Civilinė byla Nr. e2A-118-544/2025
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02354-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tikus“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-102-1008/2025 pagal ieškovės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lengvas betonas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tikus“ dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lengvas betonas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tikus“ (toliau – ir atsakovė): 1) 4500 Eur skolą; 2) 1341 Eur delspinigius; 3) 1219,68 Eur nuostolius; 4) 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. su atsakove buvo sudaryta rangos sutartis Nr. R20231114011 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės nurodymus atlikti grindų bentonavimo lengvu betonu darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Pagal sutartį konkretus liejamo betono kiekis aptartas nebuvo. Šalys susitarė dėl preliminaraus darbų kiekio, kuris atlikus darbus bus užfiksuotas pagal faktą, 1 m3 kaina buvo numatyta 100 Eur be PVM.
1.2. Atlikusi darbus ieškovė atsakovei pateikė 2023 m. gruodžio 6 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 380 (toliau – ir Aktas Nr. 380), kuriame užfiksuotas 70 m3 išlieto betono kiekis. Atsakovė dėl nustatytų trūkumų darbų nepriėmė, Akto Nr. 380 nepasirašė. Apžiūros metu šalys susitarė, kad reikalingas papildomas grindų paviršiaus lyginimas, kurį ieškovė atliks savomis lėšomis, papildomai padarys 5 m3 kainos nuolaidą (65 m3). Ieškovė atliko betono šlifavimo darbus, išliejo papildomai dar 16 m3 lengvo betono bei pateikė atsakovei 2023 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 380A (toliau – ir Aktas Nr. 380A). Atsakovė abu Aktus nepagrįstai atsisakė pasirašyti, todėl ieškovė juos pasirašė vienašališkai ir įteikė atsakovei, reikalaudama sumokėti likusius 4500 Eur už atliktus darbus, 1341 Eur delspinigius pagal Rangos sutarties 6.2 punktą už 149 dienas nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. liepos 26 d., 1219,68 Eur nuostolių, kuriuos patyrė už konsultacijas su advokatais, pretenzijų, raštų rengimą, bei 12,25 proc. palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.
2. Atsakovė UAB „Tikus“ prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis tokiais argumentais:
2.1. Ieškovei darbų atlikimui buvo pateikta Paskyra-leidimas, kurią pasirašė ieškovės vadovas ir kurioje buvo nurodyta, kad ieškovės atstovas supažindinamas su technologinio projekto dalimi, kurioje nurodytas betonuojamų grindų plotas ir aukštis. Sutartyje numatytas preliminarus betono kiekis objekte pagal ieškovės paskaičiavimą. Darbams atlikti ieškovė naudojo savo darbo priemones ir medžiagas. Ieškovė, negavusi konkrečios užduoties, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnio 1,2 dalis, turėjo įspėti atsakovę ir stabdyti darbus. Ieškovė vykdė betonavimo darbus ir jokių pretenzijų dėl netinkamai suformuotos darbo užduoties nepateikimo atsakovei nereiškė.
2.2. Kadangi ieškovė darbus atliko nekokybiškai, Aktu Nr. 380iperduodamų darbų nepriėmė. Darbų apžiūrą atlikusi mokisija nustatė, kad grindys išlietos nekokybiškai, grindų aukščių paklaida svyruoja +/-15 mm, todėl reikalingas papildomas paviršiaus išlyginimas. Ieškovė įsipareigojo ištaisyti darbų trūkumus, juos ištaisiusi pateikė Aktą Nr. 380A, tačiau, įvertinus atliktus darbus, buvo nustatyta, kad jie vis tiek atlikti nekokybiškai, todėl nesutiko apmokėti už darbus. Ieškovei nebešalinant darbų trūkumų, atsakovė kreipėsi į UAB „Geopasaulis“, kuri atliko geodezinius matavimus ir nustatė, kad grindys išbetonuotos nekokybiškai. Atsakovė buvo priversta savo lėšomis atlikti ieškovės išbetonuotų grindų šlifavimą, patyrė išlaidų ir tik 2024 m. sausio 29 d. atlikus apžiūrą buvo konstatuota, jog šlifavimo darbai yra tinkami ir toliau galima tęsti suplanuotus grindų įrengimo darbus.
2.3. Ieškovė Aktą Nr. 380 ir Nr. 380A atsiuntė tik po to, kai atsakovė pareiškė pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų ir nurodė, kad ieškovei tėra skolinga 187 Eur bei ir vadovaudamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareikalavo sumažinti darbų kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4500,00 Eur skolą, 1341,00 Eur delspinigius, 1219,68 Eur nuostolių atlyginimą, 12,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6412,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Teismas nustatė, kad pagal Rangos sutartį ieškovė preliminariai įsipareigojo atlikti 40 m3 grindų betonavimo lengvu betonu darbus nurodytame Objekte naudodama savo darbo priemones ir medžiagas, o baigus darbus pagamintas betono kiekis bus paskaičiuotas pagal faktą, 1 m3 kaina – 100 Eur be PVM.
3.2. Nurodė, kad pagal Rangos sutarties 3.2 punktą tuo atveju, jeigu darbų priėmimo-perdavimo akto užsakovas nepasirašo, jis privalo per 1 darbo dieną pateikti rangovui motyvuotą paaiškinimą. Kadangi Rangos sutartyje buvo numatyta alternatyvi nesutikimo pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą nurodymo tvarka, teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovė Akte Nr. 380 trūkumų nenurodė, šios bylos kontekste nėra svarbi. Atsižvelgiant į darbų specifiką objekte, atsakovė negalėjo patikrinti darbų rezultatų per vieną dieną ir juos patikrino tik maždaug po savaitės, todėl teismas laikė, kad atsakovė tinkamai pasinaudojo savo teise nurodyti darbų trūkumus Objekte.
