Administracinė byla Nr. N261-1039/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00116-2010-9

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 45.7

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – ir Departamentas) 2010 m. balandžio 19 d. nutarimu A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1 500 Lt bauda dėl to, kad jis, kaip UAB „Atra“ direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, neužtikrino, kad 2009 m. lapkričio 4 d., apie 10 val. 10 min., bendrovei priklausančia transporto priemone „MAN 35.372“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo UAB „Atra“ vairuotojas G. S., kelyje A9, Gustonių kaime, vežant krovinį, jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, kad neviršytų 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 5 punkto 5.3 papunktyje nustatytos puspriekabės ašių grupės apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.

A. B. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2010 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi A. B. skundo netenkino. Teismas nustatė, kad transporto priemonės svėrimo metu Departamento pareigūnai naudojo išlyginamuosius kilimėlius, sudarančius galimybę automobiliui stovėti lygioje plokštumoje. Byloje pateikti svarstyklių dokumentai, t. y. naudoto matavimo prietaiso naudojimo instrukcija, atitikties deklaracija, atitikties pažymėjimas, sertifikato priedas, kalibravimo sertifikatas patvirtina, kad Departamento pareigūnų naudotas matavimo prietaisas buvo tinkamas naudoti. Todėl teismas darė išvadą, kad svėrimo procedūra buvo vykdoma pagal Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad pateiktas AB „Amilina“ transporto priemonės svėrimo aktas nepaneigia Departamento pareigūnų atlikto transporto priemonės svėrimo rezultatų, nes ši bendrovė transporto priemonės svėrimą atliko nedalyvaujant Departamento atstovams, pats svėrimas atliktas jau po dalies krovinio nukrovimo, be to, nebuvo pasvertos atskirų transporto priemonės ašių apkrovos ir neaišku, kokia matavimo priemone atliktas svėrimas bei ar svėrimą atliko kompetentingas asmuo ir pan.

II.

              Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurią apeliacinės instancijos teismas panaikino, pripažino jį kaltu. Teigia, kad ėmėsi visų organizacinių priemonių eismo saugumui bei pervežamų krovinių teisingo išdėstymo užtikrinimui, t. y. visi bendrovės darbuotojai buvo supažindinti su Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis. Transporto priemonę vairavo bendrovės vairuotojas G. S., kuriam 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 132-1 yra pavesta atstovauti vežėjui ir būti pakrovimo vietoje, kad įsitikintų, jog krovinys pakrautas teisingai. Todėl mano, kad jis nėra tinkamas subjektas šioje byloje. Pabrėžia, kad atstumas tarp ašių matuotas nebuvo. Apeliantas taip pat paaiškina, kad teismui buvo pateiktas Lietuvos Metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus 2010 m. spalio 20 d. raštas Nr. 50SPR-108, kurio išvadose nurodyta, jog svarstyklės „HAENNI WL103“ su spausdinimo įrenginiu buvo pateiktos į rinką neatitinkančios reikalavimų ir pažeidžiant Metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Mano, kad svėrimas atliktas pažeidžiant svėrimo procedūrą, transporto priemonių junginys buvo sveriamas nesilaikant naudojimosi svarstyklėmis instrukcijos bei Susisiekimo ministro 1996 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 271 „Dėl automobilių transporto priemonių ašinio apkrovimo ir faktiškos masės svėrimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Taip pat nebuvo įvertinta, jog svėrimo rezultatams turėjo įtakos nuspausti transporto priemonės stabdžiai. Abejoja, ar per dvidešimt minučių du asmenys rankiniu būdu fiziškai galėjo nukrauti daugiau kaip 4 tonas skaldos. Nurodo, kad Susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos nuostatai numato, kad kilus abejonėms dėl svėrimo rezultatų, svėrimas turi būti pakartotas (1.7 p.), svėrimo paviršiai turi būti lygūs (2 p.), svėrimo metu stabdžiai turi būti atleisti (3.4 p.).

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą Departamentas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareigūnai, kelyje atlikdami transporto priemonių svėrimus, pirmiausia vadovaujasi Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo. Pažymi, kad naudotų svarstyklių gamintojo naudojimo instrukcijoje nėra jokios nuorodos apie svėrimo metu nuspaustus ar atleistus stabdžius. Akcentuoja, kad pareigūnų nustatyto pažeidimo metu negaliojo Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 patvirtinto Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento 18 punktas, kurio reikalavimų neatitinka nurodytos svarstyklės, kaip tai nurodyta M. L. adresuotame 2010 m. spalio 20 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus rašte Nr. 50SPR-108.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas A. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad būdamas UAB „Atra“ direktoriumi ir atsakingu už bendrovės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, neužtikrino, kad 2009 m. lapkričio 4 d. bendrovei priklausančia transporto priemone „MAN 35.372“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo UAB „Atra“ vairuotojas G. S., kelyje A9, Gustonių kaime, vežant krovinį, jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, kad neviršytų 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 5 punkto 5.3 papunktyje nustatytos puspriekabės ašių grupės apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.

Apeliantas iš esmės nesutinka su Departamento pareigūnų atliktu transporto priemonės „MAN 35.372“ svėrimu ir jo rezultatais.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 88953-1 esančio svėrimo akto Nr. 88953, administracinio teisės pažeidimo protokolo ir svarstyklių naudojimo instrukcijos matyti, kad minėtos transporto priemonės ašių svėrimas atliktas svėrimo įranga „HAENNI WL 103“ 1259/SN1612 su svėrimo plokštelėmis Nr. SN4658 ir SN4663. Departamento 2012 m. birželio 12 d. rašte Nr. (60)-15B-3989 nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 4 d. transporto priemonės „MAN 35.372“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) svėrimo metu gautiems duomenims apdoroti ir atspausdinti naudotas „HAENNI“ apdorojimo įrenginys EC 100, kurio identifikavimo numeris 1612.

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 patvirtinto Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) 5.2 ir 9 punktai įtvirtina, kad neautomatinės svarstyklės, naudojamos masei nustatyti apskaičiuojant mokėtinas sumas, tarifus, mokesčius, priedus, baudas, atlyginimus, nuostolių bei žalos atlyginimą ar panašius mokėjimus, privalo atitikti pagrindinius reikalavimus, nustatytus 1 priede „Pagrindiniai reikalavimai“. Remiantis Reglamento 18 punktu, kad svarstyklės atitinka pagrindinius reikalavimus, išdėstytus 1 priede, gali būti paliudyta viena iš pareiškėjo pasirinktų toliau išvardytų procedūrų: EB tipo tyrimas, kaip nurodyta 2 priedo 1 punkte, po kurio pateikiama arba EB tipo atitikties deklaracija (gamybos kokybės garantija), kaip nurodyta 2 priedo 2 punkte, arba EB patikra, kaip nurodyta 2 priedo 3 punkte; EB tipo tyrimas yra neprivalomas svarstyklėms, kuriose nėra elektroninių įtaisų ir kurių svėrinio masės matavimo įtaise nėra spyruoklės svėrinio pusiausvyrai nustatyti; EB vieneto patikra, kaip nurodyta 2 priedo 4 punkte. Reglamento 4 priedo 1.1.1.2 punktas numato, jog ant svarstyklių, kurioms taikoma EB atitikties įvertinimo procedūra, turi būti paskelbtosios (-ųjų) įstaigos (-ų), dalyvavusios (-ių) atliekant EB priežiūrą ar EB patikrinimą, skiriamasis (-ieji) numeris (-iai). Remiantis Reglamento 1 priedo Preliminaria pastaba, kai svarstyklės turi arba yra sujungtos su daugiau kaip vienu rodmenis rodančiu ar spausdinimo įtaisu, naudojamu siekiant šio Reglamento 5.1-5.6 punktų tikslų, tiems įtaisams, kurie pakartoja svėrimo operacijos rezultatus ir kurie negali turėti poveikio teisingam svarstyklių veikimui, pagrindiniai reikalavimai netaikomi, jei svarstyklių dalis, kuri tenkina pagrindinius reikalavimus, teisingai spausdina arba registruoja svėrimo rezultatus, jie nenutrinami ir yra prieinami abiem su matavimu susijusioms pusėms. Tačiau tiesioginėje viešojoje prekyboje naudojamų svarstyklių rodmenis rodantys ir spausdinimo įtaisai pardavėjo ir pirkėjo pusėje turi atitikti pagrindinius reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, transporto priemonių junginio svėrimas buvo atliekamas svėrimo įranga „HAENNI WL 103“ 1259/SN1612 su svėrimo plokštelėmis Nr. SN4658 ir SN4663, svėrimo metu gautiems duomenims apdoroti ir atspausdinti naudotas „HAENNI“ apdorojimo įrenginys EC 100, Nr. 1612. Pažymėtina, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyrius 2010 m. spalio 20 d. rašte Nr. 50SRP-108 dėl patikrinimo rezultatų (b. l. 69), atlikęs teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių būklės ir naudojimo kontrolę, padarė išvadą, jog pažeidžiant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nesilaikant Reglamento 18 punkto reikalavimų, į rinką buvo pateiktos ir teisinėje metrologijoje pradėtos naudoti svarstyklės „HAENNI WL 103“ Nr. 4658 ir Nr. 4663 su spausdinimo įtaisu EC 100 Nr. 1612, neturinčiu pagrindinius reikalavimus paliudijančios atitikties procedūros – paskelbtosios įstaigos, dalyvavusios atliekant EB priežiūrą ar EB patikrinimą, skiriamojo numerio. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog svarstyklėmis „HAENNI WL 103“ su svėrimo plokštelėmis Nr. SN4658 ir SN4663 bei su apdorojimo įrenginiu EC 100 Nr. 1612 užfiksuoti duomenys kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu, kurių pašalinti galimybių nėra.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei įvertinusi tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat tai, jog pašalinti kilusių abejonių dėl svarstyklėmis „HAENNI WL 103“ su svėrimo plokštelėmis Nr. SN4658 ir SN4663 bei apdorojimo įrenginiu EC 100 Nr. 1612 užfiksuotų duomenų nėra jokios protingos galimybės, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, nėra, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. B. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

              Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento 2010 m. balandžio 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. B. atžvilgiu nutraukti.

              Nutarimas neskundžiamas.