Civilinė byla Nr. 2S-2398-855/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11275-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.; 3.1.7.5.; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo tarnyba.

Teismas 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 2VI-37 atmesti skundą ir palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 2S-662; priimti sprendimą dėl skundo 22 lapo galimo suklastojimo, tai yra dėl prokuratūros darbuotojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo pareigų pažeidimų.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą, kuriuo buvo prašoma priimti sprendimą dėl skundo 22 lapo galimo suklastojimo, tai yra dėl prokuratūros darbuotojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo pareigų pažeidimų, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai kartu su skundu dėl prokuroro procesinių veiksmų įgyvendinant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją civilinio proceso tvarka nėra nagrinėjami.

3.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties, 2022 m. liepos 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą; nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išaiškino, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio negali būti taikomas; išaiškino, kad prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, priešingu atveju pareiškėjas prarastų teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, kad jo sunkią finansinę padėtį įrodo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba kitose civilinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovo reikalavimas priimti sprendimą dėl skundo 22 lapo galimo suklastojimo, tai yra dėl prokuratūros darbuotojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo pareigų pažeidimų, nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. gavo pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartyje neišsprendė klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad šiuo metu pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, tačiau ji gali reikšmingai pagerėti ateityje Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-463-603/2022 priėmus pareiškėjui palankius sprendimus dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad jo sunkią turtinę padėtį patvirtina ginčo bylų gausa, kitose bylose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jis buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo, kitose bylose valstybė jam teikia garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, apmokėdama 30 proc. šios pagalbos išlaidų, be to, vartotojai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat jis atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo priverstinai iškeldintas iš buto dėl banko, antstolio, jo buto pirkėjo nesąžiningų veiksmų jis patyrė didelę turtinę žalą, psichologinį stresą, neturi santaupų, kilnojamojo turto, transporto priemonių, turi skolų tretiesiems asmenims.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus papildomus dokumentus, 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymų atidėti ar atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė papildomą terminą trūkumams pašalinti.

6.       Teisme 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas pareiškėjo pakartotinis prašymas atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo arba atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuojant tuo, kad nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. paaiškėjo naujos esminės aplinkybės ir atsirado nauji įrodymai, pagrindžiantys būtinumą atidėti ar atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymų atleisti pastarąjį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

8.       Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, sutiko su pareiškėjo nurodytais teiginiais, kad įstatyme nenumatytas draudimas reikšti pakartotinį prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, tačiau kita vertus, pažymėjo, kad šiuo teisės institutu negali būti naudojamasi ir jis negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad sudarytų prielaidas neribotą laiką tęsti ieškinio, pareiškimo, skundo priėmimo išsprendimo klausimą formaliais pagrindais, t. y. vilkinti procesą, kitaip netinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, selektyviai teikiant teismui įrodymus dėl konkretaus procesinio klausimo išsprendimo ir pan.

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė atskirojo skundo dėl teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo analogišką prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė analogišką prašymą atidėti ar atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, remdamasis argumentais, kad per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. pasikeitė jo turtinė padėtis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pakartotiniame prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjo papildomai pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį nepatvirtina pastarojo argumentų, kad tai yra naujai, po 2022 m. liepos 27 d. atsiradusios esminės aplinkybės ir nauji įrodymai, keičiantys teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes ir teismo padarytas išvadas. Teismas nurodė, kad minėtus duomenis pareiškėjas jau turėjo teikdamas 2022 m. liepos 27 d. prašymą.

10.       Atsižvelgęs į aukščiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo konkrečiu atveju ketvirtą kartą termino nustatymas pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, neatitiktų civilinio proceso principų, tikslų ir paskirties. Be to, pareiškėjas taip pat nepašalino ir kitų teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Remiantis tuo teismas sprendė, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino procesinę pareigą pašalinti teismo nustatytus trūkumus arba paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas būtų pašalinęs visus teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytus trūkumus, tinkamai paruošto skundo ir jo priedų teismui nepateikta, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) A. C. prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymus – atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundo pateikimą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio mokėjimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Kadangi įstatymas nedraudžia pareiškėjui teikti pakartotinį prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, todėl pareiškėjas, šalindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nurodytus trūkumus, turėjo teisę teikti pakartotinį prašymą, ir todėl pareiškėjas pateikė teismui naują pakartotinį motyvuotą prašymą, pagrįstą visais turimais naujais objektyviais įrodymais, iš kurių galima būtų spręsti apie tikrąją jo dabartinę turtinę padėtį.

11.2.                      Pareiškėjas pašalino visus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatytus trūkumus (visus turimus objektyvius įrodymus, visus turimus duomenis, iš kurių galima buvo spręsti apie aktualią pareiškėjo turtinę padėtį kreipimosi į teismą momentu, taip pat duomenis, kad pareiškėjas yra bendrovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir savininkas, patikslino aplinkybes teismui dėl byloje jau pateiktų įrodymų (priedų), taip pat pateikė informaciją ir įrodymus apie kitas ginčo bylas ir dar besitęsiančius ginčus, kurie tinkamai įrodė, kad jo turtinė padėtis ateityje galėjo pagerėti).

11.3.                      Pareiškėjas neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, o pateikė naują prašymą, todėl teismas turėjo iš naujo vertinti ir analizuoti įrodymus (turėjo būti nustatytas naujų aplinkybių visetas) ir, jei būtų pagrindas, nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti, taip išsaugant teisę į teisminę gynybą.

11.4.                      Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo finansinė ir turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. finansinė ir turtinė padėtis ne tik nepagerėjo, bet ir pablogėjo lyginant su padėtimi, buvusia jo skundo padavimo metu, todėl jis teismui pateikė motyvuotą naują prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kuriame nurodė pagrįstus motyvus ir tinkamus argumentus, nes jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, o jo finansinės galimybės iš esmės suvaržytos, ir kadangi pareiškėjas jau buvo prievartiniu būdu iškeldintas iš kito stovio, būsenos ir vertės buto, o kito buto ir kito turto jis neturi. Pareiškėjo sunkią turtinę ir finansinė padėtį patvirtina ir kitos teismuose priimtos nutartys.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymų atleisti pastarąjį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 2VI-37 bei 2022 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 2S-662. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį; ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi buvo palikta nepakeista; apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui nustatė papildomą terminą trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. 2022 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus papildomus dokumentus, 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atidėti ar atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė papildomą 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Teisme 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas atidėti sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo arba atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuojant tuo, kad nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. paaiškėjo naujos esminės aplinkybės ir atsirado nauji įrodymai, pagrindžiantys būtinumą atidėti ar atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ginčijama 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti pastarąjį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

16.       Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog kadangi pareiškėjas pateikė naują pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl teismas turėjo iš naujo vertinti tiek anksčiau, tiek naujai pateiktus įrodymus, - t. y. įrodymų visetą, juos analizuoti ir, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė visus reikiamus įrodymus (t. y. ištaisė visus 2022 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus), pagrindžiančius jo sunkią finansinę padėtį, taip pat į kitose pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamose bylose šiuo klausimu (dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio/žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo) priimtus procesinius sprendimus, priimti pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundo pateikimą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio mokėjimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo.

17.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr. 10/04-12/04-18/04).

18.       Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės pažeistų teisių gynybos. Pagal CPK nustatytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.

19.       Ieškinio turiniui keliami reikalavimai nustatyti CPK 135 straipsnyje. Jame nurodyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be to, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

20.       Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pastarajam net tris kartus (2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. liepos 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis) buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Šia aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ketvirtą kartą termino nustatymas pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį neatitiktų civilinio proceso principų, tikslų ir paskirties. Nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

22.       Atskirajame skunde pareiškėjas, viena vertus, nurodo, kad pašalino visus 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytus trūkumus, kita vertus nurodo, kad šiuo savo prašymu ne šalino trūkumų, o pateikė apskritai naują prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundo pateikimą arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio mokėjimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo, kas, anot pareiškėjo, sudaro pareigą teismui, esant nepakankamai duomenų, nustatyti naują terminą trūkumams šalinti.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 7 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminas pareikšto skundo trūkumams pašalinti (tame tarpe ir sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį). Tad šiuo atveju, pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateikus teismui pakartotinius prašymus, tarp kurių, be kita ko, yra ir prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti sumažinto žyminio mokesčio mokėjimą, bei aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (teismo nurodytus 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje), laikytina, kad tai nėra naujas savarankiškas pareiškėjo prašymas, o būtent 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytų trūkumų šalinimas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo institutu negali būti naudojamasi ir jis negali būti aiškinamas tokiu būdu, kad sudarytų prielaidas neribotą laiką tęsti ieškinio, pareiškimo, skundo priėmimo išsprendimo klausimą formaliais pagrindais, t. y. vilkinti procesą, kitaip netinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, selektyviai teikiant teismui įrodymus dėl konkretaus procesinio klausimo išsprendimo ir pan.

25.       Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad kitose bylose buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, neturi teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai, kadangi kiekvienoje byloje dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar dėl jo atidėjimo yra sprendžiama individualiai pagal prašančio asmens prašymą, jame nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus.

26.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

27.       Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Renata Volodko