Civilinė byla Nr. e2A-468-945/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16962-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

2.6.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21; 3.4.1.11.1

(S)

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BMCO group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infranet“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BMCO group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Infranet“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BMCO group“ (toliau – ieškovė) prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Infranet“ (toliau – atsakovė) 5 713,70 Eur skolą, 36,57 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. darbų atlikimo sutarties Nr. xx-20/26 (toliau – sutartis) pagrindu ieškovė vykdė turto vertės atkūrimo (valymo, remonto ir kt.) darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas faktūras per šalių susitarimu numatytą 30 dienų laikotarpį. Ieškovei 2025 m. balandžio 9 d. užbaigus darbus, buvo išrašyta ir pateikta atsakovei apmokėti 2025 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BM1182 iš viso 15 401,50 Eur sumai. Atsakovė sąskaitą apmokėjo tik iš dalies, sumokėdama 9 687,79 Eur sumą, todėl ieškinio surašymo dieną atsakovės skola ieškovei pagal šią sąskaitą sudarė 5 713,71 Eur. Atsakovė nepaiso ieškovės raginimų atsiskaityti, vengia apmokėti skolą, todėl ieškovė skaičiuoja sutartyje numatytus delspinigius.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5 712,70 Eur skolą, 36,57 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 750,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 565 Eur bylinėjimosi išlaidos atlyginimą.

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už darbus, vykdytus draudimo bendrovės finansuojamame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (žalos Nr. 3478308). Dėl šio objekto ieškovė atsakovei yra išrašiusi tris sąskaitas: 2023 m. liepos 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. BM0641 6 629,71 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. BM0710 6 343,28 Eur sumai, 2025 m. balandžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. BM1182 15 401,50 Eur sumai. Atsakovė 2023 m. birželio 29 d. pavedimu atliko avansinį 3 000 Eur mokėjimą, 2023 m. spalio 25 d. pavedimu – 3 629,71 Eur mokėjimą, 2023 m. spalio 13 d. pavedimu – avansinį 12 000 Eur mokėjimą, 2025 m. gegužės 23 d. pavedimu – 9 687,79 Eur mokėjimą, 2025 m. liepos 8 d. pavedimu – 56,99 Eur mokėjimą. Pirmieji du mokėjimai, kurių bendra suma sudaro 6 629,71 Eur, visiškai apmokėjo sąskaitą faktūrą Nr. BM0641, vėlesni trys mokėjimai, kurių bendra suma sudaro 21 744,78 Eur, visiškai apmokėjo sąskaitas faktūras Nr. BM0710 ir Nr. BM1182. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 36,57 Eur delspinigius neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisinių principų, nes ieškovės nauda dėl jai atsakovės iš anksto pervestų pinigų jau per vieną mėnesį yra didesnė nei šioje byloje pateiktu ieškiniu ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma.

5.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad šalys buvo sutarusios, jog atliekant mokėjimus ieškovei visų pirma yra padengiami seniausi įsiskolinimai pagal išrašytų sąskaitų eiliškumą nuo seniausios iki naujausios. Šalys sutartyje nenumatė specifinės įmokų paskirstymo tvarkos, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę įmoką priskirti seniausiai vykdytinai prievolei padengti, be to, šalių tarpusavio santykiuose buvo reguliariai derinamos tarpusavio skolos.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 629,71 Eur skolą, 23,59 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 653,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 884,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas konstatavo, kad byloje nekilo ginčo dėl šalis siejusių atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių, atliktų darbų kokybės, kainos. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje šalys neaptarė, kaip bus sudengiami atsakovės atliekami mokėjimai už ieškovės atliktus darbus. Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, kad mokėjimai atliekami per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, o 6.4 punkte numatė pavedimo paskirtyje nurodyti ieškovės (partnerio) išrašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros numerį. Iš šalių pateiktų banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad, atsakovei mokant už ieškovės atliktus darbus, mokėjimų paskirtyje buvo nurodytas arba konkretus objektas, už kurį mokamas avansas ar apmokėjimas už atliktus darbus ir žalos numeris, arba tiesiog įrašyta – ,,apmokėjimas pagal sąskaitas“, nenurodant jokių sąskaitos numerių.

8.       Teismas pažymėjo, kad iš 2022 m. sausio 17 d. elektroninio laiško turinio, skirtingai nei teigė atsakovės atstovas, matyti, jog jis šiuo laišku ne siekė išspręsti trumpalaikę tą mėnesį susidariusią problemą dėl vėlavimų apmokėti ieškovei už atliktus darbus, o atsakovės atstovas priminė apie susitarimą su ieškovės atstovu laikytis principo dengti seniausias skolas, be to, paaiškino ,,kad jeigu suma yra lengvai identifikuojama“, ji yra priskiriama „realiai“ dar „mėlynai“ sąskaitai, o sumos, kurios sunkiai identifikuojamos, jos „išbarstomos“ ant kažkokių sąskaitų „kaip patogiau“, teigė, kad to negalima daryti, nes mokėdami kažkokias sumas nurodome „apmokėjimas pagal sąskaitas“, turima omenyje ,,nuo seniausios iki naujausios“. Teismas, nustatęs, kad atsakovė mokėjimų paskirtyje nurodydavo, kad mokama arba už konkretų objektą, arba tiesiog pagal nekonkretizuotas sąskaitas, konstatavo, jog atsakovės atliekami mokėjimo pavedimai, kuriuose atsakovė nurodydavo, už kokį konkretų objektą yra atliekamas mokėjimas, turėjo būti įskaitomi į mokėjimus už darbus nurodytame konkrečiame objekte, tačiau mokėjimai, kurių mokėjimo paskirtyje įrašyta, kad apmokama pagal sąskaitas, jų nekonkretizuojant, turėjo būti įskaitomi seniausioms sąskaitoms apmokėti (CK 5.5 straipsnio 1, 2 dalis).

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. birželio 29 d. ir 2023 m. spalio 13 d. atlikdama 3 000 Eur ir 12 000 Eur avansinius mokėjimus, 2025 m. gegužės 23 d. pervesdama 9 687,79 Eur, 2025 m. liepos 8 d. sumokėdama 56,99 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje konkrečiai nurodė, jog mokėjimai yra atliekami už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), žalos Nr. 3478308. Vadinasi, atsakovei, kaip skolininkei, šiais atvejais nurodžius, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, ieškovė privalėjo įskaityti nurodytai prievolei mokėjimus, kurių bendra suma yra 24 744,78 Eur, t. y. turėjo įskaityti už darbus, atliktus (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 25 d. pervestą 3 629,71 Eur sumą, kurios mokėjimo paskirtyje įrašyta ,,Apmokėjimas pagal sąskaitas“, nepaisydamas aplinkybės, kad šią sumą pridėjus prie individualizuotai aptariamame objekte atliktų darbų apmokėjimui pervestos 24 744,78 Eur sumos, būtų visiškai apmokėtos visos šiame objekte atliktiems darbams apmokėti išrašytos sąskaitos, teismas vertino kaip ieškovės pagrįstai įskaitytą seniausioms atsakovės prievolėms įvykdyti, nes, skolininkei nenurodžius, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, nesant kitokio šalių susitarimo, laikytina, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad ieškovė už darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 28 374,49 Eur sumą, atsakovė už darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), ieškovei pervedė 24 744,78 Eur sumą, padarė išvadą, kad likusi neapmokėta už darbus šiame objekte suma sudaro 3 629,71 Eur, todėl ją priteisė ieškovei iš atsakovės.

10.       Teismas papildomai nurodė, kad siūlė šalims susiderinti išrašytas sąskaitas ir mokėjimus. Šalys į bylą teikė tarpusavio operacijų suvestines, tačiau suvestinėse abiejų šalių įsipareigojimų likučiai skyrėsi – ieškovės pateiktose suvestinėse užfiksuota atsakovės skola ieškovei, o atsakovės atvirkščiai – permoka. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštą reikalavimą grindė 2021 m. sausio 19 d. sutartimi ir jos pagrindu išrašytomis trimis PVM sąskaitomis faktūromis, tarpusavio operacijų suvestines šalys teikė už laikotarpį nuo 2015 m., t. y., peržengdamos ieškinio pagrindą, kurio dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose neleidžiama keisti.

11.       Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 23,23 Eur delspinigių sumą, apskaičiuotą už priteistiną 3 629,71 Eur sumą. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad tik po bylos teisme iškėlimo atsakovė sumokėjo ieškovei 56,99 Eur skolos dalį, teismas nusprendė ir už šią sumą apskaičiuoti delspinigius, sudarančius 0,36 Eur. Teismas konstatavo, kad bendra priteistinų delspinigių suma yra 23,59 Eur.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. galutinį sprendimą ir priimti naują galutinį sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 565 671 Eur skolą, 36,57 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 365 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo išvada, kad atsakovės atliekami mokėjimo pavedimai, kuriuose atsakovė nurodydavo, už kokį konkretų objektą yra atliekamas mokėjimas, turėjo būti įskaitomi į mokėjimus už darbus nurodytame konkrečiame objekte, prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui, teisminei praktikai, šalių tarpusavio bendradarbiavimo praktikai dėl atsiskaitymo tvarkos.

1.2.                      Teismas, skirstydamas atsakovės atliktas įmokas, netinkamai įvertino aplinkybes, kad atsakovė, atliktuose mokėjimuose nurodydama, už ką konkrečiai moka, negalėjo to daryti, nes tuo laikotarpiu ji turėjo kitų senesnių prievolių ieškovei. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei, kaip skolininkei, nurodžius, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, ieškovė privalėjo mokėjimus 24 744,78 Eur sumai įskaityti už darbus, atliktus (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo ir susitarimas dėl seniausių skolų dengimo, tą patvirtina pateikti klientų apyvartos žiniaraščiai, kiti dokumentai byloje.

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. galutinį sprendimą – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą, patenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 0,36 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (0,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti atsakovei iš ieškovės 1 693,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad vienas ieškovei atsakovės atliktas mokėjimas (2023 m. spalio 25 d. atsakovės ieškovei pervesta 3 629,71 Eur suma) nėra priskirtinas sąskaitai, išrašytai už objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokį nepagrįstą sprendimą teismas priėmė neatsižvelgdamas į pačios ieškovės į bylą pateiktus dokumentus apie iš atsakovės gautus mokėjimus (tiek avansinius, tiek neavansinius), gautų sumų sudengimą, taip pat buvusias atsakovės permokas ieškovei nurodytu laikotarpiu.

2.2.                      Teismas, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pagrįstai 3 629,71 Eur sumą įskaitė seniausioms atsakovės prievolėms įskaityti, konkrečiai nenurodė, kokios „tos seniausios“ atsakovės prievolės egzistavo tuo metu, kai buvo įskaityta 2023 m. spalio 25 d. atsakovės ieškovei pervesta 3 629,71 Eur suma. Kai 2023 m. spalio 25 d. atsakovė pervedė ieškovei 3 629,71 Eur sumą, nebuvo jokios ankstesnės atsakovės neapmokėtos prievolės. Kaip patvirtina pačios ieškovės į bylą pateikti dokumentai, tuo metu buvo susidariusi atsakovės permoka ieškovei (dėl atsakovės atliktų ankstesnių avansinių ir kitų mokėjimų). Tą rodo skolos likutis, pažymėtas ženklu „0“, dešiniajame lentelės krašte pateiktos sumos priešakyje nurodytas minuso ženklas. Paskutiniame teismo posėdyje atsakovės atstovas paklausė ieškovės direktoriaus, ar minuso ženklas ties lentelės dešiniajame krašte esančia suma reiškia atsakovės permoką ieškovei tuo laiko momentu, į ką buvo patektas teigiamas atsakymas. Be to, 3 629,71 Eur suma, kartu su kitais atsakovės už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), atliktais mokėjimais visiškai padengia už šį objektą ieškovės išrašytų išankstinių ir PVM sąskaitų faktūrų pagrindu mokėtiną sumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad 2023 m. spalio 25 d. atlikto pervedimo metu buvo ankstesnių atsakovės neapmokėtų skolų, taip pat įrodymų, kad ji išrašė kitą sąskaitą, kurios suma atitiktų 2023 m. spalio 25 d. atsakovės ieškovei pervestą 3 629,71 Eur sumą.

2.3.                      Esant atsakovės pateiktiems įrodymams apie jos faktiškai atliktus mokėjimus ieškovei, atsakovės pateiktam pagrindimui, kokios ieškovės sąskaitos buvo apmokėtos šiais mokėjimais, teismas privalėjo atsižvelgti į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką.

2.4.                      Teismas galutiniu sprendimu turėjo ieškinį patenkinti iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 0,36 Eur delspinigių sumą. 0,36 Eur delspinigių suma priteistina atsižvelgiant į aplinkybę, kad tik po bylos iškėlimo teisme atsakovė papildomai sumokėjo ieškovei 56,99 Eur sumą už objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Ši suma iš pradžių buvo atskaičiuota iš ieškovei mokėtinos sumos, nes tai yra draudimo išskaitos suma, numatyta apdrausto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo sutartyje. Vėliau nustačius, jog ši draudimo išskaitos suma atsakovei jau yra sumokėta, atsakovė jau po civilinės bylos iškėlimo ieškovei papildomai pervedė 56,99 Eur sumą.

14.       Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Atsakovė, ginčydama 3 629,71 Eur skolos priteisimą, remiasi klaidingu CK 6.55 straipsnio supratimu – esą ji gali vienašališkai nuspręsti, kad ši įmoka turi būti priskirta ginčo objektui, nepriklausomai nuo kitų skolų struktūros ir šalių susitarimo dėl seniausių skolų dengimo. Ieškovės pozicija yra nuosekli visos bylos nagrinėjimo metu, kad, gavus mokėjimus iš atsakovės, buvo dengiamos seniausios skolos, kas iš esmės atitiko šalių susitarimą, taip pat tarp šalių susiklosčiusią praktiką.

3.2.                      Ieškovė į bylą teikė papildomus dokumentus ir įrodymus, siekdama parodyti, kaip buvo apskaitoma atsakovės skola. To negalima laikyti ieškinio pagrindo pakeitimu, kadangi pati atsakovė, atlikdama mokėjimus ieškovei, savo iniciatyva nepagrįstai nustatydavo, už ką yra mokama, nesilaikydama šalių susitarimo ir tarp šalių susiklosčiusios praktikos. Įstatyminė įmokų paskirstymo tvarka (CK 6.55 straipsnio 2 dalis) ir šalių susitarimas dėl seniausių skolų dengimo turi prioritetą prieš skolininkės formalią mokėjimo paskirties formuluotę.

3.3.                      Atsakovė apeliaciniame skunde konkrečiais dokumentais nepaneigė ieškovės pozicijos, kad bendroje šalių santykių perspektyvoje egzistavo kiti senesni įsiskolinimai, kuriems turėjo būti skirta 3 629,71 Eur įmoka. Vien nurodymas, jog tą dieną buvo permoka, nepaaiškina, kaip konkrečiai atsakovė įvertino visų sąskaitų terminus, neįrodo, kad nebuvo seniausių neapmokėtų skolų.

3.4.                      Nei iš banko išrašų, nei iš suvestinių, nei iš kitų bylos duomenų nėra matyti, kad ieškovė būtų patvirtinusi ar prisiėmusi atsakomybę už atsakovės vienašališką įmokų priskyrimą ginčo objektui, ignoruojant senesnes skolas.

15.       Atsakovė atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Dokumentinio proceso tvarka pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 5 713,70 Eur skolą, tačiau apeliaciniu skundu ieškovė jau prašo priteisti iš atsakovės 5 656,71 Eur skolą.

4.2.                      Ieškovės ieškinio pagrindas buvo išimtinai susijęs su konkrečiu objektu, esančiu (duomenys neskelbtini). Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, tačiau, atsakovei pateikus motyvuotus prieštaravimus ir įrodymus, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus atstatymo (valymo ir remonto) darbus, ieškovė ėmė teikti teismui naujas faktines aplinkybes (taip keisdama ieškinio pagrindą), plėsti ginčo ribas, teigdama, kad tokiu atveju reikia tikrinti atsakovės įsiskolinimą pagal visas sąskaitas, kurias ieškovė yra išrašiusi atsakovei per 10 m. bendradarbiavimo laikotarpį. Toks ieškovės procesinis elgesys nėra teisėtas ir pagrįstas.

4.3.                      Atsakovės direktorius bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2022 m. sausio 17 d. jo siųstas elektroninis laiškas turi būti vertinamas tuo metu buvusios situacijos kontekste, o ne taikomas universaliai, kadangi finansinių srautų ir jų balanso situacija tarp šalių nuolat keitėsi ir tuo metu buvęs atsakovės įsiskolinimas ieškovei vėliau buvo padengtas. Ieškovės teismui pateiktas jos apyvartos žiniaraštis liudija, kad 2023 m. sausio 5 d. jau nebuvo atsakovės įsiskolinimo ieškovei, netgi buvo susidariusi permoka. Dėl to 2022 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške išdėstyta informacija buvo praradusi aktualumą.

4.4.                      Dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovei buvo išrašiusi dvi išankstines (avansines) sąskaitas (kurių sumos 3 000 Eur ir 12 000 Eur) ir atsiuntusi jas atsakovei apmokėti. Atsakovė, apmokėdama šias išankstines (avansines) ieškovės pateiktas sąskaitas, mokėjimo pavedimo paskirtyje taip pat nurodė, kad mokamas avansas už šį konkretų objektą. Dėl šių aplinkybių ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad šie atsakovės atlikti mokėjimai buvo skirti ne tam konkrečiam objektui, yra teisiškai nepagrįsti. Minėtas išankstines sąskaitas už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovei išrašė 2023 m., t. y. praėjus daug laiko nuo to momento, kai buvo parašytas 2022 m. sausio 17 d. elektroninis laiškas. Dėl to 2023 m. ieškovės išrašytos ir atsiųstos apmokėti išankstinės sąskaitos už konkretų objektą, atsakovės atliktas apmokėjimas su konkrečia mokėjimo paskirtimi aiškiai rodo šalių susitarimą gauti mokėjimą ir atlikti mokėjimą būtent už konkretų objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

4.5.                      Atsakovė konkretų objektą ((duomenys neskelbtini)) mokėjimo paskirtyje buvo nurodžiusi ne tik atlikdama mokėjimus pagal ieškovės išrašytas ir atsakovei atsiųstas išankstines (avansines) sąskaitas, bet taip pat ir vėliau atlikdama mokėjimus už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė niekada nebuvo informavusi atsakovės, kad už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), gautus mokėjimus ieškovė būtų priskyrusi kitiems objektams. Šią faktinę aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės direktorius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2021 m. sausio 19 d. šalys sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti turto vertes atkūrimo (valymo, remonto ir kt.) darbus, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamomis priemonėmis pateikti ieškovei visą reikalingą darbams atlikti informaciją, priimti tinkamai atliktus darbus ir atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.2, 1.3 punktai). Šalys sutartyje susitarė, kad mokėjimai atliekami per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos; pavedimo paskirtyje nurodomas ieškovės išrašytos ir pateiktos sąskaitos faktūros numeris (sutarties 6.3, 6.4 punktai). Ieškovė nurodė sutarties pagrindu užbaigusi darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BM1182 15 401,50 Eur sumai ir pateikė ją apmokėti atsakovei, tačiau atsakovė sumokėjo tik 9 687,79 Eur sumą, liko skolinga 5 713,71 Eur (ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5 713,70 Eur sumą). Nagrinėjant civilinę bylą, atsakovė 2025 m. liepos 8 d. sumokėjo ieškovei 56,99 Eur, todėl po 2025 m. birželio 17 d. preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovei sumokėjus dalį skolos, tarp šalių kilo ginčas dėl 5 656,71 Eur skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, nusprendė, kad, atsakovei nurodžius, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, ieškovė privalėjo įskaityti mokėjimus nurodytai prievolei, atsakovei nenurodžius, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nesant kitokio šalių susitarimo, laikytina, jog grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 3 629,71 Eur skolą, kaip likusią neapmokėtą sumą už darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu nesutinka abi šalys.

18.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus darbus išrašė tris PVM sąskaitas faktūras iš viso 28 374,49 Eur sumai: 2023 m. liepos 19 d. Nr. BM0641 6 629,71 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 8 d. Nr. BM0710 6 343,28 Eur sumai, 2025 m. balandžio 15 d. Nr. BM1182 15 401,50 Eur sumai. Tarp šalių byloje nekilo ginčo dėl atliktų darbų apimties ir kainos. Atsakovė pateikė įrodymus apie penkis mokėjimus už, jos teigimu, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus darbus: 2023 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymą 3 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Avansas (duomenys neskelbtini). Žalos Nr. 3478308“, 2023 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymą 12 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Avansas (duomenys neskelbtini). Žalos Nr. 3478308“, 2023 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymą 3 629,71 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Apmokėjimas pagal sąskaitas“, 2025 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymą 9 687,79 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Galutinis atsiskaitymas Žalos Nr. 3478308 (duomenys neskelbtini)“, ir jau minėtą 2025 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymą 56,99 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žalos Nr. 3478308 (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė neginčijo, kad gavo iš atsakovės nurodytas sumas, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės iš atsakovės gautas sumas paskirstyti kitaip, nei nurodė atsakovė.

19.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo, kad nagrinėjamos bylos ribas siaurina aplinkybė, jog byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, todėl ieškovė nebegali keisti ieškinio pagrindo ir teikti su tuo susijusių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilęs ginčas dėl mokėjimų įskaitymo nėra susijęs su ieškinio pagrindo keitimu. Ieškovė prašo priteisti skolą pagal konkrečią sąskaitą faktūrą, gi atsakovė, gindamasi nuo ieškinio reikalavimų, akcentuoja ieškovės nurodytą sąskaitą apmokėjusi avansiniu mokėjimu, taip pati išplėsdama bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovės argumentų, kad avansinis mokėjimas buvo panaudotas kitoms atsakovės skoloms dengti, teikimas įrodinėjimo prasme vertintinas kaip atsikirtimas į atsakovės poziciją, bet ne kaip savo pozicijos, jog egzistuoja įsiskolinimas pagal ieškovės pradiniame ieškinyje įvardintą sąskaitą ir skolos skaičiavimą, keitimas. Išvada, kad atsakovė gali teikti argumentus dėl ankstesniu laikotarpiu atliktų mokėjimų vertinimo, o ieškovė tokių argumentų teikti negali ir jie neturėtų būti vertinami, ne tik pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, bet ir neatitiktų civiliniame procese įtvirtinto rungimosi principo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija vertina visą į bylą surinktą informaciją dėl atsakovės atliktų mokėjimų panaudojimo bei dėl jos pasisako.

20.       Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė darbus pagal sutartį vykdė skirtinguose objektuose, taip pat dėl to, jog skirtingais laikotarpiais egzistavo įsiskolinimai (vėlavimai atsiskaityti) pagal už įvairiuose objektuose ieškovės atliktus darbus išrašytas sąskaitas. Kaip matyti iš šalių byloje teiktų argumentų, ginčui spręsti reikšmingi du aspektai: pirma, ar ieškovė turėjo teisę atsakovės atliktus mokėjimus panaudoti konkrečiu metu egzistavusiai seniausiai skolai padengti; antra, ar ieškovė atsakovės iki 2024 m. birželio 27 d. atliktus mokėjimus faktiškai panaudojo atsakovės įsiskolinimams pagal kitas ieškovės išrašytas sąskaitas (tiek už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek ir už kituose objektuose atliktus darbus), padengti.

21.       CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.

22.       Taigi CK 6.55 straipsnio nuostatos nėra imperatyviosios, jos reglamentuoja įmokų paskirstymą tik nesant kitokio šalių susitarimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl kitokios mokėjimų paskirstymo tvarkos, negu nustatyta pirmiau nurodytame straipsnyje. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė į bylą pateikė 2022 m. sausio 17 d. atsakovės atstovo elektroninį laišką, kuriame jis nurodė, kad turi būti dengiamos seniausios skolos pagal ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovas neigė tokį susitarimą, teigė, kad jis buvo sudarytas laikinam susidariusios situacijos išsprendimui, visą laiką buvo mokama pagal objektus, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog tarp šalių egzistavo 2022 m. sausio 17 d. elektroniniame laiške nurodyta mokėjimų paskirstymo tvarka, atsakovė su ja sutiko, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, nepagrįstai jos neįvertino. 

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu pagrįstai akcentavo kitą Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1264-435/2025 ir joje esančius reikšmingus duomenis apie šalių susitarimą dėl mokėjimų paskirstymo tvarkos, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1264-435/2025 ieškovė 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 45 662,32 Eur skolą, susidariusią vykdant sutartį už laikotarpį iki 2024 m. birželio 27 d. Nors reikšdama šį ieškinį ieškovė įvardijo dvi paskutines (2024 m. gegužės 31 d. ir 2024 m. birželio 21 d.) sąskaitas už darbus kituose objektuose ji teikė iš esmės tapačius argumentus, kad viso šalių bendradarbiavimo metu buvo išrašytos sąskaitos už darbus įvairiuose objektuose ir ieškovė atsakovės atliktus mokėjimus panaudojo seniausioms skoloms dengti. Su minėtoje byloje teiktu ieškiniu buvo pateiktas skolų suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad 2024 m. sausio 1 d. atsakovė ieškovei buvo skolinga 83 322,72 Eur sumą, iki 2024 m. birželio 27 d. ši skola sumažėjo iki ieškinio reikalavimą atitinkančios 45 662,32 Eur sumos. Byloje priimtu 2025 m. liepos 28 d. galutiniu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas, o vėliau byloje sudaryta taikos sutartimi, patvirtinta 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, tebuvo susitarta dėl priteistos sumos išmokėjimo tvarkos. Tokiu būdu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo patvirtintas ieškovės pozicijos, kad ji visas iki tol gautas sumas panaudojo senesnėms skoloms dengti, pagrįstumas ir ieškovei įsiskolinimas priteistas pagal jos pateiktus skaičiavimus.

24.       Šią aplinkybę ieškovė akcentavo ir nagrinėjamoje byloje pateiktame atsakovei 2025 m. gegužės 25 d. siųstame elektroniniame laiške, nurodydama, kad: 2025 m. balandžio 15 d. atsakovei buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. BM1182 15 401,50 Eur sumai, 2025 m. gegužės 23 d. buvo gautas dalinis mokėjimas 9 687,79 Eur sumai, likusi neapmokėta suma yra 5 713,71 Eur; vykstantis procesas dėl 45 662,32 Eur įsipareigojimo ieškovei apima neapmokėtas iki 2024 m. birželio 27 d. sąskaitas faktūras ir visus iki tos dienos gautus mokėjimus; pagal finansinę ir mokestinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, gautu mokėjimu dengiama anksčiausiai išrašyta sąskaita faktūra (FIFO metodas), todėl visi mokėjimai, susiję su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini) (žalos Nr. 3478308), buvo sudengti su iki 2024 m. birželio 27 d. išrašytomis sąskaitomis faktūromis; bet kokios operacijos, vykstančios po 2024 m. birželio 27 d., turi būti apskaitomos, įsipareigojimai dengiami atskirai.

25.       2025 m. gegužės 25 d. elektroniniame laiške nurodytą informaciją patvirtina nagrinėjamoje byloje 2025 m. rugsėjo 12 d. pateiktas ieškovės parengtas klientų apyvartos žiniaraštis, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. birželio 27 d. atsakovė ieškovei buvo skolinga 45 662,32 Eur sumą. Iš klientų apyvartos žiniaraščio matyti, kad jau apskaičiuojant 45 662,32 Eur skolos sumą buvo įvertintos tiek ankstesnės ieškovės atsakovei už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), išrašytos sąskaitos (2023 m. liepos 19 d. sąskaita 6 629,71 Eur sumai ir 2023 m. gruodžio 8 d. sąskaita 6 343,28 Eur sumai), tiek ir atsakovės nurodomi, jos su aptariamu objektu siejami mokėjimai (2023 m. birželio 29 d. mokėjimas 3 000 Eur sumai, 2023 m. spalio 13 d. mokėjimas 12 000 Eur sumai, 2023 m. spalio 25 d. mokėjimas 3 629,71 Eur sumai).

26.       Tokia pati 45 662,32 Eur skolos suma, buvusi 2024 m. birželio 27 d., nurodyta ir operacijų apyvartoje 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2025 m. rugsėjo 30 d., ieškovės į bylą pateiktoje 2025 m. spalio 9 d. Iš jos matyti, kad 2023 m. gruodžio 29 d. atsakovės skola ieškovei sudarė 83 322,72 Eur (atitinka Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1264-435/2025 teiktame skolų suderinimo akte nurodytą įsiskolinimo sumą 2024 m. sausio 1 d.), jog į minėtos sumos skaičiavimą įtraukta tiek visos ieškovės iki tol išrašytos sąskaitos, tiek ir visi atsakovės atlikti mokėjimai. Minėtoje operacijų apyvartoje nurodyta ir tokia pati atsakovės įsiskolinimo ieškovei suma, egzistavusi 2024 m. birželio 27 d. – 45 662,32 Eur. Šie duomenys atskleidžia nuoseklią ieškovės poziciją dėl tarpusavio įsiskolinimų dydžio, taip pat dėl ieškovės taikytos mokėjimų įskaitymo praktikos, kurios pagrįstumas jau yra įvertintas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1264-435/2025.

27.       Prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl mokėjimų paskirstymo tvarkos, konstatuoja, jog ieškovė, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, turėjo teisę 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. spalio 13 d., 2023 m. spalio 25 d. pervestus iš viso 18 639,71 Eur paskirstyti prievolėms, kurių įvykdymo terminas suėjęs, o ne prievolėms, susijusioms su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), įvykdyti, nepaisydama mokėjimo nurodymuose nurodytos paskirties.

28.       Atsakovės argumentų formalumą patvirtina ir tai, kad atsakovė iš esmės neginčija, jog ji yra skolinga ieškovei ieškinyje ieškovės nurodytą sumą, iš jos atėmus po ieškinio pareiškimo atsakovės atliktu mokėjimu sumokėtą 56,99 Eur sumą, t. y. 5 656,71 Eur, savo poziciją iš esmės grįsdama tuo, kad nėra įsiskolinimo pagal 2025 m. balandžio 15 d. sąskaitą 15 401,50 Eur sumai už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus darbus, bet kartu netiesiogiai patvirtindama, jog laikotarpiu iki 2024 m. birželio 27 d. susidarė tokiu pačiu dydžiu (5 656,71 Eur) didesnė skola, nei buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1264-435/2025. Vien ši aplinkybė leidžia atmesti kaip nepagrįstą atsakovės apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad patenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 3 629,71 Eur skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas pakankamai nepagrindė, kur buvo panaudotas atsakovės 2023 m. spalio 25 d. pavedimu atliktas mokėjimas šiai sumai. Kita vertus, kitos ieškinio reikalavimų dalies atmetimas lemtų tai, kad ginčas tarp šalių liktų neišspręstas ir ieškovė būtų priversta reikšti dar vieną ieškinį dėl nepatenkintą reikalavimo dalį atitinkančios sumos, kaip atsakovės įsiskolinimo už ieškovės atliktus darbus pagal sutartį, priteisimo.

29.       Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą tenkinti ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteistos skolos sumos padidinimo nuo 3 629,71 Eur iki 5 656,71 Eur. Tenkinus šią ieškovės apeliacinio skundo dalį, tenkinamas ir ieškovės reikalavimas jai iš atsakovės priteistą delspinigių sumą padidinti nuo 23,59 Eur iki 36,57 Eur. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacine tvarka nebuvo reiškiami argumentai dėl delspinigių dydžio skaičiavimo netinkamumo, šalių pozicijos išsiskyrė tik dėl to, už kokią įsiskolinimo sumą delspinigiai turi būti skaičiuojami. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas visa apimtimi įvertinus tai, kad ieškovei iš atsakovės buvo priteista iš esmės visa ieškinyje nurodyta įsiskolinimo suma, priteistos įsiskolinimo sumos sumažinimas 56,99 Eur dydžiu dėl atsakovės po bylos iškėlimo atlikto mokėjimo neturi jokios įtakos už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo apskaičiuotų delspinigių dydžiui.

30.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 2 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už ieškinį sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį, atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šalys neginčijo viena kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžių ir šių išlaidų pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu ir pagrįstumu. Nepaisant to, kad galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės yra priteisiama 56,99 Eur mažesnė suma, nei buvo priteista preliminariu sprendimu, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad 56,99 Eur sumą atsakovė ieškovei sumokėjo 2025 m. liepos 8 d., t. y. ieškovei jau pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės, konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 100 proc. Atsižvelgiant į tai, pakeičiama pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo, ieškovei iš atsakovės priteisiant visų jos turėtų 2 365 Eur (2 300 Eur + 65 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkinant atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra tenkinamas, atsakovės apeliacinis skundas – atmetamas, atsakovė neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 80 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 968 Eur apeliacinio skundo parengimo ir 726 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Procesinių dokumentų parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9 ir 8.11 punktuose nurodytų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 387 Eur × 2,5 = 5 967,5 Eur; 2 387 Eur × 1,3 = 3 103,1 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 774 Eur (80 Eur + 968 Eur + 726 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. galutinį sprendimą ir jį išdėstyti taip:

„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28637-1168/2025.

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infranet“, juridinio asmens kodas 302665699, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BMCO group“, juridinio asmens kodas 304094893, 5 656,71 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 71 ct) skolą, 36,57 Eur (trisdešimt šešių eurų 57 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 693,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 365 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Infranet“, juridinio asmens kodas 302665699, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BMCO group“, juridinio asmens kodas 304094893, 1 774 Eur (tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Diana Labokaitė

        Tomas Ridikas