Administracinė byla eI3-459-426/2023 Teisminio proceso 3-61-3-01559-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir R. V. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. U., T. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Individualių gyvenamųjų namų bendrijai „Sėkmės gatvės namai” dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo:                  1) panaikinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą „Motyvuotas atsisakymas derinti projektą“ (toliau – Sprendimas) 2) įpareigoti atsakovę suderinti pateiktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; 3) priteisti pareiškėjams iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu, prašo panaikinti, atsakovę įpareigoti suderinti pateiktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėjai aiškina, kad jiems priklauso trys besiribojantys, netaisyklingų formų žemės sklypai: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1500 ha (toliau – Žemės sklypas Nr. 2); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,3800 ha (toliau – Žemės sklypas Nr. 3); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,3260 ha (toliau – Žemės sklypas Nr. 4). Siekdami užtikrinti efektyvų žemės sklypų panaudojimą, pradėjo jų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kurio uždavinys – sujungti bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Projektas numato, kad patekimas į naujai projektuojamus žemės sklypus numatomas nuo Spindulio ir Laimės gatvių, per Sėkmės gatvę, toliau per žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6430-41 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), plotas – 0,0184 ha, toliau per vakarinėje ir pietinėje žemės sklypų pusėse esančio vietinio kelio (toliau – ir Susisiekimo sprendinys). Esamas 5 m pločio vietinis kelias praplatinamas iki 8 m pločio, projektuojami kelio ir inžinerinių tinklų servitutai.

Patekimas į žemės sklypus yra ir visada buvo numatytas per viešajame registre registruotą servitutinį kelią, administraciniu aktu nustatytą žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Įsigydami žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise, pareiškėjai žinojo, kad atsakovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) aktais nustatyta, kad patekimas į šiuos žemės sklypus nustatytas vietiniais keliais bei servitutiniais keliais pagal patvirtintą privažiavimo schemą bei turėjo pagrįstą lūkestį ir teisės saugomą interesą šiuo pravažiavimu naudotis.

Pareiškėjai turi informacijos, jog buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į 4 sklypus projektas, kuriame, taip pat buvo numatytas patekimas į šiuos žemės sklypus per Sėkmės gatvę bei Žemės sklype Nr. 1 nustatytą kelio servitutą.

Skunde nurodo, kad Žemės sklype Nr. 1 kelio servitutas, kurio plotas 0,0184 ha, nustatytas 2005 m. liepos 18 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6430-41 (toliau – ir Apskrities viršininko įsakymas). Servitutas ir juo sukuriami žemės sklypo suvaržymai dar iki jo įgijimo dabartinių savininkų nuosavybėn buvo tinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dabartiniai žemės sklypo savininkai J. U. ir T. U., įsigydami šį žemės sklypą, žinojo, kad jam taikomi apribojimai, su jais sutiko, įsipareigojo jų laikytis, o būtent – vykdyti pareigą leisti tretiesiems asmenims naudotis kelio servitutu pravažiuoti į kitus žemės sklypus. Akcentuoja, kad servitutas pažymėtas ir Žemės sklypo Nr. 1 plane.

Pareiškėjai teigia, kad Žemės sklypo Nr. 1 savininkai žinojo ir suprato, jog šiame sklype numatytas kelio servitutas patekti į kitus žemės sklypus. Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. liepos 4 d. J. U. prašymas NŽT; 2019 m. rugsėjo 10 d. J. U. ir T. U. paaiškinimai teismui.

Skunde pareiškėjai pažymi, kad NŽT 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. rugsėjo 25 d.,              2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. raštuose J. U. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad servitutas nustatytas patekimui į žemės sklypus (taip pat ir į pareiškėjų žemės sklypus) ir atsisakyta jį panaikinti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai bandė teismine tvarka pasiekti jų žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimo, tačiau vėliau skundo atsisakė.

Pareiškėjai akcentuoja, kad Sprendimo motyvai prieštarauja nuosekliai NŽT pozicijai, jog Žemės sklype Nr. 1 nustatytas kelio servitutas, skirtas privažiuoti prie šio sklypo šiaurinėje / rytinėje dalyse esančių žemės sklypų ir suprojektuoto bendrojo naudojimo kelių tinklo., kad valstybė, atstovaujama NŽT, nustatydama servitutą, kaip laisvos valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje / rytinėje dalyje savininkė, išreiškė šios valstybinės žemės, kaip viešpataujančio daikto savininko valią, nustatyti kelio (privažiavimo) servitutą ir šios daiktinės teisės perėjo šios žemės įgijėjams. Mano, jog Sprendimo motyvai prieštarauja Žemės sklypo Nr. 1 savininko pozicijai, kad jo žemėje nustatytas pravažiavimo kelio servitutas, skirtas važiuoti transporto priemonėmis.   

Dėl atsakovo motyvų, kad Projekte nurodytas patekimas per Žemės sklypą Nr. 1 neva negalimas, pažymi, kad jame numatytas Susisiekimo sprendinys visiškai atitinka 2018 m. pačios atsakovės suderinto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kuriuo suformuotas pareiškėjams priklausantis žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu perprojektuojamas, sujungiant su kitais dviem žemės sklypais, nurodytą sprendinį. Nors esminės faktinės aplinkybės nuo 2018 m. nepasikeitė, išskyrus šio sklypo savininkus, atsakovas 2018 m. suderino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o 2021 m. projektą, kuriame numatytas tapatus susisiekimo sprendinys, atsisako derinti. Tokį atsakovės elgesį laiko prieštaraujančiu lygiateisiškumo principui, neatitinkančiu gero viešojo administravimo principo bei neteisėtai paneigiančiu jų įgytas teises bei teisėtus lūkesčius.

Pažymi, kad tiek detaliajame plane, tiek ir Apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakyme Nr. 2.3-6430-41 aiškiai nurodyta, kad Žemės sklype Nr. 1 nustatomas kelio servitutas. Šią aplinkybę patvirtina nurodytas kodas 201, tekstinės dokumentų dalys.

Dėl atsakovės motyvų, kad kelio važiuoti transporto priemonėmis servituto neegzistavimą patvirtina draudimas 15 metrų atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos statyti statinius, pareiškėjai pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės. Pabrėžia, kad reikalavimai, susiję su atstumais, būtų reikšmingi išduodant statybą leidžiantį dokumentą, o ne derinant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Be to, pati atsakovė ir Žemės sklypo Nr. 1 savininkai laikosi pozicijos, kad melioracijos griovys, kaip įrenginys, nebeegzistuoja.

Skunde nurodo, kad atsakovės argumentai dėl akligatvio nustatymo prieštarauja Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 punktui, kuris numato, kad ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12 x 12 m aikštele. Iš Detaliojo plano brėžinio matyti, kad 12 x 12 metrų aikštelės reikalavimo atsakovės įvardinamas akligatvis neatitinka. Akcentuoja, kad kelio pabaigos konfigūracija, sutampanti su susikirtimu su servitutu ir Detaliojo plano riba, aiškiai iliustruoja, kad violetine spalva pažymėtas kelias buvo suprojektuotas važiuoti iki servitutinio kelio ir susisiekti su kaimyninėmis teritorijomis, o ne formuojant akligatvį ar apsisukimo aikštelę.

Pareiškėjai pabrėžia, kad atsakovės išduotas statybos leidimas gyvenamųjų namų kvartalo inžineriniams tinklams ir keliams statyti negali nei panaikinti, nei sumažinti jų teisių, atsirandančių valstybės institucijų administracinių aktų nustatyto ir įregistruoto servituto pagrindu.  

Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Sprendimu atsisakė derinti Projektą nes neatitiko išduotų jo rengimo reikalavimų Nr. FP-1109 (toliau – ir Reikalavimai) 5.5. punkto bei galiojančio detaliojo plano sprendinių. Atkreipia dėmesį, kad jau Projekto rengimo pradžioje pareiškėjai žinojo, kokie reikalavimai keliami susisiekimo sprendiniams.

Atsiliepime atsakovė pažymi, jog Sprendime nurodė, kad patekimas negalimas todėl, kad nagrinėjamai teritorijai taikomi patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano sprendiniai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas)                   17 straipsnio 2 ir 3 dalis galioja neterminuotai ir privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems asmenims.

Detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. T3-207 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ (toliau – Detalusis planas), brėžinyje Žemės sklype Nr. 1 buvo nustatytas tarnaujantis 4 metrų pločio ir 184 kv. m ploto kelio servitutas (kodas 201) esamam grioviui aptarnauti ir pėsčiųjų takui. Detaliojo plano aiškinamajame rašte esamos teritorijos padėties aprašyme pažymėta, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius bei pagal žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, parengtą Žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu, matyti, kad šio žemės sklypo servitutų kituose sklypuose ir kitų žemės sklypų servitutų šiame sklype nėra. Teritorija neužstatyta, palei sklypo šiaurinę ribą praeina melioracijos griovys, šalia kurio numatytas 4 metrų pločio servitutinis kelias grioviui prižiūrėti. Detaliuoju planu buvo suformuotas naujas gyvenamosios teritorijos kvartalas, padalinant teritoriją į keturiasdešimt penkis sklypus ir nustatant jų žemės naudojimo būdą bei tvarkymo ir statybos reglamentą. Detalusis planas pakoreguotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. KADI-9 ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybos leidimas gyvenamųjų namų kvartalo inžineriniams tinklams ir keliams (Nr. 0579) buvo gautas 2007 m. Sėkmės gatvė buvo suprojektuota kaip akligatvis su apsisukimo aikštele, tai atitinka Detaliojo plano sprendinius. Atsakovė akcentuoja, kad nevaldo Sėkmės g., ji neįtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) – individualių gyvenamųjų namų bendrijos „Sėkmės gatvės namai“ nuosavybė.

Atsakovė pabrėžia, kad NŽT 2021 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 48SD-6298-(14.48.136 E.) paaiškino, jog kelio servitutas nustatytas žemės sklypui, kuriame yra (duomenys neskelbtini), nustatytas visų žemės sklypų, kurie buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 2.3-6430-41, naudai (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas skirtas apibrėžtam asmenų ratui. Pažymi, kad pareiškėjai su pateiktu derinti Projektu nepridėjo įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) savininkai leis naudotis šia gatve taip, kaip jie nurodo privažiavimo schemoje.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad atsakovė, 2018 m. suderinusi reikalaujamą projektą ir atsisakiusi derinti jų Projektą, pažeidžia gerojo viešojo administravimo principus, pažymi, kad iki 2020 m. sausio 1 d. kaimo vietovėse žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus organizavo ir tvirtino NŽT. 

Atsiliepime aiškina, jog pagal 1995–1999 metų ir 2005–2006 metų ortofotografinį teritorijos žemėlapį nėra duomenų, kad šioje vietovėje būtų suformuoti keliai privažiuoti prie esamų žemės sklypų. Prie jų buvo privažiuojama pietinėje teritorijos pusėje esamu lauko keliu (dabartinė Spindulio g.). Tik formuojant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus sklypus pietinėje melioracijos griovio pusėje iki Vilniaus rajono savivaldybės administracinės ribos, atsirado būtinybė pravažiuoti palei esamą melioracijos griovį jam prižiūrėti. Atsakovė nurodo, kad jai sunku suvokti NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojų aiškinimą, kad šiuo servitutiniu keliu buvo projektuojamas privažiavimas į kitus tolimesnius sklypus, o 2000 m. pagal Žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius per žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį buvo numatytas pravažiavimas ir į šiaurinėje pusėje nuo minėto sklypo esančius sklypus. Atkreipia dėmesį, kad tuo metu minėto žemės sklypo šiaurinę ribą ir vėliau už jos projektuojamus sklypus skyrė 8 metrų pločio melioracijos griovys. Atsakovės duomenimis, tik 2007 m. vasario 21 d. buvo išduotos techninės sąlygos kanalizuoti melioracijos griovį R-4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 214 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Vilniaus rajono savivaldybėje nurašymo“ drenažo įrenginiai šioje teritorijoje buvo nurašyti. Be to, servitutui numatyta vieta eina ne pagal Žemės sklypo Nr. 1 kraštinę – servitutas atskiria Žemės sklypą Nr. 1 į dvi dalis, iš kurių likusioji sklypo dalis praktiškai nebegali būti naudojama pagal paskirtį.

Atsakovė aiškina, kodėl palei melioracijos griovį kelias Detaliajame plane negalėjo būti projektuojamas, tai Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 5388-41 2.1. papunktyje bei 2005 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 6430-41 4.1 papunktyje įrašytas nurodymas laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų: XXI – žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai žemės sklypuose <…>, XXIX – vandens telkinių apsaugos juostos žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), punktų reikalavimų, vykdant statybos darbus vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos”, kuriuo draudžiama 15 m atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos statyti statinius <...>, tverti tvoras, tiesti kelius. Rengiant sklypo Detalųjį planą Vilniaus apskrities viršininko įsakymu servitutinis 4 m pločio kelio servitutas buvo paliktas tik griovio priežiūrai, o ties sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas akligatvis.

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad pareiškėjų skunde nurodyti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., o Detalusis planas patvirtintas 2004 m. Pažymi, kad pareiškėjų skunde nurodyti nuogąstavimai dėl statybos leidimo ir techninio projekto privalomumo paneigiami Teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatomis – techninio projekto sprendiniai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), o detaliajame plane numatyti susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, servitutai gali būti tikslinami ir techninio projekto rengimo metu. 

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašo pareiškėjų skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimas „Motyvuotas atsisakymas derinti projektą“ – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. KADI-110 pradėto rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto proceso dokumentas. Pažymi, kad šis Projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, kurio valstybinė priežiūra pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją Inspekcijai nepriskirta.

Inspekcija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, bet ne Inspekcija.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. U. ir J. U. nesutinka su pareiškėjų skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime akcentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje, Taisyklių 24, 63 punktais įtvirtintą reguliavimą ir daro išvadą, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorius, išdavęs žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus bei būdamas atsakingas už atitinkamo projekto atitiktį minėtiems reikalavimams, privalo atsisakyti derinti konkretaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatęs neatitikimą jo išduotiems tokio projekto reikalavimams.

Mano, kad atsakovė pagrįstai atsisakė suderinti Projektą, nustačiusi, jog nebuvo numatyta galimybė į kiekvieną juo formuojamą žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, bei atitinkamai Projekto neatitikimą reikalavimų 5.5 punktui.

Atsiliepime pažymi, kad servitutas nėra nustatytas Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) naudai, neturi viešpataujančio daikto. Servitutas, nustatytas ir įregistruotas Apskrities viršininko įsakymo pagrindu, kuris, jų manymu, prieštarauja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėms, kadangi nebuvo nustatyti viešpataujantys daiktai, kurių naudai būtų nustatytas servitutas, jų savininkai ar patikėtiniai, naudojimosi servitutu teisės ir sąlygos, nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. Teigia, kad aptariamas įsakymas negalėjo ir negali būti laikomas teisėtu ir pakankamu servituto nustatymo pagrindu.

Atsiliepime akcentuoja, kad Apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu nebuvo viešpataujančių daiktų, kurių tinkamam naudojimui užtikrinti buvo būtinas servitutas, pastarasis neatitinka CK 4.111straipsnio 1 dalyje įtvirtintos servituto sampratos ir negalėjo būti nustatytas.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad pareiškėjai, teigdami, jog servitutas, nustatytas Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) naudai, be pagrindo vadovaujasi NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 48SD-44-24-(14.48.104), NŽT 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 1SS-2397-(8.5.), NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 48SD-2646-(14.48.136 E.), 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1SS-741-5.59 E.). Pažymi, kad minėtuose raštuose NŽT tik išreiškė nuomonę dėl servituto turinio ir nei viename iš aukščiau nurodytų raštų nenurodyta, kad servitutas tarnautų Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) naudai. Akcentuoja, kad šių sklypų poreikiai gali būti patenkinami pareiškėjų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atitinkamai, pareiškėjai susisiekimą iki Projektu formuojamų žemės sklypų gali užtikrinti ir projektuoti per jiems patiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu neapsunkinant Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad servitutu nebuvo naudojamasi daugiau nei 10 m. nuo jo nustatymo dienos, dėl to, jų manymu, atsiradęs papildomas savarankiškas pagrindas konstatuoti servituto pabaigą CK 4.136 straipsnio pagrindu.

Atkreipia dėmesį, kad Projektu nepagrįstai numatyta galimybė į juo formuojamus žemės sklypus patekti per žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą servitutą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šiame žemės sklype esanti (duomenys neskelbtini) nėra vietinės reikšmės kelias, nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą. Nustatytas servitutas Nr. (duomenys neskelbtini) netarnauja Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) poreikiams. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 48SD-6298-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ išaiškino ir patvirtino, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis servitutas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas ir tarnauja visų žemės sklypų, kurie buvo patvirtinti Apskrities viršininko įsakymu, naudai. Akcentuoja, kad šiuo įsakymu nebuvo patvirtinti Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai.

Atsiliepime nurodo, kad Projektas neatitinka Reikalavimų 5.6 ir 5.17 punkto sąlygų, nes jame nepateikti dokumentai, pagrindžiantys privažiavimą prie Projektu formuojamų žemės sklypų, o sprendiniai dėl privažiavimo prie jų nesuderinti su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, R. U., Individualių gyvenamųjų namų bendrija „Sėkmės gatvės namai.“

Trečiasis suinteresuotas asmuo Individualių gyvenamųjų namų bendrija „Sėkmės gatvės namai“ (toliau – Bendrija) palaiko T. U. ir J. U. procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Laiko, jog pareiškėjai rengiamu Projektu visiškai nepagrįstai susisiekimą į juo pertvarkomus žemės sklypus siekia numatyti per Bendrijos nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą ir jame įrengtą kelią.

Atsiliepime Bendrija nurodo, kad 2021 m. kovo 9 d. raštu „Dėl kelio servituto turinio“ kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių prašydama pateikti informaciją, kokių viešpataujančių daiktų naudai Žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas.

 NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 48SD-6298-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo” išaiškino ir patvirtino, kad Žemės sklype įregistruotas kelio servitutas nustatytas ir tarnauja visų žemės sklypų, kurie buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 2.3-6430-41 „Dėl I. B. ir R. J. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ (toliau – Įsakymas), naudai.

Bendrijos manymu, NŽT Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai patvirtino, kad Žemės sklype įregistruotas kelio servitutas netarnauja pareiškėjų rengiamu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu pertvarkomiems žemės sklypams, kadangi pastarieji sklypai nebuvo patvirtinti Įsakymu.

Taip pat nurodo, kad administracinėje byloje pateikta teismo eksperto G. P. 2022 m. gegužės 25 d. parengta specialisto (konsultacinė) išvada (toliau – Specialisto išvada), kurioje atlikus išsamią teritorijų planavimo dokumentų ir kitų dokumentų analizę, buvo nustatyta, jog Žemės sklype esantis kelias (kelio servitutas) yra skirtas tik privažiavimui iki Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. T3-207 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ patvirtintu detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas) suplanuotų žemės sklypų, o ne privažiavimui į kitas teritorijas, esančias už Detaliojo plano ribų, į kurias patenka pareiškėjų rengiamu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu pertvarkomi žemės sklypai.

Bendrija atkreipia dėmesį, jog Specialisto išvada atitinka NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 48SD-6298-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo” pateiktą išaiškinimą, kadangi Įsakymu patvirtintas žemės sklypo pertvarkymo ir padalijimo projektas buvo parengtas pagal Detaliojo plano sprendinius.

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad patekimą į atitinkamus pertvarkomus žemės sklypus pareiškėjai nepagrįstai siekia numatyti ir per Bendrijos nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą ir taip pat jame įrengtą kelią, dėl ko ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas nepagrįstu ir neteisėtu.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2019 m. lapkričio 25 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydami nurodyti, kokia tvarka, per kokius kelius ar servitutus galima patekti į sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašė įvardinti greta sklypo besiribojančio kelio paskirtį ir jo naudojimo tvarką.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 48SD-693-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėjus, kad išnagrinėjus turimus archyvinius dokumentus nustatyta, jog žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-2385-41 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-9509-41 patvirtintoje teritorijoje“. Projekto planinėje dalyje buvo numatyta, kad iki žemės sklypo galima privažiuoti 6 m pločio keliu. Minėtu raštu pareiškėjai taip pat informuoti, kad prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) galima privažiuoti (duomenys neskelbtini)  ir per žemės sklype (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą ir VĮ Registrų centre įregistruotą kelio servitutą.

Pareiškėjai, siekdami užtikrinti efektyvų žemės sklypų panaudojimą, įgyvendindami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų suteikiamas teises, pradėjo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 13 d. gavo pareiškėjų prašymą organizuoti Projektą. Išnagrinėjęs prašymą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. KADI-110 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) esančių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti Projekto rengimą ir pavedė Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui parengti Projekto rengimo reikalavimus. Pareiškėjams 2020 m. gruodžio 21 d. buvo išduoti Projekto rengimo reikalavimai Nr. FP-1109.

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl Projekto derinimo. Numatytas Projekto tikslas – pertvarkyti žemės sklypus, sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties į vieną, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar ) žemės naudojimo būdus. Numatyta, kad rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, sujungiami trys tos pačios paskirties žemės sklypai (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungtas sklypas pertvarkomas padalinant į du žemės sklypus. Projekte numatytas susisiekimo sprendinys – patekimas į naujai projektuojamus žemės sklypus – nuo (duomenys neskelbtini) gatvę, toliau per žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (2005 m. liepos 18 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-6430-41 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), kurio plotas – 0,0184 ha), toliau per vakarinėje ir pietinėje žemės sklypų pusėse esančio vietinio kelio. Esamas 5 m pločio vietinis kelias praplatinamas iki 8 m pločio, projektuojami kelio ir inžinerinių tinklų servitutai. Įvažiavimai į naujus žemės sklypus bus projektuojami vėliau rengiant techninius projektus.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu „Motyvuotas atsisakymas derinti projektą“ atsisakė derinti Projektą. Nustatant servitutą palei melioracijos griovį bendro naudojimo kelias pagal detalųjį planą negalėjo būti projektuojamas, nes Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 5388-41 2.1. papunktyje bei 2005 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 6430-41 4.1 papunktyje įrašytas nurodymas laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, XXI – žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai žemės sklypuose <...>, XXIX – vandens telkinių apsaugos juostos žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), punktų reikalavimų, vykdant statybos darbus vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“, pagal kurį draudžiama 15 metrų atstumu nuo griovio šlaito viršutinės briaunos statyti statinius <...>, tverti tvoras, tiesti kelius, todėl rengiant sklypo detalųjį planą, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 4 m pločio kelio servitutas buvo paliktas tik griovio priežiūrai, o ties sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas akligatvis. Statybos leidimas gyvenamųjų namų kvartalo inžineriniams tinklams ir keliams Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas 2007 metais. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) prie žemės sklypo buvo suprojektuota kaip akligatvis su apsisukimo aikštele, tai atitinka detaliojo plano sprendinius.

Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovės Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašydami jį panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo”, VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, be kita ko, rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o projekto rengimą organizuoja savivaldybių administracijos direktorius (40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 2 dalis). Projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (40 straipsnio 5 dalis).

Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto (Taisyklių 1 punktas). Pagal Taisyklių 2 punktą – projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai, siekdami užtikrinti efektyvų žemės sklypų panaudojimą ir įgyvendindami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų suteikiamas teises, pradėjo jų formavimo ir pertvarkymo projektą, siekdami sujungti tris bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Projektu suformuoti pareiškėjams dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai buvo suformuoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 48FPJ-276-(14.48.123.), padalinant 0,3 ha žemės sklypą į 2 žemės sklypus, kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini). 

Teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, daro išvadą, kad įsigydami žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalinės nuosavybės teise), pareiškėjai jau žinojo, kad atsakovės ir NŽT aktuose konstatuota, jog patekimas į šiuos žemės sklypus – vietiniais bei servitutiniais keliais pagal patvirtintą privažiavimo schemą, bei turėjo pagrįstą lūkestį ir teisės saugomą interesą šiuo pravažiavimu naudotis. 

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės Sprendimo motyvai prieštarauja nuosekliai NŽT pozicijai, jog žemės sklype, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas, skirtas privažiuoti prie šio sklypo šiaurinėje/rytinėje dalyse esančių žemės sklypų ir suprojektuoto bendrojo naudojimo kelių tinklo bei žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pozicijai, kad jo žemėje nustatytas pravažiavimo kelio servitutas, skirtas važiuoti transporto priemonėmis.

Iš šalių išdėstytų pozicijų ir bylos medžiagos nustatyta, kad proceso šalys pareiškėjų teisę naudotis pravažiavimu įrodinėja iš esmės tais pačiais ginčo teritoriją iliustruojančiais rašytiniais įrodymai (planais), tačiau skirtingai juos interpretuodami. Atsakovė pabrėžia, kad NŽT 2021 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 48SD-6298-(14.48.136 E.) paaiškino, jog kelio servitutas nustatytas žemės sklypui, kuriame yra (duomenys neskelbtini), nustatytas visų žemės sklypų, patvirtintų Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 2.3-6430-41, naudai. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas skirtas apibrėžtam asmenų ratui. Pažymi, kad pareiškėjai su pateiktu derinti Projektu nepridėjo įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) savininkai leis naudotis šia gatve taip, kaip jie nurodo privažiavimo schemoje. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog patekimas į žemės sklypus numatytas per viešajame registre registruotą servitutinį kelią, administraciniu aktu nustatytą žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad servitutas ir juo sukuriami žemės sklypo suvaržymai dar iki jo įgijimo dabartinių savininkų nuosavybėn buvo tinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai žinojo ir suprato, jog jų žemės sklype numatytas kelio servitutas patekti į kitus sklypus. Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. liepos 4 d. J. U. prašymas NŽT; 2019 m. rugsėjo 10 d. J. U. ir T. U. paaiškinimai teismui.

Projektas, kurį atsakovė atsisakė derinti, numato: „Susisiekimas – Patekimas į naujai projektuojamus žemės sklypus yra numatomas nuo (duomenys neskelbtini) gatvių, per (duomenys neskelbtini) gatvę, toliau per žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (2005-07-18 Apskrities viršininko įsakymu Nr.  2.3-6430-41 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), plotas 0.0184 ha), toliau per vakarinėje ir pietinėje žemės sklypų pusėse esančio vietinio kelio. Esamas 5 m pločio vietinis kelias praplatinimas iki 8 m pločio, projektuojami kelio ir inžinerinių tinklų servitutai“. Eismo organizavimo schemoje grafiškai pavaizduotas susisiekimo sprendinys visiškai atitinka 2018 m. pačios atsakovės suderinto Projekte, kuriuo suformuotas pareiškėjams priklausantis žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris šiuo metu yra perprojektuojamas sujungiant su kitais dviem žemės sklypais), nurodytą sprendinį.

Sprendžiant dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, būtina įvertinti jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ                  91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (lot. k. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr. pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį byloje Nr. eA-2266-852/2015).

Atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 5 punktas). Į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas). VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Sprendime nėra nurodyti pakankami ir aiškūs motyvai, lėmę šio Sprendimo priėmimą, nėra aiškus visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Be to, dalis motyvų pateikti, tikslinti ne pačiame skundžiamame Sprendime, o Administracijos atsiliepime į skundą. Teismas pažymi, kad individualaus administracinio akto motyvų, aiškių motyvų nenurodymas pačiame akte, jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo netoleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas jį panaikinti. Nagrinėjant jo teisėtumą ir pagrįstumą vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas – be aiškiai suformuluotų motyvų ir teisinės argumentacijos. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą priimti Sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti nagrinėdama pareiškėjų Prašymą, o būtent – pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Išnagrinėjusi pareiškėjų Prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kuomet į pareiškėjų Prašymą atsakoma nenurodant išsamių Sprendimo motyvų, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų prašymas panaikinti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę suderinti pateiktą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tenkintinas. Administracijos Skundžiamasis sprendimas panaikinamas dėl jo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) esminių trūkumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjai prašo priteisti 1 936 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. 2022 m. gegužės 31 d. Prašymui pagrįsti pareiškėjai pateikė 2021 m. balandžio 30 d. PVM Sąskaitą faktūrą GMA Nr. 153 1 936 Eur sumai. Teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad skundo teismui parengimas vertino 1 200 Eur, susitikimai ir konsultacijos dėl bylos eigos, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme – po 200 Eur; Mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog advokatui 2021 m. gegužės 20 d. už skundo parengimą teismui sumokėjo                     646 Eur, 2021 m. birželio 19 d. už antros skundo dalies parengimą – 600 Eur, 2021 m. spalio 3 d. – 700 Eur už skundo trečios dalies parengimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. Informacinė pažyma patvirtina, kad teismo posėdis prasidėjo 10.52 val., baigėsi 11.19 val., užtruko 27 min. Bylos nagrinėjimas atidėtas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Teismo posėdis tą dieną prasidėjo 13.23 val., baigėsi 13.53 val., trukmė – 30 min. Teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 57 min., dalyvavo pareiškėjų atstovas advokatas G. M.. Administracinė byla išnagrinėta teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytinio proceso tvarka, šalių nekviečiant.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiama Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). 2020 m. IV ketvirčio bruto užmokestis buvo 1 524,20 Eur, todėl už skundo parengimą maksimaliai priteistina suma sudaro 3 810,50 Eur (1524,20 x 2,5). Pareiškėjai už dokumentų analizę ir skundo teismui parengimą, atstovavimą pagal pateiktus mokėjimo dokumentus patyrė 1 946 Eur (su PVM), nors nurodo 1 936 Eur, ir 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.5 papunkčiu, pareiškėjų prašoma priteisti suma už analizę ir skundo parengimą neviršija galimos priteisti sumos, todėl prašoma už patirtas teismo išlaidas priteistina suma iš atsakovės – 1 968,50 Eur.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. ir J. U. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Prašyme nurodo, kad J. U. patyrė 2 649,90 Eur teismo išlaidų, kurias prašo priteisti iš pareiškėjų. Šis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu netaikytinos ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, jų prašymas atlyginti teismo išlaidas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,                          133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjų V. V. ir R. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą „Motyvuotas atsisakymas derinti projektą“.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškėjų V. V. ir R. V. naudai 1 968,50 (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 50 ct.) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų T. ir J. U. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

         

Teisėjai                                                           Violeta Balčytienė

 

 

                                                           Rūta Miliuvienė

 

 

                                                           Henrikas Sadauskas