Civilinė byla Nr. e2-210-538/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00181-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant D. K.,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. N., atsakovui V. A. K., atsakovo V. A. K. atstovei advokatei G. M., atsakovės K. Š. atstovui E. P., atsakovo V. P. atstovui advokatui R. S., atsakovo K. B. atstovui advokatui J. B., atsakovės D. M. atstovui advokatui R. M., atsakovės N. P. atstovei advokatei D. N., atsakovo D. A. atstovui advokatui R. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos Pajūrio kredito unijos patikslintą ieškinį atsakovams N. P., A. D., V. P., D. M. (buv. K.), K. Š., M. N., A. J., R. G., V. Š., D. V., I. K. (S.), I. A., V. U., V. A. K., K. B., D. Š., M. N., D. A., S. K., tretiesiems asmenims B. A., S. S., J. G., V. S., D. B., Lietuvos centinė kredito unijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė P. kredito unija (toliau – ir Unija) patikslintu ieškiniu prašo priteisti 60 278,56 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), V. P., V. U., V. A. K., K. B., D. Š. ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti 49 007,71 EUR dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), V. P., V. U., V. A. K. bei K. B., D. V. ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti 42 259,44 EUR dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., I. K. (S.) ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti 64 303,92 EUR dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., I. A. ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti 67 142,55 EUR dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., R. G. ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti 76 592,38 EUR dydžio žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. D., D. K. (M.), N. P., V. Š. (L.), R. G., 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti 68 589,83 EUR dydžio žalos atlyginimą solidariai iš K. Š., A. D., D. K. (M.), N. P., M. N. ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti 71 804,22 EUR dydžio žalos atlyginimą solidariai iš K. Š., A. D., D. K. (M.), N. P., A. J., M. N. ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; netaikyti ieškinio senaties termino, o tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti.
2. Nurodo, kad 2017-04-19 U. K. apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. B2-1154-459/2017 iškelta bankroto byla. 2017-10-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 Klaipėdos apygardos teismas, be kita ko, pripažino N. P. kalta dėl BK 184 str. 2 d., 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, V. P. kaltu dėl BK 184 str. 2 d., 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, A. D. kaltu dėl BK 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, D. M. kalta dėl BK 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, K. Š. kalta dėl BK 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, I. K. kalta dėl BK 206 str. nusikalstamų veikų padarymo, D. V. kaltu dėl BK 206 str. nusikalstamų veikų padarymo, I. A. kalta dėl BK 206 str. nusikalstamų veikų padarymo, M. N. kaltu dėl BK 182 str. 2 d. nusikalstamų veikų padarymo, A. J. kaltu dėl BK 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. nusikalstamų veikų padarymo, R. G. kalta dėl BK 182 str. 2 d. nusikalstamų veikų padarymo. Unija baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str., Unija reiškia ieškinį civilinio proceso tvarka dėl atsakovų neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Teigia, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Unija suteikė nuostolingas paskolas S. S., D. V., I. K. (S.), B. A., J. G., V. Š., V. S., A. J., ir tokiu būdu padarė žalą ieškovei. Teigia, kad jau paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu. kad skolininko S. S. finansinė būklė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai išduoti. o užstatui pateiktas turtas yra pervertintas. todėl paskola išduota neteisėtai: 2013-11-05 Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos, suteiktos S. S., nurodyta, kad sandoris Unijai buvo ekonomiškai nenaudingas. o suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsakovais dėl atitinkamais veiksmais sukeltos žalos yra A. D. ir V. P.. Dėl D. V. paskolos nurodė, kad 2011-03-29 D. V. kreipėsi į Uniją, prašydamas suteikti 217 000 Lt paskolą negyvenamųjų patalpų remontui. 2011-03-29 D. B. pateikė paraišką laiduoti už D. V., tačiau jau paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu. kad skolininko ir laiduotojo finansinė būklė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai išduoti. Užstatui pateiktas turtas yra pervertintas. L. B. I. ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos D. V., nurodyta, kad sandoris Unijai buvo ekonomiškai nenaudingas, o suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-04-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-04-11 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų, paskolos sutartis buvo nutraukta, pradėtas išieškojimas, tačiau Unijos reikalavimai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patenkinti nebuvo. Be to, nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad paskolos gavėjas D. V. paskolos pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo jų pagal paskolos išdavimo paskirtį ir atliko nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas. Atsakovais dėl atitinkamais veiksmais sukeltos žalos yra A. D., V. P., D. V.. Taip pat nurodo, kad 2011-05-19 I. K. (S.) pateikė prašymą būsto paskolai gauti, prašydama suteikti 150 000 Lt paskolą būsto remontui. Jau paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu. kad jos finansinė būklė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai išduoti, o užstatui pateiktas turtas yra pervertintas. Lietuvos Banko inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos. suteiktos I. K. nurodyta. kad sandoris Unijai buvo ekonomiškai nenaudingas, o suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-04-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-05-26 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų, paskolos sutartis buvo nutraukta, pradėtas išieškojimas, tačiau Unijos reikalavimai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patenkinti nebuvo. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad paskolos gavėja I. K. paskolos pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo jų pagal paskolos išdavimo paskirtį ir atliko nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas. Atsakovais dėl atitinkamais veiksmais sukeltos žalos yra A. D., N. P., I. K. (S.). Ieškovė nurodo, kad 2011-09-15 B. A. vardu veikianti pagal įgaliojimą I. A. kreipėsi su prašymu būsto paskolai. Prašydama suteikti 220 000 Lt paskolą žemės pirkimui. 2011-09-16 finansinė B. A. būklė įvertinta 1 balu - ,,labai gerai“. Skolininkės būklės vertinimui pritarė paskolų komiteto pirmininkas A. D.. 2014-07-31 sudaryta laidavimo sutartis su I. A.. Jau paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu, kad skolininko ir laiduotojo finansinė būklė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai išduoti. o užstatui pateiktas turtas yra pervertintas. Lietuvos Banko inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos B. A., nurodyta. kad sandoris Unijai buvo ekonomiškai nenaudingas, o suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-06-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-09-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) B. A. nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų, paskolos sutartis buvo nutraukta, pradėtas išieškojimas, tačiau Unijos reikalavimai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patenkinti nebuvo. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. A. paskolos pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo jų pagal paskolos išdavimo paskirtį ir atliko nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas. Atsakovais dėl atitinkamais veiksmais sukeltos žalos yra A. D., N. P., I. A.. Nurodo, kad 2011-08-30 J. G. vardu veikianti pagal įgaliojimą R. G. kreipėsi į Uniją, prašydama suteikti 216 000 Lt paskolą sodybos paskirties pakeitimui (statybai). Jau paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu. kad jos finansinė būklė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai išduoti, o užstatui pateiktas turtas yra pervertintas. Lietuvos Banko inspektavimo ataskaitoj dėl paskolos, suteiktos J. G. nurodyta, kad suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-05-21 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. nebuvo laikytasi paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. Unijos reikalavimai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patenkinti nebuvo. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta. kad R. G. paskolos pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo jų pagal paskolos išdavimo paskirtį ir atliko nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas. Atsakovais dėl atitinkamais veiksmais sukeltos žalos yra A. D., N. P., R. G.. Ieškovė nurodo, kad 2011-09-06 V. Š. (L.) kreipėsi į Uniją prašydama suteikti 280 000 Lt paskolą komercinio objekto statybai. Jau paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu, kad skolininko finansinė būklė neatitinka reikalavimų. Lietuvos Banko inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos V. Š. nurodyta. kad suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-06-10 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-09-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų, paskolos sutartis buvo nutraukta, pradėtas išieškojimas, tačiau Unijos reikalavimai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patenkinti nebuvo. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. G. ir V. Š. (L.) neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos Unijai sukėlimo, paskolos pinigais disponavo savo nuožiūra. nepanaudojo jų pagal paskolos išdavimo paskirtį ir atliko nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas. Atsakovais dėl atitinkamais veiksmais sukeltos žalos yra A. D., N. P., V. Š. (L.), R. G.. Nurodo, kad 2011-09-29 V. S. vardu veikiantis pagal įgaliojimą M. N. kreipėsi į Uniją, prašydamas suteikti 260 000 Lt paskolą būsto statybai. Jau paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu. kad skolininko finansinė būklė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai išduoti, o užstatui pateiktas turtas yra pervertintas. Lietuvos Banko inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos V. S., nurodyta, kad suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-06-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-10-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. S., nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. S. U. įsipareigojimų tinkamai nevykdo, 2018-03-12 V. S. įsiskolinimas Unijai sudaro 78 949,95 U. N. baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. N. neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos Unijai sukėlimo. paskolos pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo jų pagal paskolos išdavimo paskirtį ir atliko nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas. Atsakovais dėl atitinkamais veiksmais sukeltos žalos yra: K. Š., A. D., N. P., M. N.. 2011-10-07 A. J. kreipėsi į Uniją, prašydamas suteikti 250 000 Lt paskolą sodybos renovacijai. Jau paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu, kad skolininko finansinė būklė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai išduoti, o užstatui pateiktas turtas yra pervertintas. Lietuvos Banko inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos A. J., nurodyta kad suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-06-23 specialisto išvadoje Nr. 11-3013 nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-10-14 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. N. ir A. J. neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos Unijai sukėlimo, paskolos pinigais disponavo savo nuožiūra. Nepanaudojo jų pagal paskolos išdavimo paskirtį ir atliko Nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas. Sprendimą dėl neteisėtos paskolos A. J. išdavimo priėmė ir atsakovais dėl atitinkamais veiksmais sukeltos žalos yra: K. Š., A. D., D. K., N. P.. A. J., M. N.. Atsakovai paskolų komiteto nariai, kurių pasiūlymas suteikti nurodytas paskolas buvo privalomas paskolos išdavimo etapas, ir valdybos nariai, kurie priimdavo galutinį sprendimą suteikti skolininkui paskolą, neįvykdė jiems teisės aktais pavestos pareigos atlikti išsamų skolininko veiklos, patikimumo ir finansinės būklės vertinimą bei atsakingai skolinti, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, dėl ko išdavė blogos finansinės būklės skolininkams dideles paskolas ir tokiais veiksmais sukėlė Unijai žalą. Taip pat nurodo, kad Valdyba, kaip kolegialus Unijos valdymo organas, kuriam buvo priskirta paskolų suteikimo funkcija, nevykdžiusi jai teisės aktuose nustatytų pareigų, t. y. neatsakingai skolinusi, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kas pagal CK 6.246 str. 1 d. ir CK 2.87 str. 7 d. laikoma neteisėtais veiksmais. Unijos valdybos nariai, veikdami kaip finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepaisydami akivaizdaus didelio skolininkų rizikingumo ir neturėdami jokių pagrįstų įrodymų, kad skolininkai bus pajėgūs grąžinti paskolas ir jas grąžins, išdavė nepatikimiems blogos finansinės būklės skolininkams paskolas, kurios ir nebuvo grąžintos. Valdyba, neatlikusi Paskolų komiteto siūlymų analizės, neįvertinusi skolininkų būklės ir, nepaisant to, priėmusi sprendimą suteikti nepatikimiems, blogos finansinės būklės skolininkams dideles pinigines paskolas, sukėlė Unijai žalą. A. K. Š. atsakomybė kyla ir KUĮ 20 str. pagrindu, kuriame nustatyta, kad Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą. K. Š. yra Unijos narė nuo 2011-04-29, vadinasi, atlikusi neteisėtą skolininkų V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimą, žalą Unijai sukėlė būdama nare, todėl K. Š. civilinė atsakomybė kyla KUĮ 20 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų I. K., D. V., I. A., M. N., A. J., R. G. U. žalą sukėlę veiksmai ir faktinės aplinkybės konstatuoti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šie faktai laikytini prejudiciniais, todėl pakartotinai šioje byloje nebeįrodinėjami. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais sukėlė Unijai žalą, todėl atsakovams yra taikytina solidarioji atsakomybė ir žala yra priteistina iš atsakovų solidariai. Pažymėjo, kad papildomai atsakovais įtraukiami Unijos valdybos nariai V. U., V. A. K., K. B. yra susiję tik su dviem iš nurodytų aštuonių paskolų, t. y. V. U., V. A. K. bei K. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tik paskolų suteikimu (neteisėtu kreditavimu) S. S. ir D. V.. Teigė, kad patikslintas ieškinys yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat tuo pačiu teisiniu pagrindu, kiek tai susiję ir su atsakovams V. U., V. A. K., K. B. reiškiamais reikalavimais, kaip iki šiol buvo išdėstyta Unijos procesiniuose dokumentuose byloje. Teigia, kad Valdyba, tarp kurių ir papildomi atsakovai V. U., V. A. K., K. B., neatlikusi Paskolų komiteto siūlymų analizės, neįvertinusi skolininkų būklės ir, nepaisant to, priėmusi sprendimą suteikti nepatikimiems, blogos finansinės būklės skolininkams dideles pinigines paskolas, sukėlė Unijai žalą ir privalo ją atlyginti solidariai. Ieškovė taip pat nurodo, kad nei reikalavimo perleidimo sutartimi, nei jokios kitos sutarties pagrindu Unija nėra perleidusi nei Centrinei kredito unijai, nei kitiems asmenims reikalavimo teisių į žalos, sukeltos Unijai, atlyginimą, t. y. Centrinei kredito unijai neperėjo jokios teisės, sudarančios pagrindą Unijai reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais Unijai sukeltos žalos atlyginimo. Reikalavimo perleidimo sutartimi Unija perleido nediversifikuotas paskolas, t. y. tiek aukšto likvidumo, tiek nelikvidžias, už kurias buvo sumokėta viena bendra paskolų portfelio kaina, paskolų portfelio pirkėjui prisiimant visą riziką dėl reikalavimo teisių išieškojimo galimybių ir savaime suprantama, pagal šią riziką nustačius vieną bendrą paskolų portfelio kainą. Byloje esantys įrodymai, pateikti kartu su ieškiniu, ir atitinkamai išsamiai išdėstyti ieškinyje, patvirtina, kad kiekvienos iš ginčo paskolų atvejų skolininkai jau ginčo paskolos išdavimo metu buvo nemokūs, paskolos užtikrinimo priemonės mažavertės, nepakankamos. Būtent šiuo pagrindu, be kita ko, yra įrodinėjami ir atsakovų, išdavusių ginčo paskolas, neteisėti veiksmai. Šiuo pagrindu atitinkami asmenys, tarp jų dauguma atsakovų, buvo taip pat nuteisti dėl nusikalstamų veikų dėl ginčo paskolų išdavimo.
3. Atsakovė R. G. prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti.
4. Nurodo, kad ieškovė perleido reikalavimo teises Lietuvos centrinei kredito unijai, todėl nėra tinkamas ieškovas ir negali reikalauti atlyginti žalos pagal 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-09-06 hipotekos lakštą šioje byloje. Akivaizdu, jog teismai baudžiamojoje byloje nagrinėdami atsakovės R. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą nenagrinėjo ir nekonstatavo jos padarytos žalos ir, atitinkamai, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų nustatytomis aplinkybėmis, o į šią byla nėra pateikti įrodymai, jog Unijai iš R. G. pusės buvo padaryta kokia nors žala, ar sutartis buvo pripažinta negaliojančia dėl padaryto nusikaltimo, bei teigia, jog sutartys buvo nutrauktos dėl visai kitų priežasčių, nesusijusių su neva atsakovės R. G. padaryta žala, todėl ieškinys ir dėl šios priežasties negali būti laikomas pagrįstu. Jei laikyti, kad žala yra pinigų suma pagal paskolos sutartis, kurias kredito unija prarado ir neatgavo, tai šia dalimi tariama žala negali būti priteista. Be to, tuo atveju, jei iš tiesų būtų pagrindas priteisti iš atsakovės R. G. tariamą žalą Unijai dėl paskolos pagal 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-09-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo, ši žala turėjo būti sumažinta ir Unijos gauta nauda (pelnu) iš reikalavimo teisių perleidimo. Mano, kad už žalą dėl padaryto nusikaltimo yra atsakingi tik atsakovai Unijos darbuotojai, bet ne R. G.. Nuosprendyje ir Nutartyje teismai konstatavo, jog būtent dėl šių atsakovų, o ne dėl R. G., Unijai buvo padaryta žala ir atitinkamai egzistuoja priežastinis ryšis tarp žalos ir neteisėtų atsakovų N. P., V. P., A. D., D. M. ir K. Š. veiksmų ir žalos, todėl patikslintu ieškiniu visiškai nepagrįstai reikalaujama solidariąja skolininke dėl tariamos žalos pripažinti ir atsakovę R. G.. kadangi ieškovė atsisakė dalies ieškinio atsakovės R. G. atžvilgiu, t. y. pripažino, jog šioje dalyje ieškinys yra nepagrįstas. Teismas spręsdamas ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimą, turėtų į tai atsižvelgti ir jei vis dėlto nuspręstų patenkinti ieškinį atsakovės R. G. atžvilgiu, ieškovės prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo tenkinti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
5. Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį atsakovės D. M. atžvilgiu; nenustačius ieškinio senaties taikymo pagrindų arba atnaujinus ieškinio senaties terminą - atmesti ieškinį D. M. atžvilgiu kaip nepagrįstą;
6. Nurodo, kad susipažinus su ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, matyti, kad kredito unijos paskolų komitete be atsakovų A. D. ir D. M., suteikiant ieškinyje nurodytas paskolas, buvo ir M. N.. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo argumentus, dėl kurių ši byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, lieka neaišku, kodėl esant privalomam procesiniam bendrininkavimui, paskolų komiteto narys M. N., dalyvavęs visų ieškinyje nurodytų paskolų suteikimo procese, nėra traukiamas į bylą atsakovu. Tuo atveju, jei ieškovė savo pozicijos M. N. įtraukimo į bylą klausimu nekeičia, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo šioje byloje pateiktais išaiškinimais ieškinys yra atmestinas
7. Atsakovė K. Š. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti teismo paskirtas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš ieškovo visas atsakovės K. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovui CPK 95 str. numatytą maksimalaus dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įstatyme numatytą baudos dalį skiriant atsakovės naudai.
8. Nurodo, kad nebuvo nei valdybos nare, nei paskolų komiteto nare, nei paskolų vadybininke, todėl negalėjo priimti absoliučiai jokių sprendimų nei dėl V. S., nei dėl A. J., nei dėl paskolų jiems išdavimo. Kadangi tuo metu, kai V. S. ir A. J. Unija išdavė paskolas, nebuvo nei paskolų vadybininke, nei unijos administracijos darbuotoja - ne tik neturėjo pareigos, bet neturėjo ir teisės tikrinti, ar paskolų ėmėjai savo prašymuose pateikė teisingus duomenis, neturėjo teisės domėtis paskolų ėmėjų asmens duomenimis platesne apimtimi. Neturėjo teisės tikrinti asmenų, ketinančių imti paskolas, pajaus dydžių. Neturėjo teisės tikrinti asmenų, ketinančių imti paskolas, teikiamo užstato vertės, neturėjo teisės tikrinti asmenų, ketinančių imti paskolas, pajamų. Tokius veiksmus atlikti jai uždraudžia asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nes ji nebuvo asmeniu, priimančiu sprendimus dėl paskolų išdavimo. Teigia, kad jos veiksmuose nebuvo būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės. Taip pat nurodo, kad ieškovas nuslėpė faktą, jog reikalavimo teises į byloje nagrinėjamas paskolų sutartis yra pardavęs. Pardavimas yra atlygintinis sandoris, taigi parduodama reikalavimus Unija gavo pajamas, kuriomis padengė, arba privalėjo ženkliai sumažinti byloje nagrinėjamos žalos sumą. Taigi, jei Unija reikalavimo teises pardavė pigiau, nei paskolos sutarčių su palūkanomis vertė, šis skirtumas negali būti laikomas kaip Unijos patirta žala. Ieškininiai reikalavimai negali ir dubliuotis su parduotomis reikalavimo teisėmis - Unijai pardavus reikalavimo teises pagal paskolų sutartis, teisių pirkėjas įgijo reikalavimo teisę į visas negrąžintas paskolų sumas su palūkanomis, tačiau Unija reiškia reikalavimą į visas šias paskolų sumas. Taigi akivaizdu, kad ieškovas nesąžiningas ir klaidina teismą. Atsakovams reiškiamų pretenzijų atžvilgiu laikytina, kad paskolų sutarčių pardavimu ieškovas pilnai eliminavo dėl šių paskolų galimai patirtus nuostolius. Be to, ieškovas nutyli faktą, jog prieš sudarydami paskolų sutartis paskolų gavėjai įkeitė Unijai ženklios vertės nekilnojamąjį turtą, teikė laiduotojų garantijas. Šio turto likimo ieškovas neatskleidžia. Be jokios abejonės, įkeisto turto vertė turi būti įskaityta, o jei Unija įkeistą turtą pardavė už nepagrįstai sumažintą kainą - toks kainų skirtumas negali būti priskiriamas žalai, kurios atlyginimo reikalaujama iš atsakovų. tose paskolų sutartyse, kuriose buvo pateiktos laiduotojų garantijos. Ieškovas nutyli duomenis apie laiduotojų turtinę padėtį, kas vėlgi yra nesąžininga, bei neįtraukia į bylą laiduotojų bendraatsakovais. Tuo tarpu CK 2.87 str. pagrindu ieškininiai reikalavimai paskolas išdavusiems unijos vadovams gali būti reiškiami tik tada, jei savo prievolių neįvykdo paskolų gavėjai, paskolų padengimui neužtenka pajų sumų, įkeisto turto vertės ir laiduotojų garantijų, ir tik ribose tos žalos, kurią unija realiai patyrė po to, kai ėmėsi visų galimų veiksmų skolai susigrąžinti iš skolininkų, laiduotojų, pajų ir įkeisto turto. Kadangi ieškovui esant nesąžiningam žalos dydis negali būti apskaičiuotas, be to, laikytina, kad tiek gaudama pajus, tiek gaudama užstatus ir garantijas, tiek parduodama reikalavimus pagal paskolų sutartis Unija galimą žalą pilnai eliminavo, byloje nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - žalos. Aukščiau išvardinti teismų sprendimai taipogi patvirtina, kad Pajūrio kredito unija nepagrįstais ieškiniais klaidinti teismus siekia sistemingai, todėl šioje byloje privaloma vadovautis CPK 95 str. nuostatomis.
9. Atsakovė N. P. prašo ieškovės ieškinį atmesti; įpareigoti ieškovę bankrutavusią kooperatinę bendrovę „Pajūrio kredito unija“ pateikti nuomonę / siūlymą dėl trečiųjų asmenų - valdybos narių D. A. bei S. K. įtraukimo į bylą atsakovais; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad ieškovė pati pripažįsta, jog pilnai palaiko ankstesnę poziciją byloje ir pradinio ieškinio reikalavimus, šiuo patikslintu ieškiniu tik papildydama argumentus dėl papildomai patrauktų atsakovų atsakomybės. Kadangi patikslintas ieškinys yra grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais jų patikslintame ieškinyje nekartoja. Taigi, šiuo atveju susiklosto tokia situacija, kai ieškovas savo ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis negali grįsti, o faktinės aplinkybės, kurios šioje byloje turėtų būti nagrinėjamos ir vertinamos, patikslintame ieškinyje apskritai net neminimos. Tokiu atveju teismas, nagrinėdamas bylą, savo sprendimo negalės grįsti bei remtis faktais, kurių ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, t. y. tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo tokiu būdu užkirsdama atsakovams galimybę gintis nuo tokio pareikšto ieškinio. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš posėdžių protokolų, Unijos paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai sprendė dėl ginčo paskolų suteikimo, todėl yra susiklosčiusi absoliutaus privalomojo bendrininkavimo situacija, kai neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl dalies paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės. Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų, kurių ieškovės ieškinyje apskritai net nėra minima ar įrodinėjama, tai ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, Pajūrio kredito unijos įstatais bei Unijos paskolų suteikimo tvarka. Įvertinusi minėtus norminius aktus, ieškovė padarė išvadą, jog sprendimus dėl paskolų išdavimo Unijoje turėjo bendrai priimti paskolų komitetas ir valdyba, tik įvertinę skolininko patikimumą, jo finansines galimybes pačiam grąžinti paskolą, skolininko pajamų šaltinius ir paskolų grąžinimo būdus, skolininko turimą turtą, finansinę būklę, mokumą, pajamas ir kt. reikšmingą informaciją. Tokia ieškovės išvada prieštarauja pačios ieškovės atliekamiems veiksmams, kadangi valdybos, kaip kolegialus organo nariai, nebuvo įtraukti nei į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nėra ieškovo įtraukti ir į šį civilinį ieškinį. Pažymi, jog atsakovė N. P., kaip valdybos pirmininkė, neturėjo jokių išskirtinių įgaliojimų ir jais nesinaudojo dėl inkriminuojamų paskolos sutarčių išdavimo, todėl, nors ir būdama valdybos nare, vienasmeniškai į bylą įtraukta atsakove be jokio teisinio pagrindo. klausimus, susijusius su kreditų išdavimu sprendė tiek Unijos valdyba, tiek paskolų komitetas, tiek ir paskolų vadybininkai, tačiau ne valdybos pirmininkas kaip vienasmenis valdymo organas ar kuris nors valdybos narių atskirai. Todėl šiuo atveju teigti, kad atsakovė vienasmeniškai yra atsakinga už paskolų išdavimą ir dėl to kilusią žalą, šiuo atveju, remiantis Kredito unijos veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais, nėra net ir jokio teorinio pagrindo. Iš išdėstyto matyti, jog ieškovė netinkamai interpretavo įstatymo ir vidinių kredito unijos norminių aktų nuostatas bei nesivadovauja kasacinio teismo praktika, o taip pat ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį bei joje pateiktus aiškinimus, t. y. jog atsakovė N. P. neturėjo jokių išimtinų įgalinimų vienasmeniškai išduoti paskolas, o taip pat neindividualizavo ir nenustatė jokių konkrečių N. P., priimant sprendimą dėl paskolos išdavimo, atliktų neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusios žalos. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovo ieškinys N. P. atžvilgiu yra nepagrįstas.
11. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutinka. Prašo įtraukti į bylą bendraatsakoviais paskolų S. S. ir D. V. išdavime dalyvavusius bei už paskolų suteikimą balsavusius BKU „Pajūrio kredito unija“ valdybos narę D. Š. paskolų komiteto narį M. N. ir ieškinį atsakovo V. P. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą; ieškovo ieškinio tenkinimo atveju taikyti individualią arba bendrą dalinę civilinę atsakomybę atsakovės D. Š. atžvilgiu.
12. Nurodo, kad tik ieškovui įrodžius, jog atsakovas V. P. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo V. P. kaltė būtų preziumuojama. Atsakovui kaip buvusiam Unijos valdybos pirmininkui, dirbusiam Unijoje tik visuomeniniais pagrindais, negavusiam jokio darbo užmokesčio ir neturėjusiam absoliučiai jokios turtinės naudos iš 2011-03-14 paskolos suteikimo S. S. ir 2011-04-27 paskolos suteikimo D. V., civilinė atsakomybė už verslo sprendimą, sąlygojusį žalos atsiradimą ieškovui, gali būti taikoma ne dėl bet kokių atsakovui priskirtų fiduciarinių pareigų pažeidimo, o tik dėl atsakovo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti ieškovo (ir/ar jo kreditorių interesus) arba didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su Unijos ūkinės komercinės veiklos rizika, negali būti pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Priešingai nei teigiama ieškovo ieškinyje, atsakovas V. P., laikotarpiu nuo 2005-03-19 iki 2011-04-20 būdamas Unijos valdybos pirmininku rūpestingai stengėsi atlikti visus Unijos vidaus norminiuose aktuose reglamentuotus veiksmus ir nagrinėjamu atveju neviršijo normalios ūkinės-komercinės rizikos ribų, nes priimdamas sprendimus dėl paskolų sutiekimo S. S. ir D. V. vadovavosi Unijos paskolų komiteto teikiama išvada ir pateiktomis įkeičiamo turto vertinimo ataskaitomis, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neteisingos ir klaidinančios. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai 2011-03-14 ir 2011-04-11 pritariant dviejų Unijai nuostolingų paskolų suteikimui skolininkams S. S. ir D. V. civilinėje byloje nėra įrodyti. Priešingai nei įrodinėjama ieškinyje, atsakovo veiksmuose nebuvo akivaizdaus Unijos vadovams prilygintų asmenų ūkinės komercinės rizikos peržengimo, nes atsakovas, kaip vėliau paaiškėjo, verslo sprendimą priėmė suklaidintas. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių negalima daryti išvados, kad skolininkai S. S. ir D. V. jau paskolų sutarčių sudarymo metu neketino vykdyti sutartinių prievolių. Priešingai, abi paskolos sutartys skolininkų iš pradžių buvo vykdomos, buvo atlikta dalis mokėjimų, įmokėta privaloma pajaus dalis, kelis kartus buvo prašoma modifikuoti paskolos sutartis ir t.t. Šias bylai reikšmingas faktinės aplinkybės pripažįsta ir pats Ieškovas. Atsakovas neveikė tyčia, nebalsavo „už“ paskolų suteikimą S. S. ir D. V. piktavališkai ir siekdamas asmeninės naudos sau, taip pat nesiekė pakenkti unijos interesams. Ieškovas neatsižvelgia į tai, jog atsakovas V. P. dirbo Unijoje visuomeniniais pagrindais, būdamas Unijos valdymo nariu negaudavo jokio darbo užmokesčio, neturėjo jokios turtinės naudos iš paskolų suteikimo skolininkams, priešingai nei valdybos narė D. Š., nebuvo niekaip susijęs su paskolos gavėjais D. V. ir S. S.. Dėl šių priežasčių atsakovas negali būti vienodai atsakingas už nesąžiningus kitų asmenų (paskolos gavėjų, paskolų vadybininkės ir valdybos narės D. Š.) bendrus veiksmus. Atsakovo nuomone, patys skolininkai yra atsakingi už paskolai gauti Kredito unijai pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą ir patikimumą. Deja, tik po kurio laiko, kai Kredito unija išdavė paskolą S. S. ir D. V. paaiškėjo, kad Unijos paskolų vadybininkė ir valdybos narė D. Š. galimai sąmoningai neteisingai įvertino paskolų gavėjų įkeičiamo turto vertes, ignoravo esminių dokumentų, reikalingų paskolos suteikimui ir paskolos gavėjo mokumo įvertinimui, nepateikimą. Iš specialisto išvadų yra akivaizdu, jog Unijai nuostolingų paskolų išdavimą lėmė tik paskolų vadybininkės ir valdybos narės D. Š. tyčiniai veiksmai. Nė vienoje specialisto išvadoje ar Lietuvos banko išvadose nėra nurodyta, ką būtent blogai atliko atsakovas, kaip valdybos primininkas, kokių veiksmų jis neatliko. Ieškovui įrodžius Unijos valdymo organų civilinės atsakomybės sąlygas, o teismui nustačius mišrios kaltės instituto taikymo sąlygas Unijos valdybos ir paskolų komiteto narių veiksmuose, t. y. konstatavus, jog Unijos valdybos narė D. Š. veikė tiesiogine tyčia, o likusių Unijos valdybos ir paskolų komiteto narių veiksmai būtų įvertinti aplaidumo ir nerūpestingumo kaltės forma, atsakovas prašo bendraatsakove trauktinos D. Š. atžvilgiu taikyti individualią atsakomybę ir priteisti iš D. Š. asmeniškai visą 115 983,89 Eur žalos atlyginimą.
13. Atsakovas K. B. su ieškiniu nesutinka.
14. Nurodo, kad Unijos visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias unijos valdymo organas ir visi jos nariai tam yra pavaldūs. Po atleidimo iš Unijos valdybos, jokiose Unijos veiklose, tuo labiau paskolų suteikimuose bei svarstymuose, nedalyvavo ir nebuvo kviečiamas, nes nebeturėjo tam įgaliojimų, kodėl protokoluose yra jo pavardė nežino.
15. Atsakovas V. U. su ieškiniu nesutinka.
16. Nurodo, kad valdybos posėdžiuose nedalyvavo, nebebuvo valdybos narys, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, su kuriais yra siejamas ieškiniu reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei ieškovės nurodyta forma atsirasti.
17. Atsakovas D. A. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad ieškovas apie asmenis ir žalos padarymą žinojo nuo 2017-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017, o vėliausiai nuo 2018 m. kovo mėnesio, kuomet pateikė pradinį ieškinį, pridėdamas paminėtus dokumentus, kuriuose nurodyti tuo metu Unijoje valdybos ir paskolų komiteto narių pareigas ėję asmenys. Nežiūrint į tai, jog ieškovė turėjo visą informaciją ir žinojo asmenis, kurie padarė žalą žymiai anksčiau, atsakovui D. A. reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė tik 2021-12-15, ženkliai praleidusi 3 metų ieškinio senatį. Dėl šių priežasčių atsakovas D. A. prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu patikslintą ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, kurios galėjo užkirsti kelią ieškinio pareiškimui laiku, nėra, nes ieškovė turėjo visą informaciją, žinojo asmenis, ėjusius valdybos ir paskolų komiteto narių pareigas, ieškovę nuo pat bankroto bylos iškėlimo dienos atstovavo profesionalūs teisininkai, kurie turėjo žinoti terminą, per kurį turi būti reiškiami reikalavimai ir t.t., tačiau daliai atsakovų ieškinio nereiškė. Be to, toks termino atnaujinimas neužtikrintų atsakovo D. A. teisių ir teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo pusiausvyros. Ieškovo delsimas pareikšti ieškinį atsakovo D. A. atžvilgiu nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, nes kaip minėta, ieškovė buvo atstovaujama profesionalų ir žinojo ieškinio pateikimo (nepateikimo) laiku teisines pasekmes, kurias ji turi ir prisiimti. Kaip minėta anksčiau, valdybos narių civilinė atsakomybė bylą nagrinėjančio teismo turi būti individualizuota ir įvertinta savarankiškai. Byloje nėra neginčytinai nustatytas ir įrodytas žalos dydis. Be to, svarbi aplinkybė ir ta, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, už kokią sumą jos buvo perleistos, ar vykdomas išieškojimas, taip pat kokia suma išieškota ir pan. Šie įrodymai reikalingi tinkamam žalos nustatymui, nes ieškovės gauta nauda turėtų būti mažinama. Akivaizdu, jog byloje nesant įrodymų (dokumentų/duomenų), nėra galimybės nustatyti tikslią žalos sumą, kas šioje byloje turi esminės reikšmės, todėl šiuo atžvilgiu ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Atsakovas D. A. laikosi pozicijos, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, kuria prašoma solidariai prisiteisti žalą iš skolininkų (ir atsakovų šioje byloje) D. V., I. K. (S.), V. Š. (L.) yra nepagrįsta ir turėtų būti atmesta, nes galiojančias reikalavimo teisės į šiuos asmenis pagal paskolų sutartis yra įgijusi ir turi tik Lietuvos centrinė kredito unija, o ne ieškovė. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes šias teises ieškovė pagal 2019-03-29 Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį yra pardavusi trečiajam asmeniui Lietuvos centrinei kredito unijai.
19. Atsakovas A. V. K. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad Pajūrio kredito unijos valdybos nariu buvo nuo 2007-03-10 iki 2011-03-02. Prašymą atsistatydinti iš valdybos narių jis pateikė dar 2010 metų gruodžio 8 d., todėl jis negalėjo dalyvauti 2011-03-l4 ir 2011-04-01 Pajūrio kredito unijos valdybos posėdžiuose ir balsuoti už paskolų suteikimą S. S. ir D. V.. Nors byloje yra pridėti Pajūrio kredito unijos 2011-03-14 ir 2014-04-H valdybos posėdžių protokolai, bet akivaizdu, kad jie yra suklastoti, nes protokole nurodyti asmenys, kurie jau nebuvo valdybos nariais. Be to, A. V. K. tuo metu dirbo Jūrų uosto direkcijoje ir plaukė į jūrą, todėl ir fiziškai negalėjo dalyvauti šiuose valdybos posėdžiuose. Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį atsakovo A. V. K. atžvilgiu, privalėjo susipažinti ir su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje yra nustatyta, kad paskolų, kurios padarė žalą Pajūrio kredito unijai suteikime atsakovas A. V. K. nedalyvavo, ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai. Jis byloje buvo apklaustas tik liudytoju siekiant nustatyti, kokia buvo paskolų suteikimo tvarka Pajūrio kredito unijoje. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį atsakovui A. V. K., nes nėra visų būtinų jo civilinei atsakomybei kilti sąlygų: t. y. jo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, Taip pat ieškovas neįvertino ir ieškinio senaties termino tokiam ieškiniui pareikšti. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo Pajūrio kredito unijai įsiteisėjo 2017-05-02. CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tokiu būdu, terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2020-05-02 ir atnaujinti praleistą terminą ieškovas neprašo, o ir nėra tam teisinio pagrindo.
21. A. D. Š. prašo ieškinį atmesti.
22. Nurodo, kad būtent V. P., kuris buvo valdybos pirmininku ir administracijos vadovu, o vėliau N. P., kuri valdybos pirmininke ir administracijos vadove buvo I. K. (S.), B. A., J. G., V. L. (L.) paskolų išdavimo metu, savo nuožiūra nuspręsdavo dėl paskolų išdavimo. Visos, be išimties paskolos, jų dydis, užtikrinimo priemonės ir pan. pirmiausia pačių paskolų gavėjų būdavo aptariamos su Unijos administracijos vadovu ir/ar valdybos pirmininku. Ir tik pastariesiems asmenims žodžiu pritarus konkrečių paskolų suteikimui, jai arba kitai Unijos kasininkei buvo pavedama toliau atlikti su paskolos išdavimu susijusius formalumus. Pažymi, kad vykdydama savo darbines pareigas vadovavosi vadovų pateiktais nurodymais, pavedimais bei priimtais sprendimais. Teigia, kad jos atžvilgiu yra taikytina ieškinio senatis. CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju Unijai bankroto byla buvo iškelta 2017-04-19, nutartis įsiteisėjo 2017-05-02, nutartis dėl likvidavimo priimta 2017-12-18. Vadinasi, ieškinio senaties terminas baigėsi vėliausiai 2020-05-02. Reikalavimus atsakovei Unija pareiškė tik 2021-12-15, todėl vien jau šiuo pagrindu ieškinys atsakovės atžvilgiu yra atmestinas. Be to, atsakovės veiksmuose neegzistuoja neteisėtumas, kaltė bei priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlygos dėl žalos, sukeltos kitiems atsakovams išdavus paskolą S. S., atsiradimo. Atsakovė nėra teismo nuosprendžiu pripažinta netinkamai vykdžiusi valdybos narės funkcijas. Atsakovės veiksmuose neegzistuoja neteisėtumas, kaltė bei priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlygos dėl žalos, sukeltos kitiems atsakovams išdavus paskolas.
23. Trečiasis asmuo KB Lietuvos centrinė kredito unija ieškinio reikalavimus, kurie yra susiję su atsakovais D. V., I. K. (S.), V. Š. (L.), I. A., M. N. ir R. G., atmesti kaip nepagrįstus, o dėl likusių ieškinio reikalavimų pagrįstumo, palieka spręsti teismui savo nuožiūra; užtikrinti 2019-03-29 Reikalavimo perleidimo sutarties ir joje esančių duomenų konfidencialumą, nustatant, kad ši sutartis yra nevieša; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad pagal 2019-03-29 reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį bankrutavusi Pajūrio kredito unija perleido visas reikalavimo teises, susijusias su Paskolos sutartimis naujajam kreditoriui Lietuvos centrinei kredito unijai. Visi nupirkti reikalavimai susiję su paskolomis ir skolininkais yra galiojantys, nenuginčyti dalis jų yra vykdomi. Dėl dalies nupirktų paskolų jau yra pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, t. y. skolininkų atžvilgiu yra atliekamas priverstinis išieškojimas ir yra užvestos vykdomosios bylos. Bendra reikalavimų suma vykdomosiose bylose yra lygi 361 263,27 EUR. (72135,85+61587,71 +45927,97+ 2754,29+85283,94+ 93573,51 ). Pažymi, kad dėl Unijos patikslinto ieškinio reikalavimu dalies, kuria yra siekiama prisiteisti žalą iš atsakovų (buvusių Pajūrio kredito unijos vadovų ir darbuotojų), nepasisako, nes nėra žinomos visos bylos aplinkybės, susijusios su Unijos vadovų ir darbuotojų veiksmais, neveikimu bei civilinės atsakomybės sąlygomis, todėl šių reikalavimo dalies pagrįstumą palieka spręsti teismui savo nuožiūra. Mano, kad patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, kuria siekiama solidariai prisiteisti žalą iš skolininkų - D. V., I. K. (S.), V. Š. (L.), yra nepagrįsta, nes galiojančias reikalavimo teisės į šiuos asmenis paskolų sutarčių pagrindu turi tik Centrinė kredito unija, o ne ieškovė, nes ji pati pardavė šias reikalavimo teises. Mano, kad šiuo atveju ieškinio dalykas dalyje dėl žalos priteisimo iš skolininkų D. V., I. K. (S.), V. Š. (L.), sutampa su LCKU turimomis reikalavimo teisėmis. t. y., esant galiojantiems skolininkų įsipareigojimams pagal paskolos sutartis kreditoriui LKCU, iš šių skolininkų negali būti reikalaujama dar kartą priteisti beveik identiškas sumas susijusias su paskolomis, nors ieškinyje tai formaliai ir įvardijama kaip žala, nes ji vis vien kildinama iš tų pačių paskolų. Skolininkų atsakomybė šiuo atveju yra ribojama išduotų paskolų sumomis ir atsako jie tik reikalavimo teises turinčiam kreditoriui. Patikslinto ieškinio reikalavimų dalys, kurios yra susijusios su B. A. paskola, kur siekiama prisiteisti skolą iš I. A., J. G. paskola, kur siekiama prisiteisti skolą iš R. G., V. S. paskola, kur siekiama prisiteisti skolą iš M. N., irgi yra nepagrįstos, nes kildinamos iš Paskolų, kurios yra galiojančios ir šiuos reikalavimus Unija pardavė LCKU, šių reikalavimų pagrindu yra vykdomi priverstiniai išieškojimai. Aplinkybės, jog išduotų paskolų pinigines lėšas skolininkai galimai perdavė tretiesiems asmenims, ar juos pasisavino įgalioti atstovai, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog paskolos negalioja, skolininkai nesudarė paskolos sutarčių, o susiformavo paskoliniai santykiai su trečiaisiais asmenimis ar Unija turi teisę į žalą. Ieškovė, 2019-03-29 pardavusi reikalavimo teisės į skolininkus kartu prarado ir teisę jiems reikšti reikalavimus dėl žalos, kuri tiesiogiai kildinama iš paskolos sutarčių ar pagal jas išmokėtas pinigines lėšas (įskaitant atvejus, kur bandoma įrodyti, kad pinigus gavo tretieji asmenys).
25. Ieškovė pateikė dubliką.
26. Nurodo, kad atsakovų K. B., V. U., A. V. K. įgaliojimai nebuvo pasibaigę - ginčo paskolų metu šie asmenys buvo valdybos nariais. Aplinkybė, kad atsakovai K. B., V. U., A V. K. dalyvavo ir balsavo 2011-03-14 ir 2011-04-01 Valdybos posėdžiuose, konstatuota ir atitinkamuose posėdžių, todėl atsakovams K. B., V. U., A V. K. kyla solidari atsakomybė dėl žalos Unijai sukėlimo. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, tai patvirtina išsamūs byloje esantys paaiškinimai bei įrodymai, tarp kurių ir Lietuvos banko inspektavimo ataskaita, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados bei baudžiamojoje byloje konstatuoti prejudiciniai faktai. Ieškinyje pateikti įrodymai ir argumentai, patvirtinantys, kad suteikiant paskolas buvo atlikti akivaizdūs teisės aktų pažeidimai (neteisėti veiksmai), t. y. jau paskolos suteikimo metu buvo akivaizdu, kad skolininkas yra nemokus ir paskolos nebus grąžintos. Kartu su ieškiniu taip pat pateiktos Lietuvos banko ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados dėl kiekvienos iš šių paskolų suteikimo neteisėtumo, išsamiai įvardijant visus teisės aktų pažeidimus, kuriuos atliko atsakovai, suteikdami ginčo paskolas ( neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys). Ieškinio II dalyje „Teisiniai argumentai“ išsamiai išdėstyti teisiniai atsakovų civilinės atsakomybės pagrindai, atskirai išskiriant valdybos, paskolų komiteto narių bei sąskaitų vadybininkės - kasininkės civilinės atsakomybės pagrindus, papildomus civilinės atsakomybės pagrindus pagal KUĮ 20 str., CK 6.263 str., susiejant atsakovų faktinius neteisėtus veiksmus su teisiniu reglamentavimu bei pagrindžiant solidarią atsakovų civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą papildomai patvirtina ir baudžiamojoje byloje išsamiai ištirtos konkrečios su ginčo paskolų neteisėtu kreditavimu susijusios aplinkybės, t. y. baudžiamojoje byloje buvo atliktos specialisto išvados, taip pat išsamiai išnagrinėtos faktinės ginčo paskolų suteikimo aplinkybės ir nustatyta, kad atsakovų veiksmai išduodant ginčo paskolas neatitiko tuo metu galiojusių FĮĮ, KUĮ, Unijos vidaus teisės aktų, kitų teisės aktų reikalavimų ir sąžiningumo principų ir, kad būtent atsakovų veiksmų pasekoje buvo išduotos neteisėtos paskolos. Taigi, baudžiamojoje byloje buvo konstatuoti prejudiciniai faktai - atsakovai, suteikdami ginčo paskolas ar kitaip prisidėję prie ginčo paskolų išdavimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu sukėlė Unijai žalą. Ieškovas į bylą yra pateikęs išsamius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą ir ieškinio pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus, t. y. ieškovas yra tinkamai įvykdęs įrodinėjimo pareigą ir įrodęs, kad ieškinys yra tenkintinas pilna apimtimi. Atsakovų neteisėtus veiksmus patvirtina: ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tarp kurių Lietuvos banko inspektavimo ataskaita, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, baudžiamojoje byloje konstatuoti prejudiciniai faktai dėl atsakovų atliktų teisės aktų pažeidimų. Atsakovų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą patvirtina: ieškinyje ir kituose byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kurie patvirtina, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų išduodant ar kitaip dalyvaujant išduodant ginčo paskolas, buvo sukelta iš viso 530 785,83 Eur dydžio žala. Atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinį ryšį patvirtina ieškinyje ir kituose byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tarp kurių Lietuvos banko inspektavimo ataskaita, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, baudžiamojoje byloje konstatuoti prejudiciniai faktai. Atsakovų kaltę patvirtina: CK 6.248 str. 1 d. įtvirtinta kaltės prezumpcija (ypatingai taikoma vadovų atžvilgiu), kitos ieškinyje ir kituose byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, baudžiamojoje byloje konstatuoti prejudiciniai faktai bei aplinkybės, kad atsakovai yra kalti atlikę nusikalstamus veiksmus. Pažymi, kad reikalavimo teisės į žalos atlyginimą kartu su paskolų portfeliu nebuvo perleistos, todėl argumentai nepagrįsti ir šiuo pagrindu. Teigia, kad neegzistuoja pagrindai mažinti atsakovų Unijai sukeltą žalą pajų suma. Byloje esantys įrodymai ir ankstesniuose ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje netaikytina atsakovų minima teismų praktika panašiose bylose dėl kredito unijų vadovų ir narių atsakomybės, kuriose pajų suma buvo išskaičiuota iš bankrutavusiai kredito unijai priteistos atlygintinos žalos dydžio, kadangi nesutampa nagrinėjamos bylos ir atsakovų minimų bylų ratio decidendi būtent šiuo aspektu. Žalos dydis ir faktas byloje buvo tinkamai įrodytas, o atsakovų argumentai dėl tariamų žalos dydžio mažinimo pagrindų yra atmestini kaip nepagrįsti. CK nuostatose yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta kreditoriaus teisė solidariosios prievolės atveju nukreipti savo reikalavimus į bet kurį iš solidariųjų skolininkų. o tokią solidarią prievolę įvykdęs skolininkas gali regreso tvarka išieškoti iš kitų solidariųjų skolininkų. Nurodytas teises įgyvendina ir Unija nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovų motyvai dėl tariamo procesinio bendrininkavimo pažeidimų neįtraukiant atsakovų nurodomų asmenų į bylą atsakovais, yra taipogi atmestini kaip nepagrįsti.
27. Atsakovė R. G. pateikė tripliką.
28. Nurodo, kad ieškovė pripažino ir patvirtino faktą, jog perleido reikalavimo teises Lietuvos centrinei kredito unijai, todėl daugiau nei akivaizdu, jog ieškovas nėra tinkama proceso šalis ir negali reikalauti atlyginti žalos šioje byloje. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo konstatuota, jog R. G. jokių neteisėtų veiksmų Pajūrio kredito unijos atžvilgiu nepadarė, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2021-05-06 nutartimi yra pripažinti paskolos santykiais, o ne svetimo turto grobimu, panaudojus apgaulę, kaip kad bando įrodinėti ieškovas remdamasis nuosprendžiais baudžiamosiose bylose. Akivaizdu, jog atsakovei R. G. neatlikus neteisėtų veiksmų, ji negalėjo ir nepadarė ieškovui jokios žalos, kurią ieškovas kildina atsakovei iš baudžiamųjų teisinių santykių. Atitinkamai R. G. veiksmuose nėra ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kadangi dubliku ieškovas pripažino, jog jam išduodant paskolas atsakovei R. G., ieškovas minusavo ir sau pasiliko iš paskolos sumos pajinius įnašus, t. y. realiai išmokėjo atsakovei mažiau pinigų nei dabar reikalauja kaip tariamos žalos. Tad akivaizdu, jog tuo atveju, jei paskolos teisiniai santykiai šioje būtų pripažinti turto grobimu, tuomet akivaizdu, jog ieškovas prarado ir neatgavo žymiai mažiau, nei prašo priteisti ieškiniu iš atsakovės.
29. Atsakovė K. Š. pateikė tripliką. Prašo informuoti prokurorą apie kriminalinio nusikaltimo sudėtį atitinkančius ieškovo veiksmus.
30. Nurodo, kad BKU Pajūrio kredito unija sistemingai reiškia nepagrįstas turtines pretenzijas, neteisėtai siekdama praturtėti svetima sąskaita. Ieškovas šioje byloje Pajūrio kredito unija yra pardavusi reikalavimo teises pagal savo sudarytas paskolų sutartis. Taigi ieškovas nebeturi reikalavimo teisių, kylančių iš šioje byloje nagrinėjamų paskolų sutarčių, nes visas reikalavimo teises yra pardavęs. Akivaizdu, kad ieškovas šiame teismo procese ne tik piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, bet ir ieškovo veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str., nes jau po reikalavimo teisių pagal paskolų sutartis pardavimo, ieškovas kelia iš esmės tuos pačius (paskolų sutarčių sumų dydžio) ieškininius reikalavimus ir siekia tas pačias sumas prisiteisti (pasipelnyti pakartotinai). Akcentuotina, kad ieškovas neišskiria parduotų reikalavimo teisių pagal paskolų sutartis nuo galimai patirtos žalos ir, pavyzdžiui, iš atsakovo A. J. šioje byloje paskolos sumos reikalauja pakartotinai.
31. Atsakovė N. P. pateikė tripliką, prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
32. Nurodo, kad ieškovas dublike teigia, kad ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, ką ieškovas, pasinaudodamas savo teise, ir daro. Tačiau šiuo atveju ieškovas vėl ignoruoja Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-22 nutartį, kuria buvo konstatuota, kad Unijos paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai sprendė dėl ginčo paskolų suteikimo, todėl yra susiklosčiusi absoliutaus privalomojo bendrininkavimo situacija, kai neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl dalies paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės. Atsakovė prašė ieškovo tikslinti šį ieškinį. Nors pats ieškovas dublike ir pripažįsta, kad dalis paskolų sumos nebuvo išduota paskolų gavėjams, o liko unijoje kaip pajinis įnašas, tačiau tikslinti šitoje dalyje ieškinį atsisakė.
33. Atsakovas K. B. pateikė tripliką.
34. Nurodo, kad byloje taip pat nepateikta duomenų. kad jis būtų pritaręs (buvo supažindintas ir patvirtino) 2011-03-14 Valdybos posėdžio protokolo Nr. 10 (dėl paskolos S. S. išdavimo) ir 2011-04-01 Valdybos posėdžio protokolo Nr. 12 turiniui. Kaip numatyta ieškovo Valdybos darbo reglamento 8.3. ir 8.4. p. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei tai, kad ieškovas neįrodė, kad K. B. dalyvavo 2011-03-14 ir 2011-04-01 Ieškovo valdybos posėdžiuose, juose balsavo už paskolų suteikimą S. S. ir Dž. V., jam nekyla ir negali kilti civilinė atsakomybė ieškinio pagrindu. Akivaizdu, kad ieškovo į bylą pateikti 2011-03-14 ir 2011-04-01 ieškovo valdybos posėdžių protokolai yra suklastoti, nes juose nurodyta tikrovės neatitintanti informacija, t. y. kad juose dalyvavo valdybos narys K. B..
35. Atsakovas V. P. pateikė tripliką.
36. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, 2020-12-22 nutartyje pažymėjo, jeigu ieškovė absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju nesutinka atsakovais įtraukti visų bendrininkų, gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Taipogi teismas nurodė, kad pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovė nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta. Šiuo atveju ieškovė, į bylą atsakovais neįtraukdama D. Š. bei M. N. veikia savo rizika, apie šių asmenų neįtraukimo atsakovais pasekmes ieškovė yra informuota, todėl atskirai atsakovas V. P. dėl to nepasisako, tačiau aukščiau nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties argumentai, ieškovei į bylą atsakovais neįtraukus D. Š. ir M. N., sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.
37. Atsakovas A. V. K. pateikė tripliką.
38. Nurodo, kad tai, jog A. V. K. veiksmai nebuvo neteisėti, įrodo ir tai, kad jam nebuvo pateiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto paskolos suteikimo D. V. ir S. S.. Paskolų suteikimo tvarka buvo tokia, kad tam tikri darbuotojai priimdavo paraišką paskolai gauti, visus reikalingus dokumentus įvertindavo paskolų komitetas ir tada jie būdavo perduodami valdybai. A. V. K. neturi jokio specialaus išsilavinimo, kad galėtų įvertinti, ar pateikti duomenys yra teisingi. Jis išklausydavo V. P. pranešimą ir balsuodavo. Supratęs, kad jo veikla kredito unijos valdyboje yra betikslė, jis 2010-12-08 parašė pareiškimą dėl atsistatydinimo ir daugiau kredito unijos veikloje nedalyvavo. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl ieškovas neįtraukia į bylą Paskolų komiteto narių, kurie pritarė paskolų suteikimui S. S. ir D. V., nes būtent jie analizuodavo visus pateiktus dokumentus ir parengdavo medžiagą valdybos posėdžiui. Tokia pozicija yra išdėstyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-22 nutartyje, 45 p. Ieškovas neturi teisinio pagrindu reikšti ieškinio atsakovui A. V. K., nes nėra visų būtinų jo civilinei atsakomybei kilti sąlygų: t. y. jo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.
39. Atsakovė D. M. pateikė tripliką.
40. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje sukritikuotas pirmosios instancijos teismas, perrašęs baudžiamosios bylos procesinių sprendimų turinį ir neįvertinęs visų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Kita vertus, ieškovė, reikalaujanti taikyti atsakovų atžvilgiu civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės
41. Nustatyta, kad 2005-07-13 Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Pajūrio kredito unija (toliau - ir Unija). U. K. apygardos teismo 2017-04-19 nutartimi civ. b. Nr. B2-1154-459/2017 iškelta bankroto byla. Taip pat byloje nustatyta, kad S. S. vardu veikiantis pagal įgaliojimą G. M. 2011-03-09 kreipėsi į Uniją prašydamas suteikti 63 800 eurų paskolą būstui įsigyti. 2011-03-09 finansinė S. S. būklė įvertinta 2 balais - „gerai“. Skolininko būklės vertinimui pritarė Paskolų komiteto pirmininkas A. D., 2011-03-14 tarp Unijos, atstovaujamos administracijos vadovės N. P., ir S. S., atstovaujamo G. M., buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. S. buvo suteikta 63 800 eurų paskola, mokant 3 proc. metinių palūkanų būstui. 2013-11-05 Lietuvos banko (toliau – ir LB) tikslinio inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos S. S.. nurodyta, kad sandoris Unijai buvo ekonomiškai nenaudingas, o suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-02-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-03-14 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) S. S., nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. S. U. įsipareigojimų tinkamai nevykdo - 2018-03-12 S. S. įsiskolinimas Uniįai sudarė 67 380,48 EUR. D. V. 2011-03-29 kreipėsi į Uniją, prašydamas suteikti 217 000 Lt paskolą negyvenamųjų patalpų remontui. 2011-03-29 D. B. pateikė paraišką laiduoti už D. V.. LB Inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos D. V., nurodyta, kad sandoris Unijai buvo ekonomiškai nenaudingas, o suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. S. U. įsipareigojimų tinkamai nevykdo nuo 2018-03-12 D. V. įsiskolinimas Unijai sudaro 49 007,71 EUR. I. K. (S.) 2011-05-19 pateikė prašymą būsto paskolai gauti, prašydama suteikti 150 000 Lt paskolą būsto remontui. 2011-05-19 I. K. finansinė būklės įvertinta 1 balu - „labai gerai". Skolininkės būklės vertinimui pritarė Paskolų komiteto pirmininkas A. D.. 2011-05-26 sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kuria I. S. buvo suteikta 150 000 Lt paskola, mokant 9 proc. metinių palūkanų, būsto remontui. LB inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos I. K.. nurodyta, kad sandoris Unijai buvo ekonomiškai nenaudingas, o suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-04-13 specialisto išvadoje nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-05-26 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. (S.) nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. B. A. vardu veikianti pagal įgaliojimą I. A. 2011-09-15 kreipėsi su prašymu būsto paskolai, prašydama suteikti 220 000 Lt paskolą žemės pirkimui. Paraiškoje nurodoma, jog B. A. gauna atlyginimą, vidutinės mėnesio pajamos sudaro 7 700 Lt, išlaidos 700 Lt, nuosavybė - žemės sklypas, kurio rinkos vertė - 310 000 Lt Kaip paskolos užtikrinimo priemonė buvo siūlomas įkeitimas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-09-16 finansinė B. A. būklė įvertinta 1 balu - „labai gerai“. Skolininkės būklės vertinimui pritarė Paskolų komiteto pirmininkas A. D.. 2011-09-23 tarp Unijos ir B. A., atstovaujamos I. A., buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria B. A. buvo suteikta 220 000 Lt paskola, mokant 9 proc. metinių palūkanų žemės pirkimui. 2014-07-31 sudaryta laidavimo sutartis su I. A.. LB Inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad remiantis Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis, paskolos išdavimo metu B. A. jau naudojosi keturiomis vartojimo paskolomis bei vienu sąskaitos kreditu; laiduotojos I. A. finansinė būklė buvo itin prasta. LB inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos B. A. nurodyta, kad sandoris Unijai buvo ekonomiškai nenaudingas, o suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-06-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-09-15 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) B. A. nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimų. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų, paskolos sutartis buvo nutraukta, pradėtas išieškojimas, tačiau Unijos reikalavimai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patenkinti nebuvo. J. G. vardu veikianti pagal įgaliojimą R. G. 2011-08-30 kreipėsi į Uniją, prašydama suteikti 216 000 Lt paskolą sodybos paskirties pakeitimui. 2011-08-30 finansinė J. G. būklė įvertinta 1 balu - „labai gerai“. Skolininkės būklės vertinimui pritarė Paskolų komiteto pirmininkas A. D.. 2011-09-05 tarp Unijos ir J. G., atstovaujamos R. G., buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). kuria J. G. buvo suteikta 216 000 Lt paskola, mokant 7 proc. metinių palūkanų būsto remontui. LB inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos J. G. nurodyta, kad suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-05-21 specialisto išvadoje nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. U. paskolą suteikimo ir administravimo tvarkos reikalavimą. 2016-08-29 Unijos protokolu Nr. 24 valdybos posėdyje nutarta nutraukti su J. G. sudarytą paskolos sutartį ir ją nurašyti, nenutraukiant išieškojimo veiksmų. S. U. įsipareigojimų tinkamai nevykdo - 2018-03-12 J. G. įsiskolinimas Unijai sudaro 71 342.55 U. V. Š. (L.) 2011-09-06 kreipėsi į Uniją, prašydama suteikti 280 000 Lt paskolą komercinio objekto statybai 2011-09-15 tarp Unijos ir V. L. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria V. L. buvo suteikta 280 000 Lt paskola, mokant 7 proc. metinių palūkanų, įrenginiams, pastatams. Sutartine hipoteka užtikrinta prievolė 2011-09-15 Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), prievolės dydis 280 000 Lt. S. U. įsipareigojimų tinkamai nevykdo - 2018-03-12 datai V. Š. įsiskolinimas Unijai sudaro 87 123,97 U. V. S. vardu veikiantis pagal įgaliojimą M. N. 2011-09-29 kreipėsi į Uniją, prašydamas suteikti 260 000 Lt paskolą būsto statybai 2011-09-29 finansinė V. S. būklė įvertinta 1 balu - „gerai“. Įvertinimą atliko sąskaitų vadybininkė-kasininkė K. Š.. Skolininkės būklės vertinimui pritarė Paskolų komiteto pirmininkas A. D.. 2011-10-04 buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. S. buvo suteikta 260 000 Lt paskola, mokant 3 proc. metimų palūkanų būstui. LB inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos V. S.. nurodyta, kad suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-06-18 specialisto išvadoje nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-10-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos (patvirtinta 2011-01-06 Kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. 1) reikalavimų. S. U. įsipareigojimų tinkamai nevykdo - 2018-03-12 V. S. įsiskolinimas Unijai sudaro 78 949.95 EUR. A. J. 2011-10-07 kreipėsi į Uniją. prašydamas suteikti 250 000 Lt paskolą sodybos renovacijai. Paraiškoje nurodoma, jog A. J. vykdo individualią veiklą - nekilnojamojo turto prekybą. A. J. vidutines mėnesio pajamas sudaro kitos nereguliarios pajamos - 3000 Lt, išlaidos - 450 Lt Paskolos užtikrinimo priemonė - užstatas-įkeitimas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-10-07 finansinė A. J. būklė įvertinta 2 balais - „gerai“. Įvertinimą atliko sąskaitų vadybininkė-kasininkė K. Š.. Skolininko būklės vertinimui pritarė Paskolų komiteto pirmininkas A. D.. 2011-10-14 buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). kuria A. J. buvo suteikta 250 000 Lt paskola, mokant 9 proc. metinių palūkanų būsto remontui. 2011-10-24 A. J. buvo suteikta paskola 250 000 Lt įskaitant ją į jo sąskaitą. LB inspektavimo ataskaitoje dėl paskolos, suteiktos A. J. nurodyta, kad suteikdama šią paskolą Unija pažeidė teisės aktų reikalavimus. 2015-06-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad suteikiant paskolą pagal 2011-10-14 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nesilaikyta Unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos (patvirtinta 2011-01-06 Kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 reikalavimų. S. U. įsipareigojimų tinkamai nevykdo - 2018-03-12 A. J. įsiskolinimas Unijai sudaro 84 373,10 U. B. byloje Nr. 1-29-255/2017 Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-31 nuosprendžiu pripažino N. P. kalta dėl BK 184 str. 2 d., 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, V. P. kaltu dėl BK 184 str. 2 d., 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, A. D. kaltu dėl BK 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, D. M. kalta dėl BK 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, K. Š. kalta dėl BK 229 str. nusikalstamų veikų padarymo, I. K. kalta dėl BK 206 str. nusikalstamų veikų padarymo, D. V. kaltu dėl BK 206 str. nusikalstamų veikų padarymo, I. A. kalta dėl BK 206 str. nusikalstamų veikų padarymo, M. N. kaltu dėl BK 182 str. 2 d. nusikalstamų veikų padarymo, A. J. kaltu dėl BK 182 str. 2 d., 24 str. 6 d. nusikalstamų veikų padarymo, R. G. kalta dėl BK 182 str. 2 d. nusikalstamų veikų padarymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-06-26 nutartimi (b. b. Nr. 1A-128-518/2018) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeitė. Teismas nutarė iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti V. P., N. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, A. D., D. M., K. Š. nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, aplinkybę, jog valstybė patyrė didelės žalos; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti K. Š. nusikalstamos numatytos BK 229 straipsnyje, aplinkybę, jog ji išduodama paskolas pažeidė Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų nuostatas bei atliko V. S. ir A. J. finansinės būklės vertinimą nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-05 nutartimi pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartis. Teismas nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties dalį dėl N. P. ir V. P. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties dalį dėl N. P. ir V. P. paskirtų bausmių subendrinimo, galutinės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir jos vykdymo atidėjimo, paliekant galioti pagal BK 229 straipsnio 1 dalį jiems paskirtas bausmes.
Dėl ginčo
42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, Kredito unijai (ieškovei). Ieškinyje nurodoma, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą.
43. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).
44. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
45. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos.
46. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).
47. Kaip byloje nustatyta, pagal 2019-03-29 reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį bankrutavusi Pajūrio kredito unija perleido visas reikalavimo teises, susijusias su šioje byloje minimomis Paskolos sutartimis naujajam kreditoriui Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – Centrinei kredito unijai). Visi minėta Reikalavimų perleidimo sutartimi perleisti reikalavimai susiję su Paskolomis ir skolininkais yra galiojantys, nenuginčyti dalis jų yra vykdomi, ir/arba pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros, yra užvestos vykdomosios bylos. Bendra reikalavimų suma vykdomosiose bylose yra 3 612 63,27 EUR.
48. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
49. Reikalavimo
perleidimo sutarties 2.1. punkte šalys numatė, kad vadovaudamiesi šios sutarties sąlygomis ir atsižvelgdami į sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus, pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už Reikalavimo teisių kainą visas pardavėjo teises ir reikalavimus pagal Paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. P. R. teises parduoda tokias, kokios yra faktiškai šios sutarties pasirašymo datai - su visais jų privalumais ir trūkumais, tiek egzistuojančiais šiuo metu, tiek galinčiais atsirasti ar paaiškėti ateityje. Atsižvelgiant į tokią esamą Reikalavimo teisių kokybę, būklę ir statusą, Šalys šioje Sutartyje nustatė jų Reikalavimo teisių kainą. Pirkėjas supranta ir prisiima visą riziką, o pardavėjas negarantuoja pirkėjui jokio klausimo ar aplinkybės, susijusių su Reikalavimo teisėmis, kaip tai numatyta Sutarties 6.3 punkte. Reikalavimo perleidimo sutarties 7.1.3. punkte nustatyta, kad pirkėjas, (Lietuvos centrinė kredito unija), įsipareigojo įstoti, vietoje pardavėjo (Pajūrio kredito unija), į visus vykstančius teisminius, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ir (ar) administracinius procesus, kylančius iš arba susijusius su Reikalavimo teisėmis ir Užtikrinimo priemonėmis. 50. Taigi nagrinėjamo ieškinio dalykas dėl žalos priteisimo iš skolininkų D. V., I. K. (S.), V. Š. (L.), sutampa su Centrinės kredito unijos turimomis reikalavimo teisėmis. Patikslinto ieškinio reikalavimų dalys, kurios yra susijusios su B. A. paskola, kur siekiama prisiteisti skolą iš I. A., J. G. paskola, kur siekiama prisiteisti skolą iš R. G., V. S. paskola kur siekiama prisiteisti skolą iš M. N., taip pat yra nepagrįstos, nes kildinamos iš paskolų, kurios yra galiojančios ir šiuos reikalavimus ieškovė pardavė Centrinei kredito unijai, šių reikalavimų pagrindu yra vykdomi priverstiniai išieškojimai.
51. Teismo
vertinimu, esant galiojantiems skolininkų įsipareigojimams pagal Paskolos sutartis kreditoriui Centrinei kredito unijai, iš šių skolininkų negali būti reikalaujama dar kartą priteisti beveik identiškas sumas susijusias su paskolomis, nors ieškinyje formaliai jos įvardijamos kaip žala. Patenkinus ieškovo reikalavimus dėl žalos iš skolininkų priteisimo būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai, o taip pat ir Centrinės kredito unijos turtiniai interesai, o ieškovė nepagrįstai praturtėtų, tai yra, pardavusi reikalavimo teises Centrinei kredito unijai ir gavusi atitinkamą atlygį, ji dar už negrąžintas paskolas atitinkamas sumas prisiteistų ir iš atsakovų. Darytina išvada, kad ieškovė 2019-03-29 pardavusi reikalavimo teises į skolininkus (šioje byloje atsakovus), kartu prarado ir teisę jiems reikšti reikalavimus dėl žalos, kuri tiesiogiai kildinama iš Paskolos sutarčių ar pagal jas išmokėtas pinigines lėšas. Skolininkų atsakomybė šiuo atveju yra ribojama išduotų Paskolų sumomis ir atsako jie tik reikalavimo teises turinčiam kreditoriui Centrinei kredito unijai. 52. Nors ieškovas nurodo, kad reikalavimo dėl žalos atlyginimo neperleido, tačiau reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas perleido trečiajam asmeniui Centrinei kredito unija reikalavimus į skolininkus ir iš tų paskolų kilusias pasekmes.
53. Taip pat ieškovė prašo priteisti žalą ne tik iš paskolų sutartis sudariusių asmenų, bet ir Unijos valdybos narių, nurodydamas, kad jie veikdami kaip finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepaisydami akivaizdaus didelio skolininkų rizikingumo ir neturėdami jokių pagrįstų įrodymų, kad skolininkai bus pajėgūs grąžinti paskolas ir jas grąžins, išdavė nepatikimiems blogos finansinės būklės skolininkams paskolas, kurios ir nebuvo grąžintos. Valdyba, neatlikusi Paskolų komiteto siūlymų analizės, neįvertinusi skolininkų būklės ir, nepaisant to, priėmusi sprendimą suteikti nepatikimiems, blogos finansinės būklės skolininkams dideles pinigines paskolas, sukėlė Unijai žalą.
54. Pažymėtina, kad ieškovė prašydama priteisti žalos atlyginimą jį prašo priteisti solidariai iš paskolas paėmusių asmenų, Unijos darbuotojų bei iš ir Unijos valdybos narių. Tačiau konstatavus, kad skolininkų atsakomybė šiuo atveju yra ribojama išduotų Paskolų sumomis ir atsako jie tik reikalavimo teises turinčiam kreditoriui Centrinei kredito unijai, nėra pagrindo ieškinyje prašomos priteisti žalos nei iš Unijos darbuotojų, išdavusių paskolas skolininkams, nei iš Unijos valdybos narių, nes kaip minėta, vykstant išieškojimui bei esant Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistiems reikalavimams, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, tai yra, pardavusi reikalavimo teises Centrinei kredito unijai ir gavusi atitinkamą atlygį, ji dar už negrąžintas paskolas atitinkamas sumas prisiteistų ir iš atsakovų.
55. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys ieškovui neįrodžius jam padarytos žalos, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, atmestinas.
56. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
57. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
58. Kaip byloje nustatyta, 2019-03-29 Reikalavimo perleidimo sutarties 7.1.3. punkte Lietuvos centrinė kredito unija įsipareigojo įstoti į visus vykstančius teisminius, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ir (ar) administracinius procesus, kylančius iš arba susijusius su Reikalavimo teisėmis ir Užtikrinimo priemonėmis. Taigi ieškovė 2019-03-29 pardavusi reikalavimo teises į skolininkus kartu prarado ir teisę jiems reikšti reikalavimus dėl žalos, kuri tiesiogiai kildinama iš Paskolos sutarčių ar pagal jas išmokėtų piniginių lėšų priteisimo.
Dėl kitų argumentų
59. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. E. Ž. T. T. jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. T. T. 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de H. vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; E. Ž. T. T. 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje J.v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
60. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys kaip pareikštas netinkamo ieškovo atmestinas.
61. Atmestinas prašymas ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą.
62. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė pateikė ieškinį, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
63. Atmestinas prašymas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų kreiptis į prokuratūrą.
64. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
65. Nagrinėjamu atveju teismas, kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka neįžvelgia. Atsakovas manydamas, kad ieškovas atliko nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.
66. Atmetus ieškinį, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M. (buv. Kuprytė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamojo, nekilnojamojo, turto ir turtinių teisių, esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, turto areštas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
68. Nustatyta, kad atsakovas D. A. patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė R. G. 731,50 Eur, D. M. 500 Eur, Vytautas A. K. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
69. Atmetus ieškovės ieškinį šios išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M. (buv. Kuprytė), asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamojo, nekilnojamojo, turto ir turtinių teisių, esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, esančių pas atsakovus ir/arba trečiuosius asmenis, turto areštą.
Priteisti atsakovui D. A. iš ieškovės bankrutuojančios kredito unijos Pajūrio kredito unija 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei R. G. iš ieškovės bankrutuojančios kredito unijos Pajūrio kredito unija 731,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei D. M. iš ieškovės bankrutuojančios kredito unijos Pajūrio kredito unija 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui V. A. K. iš ieškovės bankrutuojančios kredito unijos Pajūrio kredito unija 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėjas Almantas Padvelskis