Administracinė byla Nr. A-3094-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01255-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 28.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal R. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Kauno rūmus su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18-NT-2299-9066 (toliau – ir 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (2.1) NO-2-4885 (toliau – ir 2018 m. birželio 20 d. Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjos 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. liepos 2 d. prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2018 m. gegužės 10 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 (toliau – ir Civilinė byla), nes ne dėl pareiškėjos kaltės Kauno apylinkės teismas priėmė neteisingą sprendimą. Taip pat pareiškėja prašė neskirti advokatės K. S., nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) vertinimu, ji neatsakingai parengė pareiškėjai kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo neteisingo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo neteisingos 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties. Atsakovas 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos teigimu, minėti teismų sprendimai neteisingi dėl pareiškėjos kasaciniame skunde ir skunde peticijoje prieš Lietuvą nurodytų pagrįstų motyvų. Atsakovo atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai motyvai yra niekiniai, prieštaraujantys teisiniams argumentams ir motyvams. Tarnybos 2018 m. birželio 20 d. sprendimas dėl pareiškėjos 2018 m. birželio 13 d. prašymo yra paremtas neteisingu ir nesąžiningu atsakovo ankstesniu sprendimu. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektas, pažeidžia teisės aktais garantuotas pareiškėjos teises, piktnaudžiauja įgaliojimais, vilkina suteikti prašomą antrinę teisinę pagalbą ir netenkina pareiškėjo 2018 m. liepos 2 d. prašymo. Pareiškėja teigė, kad atsakovo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes neįvertintos visos pareiškėjos pateiktos faktinės aplinkybės, neteisingai aiškinti įstatymai ir tai riboja pareiškėjos galimybes ginti pažeidžiamas jos civilinės teises ir turtinius interesus. Pareiškėjos Tarnybai teikti prašymai pagrįsti, todėl yra tenkintini.
3. Atsakovas Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso Civilinėje byloje atnaujinimo. Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Iš pareiškėjos kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikto prašymo, rašyto Kauno apylinkės teismui, kopijos matyti, kad pareiškėja siekė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 366 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose numatyta, kad antrinė teisinė pagalba yra neteikiama, jeigu reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kuriuos ji sužinojo iš advokatės parengto kasacinio skundo, nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos ginčijamu 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu atsakovas atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, kadangi pareiškėjos reikalavimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
5. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, o pareiškėja 2018 m. birželio 13 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso Civilinėje byloje atnaujinimo nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 2018 m. birželio 20 d. Sprendimu pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtu.
6. Pareiškėja į Tarnybą vėl kreipėsi 2018 m. liepos 2 d., Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2018 dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo apskundimo. Atsakovas 2018 m. liepos 10 d. Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas dėmesį į tai, kad pareiškėja skunduose ir kituose teismui pateiktuose prašymuose neprašė panaikinti šio Tarnybos sprendimo atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. birželio 20 d. Sprendimų, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 10 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso Civilinėje byloje atnaujinimo, Tarnyba skundžiamu 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą; pareiškėja 2018 m. birželio 13 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso Civilinėje byloje atnaujinimo, Tarnyba 2018 m. birželio 20 d. Sprendimu, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtą; pareiškėja Tarnybai 2018 m. liepos 2 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2018 (toliau – ir Administracinė byla) dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo apskundimo, Tarnyba 2018 m. liepos 10 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir LVAT) suformuotą praktiką, nurodė, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, šios dalies 2 punkte nurodytas atstovavimo byloje neperspektyvumas yra vertinamojo pobūdžio kriterijus.
11. Teismas konstatavo, kad būtina nustatyti, ar buvo akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą Civilinėje byloje nebuvo teisinės perspektyvos ir reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 10 d. prašymo turinį, nurodytas faktines aplinkybes, CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus procesui civilinėje byloje atnaujinti ir Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje priimtus procesinius sprendimus, darė išvadą, kad pareiškėja Tarnybai nepateikė faktinių bei teisinių duomenų, kurių pakaktų prašymui dėl proceso Civilinėje byloje atnaujinimo paduoti, nes, pareiškėjos įsitikinimu, naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės buvo tai, kad pareiškėjai perskaičius advokatės K. S. parengtą kasacinį skundą paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, jog Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs pareiškėjos bylą ne tik pažeidė visus Lietuvos Respublikos įstatymus ir netinkamai juos taikė, aiškino ir vertino, bet taip pat neteisingai taikė ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, kuri buvo nurodyta kasaciniame skunde, be to, advokatė K. S. kasacinį skundą parengė neatsižvelgdama į pareiškėjos parengtame ir advokatei pateiktame 2018 m. sausio 12 d. kasaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį, teismui teiktiną dokumentą dėl proceso atnaujinimo Civilinėje byloje, todėl Tarnyba pagrįstai atsisakė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, atsakovo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimas yra teisėtas.
12. Teismas įvertino pareiškėjos 2018 m. birželio 13 d. prašymo turinį ir kartu su juo pateiktus dokumentus, be kita ko, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2- 12751-587/2018 kopiją, kuria pareiškėjos pareiškimą dėl proceso civilinėje byloje Nr.2-3039-877/2017 atnaujinimo buvo atsisakyta priimti, ir nurodė, kad nors šio pareiškėjos prašymo ir ankstesnio (2018 m. gegužės 10 d.) prašymo reikalavimai nėra tapatūs, tačiau visi šie prašymai iš esmės yra dėl vieno klausimo – dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2018 atnaujinimo (atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo). Kadangi pareiškėja inicijavo tapačią administracinę procedūrą, Tarnyba pagrįstai vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto norma ir pareiškėjos 20108 m. birželio 13 d. prašymą paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad naikinti Tarnybos 2018 m. birželio 20 d. rašto nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėja Tarnybai 2018 m. liepos 2 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-5494-505/2018 dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo apskundimo, pareiškėjai siekiant būti atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Minėtas prašymas buvo išnagrinėtas parengiant 2018 m. liepos 10 d. Sprendimą, kuriuo Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje administracinėje byloje, tačiau pareiškėja teismui pateiktame skunde neprašė panaikinti šio sprendimo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą tenkinti 2018 m. liepos 2 d. prašymą nepagrįstas.
III.
14. Pareiškėja R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, patenkinti – panaikinti Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimą, 2018 m. birželio 20 d. Raštą, įpareigoti Tarnybą patenkinti pareiškėjos 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. birželio 13 d. prašymus ir suteikti antrinę teisinę pagalbą, bei patenkinti ir 2018 m. liepos 2 d. prašymą.
15. Pareiškėja nurodo, kad teismas tik dėl jam suprantamų priežasčių nesuprato, kad šiam teismui teiktas 2018 m. liepos 9 d. skundas (reg. Nr. DOK-15007) (I t., b. l. I t., 23–37) yra teisiškai argumentuotas, pagrįstas, kaip ir visi šioje byloje teismui teikti dokumentai ir prašymai. Teismas jų neįvertino tinkamai, teisingai ir sąžiningai, ir savo sprendimu pažeidė ne tik pareiškėjos teisę į protingą ir teisingą teismą, bet ir visas pareiškėjos materialines teises, kurios įtvirtintos įstatymuose ir nurodytos pareiškimuose bei kituose procesiniuose dokumentuose.
16. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, Tarnybos motyvai dėl pareiškėjo keliamo ginčo nurodyti atsiliepime į pareiškėjos skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, 2018 m. birželio 20 d. Sperndimo, kuriuo pareiškėjo 2018 m. birželio 13 d. prašymas dėl teisinės pagalbos suteikimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat ginčija atsakovo veiksmus (neveikimą), kuriais netenkinti 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. liepos 2 d. prašymai.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes kosntatavo, kad abu pareiškėjos skundžiami Sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu, darė išvadą, kad pareiškėjai pagal 2018 m. gegužės 10 d. prašymą, kuriame prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo Civilinėje byloje, antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba neteiktina, nes jos keliami reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas neperspektyvus. Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2018 m. birželio 13 d. teiktu prašymu kreipėsi dėl teisinės pagalbos Civilinėje byloje, tačiau šis prašymas, atsižvelgiant į jo turinį ir pateikimo aplinkybes, pakartojo ankstenį, t. y. 2018 m. gegužės 10 d. prašymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Tarnyba 2018 m. birželio 20 d. Sprendimu pagrįstai šio prašymo nenagrinėjo, nes jau priimtas sprendimas dėl analogiškų pareiškėjos reikalavimų. Teismas atmetė pareškėjos reikalavimą, be kita ko, įpareigoti suteikti teisinę pagalbą pagal 2018 m. liepos 2 d., prašymą, nes pareiškėja Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. Sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus minėtą prašymą, teismui neskundė.
19. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instansijos teismo sprendimu, nes jos patikslintas skundas ir visi teismui teikti paaiškiniami yra pagrįsti, teismas į tai neatsižvelgė ir pažeidė pareiškėjos teises.
20. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
21. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 ir kt.).
22. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575 – 2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62 – 3036/2011 ir kt.).
23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Pagal Lietuvos ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. birželio 20 d. Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Nors pareiškėja teigia, kad jos prašymai ir teismui teikti procesiniai dokumentai yra argumentuoti bei pagrįsti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių ir reikšmingų aplinkybių, kurių neįvertino pirmosios isntancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais. Įvertinusi pareiškėjos prašymų ir jos teiktų dokumentų turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos pateiktų duomenų visuma neatitinka CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant, nors ir formaliai, įmanomas proceso atnaujinimas. Pareiškėja tikslą atnaujinti procesą Civilinėje byloje grindė ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o iš esmės nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu Civilinėje byloje, kurio apskundimo galimybes instancine tvarka jau buvo išnaudojusi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. birželio 20 d. Sprendimų pagrįstumo, todėl jų papildomai nekartoja.
26. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą tenkinti 2018 m. liepos 2 d. prašymą atmetamas, nes pareiškėja neskundė atsakovo 2018 m. liepos 10 d. Sprendimo (žr. II t., b. l. 23–34 ). Pažymėtina, kad teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjos patikslintą skundą. Patikrinusi bylą, kiek tai susiję su pareiškėjos prašymų, jų išnagrinėjimo Tarnyboje ir Tarnybos priimtų sprendimų apskundimo administraciniam teismui eiga, teisėjų kolegija pastebi, kad teismas priėmė pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą, be kita ko, ir dėl įpareigojimo patenkinti 2018 m. liepos 2 d. prašymą, nors byloje tuo metu nebuvo duomenų, kaip atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos 2018 m. liepos 2 d. prašymą. Pažymėtina, kad teismo priimtas skundas apibrėžė ginčo dalyką ir jo nagrinėjimo ribas. Pareiškėja, teikdama 2018 m. liepos 24 d. rašytinius paaiškinimus, teismui pateikė Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. Sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas jos prašymas ir atsisakyta teikti teisinę pagalbą Administracinėje byloje Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–2 punktuose nurodytais pagrindais.
27. ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad teismas, gavęs pareiškėjos pateiktą Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimą, išaiškino pareiškėjai teisę jį apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė minėto administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011).
28. Atsižvelgdama į tai, kad teismas priėmė pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (t. y. tenkinti 2018 m. liepos 2 d. prašymą) ir byloje 2018 m. liepos 24 d. buvo gautas Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. Sprendimas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėto reikalavimo netenkinimas, neįvertinus Tarnybos individualaus administracinio akto, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo vien dėl to, kad pareiškėja jo neskundė (neprašė panaikinti), yra itin formalus ir teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas.
29. Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos iš esmės neišnagrinėjo dalies pareiškėjos skunde reikštų reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia yra pagrindas sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą tenkinti jos 2018 m. liepos 2 d. prašymą, panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos R. P. skundo reikalavimas įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti R. P. 2018 m. liepos 2 d. prašymą (reg. Nr. (2.1)NTP-1-3185) suteikti antrinę teisinę pagalbą ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė