Civilinė byla Nr. e2A-146-1092/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13309-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11 

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2025 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TyBounas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo ir 2024 m. spalio 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ priešieškinio dalį dėl sumų, sumokėtų pagal nuomos sutartį, nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TyBounas“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Sistem“ 22 703 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 703 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė UAB „TyBounas“ (toliau – ir Nuomininkas) ir ieškovė UAB „Sistem“ (toliau – ir Nuomotojas) sudarė 2019 m. kovo 27 d. Negyvenamojo nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2019/03/27/01 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį Nuomotojas įsipareigojo už užmokestį perduoti Nuomininkui Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis Nuomotojui nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 3.1. punktą šalys susitarė ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasirašyti perduodamos pagal priedą Nr. 2 įrangos ir technologinių įrengimų išbandymo aktą. Šalys 2020 m. sausio 30 d. sudarė Susitarimą prie 2019 m. kovo 27 d. Sutarties. Pagal 2020 m. sausio 30 d. susitarimą Šalys Sutartį papildė 5.10 ir 5.11 punktais. Ieškovas (Nuomotojas), be kita ko, 5.10 punkte pripažino, jog Nuomininkas yra atlikęs turto pagerinimo darbų už 18 982,00 Eur sumą, įskaitant PVM, ir sutinka, kad Nuomininkas išrašytų PVM sąskaitą – faktūrą už atliktus turto pagerinimo darbus nurodytai sumai, bei šia suma sudengtų įsiskolinimą už patalpų nuomą. Ieškovas taip pat pripažino, jog nespėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimų, numatytų Sutarties 3.1 papunktyje dėl įrangos ir technologinių įrengimų išbandymo akto. Šalys 5.11 punkte, kuriuo papildė Sutartį, taip pat susitarė, jog Nuomininkui pilnai įvykdžius visus savo įsipareigojimus pagal sutartį, įskaitant bet neapsiribojant išdėstytus 7.2., 7.4, 7.9. punktuose, o Nuomotojui nepateikus pasirašyti įrangos ir technologinių įrenginių išbandymo akto, nuomos mokestis neskaičiuojamas už laikotarpį kol Nuomotojas pašalins šį trūkumą. Nuomos mokestis taip pat neskaičiuojamas už laikotarpį, kurio metu būtų šalinami patalpų esminiai trūkumai, paaiškėję veterinarinės patikros metu, dėl kurių nebūtų išduotas leidimas vykdyti veiklą ir už kuriuos būtų atsakingas Nuomotojas. Trūkumų šalinimas turi būti atliktas per įmanomai trumpesnį protingą terminą, kuris šalių susitarimu negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai. Jei dėl Nuomotojo kaltės šis terminas užsitęstų ilgiau, Nuomininkas už kiekvieną uždelstą mėnesį turi teisę reikalauti sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą. Nuomininkas 2020 m. gegužės 29 d. raštu ne tik atsakė į Nuomotojo 2020 m. gegužės 20 d. pretenziją – įspėjimą, bet ir įspėjo Nuomotoją apie Sutarties nutraukimą dėl Nuomotojo veiksmų. Nors šalys ir nesutarė dėl kurios iš šalių kaltės Sutartis nutraukta, bet 2020 m. birželio 25 d. pasirašė Turto perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo Turtas grąžintas Nuomotojui. Nuomininkas už Nuomotojo išnuomoto nekilnojamojo turto einamąjį remontą ir patalpų parengimą (sutvarkymą) skerdyklos ir mėsos produktų gamybos veiklai iki 2020 m. sausio 30 d. yra sumokėjęs 18 982 Eur, o nuo 2020 m. vasario 1 d. iki Sutarties nutraukimo dar 3 721 Eur, kurie, nutraukus Sutartį dėl Nuomotojo kaltės, laikytini Nuomininko 22 703,00 Eur nuostoliais, kuriuos Nuomininkui turi atlyginti Nuomotojas.

3.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės priešieškinio reikalavimą prašė šį priešieškinio reikalavimą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. sprendimu priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „TyBounas“ ieškovei UAB „Sistem“ 3 717,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1.                      Nagrinėjant priešieškinio reikalavimų pagrįstumą atsakovė pateikė išsamų rašytinį paaiškinimą, kuriame detaliai nurodė pagal patalpų planus ir eksplikaciją, kokiems statyboms darbams pirktos prekės buvo panaudotos bei kokie statybos darbai atlikti rengiant patalpas, kad jos atitiktų veterinarijos tarnybos reikalavimus. Tiek iš rašytinių paaiškinimų, tiek iš atsakovės atstovų paaiškinimų nustatyta, jog statybos darbai atlikti patalpose, kurios plane pažymėtos 61 ir 62. Tačiau byloje nėra pateikta jokia projektinė dokumentacija ar statybos leidimai, susiję su šiomis ginčo patalpomis.

4.2.                      Remiantis byloje pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir Inspekcijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pirmojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto A. R. M. 2024 m. balandžio 25 d. išvada, nurodyti priestato statybos darbai sujungiant (konstrukcijas) su esamais pastatais priskirtini statinio rekonstrukcijos darbų rūšiai ir šiems darbams atlikti privalomas statybos leidimas rekonstruoti pastatą, todėl šio priestato statyba laikytina savavališka statyba. Vadinasi, atsakovė, neturėdama ieškovės sutikimo dėl patalpų įrengimo, statybos leidimų, techninės ir projektinės dokumentacijos šioms patalpoms įrengti, patalpas įrengė savo rizika, todėl šie darbai negali būti priskirtini prie turto pagerinimo.

4.3.                      UAB „Vačulas“ 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. atliktų darbų aktai bei kasos pajamų orderio kvitai, kuriais grindžiama priešieškinio reikalavimas dėl 11 200,00 Eur už darbus nuomojamajame objekte, neįrodo atliktų darbų ginčo objekte, kadangi darbų aktuose nenurodyta kokiame objekte, kurioje vietovėje, kokie darbai buvo atliekami.  

4.4.                      Teismas reikalavimą dėl inventoriaus bei kitų daiktų, kuriuos galima pasiimti, atmetė kaip neįrodytą. Ieškovės atstovai nurodė, jog inventorius jiems nereikalingas, jį atsakovė gali pasiimti.

4.5.                      Atsakovė teigė, jog jai nereikia savo priešieškinio įrodinėti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo, iš esmės pritardamas ieškovės argumentams, nurodytiems apeliaciniame skunde, todėl atsakovė turi pareigą įrodyti savo priešieškinį. Atsakovei, siekiančiai prisiteisti nuostolius už turto pagerinimą, tenka pareiga įrodyti jos atliktų darbų (pagerinimų) faktą.

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „TyBounas“ ieškovei UAB „Sistem“ 2 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „TyBounas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimą ir 2024 m. spalio 23 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo patenkinti, priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TyBounas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ 20 821,79 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 821,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jei iš naujo nagrinėdamas bylą pripažintų, jog atsakovei nereikia įrodinėti prašomos priteisti 18 982 Eur sumos pagrįstumo, jis pakeistų įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį.

6.2.                      Teismo išvados, padarytos remiantis Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties motyvais, jog 2020 m. sausio 30 d. Susitarimo 5.10 punkto sąlyga nereiškia, kad buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą 2020 m. sausio 30 d.  Susitarimo sąlygą vertino kaip ieškovės besąlygišką sutikimą (pripažinimą), kad atsakovė atliko ieškovės patalpų remonto darbus už 18 982 Eur sumą, padarytos pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat įrodymų vertinimo taisykles, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 – 185 straipsniuose.

6.3.                      Taikant 2020 m. sausio 30 d. Susitarimo nuostatų sisteminį ir pažodinį aiškinimą, atitinkantį tikruosius sutarties šalių ketinimus bei byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, teismai nustatė, kad ieškovė nebuvo pateikusi įrangos ir technologinių įrenginių išbandymo akto, o jo nepateikus, atsakovė neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio už laikotarpį kol ieškovė pašalins šį trūkumą, t. y. pateiks pasirašyti įrangos ir technologinių įrenginių išbandymo aktą. Teismai pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą apie 2020 m. sausio 30 d. Susitarimo pasirašymo momentu atsakovės buvusį nuomos mokesčio įsiskolinimą, kai šalys jame numatė, kad atsakovė nemokės ieškovei nuomos mokesčio iki tol, kol nebus perduotas išbandymų aktas, todėl ir 2020 m. sausio 30 d. Susitarimo 5.10 punkto sąlyga negali būti aiškinama kaip susitarimas dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

6.4.                      Pripažinus, kad 2020 m. sausio 30 d. Susitarimo 5.10 punkto sąlygoje ieškovė pripažino faktą, jog atsakovė yra atlikusi ieškovės turto pagerinimo darbų 18 982 Eur sumai, įskaitant PVM, darytina išvada, jog atsakovė neturi pareigos įrodinėti prašomos priteisti 18 982 Eur sumos dydžio pagrįstumo, nes šią sumą ieškovė yra pripažinusi (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

6.5.                      Pirmosios instancijos teismo išvados, kad remontuojant ieškovės patalpas atsakovė ieškovės žemės sklype atliko neteisėtą statybą, apie kurią ieškovė nieko nežinojo, nepagrįstos, visiškai neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodomą neteisėtos statybos faktą būtų pripažinusi administracinius įgaliojimus turinti valstybės institucija – Statybos inspekcija, ir toks faktas būtų registruotas valstybės registruose.

6.6.                      Teismas ignoravo byloje esantį 2020 m. birželio 25 d. turto perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo atsakovė grąžino patalpas ieškovei. Perimdama nekilnojamąjį turtą ieškovė neturėjo jokių pretenzijų ar pastabų dėl perduodamo nekilnojamojo turto būklės, o tai patvirtinta, kad su visais atliktais remonto darbais sutiko ir juos priėmė be jokių pastabų.

6.7.                      Byloje pateikta statybos valstybinės priežiūros specialisto A. R. M. 2024 m. balandžio 25 d. išvada, kuria rėmėsi tiek ieškovė, tiek teismas, kurioje nurodyta, jog priestato statybos darbai sujungiant (konstrukcijas) su esamais pastatais priskirtini statinio rekonstrukcijos darbų rūšiai ir šiems darbams atlikti privalomas statybos leidimas rekonstruoti pastatą, todėl šio priestato statyba laikytina savavališka statyba, neturi jokios teisinės reikšmės, nes nėra surašytas savavališkos statybos aktas, privalomas savavališkos statybos faktui konstatuoti (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Be to, byloje yra pateikta kito valstybinės priežiūros specialisto M. J. 2023 m. gruodžio 11 d. išvada, kurioje padaryta priešinga išvada, jog priestato statyba nelaikytina savavališka statyba.

6.8.                      Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, akivaizdžiai pažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingumo principą, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 2 dalyje, nes neteisingai nustatė patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų ir atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį procentais. Teismas neįvertino, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 nutartimi panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta atsakovo priešieškinio reikalavimų dalis, panaikino ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė byloje patyrė 6 037,50 Eur, o atsakovė 3 368,00 Eur. Taigi, laikantis byloje patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų ir atsakovės priešieškinio reikalavimų dalių procentais, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista 6 037,50 Eur x 26,06 proc. / 100 proc. = 1 573,37 Eur, o atsakovei iš ieškovės 3 368,00 Eur x 73,94 proc. / 100 proc.  = 2 490,30 Eur.

7.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1.                      Ieškovė siekia, kad jos priešieškinio reikalavimas būtų tenkintas, nenagrinėjant kas jį sudaro, bei tai, ar atsakovė atliko turto pagerinimo darbų už minėtą sumą. Būtent atsakovei, siekiančiai prisiteisti nuostolius už turto pagerinimą, tenka pareiga tai įrodyti. Atsakovės pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas priešieškinio dydis, negali patvirtinti, kam prekės (ar darbai) buvo įsigytos, kur panaudotos ir (ar) atsakovė pagerino nuomotą turtą. Atsakovė ekspertizės nepageidavo ir jokios kitomis priemonėmis savo priešieškinio neįrodinėjo.

7.2.                      Atsakovė nesutinka, jog turi įrodinėti 18 982 Eur sumą ir vis dar ginčija apeliacinės instancijos nutartį, kuria byla buvo gražinta nagrinėti į pirmąją instanciją iš naujo, bei formaliai atkartoja teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, pati jas neigdama, t. y. prašo Susitarimo nuostatas aiškinti vienpusiškai. Atsakovė nutyli, jog pirmą kartą nagrinėjusio bylą teismo sprendime ir Kauno apygardos teismo nutarties 77 punkte nurodyta, jog iš 2020 m. sausio 30 d. susitarimo nėra pagrindo daryti išvados nei apie buvusį nuomos mokesčio įsiskolinimą, nei apie jo dydį. Atsižvelgiant į tai, t. y. nepripažinus, jog 2020 m. sausio 30 d. susitarimu prie sutarties buvo atliktas šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, apeliacinės instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą susitarimą vertino kaip ieškovės besąlygišką sutikimą, kad atsakovė atliko patalpų remonto darbų už nurodytą sumą.

7.3.                      Ieškovė sutartyje nebuvo suteikusi jokių leidimų naujų statinių statybos darbams atlikti, be to, žemė, ant kurios pastatytas nelegalus statinys, nebuvo šalių nuomos sutarties dalykas, tad ši veikla negali būti priskirtina nuomoto turto pagerinimui, jos rezultatas kelia žalą ieškovei ir turės būti pašalintas, kas sąlygos ir papildomus kaštus.

7.4.                      Atsakovės UAB „TyBounas“ pateikti dokumentai: UAB „Vačulas“ 2019 m. liepos 16 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. atliktų darbų aktai bei kasos pajamų orderio kvitai, kuriais atsakovė grindžia savo priešieškinio reikalavimą dėl 11 200 Eur, kelia abejones dėl jų tikrumo. Darbų aktuose nurodyta bendrovė UAB „Vačulas“ neva atlikusi darbus neegzistuoja, jų surašymo datomis ji neturėjo darbuotojų darbų atlikimui, darbų aktuose nenurodyta nei kur (kokiame objekte, kurioje vietovėje), nei kada ir kokie darbai buvo atliekami.

7.5.                      Atsakovė nepagrįstai prašė priteisti jai sumas už inventorių, kurio ji nepasiėmė išsikraustant ir kuris gali būti atskirtas nepadarant žalos ieškovės turtui. Nei sutartyje, nei įstatyme, nėra numatyta, jog už inventorių, kurį galima pasiimti, nuomotojas turėtų atlyginti kaip už turto pagerinimą.

7.6.                      Atsakovė ilgą laiką nepripažino, jog pastatė priestatą, o savo procesiniame dokumente – priešieškinyje nesąžiningai nurodinėjo tikrovės neatitinkančias aplinkybes t. y. jog atlikinėjo einamąjį remontą. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti jai išlaidas ir už jos nelegaliai pastatytą priestatą, kuris yra nelegali atsakovės veikla, atlikta negavus jokių statybai privalomų leidimų, nepateikiant projektinės dokumentacijos, nustatyta tvarka neatlikus statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Atsakovė net ir Turto perdavimo – priėmimo akte nenurodė, jog pastatė priestatą, ir kad jį perduoda. Todėl atsakovės apeliaciniame skunde dėstomos tariamo ieškovės žinojimo ir Turto perdavimo-priėmimo akto interpretacijos neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei akto turinio.

7.7.                      Atsakovė nepagrįstai ginčijo, kad priestato statyba teisėta (teigdama, jo nereikia statybos leidimo bei kitos dokumentacijos), tačiau nagrinėjamojoje civilinėje byloje buvo gauta valstybinės priežiūros specialisto A. R. M. 2024 m. balandžio 25 d. išvada ir patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad šio priestato statyba laikytina savavališka statyba. Atsakovė neturėjo ne tik statybą leidžiančio dokumento ir su juo susijusios dokumentacijos, bet ir sutarties, sutikimo ar susitarimo su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju tokio priestato statybai.

7.8.                      Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kuriais ginčijama valstybinės priežiūros specialisto A. R. M. 2024 m. balandžio 25 d. išvada. Atsakovė, norėdama paneigti specialisto išvadą, turėjo teisę ir galimybę pasitelkti atitinkamos srities specialistus, tačiau to padaryti nepageidavo. Atsakovė nutyli, kad kito valstybinės priežiūros specialisto M. J. 2023 m. gruodžio 11 d. išvada buvo padaryta neapžiūrėjus objekto. Teismui įpareigojus Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos buvo gauta valstybinės priežiūros specialisto A. R. M. 2024 m. balandžio 25 d. išvada ir patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad šio priestato statyba laikytina savavališka statyba.

7.9.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodomu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes šalių bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos jų pateiktuose prašymuose bei sąskaitose (nurodyta už ką ir kada jos patirtos).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. 

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė atsakovės priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės ir įrodinėjimo

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo atmetė, konstatuodamas, kad byloje nėra pateikta jokia projektinė dokumentacija, statybos leidimai, susiję su ginčo patalpų dalimi, kuri buvo pastatyta neteisėtai. Atsakovė, neturėdama ieškovės sutikimo dėl patalpų įrengimo, patalpas įrengė savo rizika ir šie darbai negali būti priskirtini prie turto pagerinimo. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė neįrodė 11 200,00 Eur vertės UAB „Vačulas“ darbų nuomojamajame objekte, be to, atsakovė gali atsiimti inventorių bei kitus daiktus, kurie ieškovei nėra reikalingi. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, jog atsakovė neturi pareigos įrodinėti prašomos priteisti 18 982 Eur sumos pagrįstumo, nes šią sumą ieškovė yra pripažinusi, todėl buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės, taip pat įrodymų vertinimo taisyklės. Be to, atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog remontuojant ieškovės patalpas atsakovė ieškovės žemės sklype atliko neteisėtą statybą, yra nepagrįstos, neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

13.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

14.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

15.       Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

16.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl priteistinų sumų pagal šalių sudaryto Susitarimo sąlygas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17.       Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jeigu iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pripažintų, jog atsakovei nereikia įrodinėti prašomos priteisti 18 982 Eur sumos pagrįstumą, jis pakeistų įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį. 

18.       Teisėjų kolegija anksčiau paminėtu aspektu visų pirma pastebi, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje konstatuota, kad nepripažinus, jog 2020 m. sausio 30 d. susitarimu prie sutarties buvo atliktas šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą susitarimą vertino kaip ieškovės besąlygišką sutikimą, kad atsakovė atliko patalpų remonto darbų už 18 982 Eur sumą. Kitaip tariant, atsakovė, prašydama priteisti 18 982 Eur ir 3 721 Eur nuostolių atlyginimą, privalėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti sumos priteisimą. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 22 703 Eur nuostolių atlyginimą buvo panaikinta ir šia apimtimi byla perduota pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

19.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinė galia saisto kitą teismą tik kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo, perdavusio bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai. Šalių tarpusavio susitarimo sąlygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobūdžio aplinkybė, galinti kisti priklausomai nuo byloje naujai pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų ir pan., todėl kol ji nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji negali būti laikoma prejudiciniu faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). Taigi, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021). Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali motyvuotai nukrypti ir nuo anksčiau toje pačioje byloje pateikto apeliacinės instancijos teismo teisės aiškinimo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).   

20.       Atsižvelgdama į anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nebuvo besąlygiškai saistomas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje pateiktu šalių 2020 m. sausio 30 d. susitarimo turinio išaiškinimu. Vis dėlto teisėjų kolegija negali sutikti su atsakove, kad ji neturėjo pagrįsti prašomos priteisti 18 982 Eur nuostolių sumos. 

21.       Atsakovė akcentuoja, kad 2020 m. sausio 30 d. susitarimo 5.10 punkto sąlygoje ieškovė pripažino faktą, jog atsakovė yra atlikusi ieškovės turto pagerinimo darbų 18 982 Eur sumai (su PVM), todėl atsakovė neturi pareigos įrodinėti prašomos priteisti 18 982 Eur sumos pagrįstumo, nes šią sumą ieškovė pripažino. 

22.       CPK 182 straipsnio 5 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis). CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

23.       Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 55 punktas).

24.       Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013, ir joje nurodytas nutartis). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015). Taigi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, svarbu įvertinti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktinius šalių veiksmus, kitas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. ieškovė UAB „Sistem“ ir atsakovė UAB „TyBounas“ sudarė Negyvenamojo nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuria ieškovė (Nuomotoja) įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei (Nuomotojai) sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančius konkrečius pastatus, taip pat įrangą bei technologinius įrenginius pagal priedą Nr. 2 (sutarties 1.1 papunktis). Šalys 2020 m. sausio 30 d. taip pat sudarė susitarimą prie 2019 m. kovo 27 d. negyvenamojo nekilnojamojo turto nuomos sutarties, papildydamos sutartį 5.10. ir 5.11. punktais. Minėto susitarimo 5.10 punkte šalys konstatavo, jog Nuomininkas nespėjo sutartyje numatytu laiku atlikti patalpų įrengimo bei remonto darbų, negavo veiklos vykdymo leidimo, kaip tai numatyta 7.2. punkte, neatliko savo įsipareigojimų pagal 7.4, 7.9. punktus, o Nuomotojas nespėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimų, numatytų Sutarties 3.1. punkte dėl įrangos ir technologinių išbandymo akto pagal priedą Nr. 2 pasirašymo. Susitarimo 5.10 punkte taip pat nurodyta, kad Nuomotojas (ieškovė) pripažįsta, jog Nuomininkas (atsakovė) yra atlikęs turto pagerinimo darbų 18 982 Eur sumai (įskaitant PVM) ir sutinka, kad Nuomininkas išrašytų PVM sąskaitą – faktūrą už atliktus pagerinimo darbus aukščiau minėtai sumai bei šia suma sudengtų įsiskolinimą už patalpų nuomą. 

26.       Kaip matyti iš minėto 2020 m. sausio 30 d. susitarimo 5.10. punkto, ieškovė nurodė, kad pripažįsta, jog atsakovė atliko pagerinimo darbų už 18 982 Eur. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nesukūrė besąlygiškos atsakovės teisės reikalauti sumokėti (priteisti) šią sumą. Aptariamo susitarimo 5.10. punkte nėra ieškovės įsipareigojimo be jokių išlygų sumokėti 18 982 Eur sumą atsakovei, taip pat matyti, kad ieškovės atliktas remonto darbų apimties pripažinimas tiesiogiai susietas su sąlyga, kad nurodyta suma bus įskaityta į nuomos mokesčio įsiskolinimą, kas ir buvo padaryta šalims pasirašius 2022 m. vasario 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Tačiau įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimu, kurio dalis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, konstatuota, kad ieškovė nuomos mokestį gavo nepagrįstai, nes atsakovei nebuvo perduotas visas išsinuomotas turtas, todėl atsakovės sumokėtas nuomos mokestis priteistas iš ieškovės. Teismas taip pat pripažino, kad nuomos mokesčio įskaitymas negalėjo būti atliktas. Vadinasi, sąlyga, su kuria buvo susietas ieškovės atliktas pripažinimas ir jo teisiniai padariniai (nuomos mokesčio įsiskolinimo sudengimas), išnyko, todėl aptariamas susitarimo punktas negali būti pagrindu konstatuoti, kad atsakovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius ir gali reikalauti besąlyginio nurodytos sumos priteisimo iš ieškovės. Juolab kad atsakovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti nuostolius, t. y. taikyti ieškovei civilinę atsakomybę dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės. Tačiau ieškovė susitarimo 5.10 punktu atsakovės patirtų nuostolių sumos nepripažino, o teismas taiko civilinę atsakomybę tik, be kita ko, nustatęs neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje padaryta išvada, kad atsakovė šioje byloje turėjo įrodyti prašomus priteisti nuostolius.

27.       Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad išsamiai paaiškino ir pagrindė, kur buvo panaudotos įsigytos medžiagos, atlikti remonto darbai ir suteiktos paslaugos remontuojant ieškovės patalpas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 20 821,79 Eur nuostolių sumos atlyginimo turėjo būti patenkintas. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad dalis atsakovės priešieškiniu prašomos priteisti sumos (11 200 Eur) yra grindžiamos UAB „Vačulas“ 2019 m. rugsėjo 9 d. sąskaita faktūra ir 2019 m. liepos 16 d. sąskaita faktūra. Nors minėtose sąskaitose nurodyta „Statybos darbai“, tačiau plačiau apie atliktų statybos darbų apimtį, objektą (vietovę, kurioje buvo atlikti darbai), atliktų darbų pobūdį nėra nurodyta. Kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti UAB „Vačulas“ darbus ginčo objekte, byloje taip pat nėra. Savo ruožtu apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės neteikia argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši priešieškinio dalis, kuri yra grindžiama UAB „Vačulas“ išrašytomis sąskaitomis, yra neįrodyta. Vadinasi, ši priešieškinio reikalavimo dalis negali būti laikytina pagrįsta.

28.       Atsižvelgiant į tai kas paminėta anksčiau, iš ieškovės nurodytų 20 821,79 Eur nuostolių atėmus dėl anksčiau paminėtų priežasčių neįrodytą 11 200 Eur sumą (grįstą UAB „Vačulas“ sąskaitomis), spręstina, kad maksimali atsakovės pagrįstų nuostolių suma tokiu atveju galėtų sudaryti ne daugiau kaip 9 621,79 Eur (20 821,79 Eur – 11 200 Eur). Tačiau Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovei buvo priteista 10 000 Eur bauda. Pagal Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 2 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kitaip tariant, kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iš ieškovės buvo priteista 10 000 Eur bauda (netesybos dėl sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės), 9 621,79 Eur nuostolių suma, net jei ji atsakovės būtų įrodyta, negalėtų būti jai priteista, nes nuostoliai tiesiog neviršytų atsakovei jau priteistos netesybų sumos.

29.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad remontuojant ieškovės patalpas atsakovė ieškovės žemės sklype atliko neteisėtą statybą, apie kurią ieškovė nieko nežinojo. Atsakovė akcentuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog nurodomą neteisėtos statybos faktą būtų pripažinusi administracinius įgaliojimus turinti valstybės institucija. Atsakovė pažymi ir tai, kad perimdama nekilnojamąjį turtą ieškovė jokių pretenzijų ar pastabų dėl perduodamo nekilnojamojo turto būklės neturėjo, o tai patvirtina, kad su visais atliktais remonto darbais sutiko ir juos priėmė be jokių pastabų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliacinio skundo argumentams.

30.       Pirma, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais, kad teismas neturi teisės konstatuoti savavališkos statybos, nes tai gali padaryti tik administracinės institucijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia atsakovės pozicija yra nesuderinama su konstituciniu principu, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad neteisėtos statybos faktą gali konstatuoti ir teismas, nustatęs konkrečiu atveju statybos neatitiktį norminiams statybos teisės aktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

31.       Antra, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė buvo gavusi ieškovės (žemės sklypo nuomininkės) ir valstybės (žemės sklypo savininkės) sutikimą dėl statybos darbų ieškovės valdomame, tačiau valstybei nuosavybės teises priklausančiame žemės sklype.

32.       Trečia, aplinkybė, kad 2020 m. birželio 25 d. ginčo šalys pasirašė turto perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį ieškovei buvo grąžintas atsakovei pagal nuomos sutartį išnuomotas turtas, nei patvirtina, nei paneigia statybos (ne)teisėtumo fakto. Teisėjų kolegijos manymu, šiame akte nėra užfiksuotos jokios esminę reikšmę šiam klausimui galinčios turėti aplinkybės, be kita ko, nėra užfiksuotas aiškus ieškovės sutikimas (valia) priimti (perimti) neteisėtos statybos padarinius (pastatytą priestatą) ir nereikšti jokių pretenzijų dėl jo. Priešingai, byloje yra ieškovės 2023 m. rugsėjo 29 d. raštas, kuriame ieškovė prašo, kad atsakovė pašalintų savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nugriautų nelegaliai pastatytą priestatą ir sutvarkytų statybvietę arba atlygintų jo nugriovimo išlaidas.   

33.       Ketvirta, byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktas, taip pat byloje esanti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 23 d. specialisto A. R. M. išvada patvirtina, kad buvo atlikti priestato statybos darbai sujungiant (konstrukcijas) su esamais pastatais, kurie priskirtini statinio rekonstrukcijos darbų rūšiai ir šiems darbams atlikti privalomas statybos leidimas rekonstruoti statinį. Be kita ko, išvadoje pažymėta, kad priestatas pastatytas tarp skerdyklos (žym. plane 1P1p) ir šaldytuvo (žym. plane 3p1g) ir jo medinės stogo konstrukcijos sujungtos su minėtų pastatų išorinėmis laikančiosiomis konstrukcijomis (sienos) siekiant išlaikyti stogo konstrukcijų stabilumą ir atlaikyti apkrovas (konstrukcijų, sniego, vėjo, žmonių, ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą. Taip pat per visą priestato ilgį įrengtos betoninės grindys sujungtos su pastatų 1P1p ir 3p1g sienomis. Iš pastato 1P1p patalpų įrengtos 3 durys patekimui į priestate suformuotas patalpas. Specialistas padarė išvadą, kad priestato statyba laikytina savavališka statyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta kritika ir argumentai dėl minėtų kompetentingo pareigūno išvadų nepagrįstumo yra pernelyg abstraktūs, nekonkretūs ir todėl nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą dėl atsakovės atliktų statybos darbų teisėtumo.  

34.       Penkta, atsakovė nurodo, kad byloje yra pateikta kito valstybinės priežiūros specialisto M. J. 2023 m. gruodžio 11 d. išvada, kurioje padaryta išvada, jog priestato statyba nelaikytina savavališka statyba. Tačiau ši išvada buvo padaryta neapžiūrėjus objekto, todėl ji vertintina kritiškai.

35.       Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis atsakovės išlaidų, kurias ji reikalavo priteisti iš ieškovės kaip nuostolių atlyginimą, yra susijusios su neteisėta statyba ir todėl negali būti priteistos iš ieškovės. Pabrėžtina, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos susidarė ne dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, bet dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pakankamo priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir šių atsakovės reikalaujamų priteisti nuostolių.

36.       Teisėjų kolegija pastebi, kad tiksliai nustatyti, kiek buvo patirta išlaidų dėl neteisėtų priestato statybos darbų, nagrinėjamu atveju nėra būtina, nes nustačius šią sumą tiesiog dar labiau sumažėtų atsakovės galimai patirtų nuostolių suma. Tačiau, kaip minėta nutarties 28 punkte, šiuo atveju priteisti atsakovei nuostolius iš ieškovės bet kuriuo atveju nebūtų pagrindo. 

37.       Apibendrindama nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai netenkino atsakovės priešieškiniu reiškiamų reikalavimų dėl nuostolių priteisimo. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo peržiūrėjimo

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.

39.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 6 037,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė patyrė 3 368 Eur, o, atmetus priešieškinį, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl priteisė iš atsakovės 6 037,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei. Atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nurodydama, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų ir atsakovės priešieškinio reikalavimų dalis procentais. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

40.       Iš ieškovės pateikto prašymo (DOK-130038) matyti, kad ieškovė už ieškinio rengimą pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas sumokėjo 460 Eur, už dubliko ir atsiliepimo į priešieškinį rengimą pagal 2021 m. kovo 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas sumokėjo 880 Eur, už tripliko parengimą pagal 2021 m. gegužės 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas sumokėjo 360 Eur. Iš pateikto prašymo (DOK-157763) matyti, kad ieškovė už atstovavimą 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje pagal 2021 m. spalio 14 d. sąskaitą sumokėjo 240 Eur. Atsakovė patyrė 777 Eur (583 Eur paduodant ieškinį ir 194 Eur pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) žyminio mokesčio išlaidų. Už apeliacinio skundo parengimą pagal 2022 m. kovo 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas atsakovė sumokėjo 800 Eur bei patyrė 1 360 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinio skundo padavimą. Taigi, ieškovė iki Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priėmimo pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 717 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 2 160 Eur išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo padavimu, viso 4 877 Eur. Pažymėtina, jog šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41.       Iš atsakovės pateikto prašymo (DOK-62568) matyti, kad atsakovė pagal pateiktą 2021 m. gegužės 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas patyrė šias išlaidas: už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 400 Eur, už priešieškinio parengimą – 400 Eur; už tripliko į ieškovės dubliką parengimą – 200 Eur; už dubliko į ieškovės atsiliepimą į priešieškinį parengimą – 200 Eur; už atstovavimą 2021 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje – 150 Eur. Iš atsakovės pateikto prašymo (DOK-130004) matyti, kad ji patyrė 100 Eur išlaidų už atstovavimą 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdyje. Iš atsakovės pateikto prašymo (DOK-157791) matyti, kad ji pagal 2021 m. gruodžio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas patyrė 100 Eur išlaidų už atstovavimą 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje. Atsakovė taip pat patyrė 1 018 Eur žyminio mokesčio išlaidų už priešieškinio pateikimą. Pagal 2022 m. balandžio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 500 Eur išlaidų. Taigi, atsakovė iš viso pirmosios instancijos teisme iki Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priėmimo patyrė 2 568 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur – apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

42.       Šioje byloje ieškovė ieškiniu pareiškė 36 808,83 Eur turtinį reikalavimą atsakovei, o atsakovė ieškovei priešieškiniu pareiškė 50 303,00 Eur turtinį reikalavimą. Abiejų šalių pareikštų reikalavimų bendra suma sudarė 87 111,83 Eur. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės reikalavimai atmesti, o atsakovės reikalavimai tenkinti iš dalies priteisiant 27 600 Eur sumą bei atsakovės reikalavimo dalis dėl 22 703 Eur priteisimo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi, pagal galutinį šios bylos rezultatą, ieškovė apsigynė nuo atsakovės 22 703 Eur turtinio reikalavimo, o dėl kitų (ieškinio ir priešieškinio) reikalavimų bylą pralaimėjo, todėl darytina išvada, kad ji laimėjo 26 proc. (22 703 Eur / 87 111,83 Eur x 100 proc.) bylos. Minėta, kad ieškovė iki Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priėmimo patyrė iš viso 4 877 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovė įgijo teisę į dalies jų atlyginimą, t. y. 1 268,02 Eur (4 877 Eur x 26 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

43.       Atsakovė laimėjo 74 proc. bylos (64 408,83 Eur/87 111,83 Eur x 100 proc.), iki Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priėmimo patyrė 3 068 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista dalis šių išlaidų, t. y. 2 270,32 Eur (3 068 x 74 proc./100 proc.).

44.       Pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant antrą kartą šalys taip pat teikė duomenis apie patirtas išlaidas. Akivaizdu, kad šios išlaidos yra susijusios tik su atsakovės priešieškinio dalimi dėl nuostolių atlyginimo, tad atsakovė šiame bylos nagrinėjimo etape patirtų išlaidų atgauti negali, nes ji šią bylos dalį pralaimėjo. Savo ruožtu ieškovė turi teisę į visų išlaidų, susijusių su šiuo bylos nagrinėjimo etapu, atlyginimą, nes ji apsigynė nuo pakartotinai pirmosios instancijos teisme nagrinėto atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.

45.       Iš ieškovės pateiktų prašymų (DOK-125762 ir DOK-57275) matyti, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 922,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė taip pat patyrė 1 815 Eur išlaidas, susijusias su ginčo pastato kadastriniais matavimais, ir 100 Eur išlaidas už ekspertinę konsultacinę išvadą (DOK-7413 ir DOK-57275). Šias išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė, taigi, jas pripažino pagrįstomis ir būtinomis. Apeliaciniame skunde atsakovė šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo neginčija, todėl teisėjų kolegija, paisydama apeliacinio skundo ribų, šiuo aspektu neturi pagrindo pasisakyti ir todėl neperžiūri jų pagrįstumo ir (ar) būtinumo.  

46.       Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, ieškovei papildomai priteistina 2 837,50 Eur (922,50 + 1 815 + 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo iš viso priteisti iš atsakovės 4 105,52 Eur (1 268,02 + 2 837,50) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 2 270,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

47.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl jos perskirstomos. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalis dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei buvo priteista papildoma bylinėjimosi išlaidų suma, panaikinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48.       Kiti apeliacinio skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant antrą kartą

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50.       Kadangi šia nutartimi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas tik dėl procesinių reikalavimų (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo peržiūrėjimo), o visi atsakovės materialieji apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės atmetamas ir jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). 

51.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti jos naudai iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau konkrečios sumos nenurodė ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nepateikė. 2025 m. sausio 9 d. 21 val. 58 min. ieškovė pateikė teismui procesinį dokumentą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juo prašė iš atsakovės priteisti 607,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, prie prašymo pridėjo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šis ieškovės procesinis dokumentas su priedais pateiktas tą pačią dieną, kurią apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šią civilinę bylą ir priėmė nutartį teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti. Teisėjų kolegijos nutartis atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą teisėjų baigta pasirašyti 2025 m. sausio 9 d. 13 val. 8 min. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos, kaip tai nustatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TyBounas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sistem“ 4 105,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TyBounas“ 2 270,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. papildomą sprendimą.