3.3. Šalys ir projekto užsakovas 2023 m. gruodžio 21 d. Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo akte konstatavo, kad grindys išlietos nekokybiškai, kad grindų aukščio paklaida svyruoja apie 15 milimetrų, kad reikalingas grindų paviršiaus lyginimas ir kad panaudotas 65 m3 medžiagų (betono) kiekis, su kuriuo ieškovė sutiko tam, kad būtų taikiai išspręstas ginčas. Ieškovė su nustatytais darbų trūkumais sutiko, juos ištaisė savo sąskaita, išliedama papildomą išlyginamąjį betono sluoksnį (16 m3) ir nereikalaudama papildomo atlyginimo, ką patvirtina Aktas Nr. 380A, taip pat sutiko, jog apmokėjimas būtų vykdomas už 65 m3 betono kiekį, o ne už faktiškai sunaudotą 70 m3 betono kiekį. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės kaip darbų užsakovės teisės ir interesai dėl atliktų darbų trūkumų buvo apginti dvejopai – ieškovė atliko šalių susitarimu nustatytų trūkumų šalinimo darbus ir sumažino atliktų darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3.4. Nežiūrint aukščiau nurodyto, atsakovė 2024 m. sausio 5 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad darbų kokybė jos vis tiek netenkina, nurodė atvykti šalinti grindų aukščių skirtumus, pakeisti dalį nekokybiškos dangos ir, kol nebus ištaisyti trūkumai, vienašališkai sustabdė mokėjimus ieškovei. Teismas pažymėjo, kad, kai užsakovo teisės ir teisėti interesai į tinkamą darbų kokybę užtikrinami trūkumų pašalinimo institutu, užsakovas neturi teisės taikyti dar vieno savo teisių gynimo būdo – sulaikyti mokėjimus, tuo labiau, kad tokio teisių gynimo būdo nenumato, nei CK 6.665 straipsnis, nei tarp šalių sudaryta Rangos sutartis.
3.5. Teismas iš 2024 m. sausio 14 d. elektroninio susirašinėjimo sprendė, kad šalys buvo pasiekusios taikų susitarimą dėl ginčo išsprendimo, nes ieškovė dar kartą sutiko sumažinti darbų kainą, kad atsakovei būtų atlygintos išlaidos, jei ji pati atliks trūkumų šalinimą ir pretenzijos nebebus keliamos. Tačiau atsakovė ir toliau kėlė ieškovei reikalavimus ištaisyti darbų trūkumus ir atlyginti jų šalinimo išlaidas. 2024 m. sausio 10 d. atsakovės užsakymu objekte buvo atlikti grindų dangų aukščio matavimai ir padaryta kontrolinė geodezinė išpildomoji nuotrauka, kuri, atsakovės vertinimu, pagrindė ieškovės atliktų darbų trūkumus dėl grindų aukščio svyravimų nuo kelių iki daugiau kaip 30 milimetrų. Teismas vertino, kad minėta geodezinė nuotrauka nėra patikimas įrodymas ir ieškovės darbų trūkumų neįrodo, nes atlikdamas matavimus geodezininkas naudojosi trimis lauke esančiais žinomais brėžinyje nurodytais taškais, nuotraukoje nurodytais kaip 1,2,3 reperiai, kai ieškovei grindų įrengimo aukščiui matuoti atsakovės buvo nurodyta vieta ant viduje patalpoje esančio medinio grindų balkio. Be to, matavimai atlikti naudojant kitos rūšies ir kitokiu principu veikiantį, turintį paklaidą prietaisą, negu jį naudojo ieškovės atstovas, ir matavimus atliekant 2024 m. sausio 10 d., kai betonas dar buvo minkštas ir ieškovės atliktų darbų rezultatas dar nebuvo galutinis.
3.6. Nustatė, kad Pirmo aukšto perdangos detalės P-2.3, kurioje išdėstyta grindų sandara, ieškovė prieš darbus negavo, todėl ji niekaip negalėjo atlikti darbų pagal dokumentą, kurio neturėjo nei darbų atlikimo ir defektų taisymo metu, taigi, atsakovės atsikirtimus šiuo aspektu pripažino nepagrįstais. Teismo vertinimu, atsakovė nesuformavo tinkamos darbų užduoties ieškovei, nes Rangos sutartyje nenustatyta, kokio aukščio betono sluoksnis turi būti išlietas, kokiais projektiniais dokumentais turi vadovautis rangovė. Atsakovei nepateikus ieškovei minėto dokumento ir nesusiejus jo su užduotimi ieškovei, atsakovė negali juo remtis pagrįsdama ieškovės atliktų darbų trūkumus. Per aukštas grindų dangos išliejimas savaime nereiškia darbų broko, kadangi Pirmo aukšto perdangos detalėje P-2.3, kuria vadovautis liepia atsakovė, lengvo betono sluoksnis (aukštis) yra numatytas virš esamų perdangos sijų (balkių). Todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų laiku gavusi šią detalę ir atlikusi darbus pagal ją, darbų rezultatas iš esmės būtų toks pat. Teismas konstatavo, kad ieškovei buvo suformuota neaiški ir netiksli užduotis. Kadangi atsakovė buvo nurodžiusi grindų nulinį lygį – balkį, ieškovė neturėjo pareigos stabdyti darbus ir informuoti atsakovę.
3.7. Konstatavo, kad atsakovei tinkamai nesuformavus užduoties ir nepateikus esminės reikšmės turinčių dokumentų ir informacijos, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės darbų neatitikimo Rangos sutarties reikalavimams. Šalys iki darbų atlikimo Rangos sutartimi nesusitarė dėl galimos darbų paklaidos, tačiau, teismo vertinimu, 5 mm darbų paklaidą byloje patvirtino kiti esantys įrodymai.
3.8. Ieškovei 2023 m. gruodžio 28 d. atlikus papildomus betonavimo darbus, o atsakovei šalių susitarimu pačiai išlyginus viršutinį grindų sluoksnį, buvo pasiektas atsakovę tenkinantis rezultatas. Ieškovė dalį trūkumų pašalino savo sąskaita, o kitų trūkumų šalinimą užtikrino suteikdama nuolaidą, nustatydama mokėjimą už 65 m3 išlieto betono. Atsakovė nuo 2024 m. sausio 25 d. turėjo ją tenkinantį darbų rezultatą, atitinkantį kokybės ir sutarties reikalavimu.
3.9. Teismo vertinimu, viso ginčo metu ieškovė teikė atsakovei informaciją apie darbų atlikimą ir įvykdė savo pareigą sudaryti sąlygas atsakovei (užsakovei) darbus priimti. Ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. 2023 m. gruodžio 16-19 d., 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas ir diskusijos, iš kurių matyti kad šalys diskutavo apie darbų rezultatą, trūkumus, kas patvirtina, jog atsakovei buvo sudaryta galimybė įvertinti darbų būklę ir juos priimti. 2023 m. gruodžio 21 d. sudarytas Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo aktas Nr. 01 patvirtina, kad atsakovė tikrino darbų kokybę. 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovei atlikus papildomus grindų betonavimo darbus, kuriais buvo siekiama išlyginti šalių susitarimu nustatytus defektus, šis aktas taip pat buvo pateiktas atsakovei.
3.10. Teismas nustatė, kad ieškovė, atsakovei nepagrįstai atsiskius priimti rangos darbų resultatą, Aktus Nr.380 ir Nr. 380A turėjo pagrindą papsirašyti vienasmeniškai, todėl minėti aktai tol, kol jie nėra teismo tvarka nuginčyti ir pripažinti negaliojančiais, turi tokią pat juridinę galią kaip ir abiejų šalių pasiršaytas aktas. Atsakovei tereikėjo atlikti betono viršutinio sluoksnio šlifavimo darbus, po kurių techninis prižiūtėtojas darbus priėmė. Už atsakovės atliktus šlifavimo darbus ieškovė sumažino darbų kainą. Po to 2024 m. sausio 29 d. ant išbetonuotų grindų buvo sumontuota farso izoliacija „Knauf“, montuojami aukštesni grindų sluoksniai. Todėl, teismo vertinimu, tai patvirtina, kad ieškovė neatliko darbų išskirtinai kitaip, nei buvo nurodžiusi atsakovė, kuri faktiškai priėmė ieškovės darbų rezultatą, juo naudojasi pagal tiesuioginę paskirtį, todėl jai kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus.
3.11. Teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė ieškovei pagal Rangos sutartį buvo sumokėjusi 2000 Eur avansą, todėl už rangos darbus liko skolinga 4500 Eur. Kadangi Rangos sutartie 6.2 punkte buvo numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, o atsakovė sutartyje nustatytu terminu neatsiskaitė, teismas priteisė ieškovei 1341 Eur delspinigių už 149 dienų pradelstą atsiskaitymo laikotarpį. Teismas sutiko, kad dėl to, jog atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove ir nesumokėjo net neginčijamos 187 Eur skolos dalies, ieškovė patyrė 1219,68 Eur įrodymais pagrįstus nuostolius dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka, todėl juos priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė UAB „Tikus“ (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-102-1008/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė neįvykdė vienos iš esminų pareigų pagal sutartį, nes ieškovei (rangovei) nesuformulavo aiškios ir tikslios užduoties, nepateikė projektinės dokumentacijos, kas turėjo įtakos darbų rezultatui. Betonuojamų grindų aukštis buvo aiškiai nurodytas technologiniame projekte, su kuriuo ieškovės vadovas buvo supažindintas. Ieškovė nežinodama betuojamų grindų aukščio ir ploto nebūtų galėjusi pradėti ir vykdyti darbų. Sutartyje nurodytas preliminarus betono kiekis yra paremtas tik ieškovės skaičiavimais. Ieškovė, būdama savo veiklos profesionalė ir pagal Rangos sutarties 2.1 punktą būdama įsipareigojusi atlikti grindų betonavimo lengvu betonu darbus, jei, kaip teigia, negavo konkrečios darbų užduoties, vadovaudamasi CK 6.659 straipsnio 1,2 dalimis turėjo įspėti atsakovę ir stabdyti darbus, tačiau šių veiksmų neatliko, darbus vykdė, pretenzijų dėl konkrečios užduoties atlikti betonavimo darbus neturėjo. Rangovas dėl neaiškumų nesikreipęs į užsakovę praranda teisę remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Be to, liudytojas T. D. patvirtino, jog pirmo aukšto perdangos detalė perduota ieškovės atstovui prieš darbus ir visuomet buvo objekte. Be to, 2024 m. gruodžio 21 d. apžiūros akto dėl nekokybiškų darbų ir trūkumų šalinimo surašymo metu dalyvavo ieškovės atstovas, statybos techninis vadovas, todėl visiems subjektams, dalyvavusiems apžiūroje, buvo aiški užduotis, jos nežinant nebūtų galimybės įvertinti išbetonuotų grindų aukščio, o ieškovė nebūtų įsipareigojusi pašalinti darbų trūkumus.
4.2. Teismas nurodė, kad užsakovei nebuvo atskleista reikšminga faktinė informacija, kad ant perdangos sijų sumontuotas dvigubas vielos tinklas tvirtesniam betono sluoksniui išlieti. Tačiau priimdama Objektą darbų atlikimui ieškovė nenurodė, kad dėl to ji darbų negalės atlikti kokybiškai, tokių aplinkybių ji nenurodė ir įsipareigojama pašalinti trūkumus, nurodytus 2023 m. gruodžio 21 d. akte. Pačios ieškovės atstovo teigimu, siekiant kuo labiau suvienodinti grindų aukštį vietomis tinklą teko karpyti ir ardyti, bet tai nesąlygojo grindų išbetonavimo reikiamame aukštyje.
4.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė darbus atliko tinkamai, nes atsakovei teko tik išlyginti darbų rezultatą, bet nereikėjo ardyti ar griauti grindų, lieti naujo betono sluoksnio. Nurodė, kad ieškovės atlitkus darbus atsisakė priimti, nes jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. 2023 m. gruodžio 21 d. ieškovė sutiko pašalinti darbų trūkumus, tačiau faktiškai jų nepašalino, todėl atsakovė buvo priversta trūkumus šalinti savo jėgomis ir sąskaita, patyrė išlaidų, apie kurias pranešė ieškovei. Tik po pačios atsakovės atlikto ieškovės išlieto betono šlifavimo darbų rezultatas tapo naudojamu pagal paskirtį, o ieškovė tinkamo darbų rezultato atsakovei neperdavė.
4.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu nustatant darbų kainą, nes šalių susirašinėjimas patvirtino, kad ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje numatyta 2100 Eur nuolaida.
4.5. Nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, rangovui darbus atlikus su defektais, jei trūkumai gali būti pašalinti, o rangovas įpareigotas tai padaryti, užsakovei nėra pagrindo atsisakyti priimti atliktus darbus. Pažymėjo, kad ieškovės atliktų darbų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ir tai patvirtina kontrolinė geodezinė (išpildomoji) nuotrauka. Iš jos duomenų matyti, kad ieškovės išbetonuotų grindų aukščio paklaida svyruoja nuo 5 iki 36 mm. Todėl atsakovė atleistina nuo pareigos atsiskaityti už darbų rezultatą, nes ieškovės darbai neatlikti tinkamai, kontrolinių matavimų rezultatai buvo neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis).
4.6. Nurodė, kad, jeigu kokybiškam darbų atlikimui trukdė pastato būklė, pirmo aukšto perdangos detalės neturėjimas ar netinkamas rangos darbų užduoties suformavimas, tuomet ieškovė privalėjimo imtis priemonių toms kliūtims pašalinti, informuoti atsakovę, kad dėl to ji negalės tinkami įvykdyti sutarties. Tačiau ieškovė to nepadarė nei vykdydama darbus, nei pasirašydama 2023 m. gruodžio 21 d. aktą, pagal kurį įsipareigojo pašalinti darbų trūkumus (atlikti papildomą betono paviršiaus lyginimą). Taigi ieškovei įsipareigojant pašalinti nekokybiškai atliktus darbus buvo aiškiai žinoma apie reikalavimą išlyginti išbetonuotas grindis.
4.7. Pateiktoje kontrolinėje-geodezinėje (išpildomojoje) nuotraukoje akivaizdžiai matosi ieškovės atliktų grindų betonavimo didesni nei 30 mm nelygumai, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė betonavimo darbus atliko nekokybiškai. Visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad geodezininkas atliko matavimus pagal kitus pirminius aukščio taškus ir kad minėta nuotrauka nepagrindžia ieškovės atlikto darbo nelygumo, nes, nepriklausomai nuo pasirinkto aukščio taškų, grindų nelygumų svyravimai nuo 5 iki 36 mm akivaizdžiai matosi. 2024 m. sausio 10 elektroniniame laiške ieškovė pripažino aplinkybes dėl +/- 5 mm nuokrypio.
5. Ieškovė UAB „Lengvas betonas“ pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Apeliantė savo skundo negrindžia nei viena materialinės ar procesinės teisės norma, neįrodinėja, kokias konkrečiai materialinės ar procesinės teisės normas teismas netinkamai pritaikė, nuo kokios teismų praktikos nukrypo, dėl ko galėjo būti netinkamai išspręstas ginčas. Apeliaciniame skunde atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir apeliacinio teismo prašoma iš esmės naujai jas įvertinti. Apeliacinis procesas nėra tų pačių faktinių aplinkybių nagrinėjimas ir vertinimas iš naujo, dėl ko apeliantės pozicija neatitinka apeliacinio proceso taisyklių. Nėra pagrindo naikinti pagrįsto teismo sprendimo tik tuo pagrindu, kad apeliantės netenkina bylos baigtis.
5.2. Apeliantė klaidina teismą teigdama, kad išlietų grindų aukštis buvo nurodytas technologijos projekte, nes toks projektas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nebuvo pateiktas, todėl apeliantė negali remtis aplinkybėmis, nurodytomis jame. Anksčiau apeliantė teigė, kad ieškovei buvo perduotas techninis projektas ir kad tai įrodo paskyra - leidimas. Tačiau ši aplinkybė buvo paneigta ir nustatyta, kad objekto techninio projekto nebuvo išvis, o buvo tvarkybos projektas, kurio detalė ieškovei buvo persiųsta tik po darbų užbaigimo. Paskyroje – leidime nurodytas technologijos projektas reglamentuoja technologinį statybos procesą ir darbų saugą ir jame nepateikiami jokie projektiniai sprendimai, ką pripažino ir liudytojas, apeliantės darbuotojas T. D..
5.3. 2024 m. sausio 16 d. susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad iki darbų pradžios ir nurodytai dienai projektinė dokumentacija darbų atlikimui ieškovei perduota nebuvo, buvo žadama tik ją atsiųsti ir kad darbai buvo vykdomi nuo atsakovės darbuotojo T. D. nurodyto atskaitos taško (nuo medinio balkio kampe), vadinamo aukščio „nulio“. Ieškovė negalėjo atlikti darbų pagal brėžinį ar projektinę dokumentaciją, nes jų nebuvo gavusi. Tvarkybos darbų projekto detalėje nėra nurodytas grindų aukščio taškas, vadinamas „0“, į kurį ieškovė turėjo orientuotis. Taigi grindys buvo išbetonuotos būtent nuo atsakovės darbuotojo T. D. parodyto atskaitos taško. Atsakovė neįrodė, kad grindys buvo įrengtos per aukštai. Taigi atsakovė pažeidė savo pareigą aiškiai ir tinkamai suformuoti darbų užduotį ieškovei, o tai turėjo betarpišką įtaką darbų rezultatui.
5.4. Atsakovė vilkino darbų priėmimą ir aktų pasirašymą, todėl 2024 m. vasario 13 ir 19 d. ieškovė pagrįstai padarė įrašus apie atsakovės atsisakymą pasirašyti aktus ir juo pasirašė vienasmeniškai. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės darbų rezultatą, nes darbus buvo įmanoma naudoti pagal paskirtį, ieškovė ištaisė darbų trūkumus, todėl atsakovė atliktų darbų aktų nepasirašė nepagrįstai. Nei Aktas Nr. 380, nei Aktas Nr. 380A atsakovės nebuvo nuginčyti teismine tvarka, todėl jie laikomi galiojančiais ir sukelia atsakovei pareigą atsiskaityti su ieškove. Atsakovė neteikė įrodymų, kad atliktų darbų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, priešingai, atsakovė ieškovės atliktų darbų rezultatu naudojasi.
5.5. Atsakovė per atestuotą statybos vadovą T. D. pilnai kontroliavo visą statybos darbų procesą, iš paskyros - leidimo matyti, kad ieškovė veikė kaip atsakovės pavaldinys. Todėl, prieš priimdama darbus, atsakovė turėjo ir galėjo juos patikrinti, nustačiusi trūkumus privalėjo stabdyti darbus ir/ar jų nepriimti, atlikdama atitinkamus įrašus statybos darbų žurnale. Tačiau iš statybos darbų žurnalo matyti, kad atsakovės atstovas priėmė visus ieškovės atliktus darbus, todėl negali remtis defektų faktu ir turi pareigą už darbus su ieškove atsiskaityti. Aplinkybė, kad vėliau kai kurie darbai be argumentų buvo nepriimti statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens, nekeičia fakto, kad atsakovė ieškovės darbus jau buvo priėmusi. Patikrinus ieškovės atlikto darbo kokybę, atliktų tyrimų rezultatu buvo pripažinta, kad ieškovės atlikti darbai (betono kokybė) atitinka keliamus kokybės reikalavimus.
5.6. Atsakovė nepatyrė jokių nuostolių dėl išlieto betono šlifavimo darbų ir neįrodė, kad tokie darbai išvis buvo atlikti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
7. Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės UAB „Lengvas betonas“ ieškinys atsakovei UAB „Tikus“ dėl skolos už atliktus rangos (grindų betonavimo lengvu betonu) darbus, delspinigių ir nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Lengvas betonas“ ir atsakovė UAB „Tikus“ 2023 m. lapkričio 14 d. sudarė rangos sutartį Nr. R2023111401, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti grindų betonavimo lengvu betonu darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini) naudojant savo darbo priemones ir medžiagas (įrangą betono gamybai Kompatto, cementą, polisterolio granules, cemento priedą Tech (2.1, 2.2.1 punktai), rangos darbų pradžia 2023 m. lapkričio 27 d., pabaiga – 2023 m. gruodžio 15 d. (2.3 punktas), o atsakovė įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti (1.1 punktas). Šalys susitarė, kad lengvo betono planuojama preliminari gamybos apimtis yra 40 m3, o baigus darbus pagamintas lengvo betono kiekis bus skaičiuojamas pagal faktą, kai vieno m3 kaina 100 Eur be PVM, preliminari darbų kaina 4000 Eur be PVM (4.1 punktas). Sutarties 4.5. punktu šalys susitarė, kad atsakovė išankstiniu mokėjimu ieškovei sumokės 2000 Eur avansą, kurį atsakovė sumokėjo. Likusią pinigų sumą atsakovė ieškovei turėjo sumokėti per 15 kalendorinių dienų po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo (4.6 punktas). Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad atsakovė (užsakovė) turi teisę kontroliuoti ir techniniu atžvilgiu prižiūrėti, ar atliekamų darbų apimtis, kaina, kokybė ir savalaikiškumas atitinka projektus, sąmatas, terminus.
9. Paskyros-leidimo darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose duomenys rodo, kad jį pasirašė ieškovės vadovas R. Š..
10. Atlikusi darbus Objekte ieškovė 2023 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu atsakovei pateikė 2023 m. gruodžio 6 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 380, kuriame nurodė 70 m3 pagaminto ir panaudoto lengvo betono kiekį, darbų kaina su PVM – 8470 Eur. Atsakovė atliktų darbų pagal Aktą Nr. 380 nepriėmė, akto nepasirašė motyvuodama, kad atlikti darbai turi trūkumų.
11. 2023 m. gruodžio 21 d. komisija, sudaryta iš UAB „Kalvasta Statyba“ darbų vadovo D. B., statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo UAB „Lelijų Dvaras“ A. M., UAB „Tikus“ darbų vadovo T. D., subrangovo atstovo UAB „Lengvas betonas“ R. Š., apžiūrėjo ieškovės išlietą akyto polistirolbetonio grindų sluoksnį, surašė Darbų ir panaudotų medžiagų kiekio patikrinimo aktą Nr. 014 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad grindys išlietos nekokybiškai, grindų aukščiai svyruoja su +/- 15 mm paklaida, šalys sutarė, kad reikalingas papildomas grindų paviršiaus lyginimas, kurį ieškovė atliks savo lėšomis bei padarys 5 m3 kainos nuolaidą, laikant, kad Objekte sunaudotų medžiagų kiekis yra 65 m3.
12. Ieškovė 2023 m. gruodžio 23 d. atliko išlieto Objekte betono šlifavimo darbus, 2023 m. gruodžio 28 d. išliejo papildomą 16 m3 lengvo betono sluoksnį ir 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovei įteikė 2023 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 380A, kurio atsakovė nepasirašė ir darbų nepriėmė.
13. Iš šalių elektroninių susirašinėjimų matyti, kad ieškovės atstovas R. Š. nurodė, jog darbus užbaigė 2023 m. gruodžio 6 d., o papildomus – 2023 m. gruodžio 18 d. Ant jo išbetonuotos dangos klojami kiti grindų sluoksniai, vadinasi, darbai priimti. Konkrečių priežasčių, įrodymų dėl atsisakymo priimti darbus UAB „Tikus“ nenurodė, todėl 4500 Eur turėjo būti sumokėti iki 2024 m. vasario 28 d.
14. 2024 m. sausio 5 d. elektroniniame laiške atsakovė ieškovei nurodė, kad atliktų darbų kokybė atsakovės netenkina, todėl, kol darbai nebus atlikti kokybiškai, jokių mokėjimų neatliks. 2024 m. sausio 11 d. elektroniniu laišku atsakovė kvietė ieškovę atvykti į Objektą ir priduoti kokybiškai atliktą darbą bei nurodė, kad ieškovei neatvykus nekokybiškai atliktus betonavimo darbus privalės šalinti pati.
15. 2024 m. sausio 15 d. Lokalinėje sąmatoje atsakovė apskaičiavo, kad 100 m3 betoninių grindų dangos šlifavimo kaina 1994,10 Eur, betoninių atliekų valymo iš patalpų kaina 870 Eur, betono nelygumo matavimo kaina 749 Eur, iš viso 4371,85 Eur su PVM. 2024 m. kovo mėn. Šiuos duomenis atsakovė surašė į darbų aktą ir 2024 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 24/004.
16. Atsakovė 2024 m. sausio 18 d., 2024 m. vasario 12 d. elektroniniuose laiškuose ieškovei nurodė, kad pati atliko pagrindinį grindų šlifavimą, pateikė skaičiavimą dėl ieškovės netinkamai, nekokybiškai atliktų betonavimo darbų trūkumų šalinimo ir nurodė, kad, įvertinus patirtas išlaidas šalinant ieškovės darbų trūkumus, atsakovė ieškovei skolinga 187 Eur.
17. 2024 m. sausio 29 d. Darbų ir panaudotų medžiagų kiekių patikrinimo Akte Nr. 02 nurodoma, kad komisija, sudaryta iš UAB „Kalvasta Statyba“, MB „Astama“, UAB „Tikus“ atstovų, apžiūrėjo UAB „Tikus“ atliktą darbą – nušlifuotą lengvo betono grindų sluoksnį ir nustatė, kad grindų plokštuma yra pakankamai lygi toliau tęsti suplanuotus grindų įrengimo darbus. Po atliktų lengvo betono šlifavimo darbų pakartotinai buvo atliktas betono storio matavimas visame atliktų darbų plote ir nurodyta, kad pagal faktą apskaičiuotas 58 m3 panaudotų medžiagų kiekis.
18. Atsakovė Akto Nr. 380A nepasirašė ir darbų nepriėmė, todėl ieškovė, vertindama, kad atsakovė aktą atsisako pasirašyti nepagrįstai, 2024 m. vasario 13 d. vienašališkai pasirašė Aktą Nr. 380 ir 2024 m. gruodžio 19 d. vienašališkai pasirašė Aktą Nr.380A ir juos elektroniniu paštu atsakovei įteikė atitinkami 2024 m. vasario 13 ir 19 dienomis. Su ieškovės vienašališkai pasirašytu Aktu Nr. 380 atsakovei buvo įteikta 2024 m. vasario 13 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 384, kurioje nurodyta 6500 Eur darbų kaina, pritaikius 500 Eur nuolaidą (neįskaičius 2000 Eur sumokėto avanso).
19. Atstovės atstovas T. D. 2024 m. vasario 19 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad darbas atliktas nekokybiškai, rangovė jo netaisė, todėl ieškovės darbuotojai turėjo darbus taisyti patys, patyrė papildomas išlaidas, vienašališkai pasirašyto akto nepriima, nes jame neatsižvelgiama į patirtus nuostolius bei akte nurodyti darbų kiekiai neatitinka realybės.
20. 2024 m. balandžio 16 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl 4500 Eur skolos sumokėjimo. 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su pretenzija, prašė pakeisti atliktų darbų kiekius Akte Nr. 380, pateikti eksploatacinių savybių deklaraciją, išrašyti naują PVM sąskaitą-faktūrą bei pasirašyti 2024 m. kovo 29 d. skolų suderinimo aktą. 2024 m. balandžio 30 d. atsakyme į atsakovės 2024 m. balandžio 19 d. pranešimą ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių rangovės argumentus.
21. AB „Geopasaulis“ aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2024 m. sausio 15 d. buvo atliekami geodeziniai matavimai Objekte, viso antro aukšto grindų matuojami faktiniai aukščiai. Buvo parengta kontrolinė-geodezinė (išpildomoji) nuotrauka pagal atliktus matavimus. Geodezinėje nuotraukoje nurodoma, kad visi matavimai atlikti naudojant tacheometrą Stonex R6 Nr. 1835299; tacheometro pririšimui panaudoti 3 lauke esantys taškai, kurie pavaizduoti brėžinyje (šulinio centras Rep1; šulinio centras Rep2; gruntinis reperis Rep3).
22. Pirmo aukšto perdangos detalėje P-2.3 atvaizduojamas pilnas grindų planas, kuriame matyti esančios perdangos sijos bei grindų sudedamosios dalys su paskaičiuotais aukščiais: parketlenčių danga, 15 mm, klijų sluoksnis, grindų plokštė „Knauf Brio“ 18 mm, PE folijos kilimėlis, „Uponor sicus 14“ plokštės su šildymo vamzdeliais, garso izoliacijos pl. „Knauf WF“ 10 mm, lengvasis betonas p=1000 kg/m3, MDP plokštė 22 mm, akmens vatos izoliacijos plokštės, 10 mm, esamos juodlentės t=25 mm, esamas lystelių karkasas, esama tinkle apdaila.
23. Iš Statybos žurnalo Nr. 3 duomenų matyti, kad ieškovės atliktus darbus atsakovės atstovas priėmė, tačiau 2023 m. gruodžio 14 d. techninės priežiūros projekto vadovė A. M. nepriėmė 2023 m. gruodžio 5 - 7 d. betonavimo darbų ir 2023 m. gruodžio 28 d. nepriėmė papildomų betonavimo darbų perdangai išlyginti; nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 19 d. ir nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. sausio 26 d. atlikti betono šlifavimo ir betoninių atliekų valymo darbai priimti.
Dėl skolos už rangos darbus (ne)priteisimo
24. Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681 – 6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 – 6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavimo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir dėl to byloje ginčo nėra.
25. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovė neįvykdė pareigos suformuluoti ieškovei (rangovei) aiškią ir tikslią rangos darbų užduotį, nepateikė projektinės dokumentacijos, kas turėjo įtakos tinkamam darbų rezultatui.
27. Nors apeliantė nurodo, kad betonuojamų grindų aukštis ieškovei buvo nurodytas technologiniame projekte, su kuriuo ieškovės vadovas R. Š. buvo supažindintas jam pasirašant paskyrą-leidimą, tačiau iš šio dokumento turinio matyti, kad jis išduotas dėl darbų atlikimo pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose, jame nurodyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, taip pat darbų eigoje būtinos įvykdyti priemonės bei kad darbuotojai turi būti supažindinti su technologiniu projektu, bet jame nėra nurodyti duomenys apie betonuojamų grindų aukštį, kuris nurodytas Objekto projektinėje dokumentacijoje.
28. Rangos sutartyje nėra nurodyta, kokio aukščio betono sluoksnis turi būti išlietas ant grindų, kokiais projektiniais sprendiniais dėl šio parametro turi vadovautis ieškovė (rangovė), taip pat nėra sulygtos sąlygos, kad atsakovė ieškovei perduoda (perduos) projektinę dokumentaciją. Ieškovė bylos nagrinėjimo nuosekliai nurodė, kad jai tiek prieš darbų pradžią, tiek darbų atlikimo metu jokia projektinė dokumentacija, susijusi su ant grindų liejamo betono aukščiu, perduota nebuvo. Nors atsakovė tvirtino priešingai, tačiau į bylą nebuvo pateiktas joks atsakovės argumentą patvirtinantis rašytinis įrodymas.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodo, kad technologijos projektas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nebuvo pateiktas, todėl apeliantė negali remtis aplinkybėmis, nurodytomis jame. Byloje pateiktas protezuojamų ir naujų 1A perdangų konstrukcijų planas buvo ruošiamas tvarkybos darbų leidimui gauti, o jame ranka įrašyti projektiniai grindų lygiai nepatvirtina, jog su jais buvo supažindinta ieškovė prieš darbų atlikimą. Tuo tarpu pateiktoje pirmo aukšto perdangos detalėje atvaizduotame pilname grindų plane lengvo betono tikslūs aukščio parametrai nėra pažymėti, nurodomas tik medžiagos tankis.
30. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad darbai buvo vykdomi pagal atsakovės (užsakovės) nurodymus vietoje, grindų aukštį matuojant nuo atsakovės nurodyto atskaitos taško iki nurodyto aukščio taško, kuriems parinktas pirmam liejimui buvo medinis balkis, antram – taškas rytiniame salės kampe. Bylos duomenys rodo, kad Objekto pirmo aukšto perdangos detalė P-2.3, kurioje išdėstyta grindų sandara, ieškovei prieš darbų pradžią perduota nebuvo, nes iš šalių elektroninio susirašinėjimo (2024 m. sausio 16 d. elektroninis laiškas) matyti, kad astakovės atstovas T. D. brėžinį su grindų detale ieškovei nurodė atsiųsiantis po 2024 m. sausio 16 d., t. y. po darbų atlikimo. Be to, liudytojas T. D. patvirtino, kad techninis projektas ieškovei nebuvo pateiktas ir patvirtino, kad grindų nulinį lygį ieškovei jis nurodė pats „nuo medinio balkio kampe“. Atsakovės atstovui nurodžius grindų nulinį lygį – balkį, ieškovė betoną išliejo pagal atsakovės nurodymus nuo parodyto atskaitos taško ir, neturėdama kitokio projektinio sprendinio, neturėjo nei pagrindo, nei pareigos vadovaudamasi CK 6.659 straipsnio 1,2 dalimis įspėti atsakovę ir stabdyti darbus bei informuoti atsakovę apie trikdžius tinkamam darbų atlikimui. Esant tokiems faktiniams duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės darbų neatitikimo Rangos sutarties reikalavimams, nes atsakovė nesuformavo tinkamos darbų užduoties ieškovei, dėl ko ieškovė negalėjo atlikti darbų pagal projektinę dokumentaciją, kuri jai darbų atlikimo ir defektų taisymo metu pateikta nebuvo.
31. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė pagal Rangos sutartį Objekte atliko grindų betonavimo lengvu betonu darbus savo darbo priemonėmis ir 2023 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu atsakovei pateikė 2023 m. gruodžio 6 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 380, kuriame nurodė 70 m3 atliktų darbų kiekį pagal pagaminto lengvo betono kiekį, darbų kaina su PVM – 8470 Eur. Atsakovė atliktų darbų pagal Aktą Nr. 380 nepriėmė, akto nepasirašė motyvuodama, kad atlikti darbai turi trūkumų. 2023 m. gruodžio 21 d. komisijai Darbų ir panaudotų medžiagų kiekio patikrinimo aktu Nr. 014 nustačius grindų aukščių paklaidą, ieškovė trūkumus šalino, atliko išlieto Objekte betono šlifavimo darbus, 2023 m. gruodžio 28 d. savo sąskaita išliejo papildomą 16 m3 lengvo betono sluoksnį ir 2023 m. gruodžio 28 d. atsakovei įteikė 2023 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 380A, padarydama 5 m3 betono kainos nuolaidą, laikant, kad Objekte sunaudotų medžiagų kiekis yra 65 m3. Taigi, ieškovė savo darbų sąskaita ir darydama piniginę nuolaidą pašalino 2023 m. gruodžio 21 d. Darbų ir panaudotų medžiagų kiekio patikrinimo akte nustatytus trūkumus, dėl kurių šalys susitarė.
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz. CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz. CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
33. Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
34. Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad užsakovės (apeliantės) interesai nagrinėjamu atveju buvo apginti dviem pažeistų civilinių teisių gynimo būdais – ir darbų kainos sumažinimu, ir darbo trūkumų šalinimu, todėl sulaikyti apmokėjimo už darbus atsakovė neturėjo pagrindo.
35. CK 6.694 straipsnyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (4 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (6 dalis). Taigi, tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės atlikti darbai po 2023 m. gruodžio 21 d. Darbų ir panaudotų medžiagų kiekio patikrinimo akte nustatytų trūkumų pašalinimo turėjo esminių trūkumų, dėl kurių jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ar kad jie buvo atlikti nesilaikant šalių susitarimu numatytų atskaitos ir aukščio taškų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė nuo 2024 m. sausio mėnesio pabaigos turėjo ieškovės tinkamai pagal Rangos sutarties reikalavimus atliktą rangos darbų rezultatą, kurį faktiškai buvo priėmęs atsakovės atstovas ir kurį ji galėjo naudoti pagal paskirtį tolesniems darbams atlikti, nes ant ieškovės išlieto betono, dar iki vienašališkai pasirašytų aktų gavimo, liejo aukštesnius grindų sluoksnius. Nėra ginčo, kad patikrinus atliktus darbus buvo gauti tyrimo duomenys, jog ieškovės darbams panaudoto betono kokybė tinkama ir atitinka Rangos sutarties reikalavimus.
37. Rangos sutartimi šalys numatė, kad rangovas darbus įsipareigoja atlikti kokybiškai ir savalaikiai. Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčai dėl darbo trūkumų, defektų, kokybės, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę. Jei ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį, ekspertizes išlaidas apmoka užsakovas (3.4. punktas). Įvertinus šalių sulygtus sutartinius įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje pateikti UAB „Geopasaulis“ geodezinių matavimų duomenys nėra pakankami įrodyti netinkamą ieškovės atliktų darbų kokybę, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, geodezinių matavimų metu buvo pateikti skirtingi grindų atskaitos ir aukščio taškai, nei ieškovei (rangovei) jie buvo nurodyti atsakovės darbų pradžios metu. Tai patvirtina UAB „Geopasaulis“ brėžinys, kuriame Reperių 1, 2, 3 vieta – lauke, o ne pastato viduje. Be to, Aiškinamojo rašto duomenys neprilygsta ekspertizės akto įrodomajai galiai sprendžiant rangos sutarties šalių ginčą dėl darbo trūkumų. Tokiais pačiais pagrindais paneigiamas ir apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad į bylą pateikta kontrolinė geodezinė fotonuotrauka su grindų nelygumais patvirtina, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovei papildomai atlikus viršutinio ieškovės išlieto betono sluoksnio šlifavimo darbus, juos priėmė Objekto techninis prižiūrėtojas. Tai, kad atsakovė turėjo atlikti papaildomus betono šlifavimo darbus po to, kai jos rangovė nustatė darbų neatitikimą projektinei dokumentacijai, apsprendė pačios atsakovės netinkami veiksmai, nes ji prieš darbų atlikimą nepateikė ieškovei aktualios projektinės dokumentacijos apie ant grindų liejamo betono aukštį ir atskaitos taškus nurodė pati. Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ieškovė pagal atsakovės užduotį ir nurodymus darbus atliko tinkamai, o atsakovei teko tik išlyginti darbų rezultatą, bet nereikėjo ardyti ar griauti grindų, lieti naujo betono sluoksnio.
38. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog jai buvo pagrindas atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus, nes jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį ir kad ieškovė pagal 2023 m. gruodžio 21 d. aktą trūkumų faktiškai nepašalino. Tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti iš ieškovės rangos darbų rezultatą, todėl ieškovė turėjo pagrindą Aktus pasirašyti vienašališkai. Bylos duomenys rodo, kad nei Aktas Nr. 380, nei Aktas Nr. 380A, kuriuos ieškovė, padariusi žymą apie atsakovės atsisakymą pasirašyti aktą, pasirašė vienasmeniškai, teismo nėra pripažinti negaliojančiais, todėl turi tokią pat juridinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas aktas, sudarantis pagrindą ieškovei reikalauti apmokėjimo, o atsakovei atsiskaityti už darbus.
39. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu nustatant darbų kainą, nes šalių susirašinėjimas patvirtino, kad ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje numatyta 2100 Eur nuolaida.
40. Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. Aktu Nr. 380 ieškovė siekė perduoti atsakovei 8470 Eur su PVM vertės darbus už 70 m3 išlieto betono kiekį. Byloje esantys įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl darbų kainos. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą LB Nr. 380 7000 Eur išrašė vadovaudamasi aktu Nr. 380, kurioje nurodyta 2100 Eur nuolaida. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad šalys susitarė dėl šios nuolaidos taikymo už atsakovės išlaidas pačiai šalinant trūkumus su ta sąlyga, kad tolesnės pretenzijos nebus reiškiamos. Darbų trūkumus ieškovė šalino, tačiau atsakovė toliau reiškė pretenzijas dėl atliktų papildomų darbų kokybės. Tai, kad 2100 Eur nuolaida galiojo tik tokiu atveju, jei ginčai baigsis, patvirtina ir tai, jog ieškovė apmokėjimui pateikė 2024 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą LB Nr. 384 6500 Eur su pritaikyta nuolaida ir, įskaičius sumokėtą 2000 Eur avansą, prašė priteisti likusią už grindų betonavimą lengvu betonu nesumokėtą 4500 Eur kainą, kuri, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteista pagrįstai.
41. Apeliantei apeliaciniu skundu neginčijant nuostolių, delspinigių dydžių, apskaičiavimo tvarkos ir, minėta, nustačius atsakovės kaltę dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų priimti darbus ir už juos atsiskaityti nevykdymo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rangos sutarties 6.1. – 6.2. punktus, CK 6.247 straipsnį, CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, nenustatęs jog prašomos priteisti sumos yra nepagrįstos ar netinkamai apskaičiuotos, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomas priteisti sumas ieškovės naudai priteisė iš atsakovės.
42. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo argumentams ir motyvams (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, yra išsamus, teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185, 187 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė turėjo 847 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tai patvirtina PVM sąskaitos-faktūros, 2026 m. sausio 18 d. ataskaitos ir išlaidų apmokėjimo duomenys. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos, kurios pagrįstos laiku pateiktais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų kriterijų, priteistinos iš atsakovės. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Tikus“, juridinio asmens kodas 305702576, ieškovei UAB „Lengvas betonas“, juridinio asmens kodas 300868590, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas