
Civilinė byla Nr. 2-883-163/2014
(Proceso Nr. 2-57-3-00811-2013-3)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
126.5; 99.9.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. sausio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant ieškovės UAB „Grinbeta“ atstovui A. B., atsakovės BUAB „Betono technologijos“ bankroto administratorės UAB „Simpatija“ atstovui Rimantui Petkui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl UAB „Grinbeta“ kreditinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Betono technologijos“ bankroto byloje ir
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-178-163/2014 dėl bankroto bylos UAB „Betono technologijos“ iškėlimo 2013-12-11 nutartimi ginčą dėl UAB „Grinbeta“ pareikšto 432 491,03 Lt kreditinio reikalavimo pagrįstumo išskyrė į atskirą bylą.
Ieškovė UAB „Grinbeta“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtini 432 491,03 Lt kreditinį reikalavimą UAB „Betono technologijos“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2011-01-28 tarp UAB „Grinbeta“ ir UAB „Betono technologijos“ buvo sudaryta skolos padengimo turtu sutartis ir priėmimo –perdavimo aktas, pagal juos UAB „Betono technologijos“ už 432 491,03 Lt skolą perdavė UAB „Grinbeta“ ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-07 sprendimu pripažino 2011-01-28 skolos padengimo turtu sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiais ir taikė restituciją, iš UAB „Grinbeta“ atsakovei priteisė kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas natūra pagal 2011-01-28 buvusias šių daiktų vertes. 2013-09-19–2013-09-20 įvykdė teismo sprendimą, todėl įgijo 432 491,03 Lt kreditinį reikalavimą (325 085,85 Lt grąžintų daiktų vertė + 107 405,18 Lt kompensacija) į BUAB „Betono technologijos“. Tačiau BUAB „Betono technologijos“ bankroto administratorė UAB „Simpatija“ atsisako patvirtinti jos finansinį reikalavimą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimą dėl 432 491,03 Lt kreditinio reikalavimo BUAB „Betono technologijos“ bankroto byloje patvirtinimo palaiko ir prašo jį patvirtinti. Papildomai nurodė, kad pagal 2011-01-27 reikalavimo perleidimo sutartį visiškai atsiskaitė su UAB „Betono centras“. Taip pat pateikė prašymą dėl 50 000 Lt užstato sumokėjimo į teismo sąskaitą. Prašymą dėl užstato grindė tuo, kad atsakovės bankroto administratorius yra šališkas ir nesąžiningas, be jų žinios pardavinėja bankrutuojančiai įmonei perduotą turtą, dėl atsisakymo patvirtinti jų bendrovės kreditinį reikalavimą buvo priversta kreiptis į teismą, teisminis procesas gali ilgai užtrukti, kreditinio reikalavimo suma yra labai didelė.
Atsakovė BUAB „Betono technologijos“ bankroto administratorė UAB „Simpatija“ nesutinka su ieškovės pareikštu finansiniu reikalavimu. Atsisakymą patvirtini ieškovės pareikštą kreditinį reikalavimą grindžia tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 sprendimu UAB „Grinbeta“ veiksmai priimant UAB „Betono technologijos“ turtą buvo pripažinti nesąžiningais, todėl UAB „Grinbeta“ negali panaudoti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir jos pagrindu pasirašytą 2013-09-19 turto perdavimo–priėmimo aktą. Be to, ieškovė pagal 2011-01-27 sutartį padengė UAB „Betono technologijos“ įsiskolinimą UAB „Betono centras“ pasibaigus mokėjimo terminams, po nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Betono technologijos“ įsiteisėjimo dienos, o ĮBĮ 16 straipsnyje numatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos konstatuojama, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, todėl ieškovė negali būti įtraukta į BUAB „Betono technologijos“ kreditorių sąrašą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su UAB „Grinbeta“ pareikštu kreditiniu reikalavimu nesutinka ir prašo jo netvirtinti.
Prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas.
Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Pagal ĮBĮ 3 straipsnį įmonės kreditoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus.
Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-28 nutartimi UAB „Betono technologijos“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Simpatija“. UAB „Grinbeta“ kreipėsi į bankroto administratorių dėl 432 491,03 Lt dydžio kreditinio reikalavimo patvirtinimo. BUAB „Betono technologijos“ bankroto administratorė UAB „Simpatija“ atsisako įtraukti UAB „Grinbeta“ į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą.
UAB „Grinbeta“ savo reikalavimą kildina iš 2011-01-27 skolos perleidimo sutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 sprendimo, kurį įvykdžiusi 2013-09-19 ir 2013-09-20 turto priėmimo–perdavimo aktais grąžino atsakovei pagal 2011-01-28 skolos padengimo turtu sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas, kurių vertė – 325 085,85 Lt, o už natūra neišlikusį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas pervedė 107 405,18 Lt kompensaciją.
Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, jo esmė yra ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius pagal prievolę, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pažymėtina, kad naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 str. 1, 5 d.). Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, tačiau reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.).
Bylos duomenimis, UAB „Betono technologijos“ buvo skolinga UAB „Betono centras“ 432 491,03 Lt (PVM įskaičiuotas). 2011-01-27 tarp UAB „Betono centras“ ir UAB „Grinbeta“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ja pradinė kreditorė UAB „Betono centras“ turimą reikalavimo teisę į UAB „Betono technologijos“ 432 491,03 Lt skolą atlygintinai perleido naujai kreditorei UAB „Grinbeta“ (CK 6.101 str. 1 d.). Šalys sudarė atlygintinę reikalavimo perleidimo sutartį, sutardamos, kad reikalavimo perleidimo kaina – 432 491,03 Lt (PVM įskaičiuotas), ją naujoji kreditorė UAB „Grinbeta“ įsipareigoja sumokėti pradinei kreditorei UAB „Betono centras“ iki 2011-12-31 (sutarties 3 p.). Byloje esantys ieškovės UAB „Grinbeta“ 2011-07-13, 2011-07-20, 2011-08-12 mokėjimo nurodymai bei UAB „Betono centras“ pateikti raštai patvirtina, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė savo prievolę dėl reikalavimo perleidimo kainos sumokėjimo pradinei atsakovės kreditorei UAB „Betono centras“ pagal 2011-01-27 reikalavimo perleidimo sutartį. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pradinė atsakovės kreditorė UAB „Betono centras“ tinkamai perleido naujai kreditorei UAB „Grinbeta“ turimą galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal skolos perleidimo sutartį, naujoji kreditorė laiku ir tinkamai atsiskaitė su pradine kreditore už reikalavimo teisės perleidimą, todėl įvyko kreditorių pasikeitimas pagal prievolę ir ieškovė perėmė visą pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę.
2011-01-28 ieškovė UAB „Grinbeta“ ir atsakovė UAB „Betono technologijos“ sudarė skolos padengimo turtu sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą, pagal juos UAB „Betono technologijos“ už 432 491,03 Lt skolą perdavė naujai kreditorei UAB „Grinbeta“ ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas, tai patvirtina, kad atsakovė apie kreditorių pasikeitimą žinojo, skolą UAB „Grinbeta“ pripažino ir ją buvo įvykdžiusi. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-07 sprendimu pripažino 2011-01-28 skolos padengimo turtu sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiais ir taikė restituciją, įpareigojo UAB „Grinbeta“ grąžinti kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas UAB „Betono technologijos“. UAB „Grinbeta“ įvykdė sprendimą ir 2013-09-19 bei 2013-09-20 turto priėmimo–perdavimo aktais grąžinto atsakovei UAB „Betono technologijos“ kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas natūra, kurių vertė – 325 085,85 Lt, o už natūra neišlikusį kilnojamąjį turtą ir prekių atsargas pervedė 107 405,18 Lt kompensaciją. Šios aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškovei 432 491,03 Lt skolos, kurią ieškovė įgijo iš pradinės atsakovės kreditorės UAB „Betono centras“ pagal 2011-01-27 perleidimo sutartį, todėl ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę ir pagrįstai pareiškė reikalavimą atsakovei. Įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore UAB „Betono centras“, byloje nėra, pradinė kreditorė UAB „Betono centras“ nepareiškė kreditinio reikalavimo atsakovei bankroto byloje. Ieškovė, tinkamai įvykdžiusi 2011-01-27 reikalavimo perleidimo sutartį, iš pradinės atsakovės kreditorės perėmė visas reikalavimo teises į atsakovės 432 491,03 Lt skolą. 2011-01-27 perleidimo sutartis nėra nuginčyta, ji galioja.
Pažymėtina, kad ĮBĮ reglamentuoja įmonių bankroto procesą (ĮBĮ 1 str.), šio įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos konstatuojama, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Pažymėtina, kad 2011-01-27 reikalavimo perleidimo sutartis dėl UAB „Betono technologijos“ 432 491,03 Lt skolos buvo sudaryta tarp dviejų įmonių: UAB „Betono centras“ ir UAB „Grinbeta“ iki UAB „Betono technologijos“ bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ta aplinkybė, kad ieškovė su buvusiu atsakovės kreditoriumi atsiskaitė po to, kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla, neturi jokios įtakos vykdant atsiskaitymus tarp įmonių, kurioms nėra iškelta bankroto byla ir jos nėra pripažintos bankrutuojančios, todėl atsakovė, nepagrįstai remdamasi ĮBĮ 16 straipsniu, atsisako įtraukti ieškovę į BUAB „Betono technologijos“ kreditorių sąrašą.
Visuma išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove, todėl yra atsakovės kreditorė, bankroto administratorius nepagrįstai atsisako įtraukti ieškovę į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos kreditinį reikalavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui yra pagrindas patvirtinti kreditorės UAB „Grinbeta“ 432 491,03 Lt dydžio kreditinį reikalavimą UAB „Betono technologijos“ bankroto byloje (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Dėl užstato
Ieškovė pateikė prašymą įpareigoti atsakovę sumokėti 50 000 Lt užstatą į teismo sąskaitą. Prašymą motyvuoja tuo, kad dėl atsakovės bankroto administratoriaus nesąžiningų veiksmų, šališkumo, atsisakymo tvirtinti jos kreditinį reikalavimą turėjo kreiptis į teismą, o teisminis procesas gali ilgai užtrukti, be to, kreditinio reikalavimo suma yra labai didelė.
Pagal CPK 101 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą ar galimų nuostolių atlyginimą, gali įpareigoti byloje dalyvaujantį asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, įmokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą. Įstatyme nustatyto užstato paskirtis – užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Užstato dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į galimas procesinio veiksmo atlikimo išlaidas, atliekamų veiksmų pobūdį ir siekdamas, kad nustatytas užstato dydis neužkirstų kelio byloje dalyvaujančiam asmeniui pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Šioje byloje nėra numatyta atlikti jokių procesinių veiksmų, kurių įvykdymui užtikrinti ir bylinėjimosi išlaidoms padengti teismui būtų pagrindas taikyti užstato institutą bei įpareigoti atsakovę įmokėti į teismo sąskaitą ieškovės prašomą 50 000 Lt užstatą. Vien tai, kad atsakovės bankroto administratoriui atsisakius patvirtinti ieškovės kreditinį reikalavimą, ieškovė turėjo kreiptis į teismą, nesudaro pagrindo reikalauti iš atsakovės užstato sumokėjimo. Teismo nuomone, ieškovė tokiu prašymu siekia užsitikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau pažymėtina, kad teismui pripažinus ieškovę atsakovės kreditore ir patvirtinus jos kreditinį reikalavimą, jis bus tenkinamas pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kartu su kitais įmonės kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje taikyti užstato institutą, todėl ieškovės prašymas atmestinas.
Vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
patvirtinti UAB „Grinbeta“ 432 491,03 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Betono technologijos“ bankroto byloje.
Atmesti ieškovės UAB „Grinbeta“ prašymą dėl 50 000 Lt užstato sumokėjimo.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Alona Romanovienė