Pranešėjas Rimas Švirinas                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-693-319-2014

Teisėjas Laimondas Noreika                                       Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00062-2014-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.2.2; 2.4.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 138 str.1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme – 7 (septyniems) mėnesiams ir BK 48 str.7 d. pagrindu uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti ir ieškoti bet kokių ryšių su nukentėjusiuoju Š. P.. Priteista iš Viliaus K. Š. P. naudai: 2000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. K. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2014-03-11 apie 17.30  val., Valančiaus - Gedimino gatvių sankryžoje, Kazlų Rūdoje, iš asmeninių paskatų, t.y. dėl to, kad Š. P., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Galant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje nepraleido jo vairuojamo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors jis važiavo pagrindiniu keliu, priėjo prie automobilyje ,,Mitsubishi Galant“ sėdėjusio Š. P. ir vieną kartą rankos kumščiu jam sudavė į nosį, po to ištraukė Š. P. iš automobilio ir dar kartą rankos kumščiu sudavė į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam Š. P. nosies sumušimą, nosikaulio lūžimą, kraujosruvą nosies nugarėlės-paakių srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-05 nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės panaikinti ir baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu nutraukti BK 40 str. pagrindu, atiduodant pagal laidavimą E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. V(duomenys neskelbtini) , Kazlų Rūda. Skunde sutinkama su V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija ir kad  asmens kaltė nekelia abejonių, tačiau apelianto nuomone, pirmos instancijos nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina BK 40 str., pagrindais. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti ir pripažinti lengvinančia aplinkybe faktą, jog aptariamos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. ld. 6p.), o būtent nukentėjusiojo asmens padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis (nusikalstama veika). Teismo priteistas neturtinės žalos dydis apeliaciniame skunde neginčijamas, nurodant, kad dėl tokio dydžio neturtinės žalos nukentėjęs ir kaltininkas buvo susitarę dar iki teisminio bylos nagrinėjimo ir dalį žalos kaltinamasis jau buvo atlyginęs. Tačiau apeliantas iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra pakankamo faktinio laidavimo instituto taikymo pagrindo. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, laikydamasis procesinių normų užtikrinančių rungimosi principo užtikrinimą procese, įsitikino laiduotojo - E. B., galimybe daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tačiau, konstatuodamas, jog šalių geranoriškas nesutarimas dėl neturtinės žalos dydžio ir palikimas tai išspręsti teismui, nukentėjusiajam suteikė išimtinę, tik teismui suteiktą teisę, spręsti asmens likimą, taip pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei iškeliant nukentėjusiojo materialinį interesą aukščiau teisingumo ir sudarant galimybę tokiu būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Skunde teigiama, kad  atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą, nes įstatymas nereikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą, be to, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Skundo autorius nurodo, kad vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrindą manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savarankiškai atlyginęs jos dalį, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitokių pajamų ar pan., pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali rodyti surinkta medžiaga apie nusikalstamos veikos aplinkybes, motyvus, tikslus, sunkinančias ir lengvinančias atsakomybę aplinkybes, duomenys apie asmens elgesį (įstatymų laikymasis ir kt.) iki nusikalstamos veikos ir po jos.

Apelianto įsitikinimu, yra visos sąlygos atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino nukentėjusiojo patirtą žalą, t.y. atlygino visą turtinę - 650 Lt žalą, taip pat vertindamas, kaip sąžiningai pagrįstą atlygino 1000 litų neturtinės žalos, bei žalą atsiradusią dėl nukentėjusiojo gydymo ir prisiėmė pareigą atlyginti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 500 Lt, ir teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, be to, apeliantas dirba, praeityje neteistas, padaryta nusikalstama veika buvo emocinė, atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, todėl jau pats procesas turėjo pamokomąjį pobūdį, kas leidžia teigti, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir  jo gynėjas advokatas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras sutiko, kad nuteistojo skundas būtų tenkintas iš dalies, taikant laidavimą su užstatu.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 str. aplinkybių. Pats apeliantas neneigia padaręs nusikaltimą, dėl kurio buvo kaltinamas, tačiau mano, kad yra pagrindai ir sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skunde išdėstytiems argumentams.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 40 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y. kad nepateikta pakankamai duomenų, įtikinančių teismą už kaltinamąjį laiduojančio asmens patikimumu bei dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos nebuvimo, t.y. kad šalims nesusitarus dėl žalos dydžio, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog V. K. atlygins padarytą žalą.

BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Kaltinamasis V. K. nurodo, kad už jį galėtų laiduoti kitas asmuo – jo draugas E. B., kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertas teismo pasitikėjimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos bei prie apeliacinio skundo pateiktų dokumentų matyti, kad asmens, kuriuo prašoma perduoti kaltininką atsakomybei pagal laidavimą – E. B. reputacija nepriekaištinga: jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai ne tik kaip geras darbuotojas bet ir kaip turintis sugebėjimą bendrauti. Prašyme dėl laidavimo V. K. nurodė, jog E. B. turi jam didelį autoritetą bei įtaką. E. B. apklaustas teisme taip pat patvirtino, kad jie su V. K. bendrauja, pastarasis ne kartą yra klausęs jo patarimo, kreipęsis pagalbos, E. B. teigia sugebėsiantis padaryti kaltinamajam įtaką, suvokia savo atsakomybę ir sutinka už jį laiduoti. Tai, kad jie turės galimybę bendrauti, patvirtina ir duomenys apie tai, kad kaltinamasis ir atsakomybę už jį laiduoti prisiimantis asmuo gyvena tame pačiame miestelyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. gali daryti V. K. teigiamą įtaką ir yra laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.

Nors kaltinamasis ir nukentėjusysis teismo posėdžio metu nesutiko su neturtinės žalos dydžio, tačiau V. K. nurodė, kad pilnai sutinka su nukentėjusiajam padaryta turtine žala bei nukentėjusiojo turėtomis išlaidomis gynybai ir šias išlaidas pilnai apmokėjo, jis taip pat neneigia, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė ir neturtinės žalos, tačiau mano, kad 10 000 litų dydžio ieškinys neturtinei žalai atlyginti, įvertinus padarytos nusikalstamo sveikos sunkumą, sužalojimo laipsnį, yra per didelis.  Tai, kad  prieš priimant nuosprendį kaltinamasis jau buvo pilnai atlyginęs turtinę žalą, iš dalies atlyginęs neturtinę žalą, kad jis turi darbą ir pastovias pajamas, turėjo pirmosios instancijos teismui duoti pakankamą pagrindo išvadai, kad V. K. turi galimybę padarytą žalą pašalinti ir ją pašalins.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, įvertino visus šiuos kriterijus, pripažino, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą, jo sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais, pagrįstai ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies, jį sumažindamas iki 2000 Lt.

Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad nors apylinkės teismas, konstatavęs, kad V. K. nesutinka su neturtinės žalos ieškinio dydžiu,  padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis atlygins padarytą žalą, tačiau pats savo sprendimu patvirtino, jog nukentėjusiojo pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelis. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas  konstatuoja, kad kaltinamojo teisme išreikšta abejonė dėl pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumo, neduoda pagrindo teigti jį nežadant atlyginti nukentėjusiajam teismo priteistos neturtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sužalojimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, tačiau įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, dėl ieškinio neturtinei žalai atlyginti pakartotinai nepasisako ir pripažįsta, kad Š. P. ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintas iki 2000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktas mokėjimo kvitas, patvirtina šios sumos sumokėjimą nukentėjusiajam, todėl laikytina, kad neturtinė žala atlyginta pilnai.

Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, todėl pagrįstai manytina, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes, tai, kad žalos nukentėjusiajam pilnai atlygintos, daro išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant V. K. pagal laidavimą jo draugui E. B. ir, vadovaujantis BK 40 str., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

2014 m. birželio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant E. B.,  a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini) , Kazlų Rūdoje, bei nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

              Išaiškinti V. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Rimas Švirinas

Teisėjai                                                                                     Danguolė Šiugždinytė

                                                                                             Algerdas Urbšys