Administracinė byla Nr. A-349-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00220-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2014 m. sausio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimą Nr. 20-II-IL-150 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“; įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui J. Š. priklausančius ginklus: lygiavamzdį šautuvą ,,TOZ 54R“ Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą ,,HOWA 1500“ Nr. (duomenys neskelbtini), odinį šautuvo dėklą, 57 šovinius.

Skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas neištyrus visų aplinkybių, buvo formaliai pasiremta 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, ginčijamas sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas ir priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikomi minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimai, kadangi atsakovas neturėjo pakankamo duomenų išvadai, jog pareiškėjas kelią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas neįvertino 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, jog baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta dėl susitaikymo su nukentėjusia (pareiškėjo sutuoktine). Tai reiškia, kad įvyko tik nedidelis buitinis konfliktas, vykstančių skyrybų kontekste. 2010 m. balandžio 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aprašytas įvykis taip pat kilo tik kaip šeimyninio ginčo pasekmė. Jokios grėsmės nei artimųjų, nei pašalinių sveikatai ar gyvybei nebuvo kilę. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad jis yra medžiotojas nuo 2000 metų ir ginklų atėmimas sutrukdys jam užsiimti labai mėgstama veikla.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 26–27) nurodė, kad 2009 m. gegužės 21 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 47. 2014 m. sausio 9 d. atsakovas gavo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo dukrą, sutuoktinę, neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. 2010 m. balandžio 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad į policiją kreipėsi pareiškėjo sutuoktinė, kuri pranešė apie konfliktą, grasinimus susidoroti, taip buvo konstatuota, jog buvo sužalotas pareiškėjo sūnus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai panaikinami, kai policija turi duomenų, jog asmuo kelia grėsmę sau, kitiems, viešajai tvarkai. Vadovaujantis paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis ir buvo panaikintas leidimas Nr. 47.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo J. Š. skundą tenkino. Teismas panaikino 2014 m. sausio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimą Nr. 20-II-IL-150 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, taip pat įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui J. Š. jam priklausančius ginklus ir šaudmenis: lygiavamzdį šautuvą ,,TOZ 54R“ Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą ,,HOWA 1500“ Nr. (duomenys neskelbtini), odinį šautuvo dėklą, 57 šovinius.

Teismas nurodė, kad administracinėje byloje pateiktų įrodymų visuma bei principinės teisingumo ir protingumo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad nors atsakovas ir priėmė teisėtą individualų administracinį aktą, tačiau nėra pagrindo jį laikyti teisingu (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjas charakterizuojamas iš esmės teigiamai, nuo 2001 metų jokių teisės pažeidimų, susijusių su ginklų apyvarta, nepadarė, neteistas, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastovų darbą, gyvenamąją vietą.

III.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti 2014 m. sausio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko sprendimą Nr. 20-II-IL-150 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Apeliaciniame skunde (b. l. 51–52) palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktą pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad policijos turimais duomenimis pareiškėjas būdamas neblaivus konfliktuoja su šeimos nariais, grasina jiems, prieš juos yra naudojęs fizinį smurtą, taip sukeldamas grėsmę šeimos narių sveikatai, saugumui. Be to, neatmetama galimybė, kad turėdamas ginklus, pareiškėjas gali jais pasinaudoti.

Pareiškėjas J. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją (b. l. 57–58).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 20-11-IL-150, kuriuo, buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno apygardos administracinis teismas pripažino šį sprendimą teisėtu, tačiau neteisingu. Nors sprendė, kad 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-3239-928/2013 yra privalomas administraciniam teismui (ABTĮ 57 str.), priimdamas procesinį sprendimą teismas vertino aplinkybes, kad nuo 2001 metų pareiškėjas nebuvo baustas už ginklų laikymo, naudojimo ar medžioklės taisyklių pažeidimus, jog pareiškėjas teigiamai charakterizuojamas medžiotojų klubo vadovybės (b. l. 17). Be to, teismas konstatavo, kad 2010 m. balandžio 30 d. kilęs konfliktas šeimoje iki šiol juridiškai neįvertintas, nes privataus kaltinimo tvarka nukentėjusieji skundo teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2010 m. balandžio 30 d. pareiškėjas atliko priešingus teisei veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 136 str. 1 d.). Koks teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.), su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 20-11-IL-150 pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus panaikintas remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato 2010 m. balandžio 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. I-3239-928/2013, nustatytomis aplinkybėmis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato 2010 m. balandžio 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad į policijos pareigūnus kreipėsi J. Š. sutuoktinė I. Š., nurodydama, jog pastarasis konfliktuoja, grasina susidoroti su dukra, smurtauja prieš sūnų (2010 m. balandžio 30 d. gautas pranešimas iš gydymo įstaigos apie tai, kad į Kauno medicinos universiteto klinikas (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos) kreipėsi D. Š., kuris nurodė, kad namuose sumušė tėvas. D. Š. diagnozuotas galvos sumušimas). I. Š. prašė spręsti vyrui priklausančių ginklų paėmimo klausimą. Tačiau tikslindama įvykio aplinkybes, ji pakeitė parodymus ir pretenzijų sutuoktiniui nebeturėjo. J. Š. sūnus D. Š. privataus kaltinimo tvarka į teismą taip pat nesikreipė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmės tokio pobūdžio bylose, pažymima, jog tai yra oficialus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 3 d.) ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo artimuosius, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., procesinius sprendimus administracinės bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014).

Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą Nr. I-3239-928/2013 dėl J. Š. 2013 m. gruodžio 4 d. padarytos nusikalstamos veikos – fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 str. 2 d.) kaltininkui J. Š. ir nukentėjusiajai I. Š. susitaikius. Byloje buvo nustatyta, kad J. Š., būdamas neblaivus, smurtavo prieš sutuoktinę, neklausė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko buvo paimti jam priklausantys ginklai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendis teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 4 d.), ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodančiu dokumentu. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes pagal šį punktą (2011 m. kovo 1 d. įstatymo redakcija), leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2013 m.gruodžio 16 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-3239-928/2013 nustatytos aplinkybės charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų sveikatai (baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas asmeninio konflikto su žmona metu, būdamas neblaivus, spyrė jai į kairįjį šoną, taip sutuoktinei sukeldamas fizinį skausmą). Konstatuotina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.

Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog J. Š. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jo teisė užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkintas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas panaikinti 2014 m. sausio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimą Nr. 20-II-IL-150 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, taip pat įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui J. Š. jam priklausančius ginklus ir šaudmenis: lygiavamzdį šautuvą ,,TOZ 54R“ Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą ,,HOWA 1500“ Nr. (duomenys neskelbtini), odinį šautuvo dėklą, 57 šovinius, panaikintas ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. Š. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                      Audrius Bakaveckas

                     Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė