas. 

27.       Kadastro tvarkytojas Sprendimu netenkino šio prašymo, nustatęs, kad Vandentiekio tinklų kadastro duomenys (statybos pradžios / pabaigos metai – 1970/1976 metai) Nekilnojamojo turto registre patikslinti 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB „Miliuva“ matininko J. L. 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtos elektroninės kadastro duomenų bylos pagrindu; Nekilnojamojo turto registre įrašyti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, o Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Vandentiekio tinklų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmės atitinka Vandentiekio tinklų kadastro nurodytus duomenis (Vandentiekio tinklai išsidėsto Žemės sklypuose bei kituose sklypuose), t. y. nėra įrašyta jokių netikslių, neteisingų duomenų, kurie pagal pareiškėjų prašymą turėtų būti ištaisyti.

28.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, nustatė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto kadastre ištaisyti nekilnojamojo daikto – šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/202893 įrašus (statybos pabaigos metus) bei duomenis apie tai, kad dalis Vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Žemės sklypų ribose, nes atsakovo įrašyti duomenys apie ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise valdomo 1 693,10 m ilgio Vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra netikslūs ar klaidinantys. 

29.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundas būtų patenkintas, laikosi pozicijos, jog jų skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti dėl skunde nurodytų aplinkybių, nes atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino jų 2021 m. lapkričio 22 d. prašymo. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinius skundus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

30.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31.       Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia naujais įrodymais, pateiktais apeliacinės instancijos teismui, t. y. UAB „Topokada“ matininko V. B. 2023 m. balandžio 12 d. parengta vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, 2023 m. balandžio 12 d. parengta vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla bei 2023 m. kovo 31 d. Klaidų atitaisymo aktu, adresuotu VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, atnaujintomis minėtomis kadastro duomenų bylomis. Pareiškėjai prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos.

32.       Nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjų pateiktų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir jų vertinimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pirmiausia pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33.       ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

34.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, įrodymų pridėjimo prie bylos, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06).

35.       Konvencijos 6 straipsnis užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau jis nenustato jokių taisyklių, reguliuojančių įrodymų priimtinumą, kas pirmiausia yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Klausimas, į kurį derėtų atsakyti, – ar visas procesas, įskaitant ir tai, kaip įrodymai buvo gauti, buvo teisingas (EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, pareiškimo Nr. 25465/15). Tačiau, kaip minėta, teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

36.       Atsižvelgiant į EŽTT praktikoje nustatytus reikalavimus, kai sprendžiama dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.).

37.       Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 56 straipsnio 2 ir 5 dalis, proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (ABTĮ 57 str.). Tai reiškia, kad proceso šalys įrodymus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

38.       Pareiškėjai nurodo, kad jog bylai išnagrinėti reikšmingi įrodymai (UAB „Topokada“ matininko V. B. 2023 m. balandžio 12 d. parengta vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, 2023 m. balandžio 12 d. parengta vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla bei 2023 m. kovo 31 d. Klaidų atitaisymo aktas) buvo gauti jau po apeliacinio skundo išsiuntimo pirmosios instancijos teismui. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios skundas nebuvo tenkintas, buvo susijusi su tuo, jog pareiškėjai nepateikė teismui naujos Vandentiekio tinklų kadastro duomenų bylos, kurios pagrindu būtų galima spręsti dėl šiuo metu į kadastrą įtrauktų duomenų klaidingumo. Atsakovas nebuvo informavęs pareiškėjų apie tokią prievolę ir nebuvo nustatęs jiems pareigos pateikti atsakovui naują Vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų bylą. Naujų Vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų bylų parengimas dėl sezoniškumo, matininko užimtumo, bylų sudarymui reikšmingų duomenų senumo ir didelės apimties objektyviai užtruko, jos buvo parengtos ir pareiškėjų gautos tik 2023 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjai akcentuoja, jog Vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų bylas parengusi UAB „Topokada“ matininkė nustatė, jog patikrinus 2012 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centrui matininko E. B. parengtą kadastrinių matavimų bylą, nustatyta, kad objekte Šalto vandens tiekimo vamzdynai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) klaidingai nustatyti kai kurie trasos duomenys. Dėl šios priežasties matininkė surašė Klaidų atitaisymo aktą. Taip pat dėl šios priežasties kadastrinių matavimų metu buvo parengtos dvi atskiros kadastrinių matavimų bylos, siekiant suformuoti ŽŪB „Vanaginė“ priklausančią vandentiekio trasą ir gręžinius vienu turtiniu vienetu, o gręžinį Nr. 3342 ir prie jo jungiamą vandentiekio trasą (ilgis – 89,69 m) suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą.

39.       Pareiškėjai taip pat pateikė atnaujintas minėtas kadastro duomenų bylas ir nurodė, kad atsakovas pateiktoje nuomonėje dėl papildomų įrodymų nurodė, jog UAB „Topokada“ matininko parengta vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas buvo konstatuota Kadastro tvarkytojo 2023 m. gegužės 2 d. sprendime (išvadoje) Nr. KS1-1019(14.7 E). Reaguodami į tokius atsakovo teiginius dėl parengtų kadastro duomenų bylų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, pareiškėjai kreipėsi į kadastrinių matavimų bylas parengusį UAB „Topokada“ matininką dėl tokių neatitikimų ištaisymo. UAB „Topokada“ ištaisė atsakovo nurodytus trūkumus, šiuo metu UAB „Topokada“ parengtos Vandentiekio tinklų kadastro duomenų bylos yra pakoreguotos pagal Kadastro tvarkytojo pastabas ir suderintos su pastaruoju. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog naujos Vandentiekio tinklų kadastro duomenų bylos patvirtina skunde dėstomą poziciją, jog Nekilnojamojo turto kadastre nurodyti klaidingi duomenys apie tai, kad dalis Vandentiekio tinklų yra pareiškėjų valdomų Žemės sklypų teritorijoje, kadangi tai yra atskiras nekilnojamojo turto objektas.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pateiktų įrodymų turinį ir nurodytas aplinkybes, dėl kurių šie įrodymai turėtų būti pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teisme, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens išsakytas nuomones dėl šių naujų įrodymų nepridėjimo prie bylos, šioje byloje išnagrinėto ginčo esmę, pareiškėjų skundo bei atsakovui teikto 2021 m. lapkričio 22 d. prašymo, dėl kurio išnagrinėjimo ir kilo šioje byloje ginčas, argumentus, tai, kad pareiškėjai skundo aplinkybes turėjo įrodinėti pirmosios instancijos teisme, kur ir buvo sprendžiamas ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas netenkino minėto pareiškėjų prašymo, netenkina pareiškėjų prašymų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir jų vertinimo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Akcentuotina, kad šios bylos dalykas – atsakovo Sprendimo, kuriuo atsisakyta vadovaujantis klaidos taisymo institutu keisti Nekilnojamojo turto kadastre (registre) įrašytus Vandentiekio tinklų duomenis, remiantis 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtos kadastro bylos duomenimis. Šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtos kadastro bylos duomenų teisingumo (neteisingumo).

41.       Kadangi pareiškėjų teikti įrodymai nepridedami prie bylos, todėl nepridedamas prie bylos ir atsakovo pateiktas papildomas įrodymas, atsikertant į pareiškėjų prašymus (2023 m. gegužės 2 d. sprendimas (išvada) Nr. KS1-1019(14.7 E)). Taip pat nepridedamas prie bylos trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas papildomas įrodymas, atsikertant į pareiškėjų apeliacinį skundą (2004 m. gegužės 7 d. kadastro bylos planas), nes šis dokumentas nėra susijęs su byloje nagrinėjamu ginču.

42.       Vertinant pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šioje byloje jų inicijuoto ginčo aplinkybėmis, pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjų akcentuojamoje Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalis nustato, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

43.       Pagal šias Registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.).

44.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei, kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012; kt.).

45.       Taigi, tik tuo atveju, jei būtų pateikti, įrodymai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Vandentiekio tinklus neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, tai nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu atlikta nekilnojamojo daikto registracija, galėtų būti taisomos klaidos.

46.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų prašomi pakeisti duomenys apie Vandentiekio tinklų statybos metus Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti remiantis Matininko 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtos elektroninės kadastro duomenų bylos pagrindu. Taip pat ir kiti pareiškėjų ginčijami duomenys (Vandentiekio tinklų buvimo vieta) įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą šios kadastro duomenų bylos pagrindu.

47.       Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). 

48.       Kadastro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastrą sudaro įrašai apie nekilnojamuosius daiktus, įraše nurodomi: 1) tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys; 2) grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie šio daikto padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti statinių kadastro duomenys, kurie įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad įrašomi statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai.

49.       Kadastro įstatymo 12 straipsnio (redakcija, galiojusi pareiškėjų prašymo padavimo metu) 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Kadastro įstatymo 2 str. 3 d.). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 2 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Kadastro įstatymo 2 str. 6 d.).

50.       Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi pareiškėjų prašymo padavimo metu) nustatė, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nustatytus atvejus, kai Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai šioje dalyje nurodytuose straipsniuose nustatytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. Keičiant Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypų kadastro duomenis, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka gali pateikti sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta. Kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais, prašymą įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis pateikia mokesčių administratorius.

51.       Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (Kadastro įstatymo 14 str. 1 p.).

52.       Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

53.       Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi pareiškėjų prašymo padavimo metu) nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.

54.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą „suinteresuoti asmenys“ sisteminiu teisės aiškinimo metodu, yra konstatavęs, kad suinteresuotais asmenimis pripažintini asmenys, turintys teisę paduoti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, nurodyti Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (žr. 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-13-442/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1235-442/2023; kt.).

55.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pagal šiam ginčui aktualų paminėtą teisinį reguliavimą nėra subjektai, turintys teisę paduoti prašymą įrašyti Vandentiekio tinklų, nuosavybės teise priklausančių ŽŪB „Vanaginė“, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, o taip pat negali būti pripažinti suinteresuotais asmenimis Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies prasme, galinčiais pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų.

56.       Be to, iš pareiškėjų prašymo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjai šiuo prašymu siekė, jog būtų ištaisyti ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise valdomų Vandentiekio tinklų (šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių dalis patenka į pareiškėjų Žemės sklypus, kadastro duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre (registre). Tiek prašyme nurodyti argumentai, tiek ir šioje byloje teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės yra siejamos ne su Vandentiekio tinklų įrašytų duomenų pagal Matininko 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtą kadastro duomenų bylą neteisingumu, neišsamumu ir netikslumu, o iš esmės yra siejamos su ginčijamu atsakovo atliktų Vandentiekio tinklų duomenų įregistravimu Nekilnojamojo turto kadastre (registre), pareiškėjai ginčija Matininko parengtoje kadastro byloje nurodytus duomenis. Pažymėtina, kad pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, jog Matininko pateikti dokumentai (duomenys) buvo netikslūs ir klaidingi, Vandentiekio tinklų kadastro duomenys patikslinti nepagrįstai ir kt., jog pareiškėjai turi teisę reikalauti ištaisyti netikslius registro (kadastro) duomenis, kiek tai susiję su duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens Vandentiekio tinklų įregistravimu pareiškėjų Žemės sklypuose.

57.       Matininko nustatytus duomenis pareiškėjai ginčija, nurodydami antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes, tačiau šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl Matininko atliktų kadastrinių matavimų ir nustatytų kadastro duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pagrįstai nevertino šiame protokole užfiksuotų aplinkybių.

58.       Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jie, teikdami prašymą atsakovui, neprašė keisti duomenų apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip daiktinės teisės turėtoją, neprašė išnagrinėti jų ir trečiojo suinteresuoto asmens ginčo dėl daiktinės teisės (nuosavybės į Vandentiekio tinklus), jos turinio, tačiau apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, dėl kurių jų prašymas turėjo būti tenkintas, suponuoja akivaizdžią išvadą, kad pareiškėjai, pasinaudodami Registro įstatyme ir Kadastro įstatyme įvirtintu klaidų taisymo institutu, siekia Nekilnojamojo turto kadastre (registre) įregistruotų Vandentiekio tinklų duomenų pakeitimo (išregistravimo), t. y. iš esmės ginčija atsakovo Nekilnojamojo turto kadastre (registre) įregistruotus duomenis apie šalto vandens tiekimo vamzdyno sudėtinių dalių – gręžinių Nr. 1361 ir Nr. 1688 įregistravimą, ir laikosi pozicijos, jog turi būti panaikinta šios Vandentiekio tinklų dalies registracija trečiojo suinteresuoto asmens vardu. 

59.       Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu ginčo kadastrinius matavimus atlikusio matininko J. L..

60.       Šie pareiškėjų argumentai nepripažinti pagrįstais, nes pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, o pareiškėjai nenurodo, kokias konkrečiai materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus Matininkas turėjo išnagrinėtoje byloje, taip pat nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad priimtas sprendimas turi įtakos Matininko teisėms ir / ar pareigoms. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl Matininko atliktų kadastrinių matavimų teisingumo (neteisingumo).

61.       Apibendrinant šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo yra tinkamai ir išsamiai motyvuota, pagrįsta ir teisinga, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai, paliekama nepakeista.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

62.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti jam iš pareiškėjų 2 146,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (priteista iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 969,77 Eur bylinėjimosi išlaidų). Pareiškėjai teigia, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra proporcingos nei bylos sudėtingumui, nei teikiamos pagalbos intensyvumui, pareiškėjai yra fiziniai asmenys, du iš jų yra itin senyvo amžiaus, jų turtinė padėtis yra itin sunki, pareiškėjai pateikė skundą tikslu gintis nuo civilinėje byloje trečiojo suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio dėl servituto nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo atstovavimo išlaidų paskirstymo taisyklių ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistą atstovavimo išlaidų sumą sumažinti labiau.

63.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

64.       Nagrinėjamu atveju yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl pagrįstai nustatyta, jog jam turi būti atlygintos jo patirtos išlaidos.

65.       Sprendžiant klausimą dėl priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

66.       CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

67.       Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

68.       Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

69.       Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti maksimalūs užmokesčiai už konkrečius advokato atliktus procesinius veiksmus.

70.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, priteisdamas 1 969,77 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui.

71.       Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos, jog yra kitų priežasčių, dėl kurių turėtų būti dar labiau mažinama priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su aplinkybėmis, dėl kurių jie šioje byloje skundė Sprendimą, pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, manydamas, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. 

72.       Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti jam 2023 m. liepos 13 d. sumokėtą advokatui 2 575,81 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą, teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti 1 962,52 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalaus už apeliacinį skundą rekomenduojamo priteisti dydžio (maksimali suma yra 2 547,87 Eur (1 959,90 × 1,3)) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.). Už rašytinių paaiškinimų dėl pareiškėjų teiktų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos parengimą maksimali suma yra 783,96 Eur (1 959,90 × 0,4), todėl nurodyta sumokėta 613,29 Eur neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktuose nurodyto maksimalaus dydžio.

73.       Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų priteisia 2 575,81 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria :

 

             Pareiškėjų T. D., J. D. ir I. D. (I. D.) apeliacinį skundą atmesti.

             Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Priteisti žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ iš pareiškėjų T. D., J. D. ir I. D. (I. D.) lygiomis dalimis 2 575,81 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

              Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                     Dainius Raižys

 

 

                                                                                                   Dalia Višinskienė

 

 

                                                                                                                                   Virginija Volskienė