Civilinė byla Nr. e2-504-467/2024
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00118-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai” ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“ finansiniai reikalavimai pareiškėjos restruktūrizuojamos Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai” nemokumo (restruktūrizavimo) byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjai Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas A. G..
2. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjos restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės (toliau – ir RŽŪB) „Karužiškiai“ (toliau – ir pareiškėja) restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Velseka“ (toliau – ir kreditorė) finansinis reikalavimas: 106 117,76 Eur hipoteka užtikrintas reikalavimas, kurį sudaro 77 803,52 Eur skola ir 28 314,24 Eur palūkanos bei delspinigiai; 238 854,45 Eur antrosios eilės reikalavimas, kurį sudaro 152 196,48 Eur skola ir 86 657,97 Eur palūkanos bei delspinigiai.
3. Pareiškėja RŽŪB „Karužiškiai“ dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų pateikė atskirąjį skundą, nurodydama, kad nesutinka su patvirtintu UAB „Velseka“ finansiniu reikalavimu, kadangi nemokumo administratorius nepateikė vienos iš paskolos sutarčių priedo dėl paskolos sumos paskirstymo, o tai iš esmės lėmė neteisingus duomenis apie skolos likutį bei hipoteka užtikrinto reikalavimo dydį.
4. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos RŽŪB „Karužiškiai“ atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Velseka“ finansinis reikalavimas, įpareigojo nemokumo administratorių ir kreditorę UAB „Velseka“ pateikti atsiliepimus bei jų turimus įrodymus dėl šio finansinio reikalavimo.
5. Kreditorė UAB „Velseka“ 2024 m. vasario 5 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos 2024 m. sausio 18 d. atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo įtraukti kreditorę UAB „Velseka“ į RŽŪB „Karužiškiai“ hipoteka užtikrintų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą su 62 366,47 Eur skolos, 25 449,64 Eur palūkanų ir 4 500 Eur delspinigių reikalavimu, nustatant, kad 12 366,47 Eur skolos ir 1 635,40 Eur palūkanų reikalavimas tenkinamas neviršijant RŽŪB „Karužiškiai“ 2007 m. sausio 9 d. hipotekos sutartimi (identifikavimo kodas Nr. 04120070000156) įkeisto turto vertės, ir į antrosios eilės kreditorių sąrašą su 167 103,68 Eur skolos, 69 237,35 Eur palūkanų ir 14 970,15 Eur delspinigių reikalavimu; pareiškėjos neginčijamus kreditorės UAB „Velseka“ finansinius reikalavimus į RŽŪB „Karužiškiai“ kreditorių sąrašą įtraukti nedelsiant, dėl jų nesprendžiant ginčo teisenos tvarka.
6. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtinta UAB „Velseka“ neginčijamo finansinio reikalavimo dalis, t. y. 50 000 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas ir 143 837,48 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje, o klausimas dėl ginčijamų finansinių reikalavimų dalies patvirtinimo išskirtas į atskirą civilinę bylą.
7. Pareiškėja RŽŪB „Karužiškiai“ nesutiko su kreditorės UAB „Velseka“ skaičiuojamomis palūkanomis, kadangi vertino jas kaip pažeidžiančias viešosios tvarkos ir geros moralės normas. Palūkanų norma, pagal pareiškėją, turėtų būti skaičiuojama remiantis viešai skelbiamais Lietuvos banko statistiniais duomenimis. Paskolos sutartys, kuriomis remiantis reiškiamas kreditorės finansinis reikalavimas, sudarytos ekonominio spaudimo sąlygomis. Daliai kreditorės reiškiamų reikalavimų dėl palūkanų turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Palūkanos turi būti skaičiuojamos tik nuo realiai pareiškėjai suteiktų paskolų sumų. Kreditorės finansinis reikalavimas mažintinas antstolio vykdomojoje byloje iš pareiškėjos išieškotais 8 359 Eur. Kreditorė UAB „Velseka“ negalėjo reikalavimo perleidimo sutartimi įsigyti nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintos reikalavimo teisės į R. G. ir Z. G. pagal 2007 m. sausio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2007-2, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnis. R. G. ir Z. G. prievolė UAB „Velseka“ yra pasibaigusi, todėl hipoteka taip pat yra pasibaigusi ir UAB „Velseka“ 12 066,47 Eur dydžio reikalavimas tvirtintinas kaip antrosios eilės reikalavimas. Kreditorė nepagrįstai įtraukia 300 Eur mokestį, sumokėtą akcinei bendrovei bankui „Luminor“ už reikalavimo perleidimo sutarties parengimą, kaip finansinį reikalavimą.
8. Pareikštu priešieškiniu pareiškėja RŽŪB „Karužiškiai“ prašė pakeisti 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties 2.1 punktą, 2019 m. balandžio 24 d. sutarties dėl paskolos sutarties pakeitimo 2.1 punktą ir 2022 m. gegužės 26 d. sutarties dėl paskolos sutarties pakeitimo 2.1 punktą, nustatant, kad už naudojimąsi paskola nustatomos rinkos sąlygas atitinkančios palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi įtraukė UAB „Velseka“ RŽŪB Karužiškiai“ restruktūrizavimo byloje į kreditorių sąrašą ir patvirtino: pirmosios eilės finansinį reikalavimą užtikrintą hipoteka – 62 366,47 Eur skolos, 9 281,16 Eur palūkanų ir 5 198,54 Eur delspinigių, nustatant, kad 12 366,47 Eur skolos ir 1 635,40 Eur palūkanų reikalavimas tenkinamas neviršijant RŽŪB „Karužiškiai“ 2007 m. sausio 9 d. hipotekos sutartimi įkeisto turto vertės; antrosios eilės finansinį reikalavimą – 167 103,68 Eur skolos, 2 2051,62 Eur palūkanų ir 11 623,98 Eur delspinigių; priteisė iš pareiškėjos kreditorei bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 26 d. sudarydamos paskolos sutartį šalys susitarė dėl suteikiamos paskolos panaudojimo, tai yra susitarė, jog bus dengiami įsiskolinimai kitiems pareiškėjos kreditoriams, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad buvo suteikta tik 77 784,23 Eur paskola, kuri buvo panaudota padengti įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 12 000 Eur pervesta UAB „Ekovika“. Šalių susitarimas dėl paskolos lėšų panaudojimo nepaneigia aplinkybės, jog 120 000 Eur paskola pareiškėjai buvo suteikta.
11. Luminor bank AS Lietuvos skyrius turėjo reikalavimo teisę, kylančią iš 2007 m. sausio 9 d. kreditavimo sutarties Nr. K-1200-2007-2, į pareiškėjos vadovą R. G. ir jo sutuoktinę Z. G., kuris buvo užtikrintas hipoteka. Šią reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo UAB „Velseka“, t. y. įgijo reikalavimo teisę į pareiškėjos vadovą ir jo sutuoktinę, kurią sudaro 12 000,51 Eur skola, 46,06 Eur nesumokėtos palūkanos, 19,90 Eur išankstinio grąžinimo mokestis ir 300 Eur reikalavimo perleidimo sutarties rengimo mokestis. UAB „Velseka“ taip pat perėjo hipotekos kreditoriaus teisės pagal 2007 m. sausio 11 d. hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeisti pareiškėjai priklausantys žemės sklypai. Todėl paskolos suma pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį mažintina 12 066,47 Eur, laikant, kad kreditorė suteikė pareiškėjai 107 933,53 Eur paskolą. Teismas nusprendė, jog nesant duomenų apie hipotekos lakšto išregistravimą ar pasibaigimą, darytina išvada, kad kreditorei pagal reikalavimo perleidimo sutartį perleistas hipotekos lakštas yra galiojantis bei užtikrina 27 803,52 Eur finansinio reikalavimo dalį.
12. Kadangi skola perimta UAB „Velseka“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį buvo negrąžinta, kreditorė kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vykdomasis įrašas buvo išduotas bei perduotas vykdyti antstoliui M. A.. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, vykdomoji byla buvo baigta, o vykdomasis įrašas perduotas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
13. 2019 m. balandžio 24 d. UAB „Velseka“ ir RŽŪB „Karužiškiai“ sudarė sutartį dėl 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuria susitarė padidinti paskolos sumą, t. y. paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjui 50 000 Eur paskolą, o paskolos gavėjas paskolą priėmė bei įsipareigojo ją grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 1.1 punktas). Paskolos grąžinimo terminas – iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Taip pat šalys susitarė, kad paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi paskola mokėti paskolos davėjui 14 proc. dydžio metines palūkanas. Paskolos grąžinimas užtikrintas RŽŪB „Karužiškiai“ priklausančio žemės sklypo hipoteka. Šioje sutartyje šalys taip pat susitarė dėl paskolos panaudojimo.
14. 2022 m. gegužės 26 d. šalys sudarė sutartį dėl 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuria paskolos gavėjui papildomai suteikta 60 000 Eur dydžio paskola, kurią užtikrinti šalys susitarė hipoteka (žemės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Paskolos grąžinimo terminas – 2025 m. gegužės 31 d. Šia sutartimi paskolos sutarties šalys taip pat susitarė dėl paskolos sutartimi suteiktų lėšų panaudojimo.
15. Kreditorė UAB „ Velseka“ ir skolininkė (pareiškėja) RŽŪB „Karužiškiai“, sudarydamos tiek 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį, tiek 2019 m. balandžio 24 d. ir 2022 m. gegužės 26 d. sutartis dėl paskolos sutarties pakeitimo, susitarė dėl paskolos dydžio ir suteiktų paskolų panaudojimo. Šalys susitarė, kad paskolos sutartimis suteikiamos lėšos bus naudojamos RŽŪB „Karužiškiai“ kreditorių finansiniams įsiskolinimams padengti, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su RŽŪB „Karužiškiai“ argumentais, kad realiai suteiktos paskolos suma buvo mažesnė, nei nurodyta paskolos sutartyse.
16. Teismas padarė išvadą, kad RŽŪB „Karužiškiai“ buvo suteiktos paskolos pagal 2018 m. liepos 26 d. sutartį (107 933,53 Eur, minusuojant 12 066,47 Eur), pagal 2019 m. balandžio 24 d. sutartį dėl paskolos sutarties pakeitimo (50 000 Eur) ir 2022 m. gegužės 26 d. sutartį dėl paskolos pakeitimo (60 000 Eur), kurias restruktūrizuojama žemės ūkio bendrovė įsipareigojo grąžinti sutartyse nustatytais terminais ir nustatytomis sąlygomis.
17. Kreditorė UAB „Velseka“, teikdama prašymą RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo administratoriui dėl finansinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje patvirtinimo, ne tik įtraukė negrąžintas paskolų sumas, bet ir skaičiavo pagal sudarytas paskolos sutartis atitinkamai 14 proc. (2018 m. liepos 26 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. sutartys) ir 12 proc. metinių palūkanų pagal 2022 m. gegužės 26 d. sutartį. Nemokumo administratorius su prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu nesutiko, kadangi jo vertinimu, palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei. RŽŪB „Karužiškiai“ teigė, kad turėtų būti skaičiuojamos palūkanos remiantis Lietuvos banko skelbiamais oficialiais statistiniais duomenimis, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, t. y., kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo.
18. Teismo įvertinimu, paskolos sutarties ir papildomų susitarimų sudarymo metu pareiškėjos finansinė padėtis buvo sunki, paskolos sutartyje šalys susitarė dėl suteikiamos paskolos panaudojimo, tačiau nėra pagrindo sutikti. kad paskolos sutartis ir papildomi susitarimai buvo sudaryti ekonominio spaudimo sąlygomis ir pareiškėja neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šalių laisva valia, abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, galinčios ir turinčios numatyti prisiimamų įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančios sutarties sąlygas. Tokiu atveju, jei RŽŪB „Karužiškiai“ netiko sutarties sąlygos, ji turėjo galimybę skolintis iš kito kreditoriaus ar banko. Be to, 2018 m. liepos 26 d. sudaryta paskolos sutartis nebuvo vienintelė paskolos sutartis, kuri buvo sudaryta tarp šalių. Šiuo atveju RŽŪB „Karužiškiai“, prisiimdama įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, turėjo įvertinti ir savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal tuo metu buvusią žemės ūkio bendrovės finansinę padėtį.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pasirašydamos sutartį šalys laisva valia susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo, skolininkė nereiškė pretenzijų dėl palūkanų dydžio, RŽŪB “Karužiškiai“ neįrodė, jog paskolos sutartys buvo sudarytos esant ekonominio spaudimo sąlygomis, taip pat į tai, kad sunkios RŽŪB „Karužiškiai“ finansinės padėties sutarčių pasirašymo momentu neginčija nė viena iš šalių, ŽŪB „Karužiškiai“ yra restruktūrizuojama bendrovė ir pagal JANĮ 1 straipsnyje numatytus restruktūrizavimo proceso tikslus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas veiksmingam juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti palūkanas, jas skaičiuojant remiantis viešai skelbiamais Lietuvos banko statistiniais duomenimis.
20. Teismas taip pat pripažino, kad ieškinio senaties terminas taikytinas palūkanoms skaičiuojamoms pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį iki 2018 m. gruodžio 19 d. Palūkanos už 2018 m. pagal šią paskolos sutartį sudarytų 115,85 Eur, kurios minusuojamos iš 18 637,64 Eur palūkanų, apskaičiuotų už 2018 metus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Kreditorė UAB „Velseka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria sumažintos mokėjimo palūkanos, ir priimti naują nutartį – patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą pareiškėjai dėl dalies mokėjimo palūkanų taip: pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį – 59 231,32 Eur; pagal 2019 m. vasario 27 d. sutartį dėl 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties pakeitimo – 23 814,24 Eur; pagal 2022 m. gegužės 26 d. sutartį dėl 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties pakeitimo – 10 006,03 Eur; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kreditorės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei įrodymus ir pagrįstai atmetė pareiškėjos teiginius, kad paskolos sutartys buvo sudarytos ekonominio spaudimo sąlygomis ir kad pareiškėja buvo priversta jas sudaryti. Nepaisant šios išvados, teismas nepagrįstai reikšmingai sumažino palūkanas.
21.2. Teismas, sumažindamas mokėjimo palūkanų normą, įsikišo į šalis saistančius paskolos santykius, motyvuodamas restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir kitų pareiškėjos kreditorių interesų apsauga, nors nė viename iš teisės aktų nėra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas sudaro pagrindą modifikuoti sutarčių nuostatas.
21.3. Restruktūrizavimo byla neturi būti laikoma priemone išvengti skolos mokėjimo ar paneigti skolinius įsipareigojimus (jų dalį). Restruktūrizavimo proceso metu daugumos sprendimu pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą kreditoriui gali būti pritaikytas skolos grąžinimo atidėjimas, palūkanų neskaičiavimas ir kitos priemonės, tačiau įstatymai nenumato kreditoriaus finansinio reikalavimo mažinimo už laikotarpį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kaip priemonės padėti restruktūrizuojamai įmonei.
21.4. Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra nėra skirta sutarčių nuostatoms peržiūrėti (keisti). Finansinis reikalavimas tvirtinamas, kai kartu pateikti dokumentai (ar byloje surinkti, jei dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo sprendžiama ginčo teisenos tvarka) pagrindžia kreditoriaus finansinį reikalavimą.
21.5. Nėra pagrindo kreditorės lyginti su banku, o kreditorės ir pareiškėjos sudarytos sutarties su sutartimi dėl kredito suteikimo. Kreditorės ir pareiškėjos paskolų sutartyse nurodytas palūkanų dydis buvo sulygtas bendru paskolos sutarčių šalių sutarimu, todėl jų dydis neprivalėjo atitikti komercinių bankų vidutinę palūkanų normą.
21.6. Tai, kad paskolos sutartimis šalių bendru sutarimu nustatytos palūkanos nėra per didelės, patvirtina ir viešoje erdvėje esanti informacija apie verslo paskolų, kurios teikiamos per sutelktinio finansavimo platformas, palūkanų dydžiai.
21.7. Pareiškėja, norėdama iš kreditorės pasiskolinti papildomą sumą, nekėlė klausimo dėl palūkanų normos keitimo. Kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad pareiškėja už naudojimąsi pinigais sumokės jai nustatyto dydžio atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl mokėjimo palūkanų sumažinimo buvo pažeisti kreditorės teisėti lūkesčiai ir interesai.
21.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi ginčui netaikytina teismų praktika. Nutarties dalis dėl palūkanų mažinimo grindžiama nutartimis, kuriose suformuoti precedentai dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) mažinimo. Kreditorė pateikė reikalavimą tvirtinti ir civilinėje byloje buvo ginčijamos mokėjimo palūkanos.
22. Pareiškėja RŽŪB „Karužiškiai“ atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
22.1. Sprendimas sumažinti palūkanų normą priimtas atsižvelgiant į tai, kad ginčijama palūkanų norma neatitiko rinkos sąlygų, o tai pažeidžia ne tik restruktūrizuojamos bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus, kurie turi būti ginami. Tai pateisina viešojo intereso nemokumo byloje egzistavimas.
22.2. Įsikišti ir sureguliuoti teisinius santykius, kai šaliai, kuri yra ekonomiškai pažeidžiama, silpna ir priklausoma nuo kreditoriaus, nustatomos lupikiškos, rinkos sąlygų neatitinkančios (viešosios tvarkos ir geros moralės principus pažeidžiančios) palūkanos, teismą įpareigoja teisės normos ir teismų praktika.
22.3. Šiuo atveju ginčo palūkanos rinkos kainas viršijo daugiau nei 4 kartus, taigi jos prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams, viešajai tvarkai, o tai yra pagrindas teismui, užtikrinant viešojo intereso – teisingų verslo sąlygų, ekonominės–ūkinės veiklos stabilumo, kreditorių interesų – gynimą, sumažinti palūkanas iki rinkos sąlygas atitinkančių normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).
22.4. Nors kreditorė nėra finansų įstaiga ir neturi teisės verstis paskolų teikimo veikla, teikdama finansinėms priskirtas paslaugas (teikdama paskolas) privalo vadovautis ir finansų sektoriaus veiklos taisyklėmis, elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad priimant sprendimą skolinti nebūtų pažeisti tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai.
22.5. Sudarydama paskolos sutartis bei nustatydama lupikiškas palūkanas, kreditorė nebuvo sąžininga teisinių santykių dalyvė ir nesiekė teisėto tikslo – suteikti finansinę pagalbą. Kreditorės tikslas ir interesas buvo dar labiau pabloginti pareiškėjos finansinę padėtį, padidinti jos finansinę naštą ir priversti bendrovę parduoti turimus žemės sklypus. Žemės sklypų įsigijimas mažesnėmis, nei rinkos kainomis, buvo pagrindinis kreditorės interesas ir tikslas.
23. Pareiškėja RŽŪB „Karužiškiai“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį pakeisti ir patvirtinti kreditorės UAB „Velseka“ finansinius reikalavimus: 3 964,07 Eur hipoteka užtikrintą pirmosios eilės finansinį reikalavimą, tenkinamą antruoju etapu (palūkanos ir delspinigiai) bei 23 266,20 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu (skola), ir 21 384,91 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą, tenkinamą antruoju etapu (palūkanos ir delspinigiai); priteisti iš kreditorės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko teisinio 2018 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 vertinimo, neišsprendė šio sandorio teisėtumo klausimo, todėl tvirtindamas kreditorės hipoteka užtikrintą 14 001,87 Eur (12 366,47 Eur skola ir 1 635,40 Eur palūkanos) finansinį reikalavimą priėmė neteisėtą nutartį.
23.2. Kreditorė, nebūdama į viešąjį kredito davėjų sąrašą įtrauktas kredito davėjas, neturėjo teisės įsigyti nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintas reikalavimo teises į R. G. ir Z. G., kylančias iš galiojančios vartojimo reikmėms sudarytos kreditavimo sutarties, t. y. UAB „Velseka“ negali būti kreditorius pagal vartojimo reikmėms išduoto nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinto kredito sutartį.
23.3. Ginčijamą kreditorės finansinio reikalavimo dalį patvirtinęs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų finansinio reikalavimo dydžiui reikšmingų aplinkybių, nes į prašomą patvirtinti finansinio reikalavimo sumą nepagrįstai įtraukė 300 Eur mokestį, sumokėtą Luminor bank, AB už reikalavimo perleidimo sutarties parengimą; kreditorė nepagrįstai skaičiuoja palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., nes sutartis buvo nutraukta, o notaras išdavė vykdomąjį įrašą.
23.4. Teismas nepagrįstai palūkanas skaičiavo nuo visos paskolos sutartyje ir papildomuose susitarimuose nurodytos sumos, kadangi kreditorė pareiškėjai paskolino tik dalį paskolos sutartyse nurodytų sumų (realiai suteikė tik dalį paskolų sutartyse nurodytų paskolų).
23.5. Teismas nutartyje nepasisakė, ar susitarimas suteikti paskolą, skirtą atsiskaitymui su tuo pačiu kreditoriumi vykdant kitas prievoles, gali būti vertinamas kaip novacija, t. y. skolų, delspinigių ir kitų prievolių pertvarkymas į paskolą. Ginčo atveju pareiškimai (aiškūs ir neabejotini) dėl novacijos neatlikti, todėl pagrindo aiškinti, kad įvyko novacija, nėra. Ginčo situacijos negalima kvalifikuoti kaip novacijos dar ir todėl, jog būtų sukuriama teisės normoms prieštaraujanti situacija, kai palūkanos skaičiuojamos nuo delspinigių sumos.
23.6. Dalis kreditorės finansinio reikalavimo jau yra patvirtinta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, todėl skundžiama nutartimi turėjo būti sprendžiamas tik ginčijamos finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimas, o ne antrą kartą patvirtinama ta pati finansinio reikalavimo dalis.
23.7. Pirmosios instancijos teismas patvirtino per didelės apimties kreditorės finansinį reikalavimą.
24. Kreditorė UAB „Velseka“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
24.1. Reikalavimo perleidimo sutartis yra trišalė. Ją sudarė ne tik Luminor bank AB ir kreditorė, bet ir skolininkai, t, y, pareiškėjos vadovas su sutuoktine. Visoms šalims susitarus dėl reikalavimo perleidimo, Lietuvos Respublikos su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata nėra taikoma. Skolininkai R. G. ir Z. G. sutiko, kad pradinis kreditorius perleistų reikalavimą naujajam kreditoriui.
24.2. Apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą žinojo ir įkaito davėja – pareiškėja, nes R. G. buvo ir yra pareiškėjos vadovas. Tai, kad bus įsigyjamas reikalavimas iš Luminor bank AB, buvo aptarta ir 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartyje. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta skolininkų naudai ir jų interesais, todėl visi su tuo susiję mokėjimai turi būti kreditorei sugrąžinti. Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. spalio 5 d. priedas Nr. 1 prie 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties.
24.3. Kreditorė apskaičiavo palūkanas pagal mažesnę, 2007 m. sausio 7 d. kredito sutartyje įtvirtintą 5,43 proc. palūkanų normą. Pareiškėja, nesutikdama su vykdomuoju įrašu, išduotu dėl šio reikalavimo, turėjo teisę jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.
24.4. Pareiškėjos įsipareigojimas mokėti palūkanas įtvirtintas paskolos sutartyse. Jose išdėstyta, kaip pasiskirsto (kokiu būdu suteikiama) paskolos suma. Sutartyje nėra nurodyta kitokio palūkanų skaičiavimo ar neskaičiavimo nuo tų sumų, kurios nebuvo išmokėtos grynaisiais pinigais arba pervestos tretiesiems asmenims. Sutarčių nuostatos nėra nuginčytos, pakeistos, todėl šalys privalo sutarčių nuostatų laikytis. Toks susitarimas dėl palūkanų ne tik atitinka šalių ketinimus, bet ir neprieštarauja teisiniam reglamentavimui. Pareiškėja nepareiškė reikalavimo pakeisti paskolos sutartyse įtvirtinto palūkanų skaičiavimo nuo visos paskolos sumos, todėl ši nuostata yra galiojanti ir privalo būti vykdoma.
24.5. Buvusi pareiškėjos prievolė kreditorei šalių susitarimu buvo pakeista į paskolą ir buvo nustatytas jos grąžinimo terminas. Tai įvyko 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties (ją pakeitusio 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties priedo Nr. 1) pasirašymo dieną, nors pinigai nebuvo sumokėti (pervesti), bet realinis sandoris buvo sudarytas tuomet, kai prievolė sumokėti pasibaigė, ją pakeitus prievole grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas.
24.6. Paskolos sutartys, kuriose numatyta kaip išdėstoma suteikiamos paskolos suma ir koks pareiškėjos skolinis įsipareigojimas pakeičiamas kitu, yra susitarimai dėl prievolės pakeitimo.
24.7. Pagal paskolos sutartis apskaičiuotų palūkanų skaičiavimo momentas yra susietas su piniginių sumų išmokėjimu arba 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties 2018 m. spalio 5 d. pakeitimo pasirašymu, tą dieną laikant pareiškėjos įsiskolinimų įskaitymu arba skolos už kitą asmenį sumokėjimu, t. y. paskolos suteikimo diena. Paskolos pagal sutartis buvo realiai suteiktos ir kreditorė tinkamai, atsižvelgdama į kiekvienos sumos suteikimo datą, apskaičiavo palūkanas. Palūkanų skaičiavimas tik nuo tų sumų, kurios pareiškėjai buvo išmokėtos grynaisiais arba pervestos bankiniu pavedimu, paneigtų sutarties privalomumo principą ir ieškovės teisėtus interesus.
25. RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo administratorius atsiliepime į pareiškėjos ir kreditorės atskiruosius skundus prašo kreditorės atskirąjį skundą atmesti, o pareiškėjos – patenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
25.1. Nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad kreditorės veikla, teikiant paskolas pareiškėjai, turėjo ne tik interesą atgauti paskolintas lėšas ir gauti šių lėšų naudojimo kompensaciją (palūkanas), bet ir tikslą – siekti procesinėmis priemonėmis perimti pareiškėjai priklausantį turtą. Tokius tikslus patvirtina paskolų sutarčių turinys ir paskolų suteikimo aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo palūkanų neatitiktį viešosios tvarkos ir geros moralės normoms (CK 1.5 straipsnis). Kreditorė pasinaudojo sudėtinga pareiškėjos situacija, elgėsi nesąžiningai ir nustatinėjo neadekvataus dydžio palūkanas, kurių dydžiui įtakos daryti bendrovė neturėjo galimybės.
25.2. Nemokumo administratorius palaiko pareiškėjos poziciją, kad 42 215,77 Eur pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį bei 30 500 Eur pagal 2019 m. balandžio 24 d. paskolos sutartį pareiškėjai nebuvo išmokėti, nepaisant to, kad paskolų sutartyse nurodyta, jog šios sumos yra suteikiamos pareiškėjai, kad ji padengtų savo ir susijusių asmenų skolas tai pačiai kreditorei.
25.3. Skolų ir kitų prievolių kreditorei pertvarkymas į paskolą (novacija) neįvyko, todėl kreditorė negali reikalauti mokėti paskolos sutartyje nustatytų sutartinių palūkanų nuo skolos, nes skola ir paskola nėra tapatūs dalykai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų
26. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
27. Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
28. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Velseka“ finansinis reikalavimas RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje:
28.1. pirmosios eilės finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka – 62 366,47 Eur skolos, 9 281,16 Eur palūkanų ir 5 198,54 Eur delspinigių, nustatant, kad 12 366,47 Eur skolos ir 1 635,40 Eur palūkanų reikalavimas tenkinamas neviršijant RŽŪB „Karužiškiai“ 2007 m. sausio 9 d. hipotekos sutartimi įkeisto turto vertės;
28.2. antrosios eilės finansinis reikalavimas – 167 103,68 Eur skolos, 2 2051,62 Eur palūkanų ir 11 623,98 Eur delspinigių.
29. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo instituto normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
30. Pareiškėja RŽŪB „Karužiškiai“ ir kreditorė UAB „Velseka“ buvo sudariusios tris paskolos sutartis:
30.1. 2018 m. liepos 26 d. sutartį, pagal kurią kreditorė suteikė pareiškėjai 107 933,53 Eur paskolą (nustatyta skundžiama nutartimi (jos 34 papunktis) ir šios aplinkybės šalys neginčija). Paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. lapkričio 1 d. Šalys susitarė, kad bus mokamos 14 proc. dydžio metinės palūkanos (sutarties 2.1 papunktis). Paskolos sutartimi šalys susitarė, kad dalis paskolos įskaitoma už paskolos gavėjo (pareiškėjos) įsiskolinimą paskolos davėjui (kreditorei) ir tokiu būdu šį įsiskolinimą padengiant (sutarties 1.1.1 papunktis), dalis paskolos suteikiama padengti paskolos gavėjo (pareiškėjos) įsiskolinimą Luminor Bank (sutarties 1.1.2 papunktis), išperkant banko turimą reikalavimo teisę į paskolos gavėją bei išlaikant banko turimą hipoteką paskolos gavėjo atžvilgiu; paskolos dalis suteikiama apmokant paskolos gavėjo įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (sutarties 1.1.3 papunktis); paskolos dalis suteikiama paskolos gavėjo įsiskolinimams smulkiems paskolos gavėjo kreditoriams padengti ir jų naudai išieškojimus vykdantiems antstoliams (sutarties 1.1.4 papunktis); dalis paskolos suteikiama sumokėti paskolos gavėjo įsiskolinimams paskolos gavėjo nurodytiems žemės savininkams, nuomojantiems žemę paskolos gavėjui (sutarties 1.1.5 papunktis); likusi paskolos dalis skiriama paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms, atliekant mokėjimus paskolos gavėjo nurodytiems asmenims arba pervedant lėšas į paskolos gavėjo nurodytą banko sąskaitą (sutarties 1.1.6 punktas); dalį paskolos gavėjui teikiamos paskolos užskaitoma kaip UAB „Ekovika“ skolos paskolos davėjui grąžinimą (sutarties 1.17 punktas). Kreditorė UAB „Velseka“, Luminor bank AS Lietuvos skyrius ir skolininkai R. G. bei Z. G. 2018 m. rugsėjo 15 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.1, kuria kreditorė įsigijo reikalavimo teisę, kylančią iš 2007 m. sausio 9 d. kreditavimo sutarties Nr. K-1200-2007-2, į pareiškėjos vadovą R. G. ir jo sutuoktinę Z. G., kuris buvo užtikrintas hipoteka, kurios dydis – 12 000,51 Eur skolos, 46,06 Eur nesumokėtų palūkanų, 19,90 Eur išankstinio grąžinimo mokestis ir 300 Eur reikalavimo perleidimo sutarties rengimo mokestis. Kreditorei taip pat perėjo hipotekos kreditoriaus teisės pagal 2007 m. sausio 11 d. hipotekos lakštą Nr. 01/1/2007/00000156, kuriuo užtikrintas 27 803,52 Eur reikalavimas ir įkeisti pareiškėjai priklausantys žemės sklypai. Šalys 2018 m. spalio 10 d. sudarė priedą Nr. 1 prie 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties, kuriuo detalizavo sutartimi suteiktos paskolos tvarką (paskirstymą), nurodant kad 12 066,47 Eur (Luminor AB banko paskolos padengimas, įgyjant reikalavimo teisę ir 300 Eur Luminor AB banko mokesčio už reikalavimo perleidimo sutartį padengimas). Skola pagal reikalavimo perleidimo sutartį, nebuvo grąžinta, kreditorė kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vykdomasis įrašas buvo išduotas bei perduotas vykdyti antstoliui M. A..
30.2. 2019 m. balandžio 24 d. kreditorė ir pareiškėja sudarė sutartį dėl 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuria susitarė padidinti paskolos sumą, t. y. paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjui 50 000 Eur paskolą, o paskolos gavėjas paskolą priėmė bei įsipareigojo ją grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 1.1 papunktis). Paskolos grąžinimo terminas – iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi paskola mokėti paskolos davėjui 14 proc. dydžio metines palūkanas. Paskolos grąžinimas užtikrintas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo hipoteka. Šalys susitarė dėl paskolos panaudojimo, t. y. 6 435,61 Eur paskolos dalis yra įskaitoma paskolos gavėjo įsiskolinimui paskolos davėjui padengti (sutarties 1.1.1 papunktis); 17 100 Eur dengiamas R. G. įsiskolinimas paskolos davėjui pagal R. G. išduotą vekselį (sutarties 1.1.2 punktas); 3 073,67 Eur UAB „Ekovika“ įsiskolinimo kredito davėjui dengimui (sutarties 1.1.3 papunktis); dalis skolos pervedama į UAB „Ekovika“ sąskaitą (sutarties 1.1.7 papunktis); dalis skolos pervesta antstoliui E. S. (sutarties 1.18 papunktis); dalis paskolos kuro įsigijimui iš paskolos davėjo (sutarties 1.1.6 papunktis).
30.3. 2022 m. gegužės 26 d. šalys sudarė sutartį dėl 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuria paskolos gavėjui papildomai suteikta 60 000 Eur dydžio paskola, kurią užtikrinti šalys susitarė hipoteka (žemės sklypo su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini)). Paskolos grąžinimo terminas – 2025 m. gegužės 31 d. Šia sutartimi paskolos sutarties šalys susitarė dėl paskolos sutartimi suteiktų lėšų panaudojimo, t. y. susitarė, jog 45 000 Eur pervedama į UAB „Ekovika“ sąskaitą, o likusi dalis pervedama į paskolos gavėjo nurodytą sąskaitą.
31. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-128-589/2024 (buv. Nr. eB2-349-755/2023) pareiškėjai iškelta restruktūrizavimo byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas A. G..
32. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjos restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – kreditorės UAB „Velseka“ finansinis reikalavimas: 106 117,76 Eur hipoteka užtikrintas reikalavimas, kurį sudaro 77 803,52 Eur skola ir 28 314,24 Eur palūkanos bei delspinigiai; 238 854,45 Eur antrosios eilės reikalavimas, kurį sudaro 152 196,48 Eur skola ir 86 657,97 Eur palūkanos bei delspinigiai.
33. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas UAB „Velseka“ finansinis reikalavimas.
34. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje patvirtinta UAB „Velseka“ neginčijama finansinio reikalavimo dalis, t. y. 50 000 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas ir 143 837,48 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas, o klausimas dėl ginčijamų reikalavimų dalies patvirtinimo išskirta į atskirą civilinę bylą, kurioje ir priimta skundžiama nutartis.
Dėl UAB „Velseka“ finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimo
35. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios (restruktūrizuojamos) įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią (restruktūrizuojamą) įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
36. Kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų nemokumo proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios (restruktūrizuojamos) įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
37. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
38. Kreditorė UAB „Velseka“ atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria sumažintos mokėjimo palūkanos ir ši jos finansinio reikalavimo dalis nepatvirtinta RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas mokėjimo palūkanų normą, įsikišo į šalis saistančius paskolos santykius, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymų nuostatas. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo, skaičiavo palūkanas nuo paskolos sutartyse nurodytų sumų, bet ne nuo faktiškai bendrovei suteiktų paskolų sumų, neįvertino, jog novacija ginčo atveju neįvyko, patvirtino kreditorės reikalavimus per didele apimtimi, nes dalis kreditorės finansinio reikalavimo jau yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi.
39. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).
40. Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
41. Kreditorės finansiniai reikalavimai yra pagrįsti sudarytomis paskolos sutartimis, pagal kurias pareiškėjai buvo suteikta iš viso 217 933,53 Eur (107 933,53 + 50 000 + 60 000) paskola, tačiau pareiškėja paskolintų lėšų negrąžino. Tvirtinant kreditorės finansinį reikalavimą pareiškėjos restruktūrizavimo byloje pareiškėja pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti paskolos sutartyse nurodytas palūkanas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos poziciją palaikė ir sumažino kreditorės finansinio reikalavimo mokėjimo palūkanų dalį.
42. Kreditorė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais dėl mokėjimo palūkanų sumažinimo ir teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantei. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir kreditorės paskolų sutartyse nurodytas palūkanų dydis buvo sulygtas bendru paskolos sutarčių šalių sutarimu, todėl jų dydis neprivalėjo atitikti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos ar Lietuvos banko skelbiamų statistinių duomenų.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).
44. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.228 straipsnis), tačiau pareiškėja, sudariusi su kreditore šiai bylai aktualias paskolos sutartis, nepagrindė, kad paskolų sutartyse šalių susitarimu sulygtas palūkanų dydis yra nepagrįstas, per didelis, neproporcingas ar buvo pažeistas šalių lygybės principas, kreditorei primetus įmonei savo sąlygas. Pareiškėja nebuvo silpnesnioji sutarčių šalis, nes ji ne tik yra komercinės naudos siekiantis ūkio subjektas, bet ir veikė patariama teisininko. Paskolos sutarčių pareiškėja nesudarė prisijungimo būdu, paskolos sutartis rengė jos pasitelktas teisininkas, šalys dėl sąlygų derėjosi. Buvo sudaryta ne viena, o trys paskolos sutartys su panašaus dydžio palūkanomis. Paskolos santykių tęstinumas ir papildomų sumų skolinimasis reiškė, kad prisiimdama įsipareigojimus už naudojimąsi paskolos sumomis mokėti palūkanas pareiškėja suprato, kokį įsipareigojimą prisiima, ir jį sąmoningai prisiėmė. Be kita ko, paskolos sutartys ir (ar) jų sąlygos niekada iki šiol nebuvo ginčijamos. Pareiškėja pinigus skolinosi siekdama padengti esamus įsipareigojimus kreditoriams, įskaitant tuo metu buvusius įsiskolinimus kreditorei UAB „Velseka“. Pagal pasirašytas paskolų sutartis suteiktų paskolų paskirstymas, padengiant buvusius pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, buvo detalizuotas paskolos sutartyse ir jos prieduose. Taigi šiuo atveju laikoma, kad minimais susitarimais buvo susitarta dėl novacijos, t. y. pareiškėjos buvusių prievolių pakeitimo į paskolos teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, atmetami pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad novacija neįvyko, kadangi pareiškėja akivaizdžiai išreiškė norą dėl prievolių (skolinių įsipareigojimų) pakeitimo, suteikta paskolos dalimi įskaitant kreditorės turimus reikalavimus į pareiškėją.
45. Bylos duomenys tvirtina, kad paskolos pareiškėjai buvo suteikiamos siekiant padengti pareiškėjos, kaip skolininkės, įsipareigojimus kreditoriams, vadinasi, kreditorė skolino pareiškėjai lėšas vadovaudamasi tuo, jog jomis nustatoma palūkanų norma atperka riziką, su kuria susiduria kreditorė skolindama lėšas pareiškėjai (pareiškėja neturėjo sutarčių su kitomis kredito įstaigomis ar bankais, tai matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtinto pareiškėjos kreditorių sąrašo). Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytos trys paskolos sutartys, šiose sutartyse numatytas panašus palūkanų dydis, pasirašydama šias sutartis pareiškėja siekė tęsti sutartinius paskolos santykius su kreditore ir suprato įsipareigojimų, įskaitant palūkanų mokėjimą pagal pasirašytas paskolos sutartis, vykdymą.
46. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pirmiau aptartus argumentus, palūkanos pagal visas tris paskolos sutartis buvo reikšmingai sumažintos – vietoje iš viso pagal visas paskolos sutartis prašytų patvirtinti 93 051,59 Eur mokėjimo palūkanų, buvo patvirtinta 29 697,38 Eur mokėjimo palūkanų (7 645,76 Eur kaip finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka ir 22 051,62 Eur kaip antrosios eilės finansinis reikalavimas). Pelno palūkanos iš esmės yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, todėl aplinkybės, kad pareiškėjos verslo rezultatai nebuvo geri ir bendrovė restruktūrizuojama, nesudaro pagrindo modifikuoti sutartines nuostatas ir mažinti sutartinių palūkanų dydžio.
47. Pirmosios instancijos teismas dėl palūkanų mažinimo pažymėjo, kad RŽŪB „Karužiškiai“ yra restruktūrizuojama bendrovė ir pagal JANĮ 1 straipsnyje numatytus restruktūrizavimo proceso tikslus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas veiksmingam juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti palūkanas, jas skaičiuojant remiantis viešai skelbiamais Lietuvos banko statistiniais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas mokėjimo palūkanų normą, nepagrįstai ir neteisėtai įsikišo į šalis saistančius paskolos santykius (nebuvo tam nei šalių susitarimo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.223 straipsnio 1 dalis), nei teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020), motyvuodamas restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir kitų pareiškėjos kreditorių interesų apsauga, nors nė viename iš teisės aktų nėra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas sudaro pagrindą modifikuoti sutarčių nuostatas. Juolab kad palūkanos pagal paskolos sutartis apskaičiuotos ir nebuvo mokėtos už ilgą laikotarpį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
48. Kita vertus, restruktūrizavimo byla neturi būti laikoma priemone išvengti skolos mokėjimo ar paneigti sutartinius įsipareigojimus (jų dalį). Iškėlus restruktūrizavimo bylą, JANĮ 41 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreditoriai pateikia finansinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Kreditorės UAB „Velseka“ pateikti dokumentai pagrindžia reikalaujamas mokėti palūkanas. Restruktūrizavimo proceso metu kreditorių daugumos sprendimu pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą kreditoriui gali būti pritaikytas skolos grąžinimo atidėjimas, palūkanų neskaičiavimas ir kitos priemonės, tačiau įstatymai nenumato finansinio reikalavimo mažinimo už laikotarpį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kaip priemonės padėti restruktūrizuojamai įmonei.
49. JANĮ 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Susitarimai su kreditoriais sudaromi savanoriškai arba tam tikri kreditorių teisių suvaržymai (pvz. mokėjimo terminų atidėjimas) yra numatomi restruktūrizavimo plane. Vien tai, kad visą restruktūrizavimo laikotarpį nėra skaičiuojami delspinigiai ar palūkanos, laikytina kreditorių teisių ribojimu. Pažymėtina, kad pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pateiktame restruktūrizavimo plane nurodyta, jog pareiškėjos finansinė būklė yra gera, o su kreditore UAB „Velseka“ bus visiškai atsiskaityta po 4 metų, kai su dalimi kitų kreditorių bus atsiskaitoma anksčiau, dar pirmaisiais restruktūrizavimo metais. Todėl kreditorės teisės (dėl palūkanų dydžio) ribojimas dar ir finansinio reikalavimo tvirtinimo etape būtų neteisingas. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorės finansinį reikalavimą ir sumažindamas mokėjimo palūkanas, nepagrįstai rėmėsi teismų praktika netesybų mažinimo klausimu, kuri šiuo atveju neaktuali. Nutarties dalis dėl palūkanų mažinimo grindžiama nutartimis, kuriose suformuoti precedentai dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) mažinimo. Kreditorė pateikė reikalavimą tvirtinti ir civilinėje byloje buvo ginčijamos mokėjimo palūkanos. Todėl neteisėtai ir nepagrįstai teismas, siekdamas pateisinti mokėjimo palūkanų mažinimą, rėmėsi teismų praktika, suformuota dėl netesybų mažinimo.
50. Teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat pritaria kreditorei, kad nėra pagrindo kreditorės, suteikusios paskolas, lyginti su banku, o šalių sudarytos paskolos sutarties – su sutartimi dėl kredito suteikimo. Pažymėtina, kad bankai ir kitos kredito įstaigos prieš paskolos suteikimą atlieka paskolos gavėjo išsamų vertinimą, bankų suteikiamos paskolos yra užtikrinamos turto hipoteka, laidavimu ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją atliekančiomis priemonėmis. Šiuo atveju, kaip minėta, kreditorė skolino pareiškėjai lėšas vadovaudamasi tuo, jog jomis nustatoma palūkanų norma atperka riziką, su kuria susiduria kreditorė skolindama lėšas pareiškėjai (pareiškėja neturėjo sutarčių su kitomis kredito įstaigomis ar bankais), todėl pareiškėjos ir kreditorės paskolų sutartyse nurodytas palūkanų dydis buvo sulygtas bendru paskolos sutarčių šalių sutarimu ir šis dydis neprivalėjo atitikti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-302-567/2022). Be to, tai, kad paskolos sutartimis šalių bendru sutarimu nustatytos palūkanos nėra per didelės, patvirtina ir viešoje erdvėje esanti informacija apie verslo paskolų, kurios teikiamos per sutelktinio finansavimo platformas, palūkanų dydžiai (https://gosavy.com/statistika/verslo-paskolos/).
51. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog paskolos sutarčių sąlygos, įskaitant palūkanų dydį, pareiškėjai buvo priimtinos, adekvačios, proporcingos sutarčių tikslui refinansuoti kitus skolinius įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo mažinti mokėjimo palūkanų dydžio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo kreditorės finansinio reikalavimo dalį dėl palūkanų dydžio ir netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir CK 6.258 straipsnio 3 dalis), o ne palūkanas.
52. Pareiškėja RŽŪB „Karužiškiai“ atskirajame skunde nesutinka su hipoteka užtikrinto reikalavimo dalies – 12 366,47 Eur skolos ir 1 635,40 Eur palūkanų patvirtinimu – bei palūkanų skaičiavimu nuo visų paskolos sutartimis suteiktų paskolos sumų. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos atskirojo skundo argumentais nesutinka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas patvirtinti hipoteka užtikrintą 12 366,47 Eur skolos ir 1 635,40 Eur palūkanų kreditorės finansinį reikalavimą. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje patvirtino neginčijamą kreditorės UAB „Velseka“ finansinį reikalavimą – 50 000 Eur hipoteka užtikrintą skolos reikalavimą ir 143 837,48 Eur antrosios eilės skolos reikalavimą. Šis šalių neginčytas reikalavimas patvirtintas pagal kreditorės pateiktas, šalių pasirašytas paskolos sutartis, neginčijant didžiosios dalies paskolų sutartimi suteiktų paskolų sumų. Pareiškėjai neginčijant šių reikalavimų dydžio, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai buvo suteiktos paskolos, kurių dydis nurodytas paskolų sutartyse, o sutartyse aptartas paskolos sumos paskirstymas (panaudojimas) pareiškėjos kreditorių įsipareigojimams padengti patvirtina paskolos sutarčių realinį pobūdį. Paskolos sutartyse šalys aptarė (nustatė) įsipareigojimą mokėti palūkanas ir jų dydį. Papildomų susitarimų, kurie detalizuotų palūkanų mokėjimą ar skaičiavimą, byloje nėra pateikta.
53. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija hipoteka užtikrinto reikalavimo dalies – 12 366,47 Eur skolos ir 1 635,40 Eur palūkanų patvirtinimą, motyvuodama tuo, kad ši reikalavimo dalis negalėjo būti tvirtinama, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio 1 daliai (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 22 d.).
54. Teisėjų kolegija pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl hipoteka užtikrinto reikalavimo, atsiradusio iš reikalavimo perleidimo sutarties, patvirtinimo pripažįsta nepagrįstais. Pagal šalių pasirašytą 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį ir 2018 m. spalio 5 d. priedą prie 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties, kreditorė įsipareigojo padengti akcinės bendrovės Luminor banko paskolos likutį, įgyjant reikalavimo teisę (12 066,47 Eur), bei padengti mokestį už reikalavimo perleidimą (300 Eur). Pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai ginčija 300 Eur už reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą įtraukimą į kreditorės finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka, nes reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp pirminio kreditoriaus, naujojo kreditoriaus ir skolininkų (pareiškėjos vadovo ir jo sutuoktinės). Pareiškėjai apie reikalavimo sutarties sudarymą buvo žinoma, nes pareiškėja inicijavo šios sutarties sudarymą, sudarydama paskolos sutartį ir papildomą susitarimą, kuriuo suteikta paskola dengiami pirminio kreditoriaus reikalavimai ir su šia sutartimi susiję mokesčiai. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos vadovas buvo vienas iš skolininkų, kurie pasirašė šią reikalavimo perleidimo sutartį, todėl pareiškėjai nuo šios sutarties sudarymo buvo aiškios visos sutarties sudarymo aplinkybės ir ji šios sutarties neginčijo, kaip atitinkančios jos interesus. Ši sutartis buvo sudaryta su kredito gavėjų (skolininkų) ir įkaito davėjos (pareiškėjos) sutikimu (iniciatyva), todėl nėra pagrindo pripažinti šio sandorio negaliojančiu, dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito įstatymo 33 straipsnio 1 daliai, nes sudarant reikalavimo perleidimo sutartį buvo užtikrinta skolininkų ir įkaito davėjos interesų apsauga. Pažymėtina, kad pareiškėjos nemokumo administratorius šio sandorio, kaip pažeidžiančio pareiškėjos interesus, neginčija.
55. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįsto mokėjimo palūkanų skaičiavimo už šį reikalavimą nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., remiantis tuo, kad 2007 m. sausio 9 d. kreditavimo sutartis Nr. K-1200-2007-2 nutraukta, taip pat yra nepagrįsti, nes pareiškėja nepateikė duomenų, jog minima sutartis yra nutraukta. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vykdomasis įrašas išduotas nutraukus sutartį, todėl pareiškėjos argumentai dėl nepagrįsto palūkanų skaičiavimo taip pat atmestini.
56. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas dalį kreditorės finansinio reikalavimo patvirtino antrą kartą, t. y. patvirtinęs visą kreditorės finansinių reikalavimų dydį neatėmė Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos neginčijamos UAB „Velseka“ finansinio reikalavimo dalies. Teisėjų kolegija su pareiškėjos argumentais iš esmės sutinka.
57. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Velseka“ pirmosios eilės finansinį reikalavimą užtikrintą hipoteka – 62 366,47 Eur skolos, 9 281,16 Eur palūkanų ir 5 198,54 Eur delspinigių, nustatant, kad 12 366,47 Eur skolos ir 1 635,40 Eur palūkanų reikalavimas tenkinamas neviršijant RŽŪB „Karužiškiai“ 2007 m. sausio 9 d. hipotekos sutartimi įkeisto turto vertės; antrosios eilės finansinį reikalavimą – 167 103,68 Eur skolos, 2 2051,62 Eur palūkanų ir 11 623,98 Eur delspinigių. Apeliacinės instancijos teismui patenkinant kreditorės atskirąjį skundą, jos finansinio reikalavimo dalis dėl palūkanų keičiama. Pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį kreditorė atskirajame skunde prašė patvirtinti 59 231,32 Eur palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorės pareikštų reikalavimų, palūkanoms, kurios atsirado iki 2018 m. gruodžio 19 d., pritaikė ieškinio senatį. Bylos šalys šios skundžiamos nutarties dalies neginčija (neskundžia), todėl teisėjų kolegija perskaičiuoja palūkanų dydį, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškinio senaties terminą.
58. Pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį pagrindinė skola – 107 403,68 Eur (107 103,68 pirmosios instancijos teismo nustatyta paskola + 300 (mokestis už reikalavimo perleidimą), palūkanos už 2018 m. (12 dienų) – 494,35 Eur, palūkanos už 2019 m. (365 dienos) – 15 036,52 Eur, palūkanos už 2020 m. (365 dienos) –– 15 036,52 Eur, palūkanos už 2021 m. (365 dienos) –– 15 036,52 Eur, palūkanos už 2022 m. (243 dienos) – 10 010,61 Eur. Iš viso palūkanų – 55 614,51 Eur. Tenkinus atskirąjį skundą ir patvirtinus finansinį reikalavimą sutartinių palūkanų dydžiu, perskaičiuojami ir delspinigiai pagal paskolos sutartis kaip šalutinė prievolė. Delspinigiai pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį – 14 671,64 Eur.
59. Palūkanos už hipoteka užtikrintą 12 366,47 Eur skolą mažintinos dėl ieškinio senaties. Palūkanos už 2018 m. – 9,04 Eur, 2019 m. – 275,12 Eur, 2020 m. –275,12 Eur, 2021 m. –275,12 Eur, 2022 m. –275,12 Eur, 2023 m. – 403,31 Eur. Iš viso palūkanų – 1 512,82 Eur.
60. Pagal 2019 m. balandžio 24 d. priedą prie 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties kreditorė paskolino pareiškėjai 50 000 Eur, palūkanos pagal šią sutartį, tenkinus kreditorės atskirąjį skundą, – 23 814,24 Eur, delspinigiai – 6 643,28 Eur. Sutartis užtikrinta hipoteka.
61. Pagal 2022 m. gegužės 26 d. sutartį dėl 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties pakeitimo (papildymo) sutarties kreditorė paskolino pareiškėjai 60 000 Eur, palūkanos pagal šią sutartį, tenkinus kreditorės atskirąjį skundą, – 10 006,03 Eur, delspinigiai – 6 300,54 Eur.
62. Bendras kreditorės UAB „Velseka“ reikalavimas:
62.1. Pirmosios eilės finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka – 62 066,47 Eur (50 000 + 12 066,47) skolos, 25 327,06 Eur (23 814,24 + 1 512,82) palūkanų ir 6 643,28 Eur delspinigių, nustatant, kad 12 066,47 Eur skolos ir 1 512,82 Eur palūkanų reikalavimas tenkinamas neviršijant RŽŪB „Karužiškiai“ 2007 m. sausio 9 d. hipotekos sutartimi (identifikavimo kodas Nr. 04120070000156) įkeisto turto vertės;
62.2. Antrosios eilės finansinis reikalavimas – 167 403,68 Eur (107 403,68 + 60 000) skolos, 65 620,54 Eur (55 614,51 + 10 006,03) palūkanų ir 20 972,18 Eur (14 671,64 + 6 300,54) delspinigių.
63. Atsižvelgiant į tai, kad dalis kreditorės neginčijamo reikalavimo patvirtinta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi (50 000 Eur hipoteka užtikrintas finansinis skolos reikalavimas ir 143 837,48 Eur antrosios eilės finansinis skolos) reikalavimas, šiais dydžiais mažintini apeliacinės instancijos teismo nutartimi patvirtinami kreditorės UAB „Velseka“ finansiniai reikalavimai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais motyvais, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl finansinio reikalavimo dydžio, todėl nutarties dalis dėl finansinio reikalavimo dydžio pakeičiama, patvirtinant teisingą (pirmiau nutartyje nustatyto dydžio) kreditorės UAB „Velseka“ finansinį reikalavimą pareiškėjos RŽŪB „Karužiškiai“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
65. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi reikšmės teisiniam bylos išsprendimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
66. Teismui pareiškėjos kreditorės UAB „Velseka“ finansinį reikalavimą patvirtinus, o pareiškėjos priešieškinį dėl palūkanų mažinimo atmetus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal kreditorės prašomų ir teismo patvirtintų palūkanų, kaip finansinio reikalavimo, santykį. Teisėjų kolegija finansinio reikalavimo dalį dėl palūkanų dydžio ir apimties laiko esminiu nagrinėjamo ginčo klausimu, dėl kurio susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Kreditorė prašė patvirtinti finansinį reikalavimą, taikant 14 proc. palūkanas, kuris sudaro 93 051,59 Eur, teismo patvirtintų palūkanų dydis – 89 434,78 Eur, t. y. patenkinta 96 proc. kreditorės reikalavimų.
67. Pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitus, ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą.
68. Pirmosios instancijos teisme kreditorė UAB „Velseka“ patyrė 9 625,83 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patvirtinus kreditorės finansinį reikalavimą, kreditorei iš pareiškėjos priteistina 9 185,80 Eur, patirtų pirmosios instancijos teisme.
69. Pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
70. Kreditorė UAB „Velseka“ pateikė prašymą priteisti 1 763,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atskirojo skundo parengimą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas atsakovė pagrindžia 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra COB Nr. 28021 ir kreditorės Luminor Bank AS, 2024 m. birželio 28 d. mokėjimo pavedimu.
71. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
72. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Kreditorės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme patirtos 2024 m. birželio 28 d. (apmokėta sąskaita už teisines paslaugas), todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2023 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 110,30 Eur. Už atskirąjį skundą Rekomendacijų 8.15 papunktyje numatytas koeficientas yra 0,4. Atsižvelgiant į tai, už atskirojo skundo parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 844,12 Eur. Kreditorės prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą suma viršija maksimalų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 844,12 Eur. Kreditorės reikalavimą tenkinus 98 proc., kreditorei priteistina iš pareiškėjos 863,16 Eur (844,12 Eur (už atskirojo skundo rengimą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
73. Kreditorė UAB „Velseka“ už atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, todėl jos atskirąjį skundą patenkinus, žyminis mokestis jai grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patvirtinti restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“, juridinio asmens kodas 168559125, restruktūrizavimo byloje šiuos kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Velseka“, juridinio asmens kodas 164817539, finansinius reikalavimus:
Pirmosios eilės finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka – 12 066,47 Eur skolos, 25 327,06 Eur palūkanų ir 6 642,28 Eur delspinigių, nustatant, kad 12 066,47 Eur skolos ir 1 512,82 Eur palūkanų reikalavimas tenkinamas neviršijant restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ 2007 m. sausio 9 d. hipotekos sutartimi (identifikavimo kodas Nr. 04120070000156) įkeisto turto vertės;
Antrosios eilės finansinis reikalavimas – 23 566,20 Eur skolos, 65 620,54 Eur palūkanų ir 20 972,18 Eur delspinigių.
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Velseka“, juridinio asmens kodas 164817539, iš pareiškėjos restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“, juridinio asmens kodas 168559125, 9 185,80 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nutarties kopiją pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Velseka“, juridinio asmens kodas 164817539, iš pareiškėjos restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“, juridinio asmens kodas 168559125, 863,16 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 16 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Velseka“, juridinio asmens kodas 164817539, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. gegužės 17 d. pavedimu Swedbank, AB, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė