Civilinė byla Nr. 2-20-465/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01574-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovui V. B.,

            ieškovo atstovei advokatei E. J.-B.,

atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei D. K.,

atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. B.

atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios LR teisingumo ministerijos atstovui  R. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Teismas

nustatė:

ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė teismo priteisti iš Lietuvos valstybės 3 765 Eur turtinės žalos atlyginimo, 57 924 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų nuo prašomos priteisti 61 689 Eur sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos

Ieškovas nurodė, kad kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, žala jam buvo padaryta prieš aštuonerius metus, pareigūnai buvo pripažinti kaltais ir nuosprendis dėl jų įsiteisėjo, žala atsirado dėl neteisėto suėmimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo, žala turi būti priteista už visą laikotarpį kol buvo suimtas nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2013 m. balandžio 3 d., t. y. iš viso už 390 kalendorinių dienų 3 765 Eur (13 000 Lt). Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, buvo suklastoti šio ikiteisminio tyrimo duomenys ir atliktų procesinių prievartos veiksmų rezultatai buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-490-11 ir naudojami sunkinant ieškovo padėtį, šiuos duomenys teismai vertino spręsdami įvairius klausimus, susijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu, suėmimo skyrimo ir pratęsimo klausimus. Tokiu būdu suklastoti duomenys buvo panaudojami ir tai įtakojo ieškovo suėmimo pratęsimus ir skundų atmetimą. Konkrečiai tai yra visi duomenys, susiję su slapto liudytojo apklausomis Nr. 9, jo įslaptinimu, apklausų protokolais, procesinių veiksmų atlikimas ir jo rezultatai, susiję su S. G. paieška. Dėl šių įrodymų suklastojimo ir panaudojimo bei neteisėtų veiksmų atlikimo ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-490-11 metu šiuo metu yra teisiami Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (toliau – Šiaulių apskrities VPK ONTB) pareigūnai. Nurodė, kad neturtinę žalą įvertino 57 924 Eur (200 000 Lt) dėl patirtų išgyvenimų, nes jis buvo apkaltintas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikdamas organizuotojo grupėje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, įtarimai jam buvo panaikinti 2013 m. balandžio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, nenustačius jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių. Tuomet buvo pareikštas naujas įtarimas dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kuris buvo panaikintas 2013 m. birželio mėn. Nurodė, kad tiek laiko turėjo gyventi suimtas ir nežinioje, nuolat buvo kamuojamas didžiulio nerimo, nes suėmimai buvo skiriami, o situacija nesikeitė ir tai kėlė jam didžiulį stresą ir įtampą bei netikrumą dėl savo ateities, gyveno kalėjimo sąlygomis ir buvo suimtas. Nurodė, kad patyrė skaudžius emocinius išgyvenimus, fizinį nepatogumą, kentė šaltį žiemą, karštį vasarą, pasivaikščioti ėjo vieną kartą per dieną, gyveno ankštoje kameroje, tik kartą per mėnesį matydavo artimuosius. Iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2013 m. balandžio 3 d. ir praleido joje beveik 13 mėnesių, ne kartą sirgo, kreipėsi į medikus, nuolat kilo kraujospūdis, todėl buvo skiriami vaistai, skaudėjo sąnariai, sirgo įvairiomis peršalimo ligomis. Nurodė, kad ji buvo apėmusi visiška neviltis, nesaugumo ir netikrumo jausmas, nes manė, kad už kalėjime reikės praleisti penkiolika metų, televizijos, laikraščių ir interneto portalų buvo apjuodintas ir nuteistas jo pažįstamųjų, artimųjų, penkių savo vaikų akyse tapo narkotikų prekeiviu, buvo sugadinta jo reputacija, dėl to nuolat jaučia diskomfortą bendraudamas su žmonėmis, dabar nuolat vartoja vaistus nuo spaudimo, kamuoja lėtinis sąnarių uždegimas, todėl įtarimai ir baudžiamasis persekiojimas tiesiogiai įtakojo jo sveikatos būklę. Nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnai galimai darė nusikaltimus, atlikdami ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-490-11, klastojo dokumentus, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesukontroliavo jų veiksmų. Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras S. P. paliko prokuratūrą, jis buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, buvo nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo. Nurodė, kad prie žalos padarymo prisidėjo ir teismai, kurie skyrė jam suėmimus, nekreipė dėmesio į jo skundus, nedarė užklausų. Nurodė egzistuoja trys sąlygos valstybės pareigai atlyginti padarytą žalą, pareigūnai veikė tikslingai, siekė apsunkinti jo padėtį ir skirti suėmimą. Dėl ieškovo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu padarytų nusikalstamų veikų kaltinami Šiaulių policijos pareigūnai R. Z., T. R., R. P., G. A., I.. Pareigūnai elgėsi ne tik neteisėtai, tačiau ir nusikalstamai, galimai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, galimai klastojo įrodymus, reikalavo kyšių, imitavo kaltinamojo paiešką, kurios nereikėjo, kai tuo tarpu bendravo su juo ir sprendė kyšio davimo bei ėmimo klausimus, S. K. (G.) paieška nebuvo vykdymo, o tik imituojama, siekiant pabloginti ieškovo padėtį, teismams pratęsiant jo suėmimus. Minėti pareigūnai suklastojo ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00490-11 dokumentus – liudytojo Nr. 9 apklausos protokolus, jų specialius priedus, nutarimus dėl anonimiškumo taikymo. R. P. su T. R. kaltinami tuo, kad organizavo tikrų dokumentų, kurie susiję su L. Š. įslaptinimu ir jo apklausomis, suklastojimą, protokolų ir jų priedų suklastojimą, iniciavo jam anonimiškumo taikymą ir vėliau pateikė tyrėjai N. G. apklausos protokolus su tikrovės neatitinkančia informacija. Nurodė, kad įtarimas nusikalstamų veikų padarymų ieškovui buvo pareikštas 2012 m. kovo 9 d., tą pačią dieną buvo suimtas ir suėmimas tęsėsi iki 2013 m. balandžio 5 d., kai prokurorės nutarimu buvo paleistas į laisvę, o 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.            

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas bei negali būti patenkintas. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai mano, kad jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas neįrodyta, kad konkretus asmuo ją įvykdė, tai savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimą neteisėtumą, ir kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą, vykdydami prievolę nepažeisti jo teisių ir laisvių, privalėjo atidžiai, atsakingai, rūpestingai ir profesionaliai įvertinti nusikalstamų veikų sudėčių buvimą ir duomenų pakankamumą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nurodė, kad pagrįstą įtarimą, kuris taip pat yra ir būtinoji sulaikymo sąlyga, pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti. Nurodė, kad baudžiamojo proceso trukmė yra pateisinama bylos sudėtingumu, įtariamųjų bei kaltinamųjų skaičiumi, nusikalstamos veiklos pobūdžiu, bylos apimtimi ir per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo reguliariai atliekami įvairūs procesiniai veiksmai. Pažymėjo, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jeigu konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. birželio 21 d. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, nes išdėstyti argumentai ir aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti. Nurodė, kad būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju valstybei atstovaujančios institucijos, vykdžius baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, teisės požiūriu elgėsi nepriekaištingai. Pažymėjo, kad buvo ir daugiau duomenų apie įtarimų pagrįstumą, o ne vien įslaptinti liudytojo Nr. 9 parodymai, dėl kurio įtraukimo į bylą Nr. 40-1-00490-11 ir buvo pripažinti kaltais ir nuteisti Šiaulių apskrities VPK ONTB skyriaus pareigūnai T. R. ir R. P.. Tačiau įslaptinto liudytojo parodymai jokios reikšmės byloje neturėjo, niekada jais nesirėmė, nes buvo pakankamai daug kitų svarių įrodymų. Nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai, kurie buvo konstatuoti apkaltinamuoju ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nebuvo lemiantys ieškovo baudžiamojo proceso pradėjimą, kardomosios priemonės – suėmimo taikymą ir ieškovo teisių pažeidimą baudžiamajame procese Nr. 40-1-490-11, nes buvo ir kitų duomenų, pakankamų pranešimui apie įtarimą įteikti ieškovui. Pažymėjo, kad ieškovas nedetalizavo kokie konkretūs baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai buvo padaryti ir sulaikymo ar suėmimo faktas nesuteikia ieškovui teisės reikalauti žalos atlyginimo. Teismo nutartimi ieškovui suėmimas buvo skirtas ir tęsiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y. esant pagrindui manyti, kad ieškovas bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, trukdys procesui darydamas poveikį nusikalstamos veikos bendrininkams. Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Šiuo atveju teismų veiksmų skiriant ir pratęsiant ieškovui suėmimą nesudaro pagrindo vertinti kaip neteisėtų. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo nutraukimas asmens atžvilgiu nereiškia, kad kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ir pratęsta neteisėtai. Duomenų apie BPK nuostatų, reglamentuojančių kardomųjų priemonių skyrimą, pažeidimą nėra. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, tame tarpe siekiant perkvalifikuoti veiką į lengvesnę, buvo nutrauktas kelis kartus. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam aktui ieškovo atžvilgiu surašyti. Ieškovo tvirtinimas, kad neteisėti pareigūnų veiksmai įtakojo ikiteisminio tyrimo vilkinimą ieškovo atžvilgiu, remiantis įtariamojo S. G. (S. K.) paieška, tėra tik subjektyvi ieškovo nuomone, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Byla yra itin sudėtinga, buvo tiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, dalis asmenų buvo įtariamai veikę organizuotoje grupėje, įtarimai pareikšti 14 asmenų, 1 asmuo buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir kt. Dėl turtinės žalos nurodė, kad ieškovas nepagrindė padarytos žalos, nes ieškovas iki suėmimo kardomosios priemonės taikymo niekur nedirbo ir nepateikė jokios informacijos apie pasiruošimą įsidarbinti, siekiant gauti šias pajamas, neįrodė realios galimybės gauti ieškinyje nurodomo dydžio pajamas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad valstybės pareigūnai būtų paviešinę bet kokią, atitinkamu laiku tikrovės neatitinkančią informaciją. Valstybei taip pat negali kilti atsakomybė už viešojo informacijos priemonėse paskelbtą informaciją apie ieškovą, jis neįrodė pablogėjusį ryšį su šeima, nepateikė jokių įrodymų, kad jo dabartinė sveikatos būklė yra tiesiogiai neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų pasekmė, o ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis, yra siekis praturtėti, viršija panašiose bylose priteistos neturtinės žalos kompensaciją, kuri svyruoja nuo 2 500 Eur iki 6 600 Eur. Nenustačius teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, nulėmusių ieškovo baudžiamojo persekiojimo pradėjimą, prievartos priemonių ir kardomųjų priemonių taikymą bei procesų trukmę, nėra pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2022 m. birželio 21 d. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame turėjo būti nurodyti motyvai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 40-1-490-11. Įsiteisėjusia 2013 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovas padarė minėtas nusikalstamas veikas. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad ieškovo dalyvavimas darant nusikalstamas veikas nebuvo vienareikšmiškai paneigtas, todėl ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovas nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Ieškovas taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų prašomos priteisti turtinės žalos dydį, kad iki skiriant kardomąją priemonę (suėmimą) ieškovas buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad informaciją paskelbė žiniasklaida, tačiau ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teisėjai, tačiau dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ieškovas galėjo kreiptis į žiniasklaidos priemones, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintą ieškinį pilnai, papildomai nurodė, jog jis buvo suimtas neteisėtai, per 13 mėnesių pablogėjo sveikata, prarado daug nervų, pasekmes jaučia iki šiol. Neseniai buvo atliktos kelios operacijos. Teigė, jog jis buvo iki įkalinimo buvo registruotas darbo biržoje.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog ieškinyje išdėstytos visos reikalingos civilinės atsakomybės sąlygos : neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. 2011-12 21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-490-11, ieškovui įtarimai buvo pareikšti 2012-03-09 dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, toliau sekė prievartiniai veiksmai, net trylika mėnesių buvo apribota V. B. laisvė, jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir tai patvirtinta byloje esančiomis teismų nutartimis, visi ieškovo skundai bei procesinio pobūdžio prašymai dėl jam taikomų prievartinių procesinių veiksmų taikymo buvo atmesti. Vėliau policijos pareigūnams, kurie atliko ikiteisminį tyrimą, buvo pareikšti kaltinimai, buvo nuteisti. Buvo konstatuota, kad duomenys ikiteisminiame tyrime buvo klastojami, būtent anoniminio liudytojo Nr. 9 apklausos protokolas. Kadangi pareigūnai buvo nuteisti, klastoję dokumentus, teismai jais rėmėsi skirdami kardomąją priemonę ieškovui, ji buvo tęsiama. Be šių pareigūnų neteisėtų veiksmų, ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nebūtų, 2013 m. sausio gale suėmus šiuos pareigūnus, 2013 metais kovo mėnesį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl nusikalstamos veikos nepadarymo.  Šeimoje augo trys vaikai, su kuriais jam nebuvo galimybės matytis, ieškovui stiprėjo įtarimas, kad jis bus nuteistas nepagrįstai, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, teko kęsti fizinius nepatogumus, be to, buvo padaryta reputacinė žala, nes ieškovas buvo žinomas sporto pasaulyje, turėjo didelių pasiekimų sporte, per visas televizijas buvo rodomi reportažai, formuojama nuomonė, kad V. B. prasikalto, o nutraukus ikiteisminį tyrimą, visuomenė apie tai nebuvo informuota. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad jau būdamas izoliatoriuje skundėsi dideliu kraujospūdžiu, širdies, sąnarių skausmais, ko pasekoje išsivystė hipertenzija, nors iki sulaikymo buvo iš esmės sveikas žmogus. Šiuo metu jis serga neurologinio pobūdžio ligomis, patyrė 2 insultus, priešinfarktinę būklę, serga širdies aritmija, turi tik 30 proc. darbingumo. Turtinės žalos dydis buvo paskaičiuotas remiantis įstatymu pagal Vyriausybės nustatytą minimalią algą, kai asmuo yra registruotas darbo biržoje. Žala turi būti priteista už 390 kalendorinių dienų. Patikslintą ieškinį prašo tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu atsakovę Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti Generalinės prokuratūros atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją ir prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog ieškinys grindžiamas tuo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes pareigūnai atlikę tyrimą buvo nuteisti dėl dokumentų klastojimo. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis VPK pareigūnų atžvilgiu akcentuojant teismui dėl vieno byloje buvusio duomens, liudytojo Nr. 9, anonimiškumo taikymo. Susipažinus su Panevėžio apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais, aktualus yra epizodas 17, susijęs su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, liudytojo Nr. 9, kuriam buvo taikomas anonimiškumas, dokumentų suklastojimo. Veiksmai, dėl kurių buvo nuteisti pareigūnai T. R. ir R. P., pripažinti kaltais kad jie 2013m. kovo 14 d. iniciavo nutarimą, kad  Š. būtų taikytinas  anonimiškumas ir prisidėjo tuo, kad ikiteisminiame tyrime būtų pateikta informacija apie įtariamųjų tarpusavio ryšius. Svarbu yra tai, kad abu kaltinamieji, pareigūnai nurodė turėję duomenų apie B. sąsajas su kitais įtariamaisiais, tačiau niekas nenorėjo liudyti prieš V. B., todėl iniciavo įslaptinto liudytojo anonimiškumo taikymą. Apklausta tyrėja N. G. nurodė, tais parodymais buvo pasitikrinta apie galimą ieškovo prisidėjimą prie tos nusikalstamos veiklos, jog po anoniminio liudytojo apklausos nebuvo taikoma jokių papildomų procesinių prievartinių veiksmų. Duomenų apie nusikalstamą veiką buvo ir daugiau, kuriais buvo grindžiamas įtarimas ieškovui: kratos metu rastas didelis kiekis psichotropinių medžiagų, sulaikytas E. J., 2012 m. vasario 22 d. A. J., pareikšti jiems įtarimai, atliktos apklausos, vėliau sulaikytas G. B.. Vienas iš svarbių dokumentų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo ir. T. R. surašytas 2012m. vasario 13d tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog atliekant operatyvinius veiksmus, klausantis telefoninių pokalbių, buvo surinkta informacija, iš kurios galima spręsti, jog psichotropinių medžiagų platinime dalyvauja ir ieškovas. Pažymėjo, jog minėti ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo pripažinti neteisėtais ar suklastotais, jie nebuvo paneigti ir buvo surinkti dar iki ieškovo sulaikymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš Šiaulių apygardos teismo 2013m. rugsėjo 30d. nutarties, kurioje buvo pasisakyta dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo teisėtumo, turinio matyti, kad teismui buvo žinoma aplinkybė apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, suėmimą ir jiems įtarimų pareiškimą, buvo vertinami ikiteisminio tyrimo duomenys, pripažinus, kad jie atlikti teisėtai. Minėta nutartimi patvirtinta, kad ikiteisminio nutraukimo pagrindas buvo teisingas. Teigė, jog teisėtai buvo atlikta ir krata, ir tai patvirtinta teismo. Pažymėjo, jog suimant asmenį dėl jo kaltės nesprendžiama, atsižvelgiama tik dėl kardomosios priemonės taikymo pagrindus, siekiant užtikrinti nusikalstamos veikos tyrimą. Nusikaltimas yra labai sunkus, iš telefoninių skambučių išklotinės gali būti susidaryti objektyviam vaizdui, kad V. B. yra susijęs su kitais įtariamaisiais. Visos nutartys dėl kardomųjų priemonių skyrimo ir pratęsimo buvo skundžiamos ir aukštesnių teismų buvo paliktos galioti, įvertinus visus skunduose nurodomus argumentus. 2013m. kovo 28d. buvo įteiktas įtarimas pagal kitą BK straipsnį, pagal BK 260 str. 1 d. 2013 -06- 26 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, skirtingi nutraukimo pagrindai, B. skundė. Pasisakyta, kad nepakako duomenų, kad būtų iškelta baudžiamoji byla, tačiau nepaneigtas Ikiteisminis tyrimas apskritai nenutraukiamas, tik pasikeičia į lengvesnę veiką. Nei vienoje nutartyje nebuvo remiamasi anoniminio liudijimo parodymais. Teismai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas yra teisėtas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įtariamųjų skaičių, procesinių veiksmų kiekį, nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas truko ilgai. Dėl žiniasklaidos priemonių paskleisto informacijos civilinė atsakomybė kyla visuomenės informavimo priemonėms. Žalos dydis nėra pagrįstas, nepaaiškinta, kaip jis paskaičiuotas. Ieškinį prašė atmesti.

Lietuvos valstybę atstovaujamos LR teisingumo ministerijos atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nors pareigūnų, vedusių ikiteisminį tyrimą, nuteisimas yra svarbi aplinkybė, tačiau būtina vertinti įrodymų visumą. Ieškovas neįrodė, kokią įtaką ši aplinkybė turėjo ieškovo suėmimui, kardomosios priemonės skyrimui ir pratęsimui. Pradedant ikiteisminį tyrimą, niekur neminimi įslaptinto liudytojo parodymai, jo parodymais nesiremiama. Teismai vertina įrodymų visetą. Visi nutarimai dėl kardomosios priemonės skyrimo ir pratęsimo buvo patikrinti instancine tvarka. Pažymi, jog patikslintame ieškinyje nebuvo nurodyta, kokius įrodymu vertino netinkamai, ar nevertino. Suėmimo neteisėtumas nebuvo įrodytas. Ta byla, kurioje nuteisti policijos pareigūnai, yra svarbus tik 17 epizodas, kad į bylą buvo pateiktas liudytojo Nr. 9 parodymai, kurie buvo pripažinti suklastotais. Iškilus klausimui dėl žalos priteisimo, nėra pateikta įrodymų apie gautas pajamas iki suėmimo, ar gavo ieškovas kokias nors išmokas, būdamas registruotas darbo biržoje. Nėra paneigta aplinkybė, jog ieškovas jokių pajamų iki suėmimo negavo. Žalos padarymo faktas taip pat neįrodytas. Paskleista informacija žiniasklaidos priemonėmis nėra niekaip susijusi su valstybės civiline atsakomybe. Nėra duomenų pilna apimtimi, kaip keitėsi sveikatos būklė, nuo iki suėmimo ir po suėmimo. Būna sveikatos sutrikimai dėl amžiaus, gyvenimo būdo ir kitų aplinkybių, nėra susijęs priežastiniu ryšiu. Dėl žalos sveikatai turėtų būti atsakingas Kalėjimų departamentas. Ieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respubliką atstovaujančio policijos departamento atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus. Tvirtino, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įstatymų nustatyta tvarka, kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimas bei jo partęsimas buvo teisėtas. Šių procesinių priemonių taikymo teisėtumą patikrino aukštesni teismai. Tyrimas buvo sudėtingas, byla didelės apimties, todėl terminas, atstovo teigimu, nebuvo per ilgas ar vilkinamas, Dėl prastų kalinimo sąlygų yra atsakingos institucijos, atliekančios šias funkcijas. Patikslintą ieškinį prašo atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-5-2009, 2010 m. gegužės 24d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-219/2010.).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, teismas vertina nurodytus veiksmus pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir vertinimo taisykles. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. birželio 7d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00490-11 buvo pradėtas 2011 m. gruodžio 21, tačiau pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 25 str. 3d., 24 str. 4,5 d., 260 str. 3 d. dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu su tikslu platinti, narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo ieškovui buvo įteiktas 2012 m. kovo 9 d. (bylos 1t., b. l. 77, 78). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo, t. y. nuo 2012 m. kovo 9 d. (bylos 1t. b. l. 36-37). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovo skundas dėl šios nutarties buvo atmestas (bylos 1t., b. l. 38-41). Kardomoji priemonė – suėmimas buvo tęsiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. kovo 8 d. nutartimis ( bylos 1t., b. l. 42,43, 54-57, 64-67). Šiaulių apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-490-11 įtariamojo V. B. atžvilgiu pagal LR BK 25 str., 3 d., 24 str., 4, 5 d., 260 str. 3 d. buvo nutrauktas, asmeniui nepadarius inkriminuojamos veiklos (bylos 3 t., b. l. 136). Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 28 d. V. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00490-11 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 25 str. 3 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. (bylos 3t., b. l. 137, 138). 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės V. B. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-490-11, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, buvo nutrauktas (bylos 2t. b. l. 168-171). Remiantis Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2013-04-03 nutarimu V. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo paleistas (bylos 1t., b. l. 52, bylos 3t., b. l. 19-20).

     Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

        Nagrinėjamu atveju ieškinys yra grindžiamas ta aplinkybe, kad ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas galimai nusikalstamų pareigūnų veiksmų, suklastoti šio ikiteisminio tyrimo duomenys ir atliktų procesinių veiksmų rezultatai prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-490-11 ir pateikti teismų vertinimui, sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu ieškovo atžvilgiu. Todėl ieškovas mano, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo pažeista konstitucinė asmens teisė į tinkamą procesą. Teismai, spręsdami klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei jos pratęsimo, vadovavosi suklastotais duomenimis – anoniminio liudytojo Nr. 9 apklausos protokolais bei jų priedais, nepagrįstai skelbė paiešką S. K. (G.), kuris nebuvo paieškomas, todėl ieškovo teigimu, jis buvo suimtas neteisėtai o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo užtęstas bei ilgai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Tačiau su šiais ieškovo argumentais nesutiktina dėl sekančių priežasčių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010). BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant minėtoms sąlygoms yra neteisėtas veiksmas, o priešingai – jo nepradėjimas, esant BPK nustatytoms sąlygoms, būtų vertinamas neteisėtu. Todėl visų pirma, būtina išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. 

Bylos duomenimis 2011 m. gruodžio 21d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-00490-11 gavus operatyvinės informacijos apie tai, kad E. J. automobilyje, turėdamas tikslą platinti, gali gabenti narkotines, psichotropines medžiagas. Tą dieną atliktos kratos metu E. J. naudojamo automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) salone buvo rastas paketas su 1010,71 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 160,694 g, amfetamino (bylos 3 t. 130-134). Vėliau buvo sulaikyti bei pareikšti įtarimai A. J. ir G. B. (bylos 3t., b. l. 4-8, 23-29). Ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo papildyta 2012-02-13 Šiaulių apskrities VPK skyriaus viršininko T. R. surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo išdėstyta informacija, gauta vykdant operatyvinius veiksmus, tame tarpe telefoninių pokalbių pasiklausymą (bylos 3 t., b. l. 120-129). Jame, be kita ko, surinkti duomenys apie ieškovo ir įtariamojo E. J. telefoninį kontaktą būtent 2021-12-21, kai  pastarasis buvo sulaikytas. Ieškovui pranešimas apie įtarimą šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 2012 m. kovo 9 d., kuriame  nurodoma, jog jis įtariamas tuo, jog dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis ir būdamas organizatoriumi-kurstytoju, kartu su organizuotos grupės nariais – organizatoriumi-kurstytoju S. G., vykdytoju E. J., suorganizavo ir vykdė neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 3 d., 24 str. 4, 5 d., 260 str. 3 d.  Apklausiamas įtariamuoju, ieškovas parodymų nedavė (bylos 3 t., b. l. 135). Taigi įtarimai ieškovui dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikšti, jau atlikus tam tikrus procesinius veiksmus, kratą, kitų įtariamųjų apklausas bei gavus papildomų duomenų, gautų atliekant operatyvinius veiksmus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo duomenys buvo pakankami pradėti baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu. Kaip jau minėta, ieškovui nuo jo sulaikymo 2012 m. kovo 9 d. teismas paskyrė kardomąją priemonę suėmimą, kuris buvo tęsiamas iki 2013m. balandžio 3 d

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Iš į bylą pateiktų teismų nutarčių, kuriomis buvo skiriama bei pratęsiama ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas, matyti, jog buvo remiamasi ne tik liudytojo Nr. 9, kuriam taikomas anonimiškumas apklausos protokolais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais : kitų įtariamųjų -  A. J., E. J., G. B. sulaikymo bei apklausų protokolais, duomenimis apie rastas psichotropines medžiagas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, specialistų išvadomis, telefoninių pokalbių suvestinėmis (bylos 3t., b. l. 4-8, 23-28, 120-134, 140-142). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skiriant kardomąją priemonę suėmimą ieškovui, liudytojo Nr. 9, kuriam taikytas anonimiškumas, apklausos duomenimis teismas apskritai nesirėmė (bylos 1 t., b. l. 36-41). Taigi, bylos medžiaga patikimai patvirtina, jog teismai vertino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, jų visumą, bei padarė išvadą, jog jų pakanka suimtajam pareikštiems įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. vasario 24d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nusikalstamais buvo pripažinti tik Šiaulių apskrities VPK pareigūnų T. R., R. P. veiksmai, inicijuojant anonimiškumo taikymą L. Š. bei jo apklausos protokolo ir jo specialaus priedo suklastojimą (2022m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 17 epizodas, bylos 2 t., b. l. 102). Tačiau bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad būtent liudytojo Nr. 9 apklausos duomenys kaip nors lėmė ar darė įtakos ieškovo sulaikymui, kardomųjų priemonių skyrimui bei jų pratęsimui. Teisėsaugos institucijoms sprendžiant klausimus dėl prievartinių procesinių priemonių taikymo, negalėjo būti nevertinama ar kaip nors ignoruojama kita ikiteisminio tyrimo medžiaga bei joje surinkti įrodymai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad dėl ikiteisminiame tyrime surinktų įrodymų teisėtumo pasisakė ir Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų (bylos 3t., b. l. 11-12). 

Taigi, teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso normomis, sprendė, jog įrodymų pakanka V. B. atžvilgiu taikyti prievartines procesines priemones, šiuo atveju, sulaikymą. Vadovaujanti EŽTT praktika, įrodinėjimo standartas jas taikant skiriasi nuo to, kuris taikomas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą bei sprendžiant dėl kaltinamojo kaltumo. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (L. v. the C. R., no. 57404/08, judgment of 20 June 2013). Gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393- 378/2015).

Svarbu ir tai, jog kardomosios priemonės paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą: jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Spręsti apie aplinkybių ir duomenų, reikalingų vienam ar kitam procesiniam sprendimui priimti, pakankamumą yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro diskrecija, todėl kardomosios priemonės parinkimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kardomosios priemonės paskirtį ir jos skyrimo tikslus. Teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas vadovaujantis BPK 122 str. numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad V. B. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darydamas poveikį nusikalstamos veikos bendrininkams. Pažymėtina, jog ieškovas, būdamas įtariamuoju, savo procesines teises realizavo ir iš esmės visas nutartis dėl jam taikomų procesinių prievartos priemonių skundė įstatymų nustatyta tvarka. 

Taip pat nesutiktina su ieškovo teiginiais, jog kardomosios priemonės – suėmimo taikymo nepagrįstumą patvirtina aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 25 str. 3d., 24 str. 4,5 d. 260 str. 3 d., buvo nutrauktas, kaip asmeniui nepadarius inkriminuotos nusikalstamos veikos (2013 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas, 3t., b. l. 136). Bylos duomenimis nustatyta, jog tą pačia dieną ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1d., 25 str. 3d., 24 str. 4d., 260 str. 1 d., t. y. nusikalstama veika ieškovui buvo perkvalifikuota į lengvesnę (bylos 3t., b. l. 137). 2013 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės nutarimu, vadovaujantis BPK 212 str. 2 p., ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-1-490-11 ieškovo atžvilgiu, buvo nutrauktas,  konstatuojant, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas (bylos 2t., b. l. 168-171). Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu, ieškovas nutarimą apskundė, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi jo skundas nebuvo patenkintas. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina buvus nusikalstamas veikas, abejonės dėl pareiškėjo (V. B.) dalyvavimo jose nebuvo vienareikšmiškai paneigtos, todėl skunde nurodomas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas – veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas šiuo atveju negalėjo būti pritaikytas (bylos 1t., b. l. 97-100). 2013 m. rugsėjo 30d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas šiems argumentams pritarė ir minėtą nutartį paliko galioti (bylos 3t., b. l. 11,12).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai   buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. <...> Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-181/2022).

Pagal EŽTT praktiką asmuo negali teigti esąs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (sąžiningą) procesą) pažeidimo auka baudžiamajame procese vien todėl , kad jis buvo išteisintas arba procesas nutrauktas (K. v. Bulgaria, No. 49163/99, judgment of May 2005; K. v. Estonia, no 10195/08, judgment of 14 September 2010).

        Remiantis nurodyta kasacinio teismo bei Europos žmogaus teisių teismo praktika, įvertinus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teigti, kad ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai pažeidė baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, įtariant ieškovą padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ar paskiriant jam kardomąją priemonę, teisinio pagrindo nėra. 

Nepagrįstais laikytini ir ieškovo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai ar buvo vilkinamas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo.

Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką, reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz. K. v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011, § 35.). Be to, kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. vasario 6d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7-7/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011m. gruodžio 21d., tačiau pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo pareikštas 2012 m. kovo 9 d., o iš įkalinimo įstaigos ieškovas buvo paleistas 2013 m. balandžio 3 d. Tokiu būdu ieškovas įkalinimo įstaigoje praleido beveik 13 mėnesių.

Vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę, būtina atsižvelgti kriterijus, kurie taikomi EŽTT praktikoje; konkrečios bylos sudėtingumas, asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamais persekiojimas, elgesys, valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010 it kt.). Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, jog kiekvienu atveju nurodyti kriterijai yra taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010 ir kt.).  

EŽTT praktikos nuostatos, pagal kurias pripažįstama, kad organizuoto nusikalstamumo bylose tyrimą atliekančioms institucijoms ir teismams sunkiau nustatyti faktus ir kiekvieno nusikalstamo susivienijimo nario atsakomybės laipsnį. Tokiose bylose nuolatinė kaltinamųjų bendravimo tarpusavyje ir su kitais asmenimis kontrolė ir tokio bendravimo ribojimas gali būti ypač svarbūs siekiant užkirsti kelią jų pabėgimui, įrodymų klastojimui, taip pat poveikiui ir grasinimui liudytojams. Todėl tokiose bylose ilgesni suėmimo laikotarpiai nei kitose bylose gali būti laikomi pagrįstais (pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje W. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 29345/09; 2015 m. vasario 24 d. sprendimas byloje M. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15612/13; 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36249/14, 67 punktas; 2018 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Š. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 55844/12; 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje H. ir V. prieš Estiją, peticijų Nr. 9044/17 ir 48545/17). Į tai, kad byla yra susijusi su tokios organizuotos nusikalstamos grupės nariu, juolab lyderiu, turi būti atsižvelgiama vertinant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies laikymąsi (pvz., 2013 m. kovo 26 d. sprendimas byloje L. prieš Serbiją, peticijos Nr. 43808/07; 2018 m. vasario 20 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 19445/10, 37 punktas). EŽTT sprendimuose taip pat nurodoma, kad bendro pavojaus, kylančio iš organizuoto tariamos pareiškėjo nusikalstamos veiklos pobūdžio, buvimas gali būti pripažįstamas asmens suėmimo pradinėje proceso stadijoje pagrindu, o kai kuriomis aplinkybėmis – ir suėmimo pratęsimo vėliau pagrindu. Be to, bylose, susijusiose su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, pavojus, kad suimtasis, paleistas laisvę, gali daryti spaudimą liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems ar kitaip trukdyti procesui, dažnai yra itin didelis (pvz., 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje S. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 45255/07).

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos sudėtingumą apsprendžia tai, jog tyrimas buvo atliekamas nusikalstamos veikos, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, įtarimai buvo pareikšti keturiolikai asmenų, kurių dalis įtariami veikę organizuotoje asmenų grupėje, vieno įtariamojo (S. G.) atžvilgiu vykdoma paieška (išduotas Europos arešto orderis), tiriama  šešiolika nusikalstamų veikų, tiriamos daugiau nei dešimt rūšių psichotropinių medžiagų, apklausta daug liudytojų bei atliekami kiti reikalingi procesiniai veiksmai. Atsižvelgdami į bylos sudėtingumą bei jos didelę apimtį, teismai, nustatę BPK 122 straipsnyje įtvirtintus kardomosios priemonės skyrimo pagrindus, suėmimą V. B. atžvilgiu tęsė. Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, akivaizdu, kad laikotarpis, per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, objektyviai negali būti laikomas per ilgu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui, teiginiai apie nepagrįstai skelbtą S. G. paiešką, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų šališkumą, remiami prielaidomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, pradedant ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą bei atliekant tolesnius veiksmus, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. neįrodyta viena iš sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.263 str. 1 d.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos, kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus : 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šiš pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-191-611/2021). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį, priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-248-403/2018)

           Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš valstybės 3765 Eur žalos atlyginimą, kurį paskaičiavo remdamasis Žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme nurodyta žalos paskaičiavimo metodika (2002 m. gegužės 21 d. Nr. IX-895). Toks atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimas įstatyme yra numatytas tais atvejais, kai žala kompensuojama asmenims ne teismo tvarka, todėl šiuo atveju jis negali būti taikytinas. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie tai, jog iki suėmimo 2012-03-09 buvo registruotas Šiaulių teritorinėje darbo biržoje (bylos 1 t., b. l. 157). Jokių įrodymų apie pajamas ar išmokas, gautas iki kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tuo remiantis nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovas patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma, taigi žalos dydis bei faktas laikytinas neįrodytu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis. Galima sutikti su ieškinio teiginiais, kad baudžiamasis procesas ieškovui sukėlė neigiamas emocijas, įtampą bei kitus neigiamus veiksnius, įvardintus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tačiau neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, kai įrodytos kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tenkinti ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisinio pagrindo nėra.

        Be to, teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Nustačius, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas apskritai buvo negalimas, teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, pradedant ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tęsiant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, nebuvo neteisėti, ieškovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra nepagrįsti. Nors baudžiamojoje byloje atliekami procesiniai veiksmai yra suvaržomojo pobūdžio, sukelia nepatogumus įtariamam (kaltinamam) asmeniui, tačiau paties proceso vykdymas nedaro ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų veiksmų neteisėtais savaime. 

    CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3569/2002).

Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, o atsakovės atstovams nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.

Byloje patirta 45,38 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.), kurios, ieškinį atmetus, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

             n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo V. B. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 45,38 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 28 cnt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė