Bylos Nr. e2-951-407/2017
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00021-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaprolita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-530-372/2017, kuria atsakovei iškelta bankroto byla pagal pareiškėjų V. K. ir K. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „REIKALAVIMAS.LT“,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Pareiškėjos V. K. ir K. L. kreipėsi į teismą, prašydamos iškelti atsakovei UAB „Kaprolita“ bankroto bylą dėl jos nemokumo. Nurodė, kad su atsakove buvo sudariusios darbo sutartis, kurios buvo nutrauktos 2016 m. balandžio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį. Darbdavys su jomis neatsiskaitė, todėl ginčus sprendė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija. Jos sprendimais buvo nuspręsta išieškoti iš UAB „Kaprolita“ su darbo santykiais susijusias sumas. Pareiškėjos pareikalavo, kad sprendimus atsakovė įvykdytų, tačiau darbdavys neatsiliepė, skolų nesumokėjo.
- Trečiasis asmuo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašo atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. preliminariu sprendimu buvo priteista skola, kurios atsakovė nesumokėjo.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Kaprolita“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „EMODUS“.
- Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimus, nustatė, kad pareiškėjoms yra nuspręsta išieškoti su darbo santykiais susijusias sumas, kurios nėra sumokėtos iki šiol. Apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jos atsakovei pranešė tinkamai.
- Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti atsakovės nemokumo klausimo, kadangi neatsiskaitymo su darbuotojais faktas yra įrodytas įsiteisėjusiais darbo ginčų komisijos sprendimais, o vėlavimas išmokėti darbo užmokestį yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą.
- Teismas pažymėjo, jog iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad atsakovė yra skolinga 6 847,97 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nors VSDFV į įmonės kreditorių sąrašą nėra įtraukta. Be to, atsakovės atstovo pateiktame kreditorių sąraše nenurodyta ir M. K., kuriai Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti 2 8962,01 Eur skolos, 4 740,18 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų ir 181 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nenurodyta atsakovės 3 475,44 Eur skola, 6 procentų procesinių palūkanų ir 78 Eur bylinėjimosi išlaidų AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje. Ši suma yra priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimu už akių.
- Taip pat teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad dėl dalies atsakovės kreditorių yra priimti teismo procesiniai dokumentai – sprendimai, teismo įsakymai, tačiau kreditorių sąraše atsakovė nurodė tik pačias skolas, bet neįskaičiavo palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad atsakovės skola yra didesnė. Debitorių skolos įtrauktos į įmonės balansą kaip turtas, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos bus grąžintos. Be to, didžiausi debitoriai yra užsienio įmonės, išieškojimas iš jų yra sudėtingas. Privalu įvertinti tai, kad įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad ji pinigų ir piniginių ekvivalentų turi tik 2 Eur. Tai reiškia, kad kokia nors įmonės veikla negalima, visiškai neturint apyvartinių lėšų. VSDFV duomenimis, įmonėje dirba tik 2 darbuotojai, iš kurių vienas yra įmonės direktorius, o tai reiškia tik tai, kad gamyba tokiu atveju abejotina. Kaip matyti iš kreditorių sąrašo, nėra įvykdyti teismo įsakymai, kuriuose kreditorių reikalavimai yra itin maži – pavyzdžiui, UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ atsakovės skola sudarė tik 257,01 Eur, tačiau delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ją padvigubino.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjų pareiškimą, nustatyti 30 dienų terminą įmonės restruktūrizavimo plano metmenims parengti ir pareiškimo teismui dėl UAB „Kaprolita“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Dėl pareiškėjų V. K. ir K. L. nekokybiškų darbų atlikimo, įmonė patyrė nuostolių (sugadintos pakuotės). Kadangi pareiškėjos įmonėje nebedirbo, buvo bandoma derinti kompensacijos būdus, tačiau pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šiuo metu UAB „Kaprolita“ ruošia pareiškėjoms priešieškinį dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
- Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo, turėjo vertinti ne įmonės turimus įsipareigojimus ir sumas, mokėtinas per vienerius metus, bet įmonės pradelstus įsipareigojimus ir įmonės turimo turto vertę. Atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas įmonės turtas sudaro 385 619 Eur, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai – 178 641 Eur. Taigi UAB „Kaprolita“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, per 2016 metus įmonė gavo 24 030 Eur pelno.
- Trečiasis asmuo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Atsakovė į pateiktus pradelstų turtinių įsipareigojimų skaičiavimus įtraukė tik pagrindinių skolų sumas, tačiau neįtraukė palūkanų, delspinigių bei skolų išieškojimo išlaidų. Todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro didesnę sumą nei 178 641 Eur ir realus jų dydis viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
- Atsakovė nepagrįstai prašo teismo nustatyti 30 dienų terminą atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui reikalingiems dokumentams parengti bei pateikti teismui. Šiaulių apygardos teismui nekartą buvo teikiami pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės finansiniai sunkumai yra tęstiniai, o ne laikinojo pobūdžio. Atsakovė turėjo galimybę anksčiau atsiradus laikiniems finansiniams sunkumams inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
- Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
- Jeigu dėl pareiškėjų V. K. ir K. L. nekokybiškų darbų atlikimo, įmonė patyrė nuostolių, ji turėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nemokėti darbuotojoms atlyginimo. Tai, kad šiuo metu UAB „Kaprolita“ ruošia pareiškėjoms priešieškinį dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo teisiškai nereikšminga sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
- Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovės bankroto bylą dėl laiku nesumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 1 punktas) bei iš esmės nustatė įmonės nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė įrodinėja, kad ji yra moki įmonė.
- Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį nemokumas, kaip pagrindas iškelti bankroto bylą, yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
- Apeliantės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo, klaidingai vertino jos 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas sumas, kadangi įmonės turto vertė sudaro 385 619 Eur, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai – 178 641 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
- Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1634-171/2017 iš apeliantės priteisė Nacionalinės mokėjimo agentūros naudai 174 371,74 Eur įsiskolinimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuo negrąžintos skolos dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta. Duomenų, kad šis sprendimas būtų apskųstas nėra. Įvertinus šį teismo priteistą įsiskolinimą prie apeliantės nurodomų, pradelsti įmonės įsipareigojimai beveik dvigubai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl dalies apeliantės kreditorių teismuose yra priimti sprendimai, teismo įsakymai, tačiau kreditorių sąraše apeliantė yra nurodžiusi tik pačias skolas, bet neįskaičiavusi palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Tai patvirtina, jog apeliantės pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei ji nurodo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis