Civilinė byla Nr. 3K-3-310-915/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01834-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 77.6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015  m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S.  kasacinį   skundą  dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. ir V.  dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams nepilnamečių vaikų R. ir M. atžvilgiu, nustatyti R. nuolatinę rūpybą, M.  – nuolatinę globą, vaikų globėju (rūpintoju) skirti (duomenys neskelbtini), nustatyti vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt vaikų išlaikymui iki pilnametystės, pinigus pervedant (duomenys neskelbtini), pavedant jais disponuoti globotinio (rūpintinių) interesais, bei paskirti (duomenys neskelbtini) vaikams nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi. Ieškovas nurodė, kad atsakovai dažnai girtauja, vaikams nėra užtikrintos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, jais nesirūpinama, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Dėl nepakankamos priežiūros vaikai bėga iš namų, vagiliauja, yra linkę į kitus nusikaltimus, jiems nustatytas neįgalumo lygis, todėl reikalingas nuolatinis bendravimas su psichologais ir socialiniais darbuotojais, kurio atsakovai neužtikrina.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad atsakovai nevykdo tėviškų pareigų auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikams netinkamu, amoraliu elgesiu, girtauja, vaikais nesirūpina, vaikai būna palikti be priežiūros ilgą laiką ir nesaugūs, dėl atsakovų girtavimo nenakvoja namuose, nėra išleidžiami į mokyklą, jos nelanko. Atsakovų šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų įskaitą, tačiau visiškai nebendrauja su specialistais, socialinių darbuotojų bei policijos pareigūnų neįsileidžia į namus ir atmeta bet kokią siūlomą pagalbą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2012m. birželio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovus, prašydama bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos funkcijas atliekančiais specialistais, priimti siūlomą pagalbą bei atsižvelgti į specialistų pastabas, tačiau atsakovai į pasiūlymą nereagavo. Atsakovams taikytos administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1, 2 dalis, 109 straipsnį, 124 straipsnio 5 dalį, tačiau tai nepakeitė jų elgesio.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, papildomai nustatydama dvylikos mėnesių laikino tėvų valdžios apribojimo terminą.

Kolegija nurodė, kad pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota,  kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia,  žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, jais nesirūpina. Pirmosios instancijos teismas atsakovų tėvų valdžią laikinai apribojo nustatęs keturis iš penkių tėvų valdžios ribojimo pagrindų (nebuvo konstatuota, kad atsakovai žiauriai elgiasi su vaikais), o atsakovų vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalingos įtakos jiems darymas gerai moralei prieštaraujančiu elgesiu, nesirūpinimas vaikais tęsėsi ir viso apeliacinio proceso metu.

Teismo vertinimu, abu nepilnamečiai atsakovų vaikai turi negalią su reikšmingu elgesio ar fobinio nerimo sutrikimu, todėl jiems ypač reikalinga darni aplinka ir nuolatinė tėvų bei specialistų priežiūra, tokios atsakovai vaikams pagal bylos medžiagą negali užtikrinti jau ilgą laiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks atsakovų elgesys, kai vaikai mato savo tėvus neblaivius, o tėvai neleidžia vaikų į mokyklą arba leidžia be mokymosi priemonių, tik epizodiškai domėdamiesi vaikų ugdymu,  pažeidžia vaikų interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Pasisakydamas dėl apeliantų argumentų, bendradarbiaujant su vaiko teisių apsaugos institucijomis, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje 2014 m. kovo 14 d. priimta nutartimi Nr. 3K-3-92/2014, kurioje nurodyta, kad atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Pakartotinio apeliacinio proceso metu nustatyta, kad, skubiai vykdant ginčijamo sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, atsakovų nepilnamečiai vaikai į (duomenys neskelbtini) buvo pristatyti 2013 m. sausio 9 d., iš jų 2013 m. balandžio 12 d. savavališkai pasišalino. 2013 m. lapkričio 7 d. priverstinai vykdant teismo sprendimą atsakovai buvo girti, jų namai netvarkingi, nutrauktas elektros ir vandens tiekimas dėl skolų. Atsakovai 2013–2014 mokslo metais mokykloje nesilankė, vaikų ugdymosi pasiekimais nesidomėjo. 2014 m. gegužės 27 d. darbo eigos su šeima aprašyme nurodoma, kad į namus seniūnijos socialinei darbuotojai nepavyko patekti kelis kartus, skambinant telefonu skambutis atmetamas arba telefonas yra išjungtas. 2014 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad po vaikų grąžinimo į globos įstaigą 2013 m. lapkričio mėnesį tarp jų tėvų ir globos namų darbuotojų bendravimas ir bendradarbiavimas nevyko. Tėvai vaikų nelankė, nesidomėjo jų ugdymu, sveikata, neteikė priteisto materialinio išlaikymo. Vaikai, patekę į globos įstaigą, neturėjo jokių socialinių įgūdžių (nemokėjo susitvarkyti kambario, drabužių, naudotis tualetu, jiems buvo sunku būti su aplinkiniais). Gyvendami šeimynoje, vaikai įgijo draugų, išmoko dirbti buities darbus, laikytis higienos, vasarą vyksta į keliones, į miestą gali išeiti su lydinčiu asmeniu, turi dviračius, gali laisvai judėti globos namų teritorijoje.

Apeliacinės instancijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje buvo išklausyti vaikai, jie nurodė mylį tėvus. Vaikų globėjas pažymėjo, kad vaikų ir jų tėvų emocinis ryšys yra stiprus, po tėvų apsilankymų vaikai užsidaro savyje, tampa suirzę, yra savavališkai pasišalinę iš globos namų. Atsakovas savo vaikus skatindavo nesilaikyti globos namų elgesio taisyklių, neklausyti auklėtojų, savavališkai pasišalinti iš įstaigos, vaišindavo vaikus cigaretėmis. Kai tėvai nelanko, vaikai neberodo pykčio globos namų darbuotojams, nekuria planų savavališkai pasišalinti, įsijungia į globos namų gyvenimą. Vaikų socialiniai bei savitarnos įgūdžiai nuo atvykimo į globos namus yra smarkiai sustiprėję, jie suvokia asmens higienos svarbą. Vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra bei kontrolė, o tėvai nedarė jokios įtakos šiems įgūdžiams formuotis. Abiem vaikams teikiama specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendė, kad pagrindinė priežastis, lemianti netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, vengiant auklėti vaikus, jais nesirūpinant, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, darant žalingą įtaką savo elgesiu, yra alkoholio vartojimas. Atsakovai nėra linkę bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) bei kitomis institucijomis, siekiant išspręsti šią problemą bei jos sukeliamus padarinius vaikams, priklausomybės nuo alkoholio nepripažįsta (randa pinigų alkoholiui, o ne bilietui nuvykti aplankyti vaikų), šeimai siūlomą pagalbą atmeta kaip nereikalingą (tai vadina persekiojimu), gydytis nuo priklausomybės atsisako. Valstybė išnaudojo visas teisines, administracines ir socialines priemones, teikdama pagalbą atsakovams, kad šie galėtų tinkamai įgyvendinti vaikų teises, tačiau atsakovai pagalbos arba atsisakė, arba ją priėmė ribotai (maisto produktais, malkomis, tačiau atsisakydami spręsti esminę girtavimo ir gydymosi nuo to problemą, gauti su vaikų priežiūra susijusią psichologinę pagalbą). Nors vaikai pageidauja sugrįžti gyventi pas tėvus, akivaizdu, kad tol, kol atsakovai neigs girtavimo problemą, vaikų interesai tėvų namuose bus pažeidžiami, o globos įstaigoje vaikų fizinio, psichinio ugdymo ir socializacijos progresas yra didelis. Kadangi vaikai jaučia stiprų emocinį ryšį su tėvais, į šeimą jie galėtų būti grąžinti pasikeitus situacijai. CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti atsakovai privalo bendradarbiauti su institucijomis, dirbančiomis su šeima, įsileisti patikrinti į namus jų darbuotojus, priimti siūlomas psichologines ir kitokio pobūdžio paslaugas, ugdyti gyvenamosios vietos tvarkymosi bei tėvystės įgūdžius, imtis priemonių susirasti darbą, iš esmės spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą (kreiptis į medicinos įstaigas), reguliariai lankyti vaikus globos institucijoje, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, bendradarbiauti su globos namų įstaiga, vaikų lankoma ugdymo įstaiga, teikti vaikams materialųjį išlaikymą. Kadangi šių veiksmų planui įgyvendinti reikalingas ilgesnis laiko tarpas, teismas sprendė, kad nustatytinas laikino tėvų valdžios apribojimo terminas – dvylika mėnesių nuo apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo įsiteisėjimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pridėti prie bylos naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų. Iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti  tokį teisinį  reguliavimą, kuris užtikrintų  šeimos, kaip konstitucinės  vertybės,  apsaugą, suponuoja ne tik valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo, inter alia, būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir valstybės pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių ir kt. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai laikinai apribojo tėvų valdžią kasatorei dviejų vaikų atžvilgiu, nes rėmėsi abstrakčiu ginčo padėties įvertinimu, pateikdami savo išvadas, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai yra nusižengusi kasatorė. Ji deda dideles pastangas, kad galėtų matytis su vaikais, kad ryšys su jais nenutrūktų, tačiau šiam bendravimui trukdo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.180 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad kaltė suprantama kaip visiškas nesidomėjimas vaiku, jam išlaikymo neskyrimas, nedalyvavimas auklėjant vaiką ir bendraujant su juo, vaiko neauginimas. Taip pat nutartyje yra išaiškinta ir aktyvioji kaltės sąvoka – tėvo valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas pažeidžiant vaiko interesus. Iš byloje surinktų įrodymų pasyviosios kaltės nenustatyta, o tyčia kasatorė savo vaikų teisėtų poreikių nepažeidinėjo. Pažymėtina, kad paskirtas globėjas – (duomenys neskelbtini) – tinkamai nevykdo savo, kaip globėjo, pareigų, nes 2014 m. gruodžio 1 d. nepilnametis R. buvo sumuštas, tačiau globėjas nesiėmė jokių priemonių, kad vaikui būtų suteikta būtinoji pagalba.

Kasatorė, kiek įmanoma, pasiima vaikus savaitgaliais, kreipiasi dėl jų į medicinos įstaigas, bendrauja su pedagogais, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad atsakovė deda tik epizodines pastangas rūpintis vaikais, yra neteisingos.

Teismas vienareikšmiškai vertino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktus įrodymus iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos dėl aktų, kurie, kaip nurodoma, buvo atlikti 2014 m. balandžio 4, 9, 15 d., gegužės 26, 27, 28 d., birželio 6, 12, 20 d., liepos 2, 11, 22 d., rugpjūčio 1 d., tačiau tiek kartų nebuvo lankytasi.

Dėl įrodymu įvertinimo reglamentuojančiu procesinės teisės normų taikymo. Jonavos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas priimdami sprendimus rėmėsi ieškovo ir jo liudytojų parodymais apie tai, kad kasatorė ir V. nebendrauja su ieškovu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors tėvų bendravimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, į kurį gali būti atsižvelgiama, tai nėra lemiamas faktorius, nes valdžios institucijos turi pareigų įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti (E. P. v. Italy, 16 November J 999, no, 3 J127/96). Bylą nagrinėję teismai nevertino daugelio byloje esančių rašytinių įrodymų, pažeisdami CPK 176 straipsnio nuostatas ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas nurodė, kad dėl skolų AB „Lesto“ buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, tačiau 2015 m. sausio 18 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-15-1071 yra užfiksuota, jog S. ir V. yra įsigiję elektros generatorių, kuris aprūpina šeimą elektra ir leidžia naudotis visais elektros prietaisais.  Dėl susidariusių skolų nutraukus vandens tiekimą, ši problema buvo išspręsta atgabenus didelę talpyklą su geriamuoju vandeniu. Taigi, teismas turėtų atsižvelgti į pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad S. rūpinasi vaikų interesais ir stengiasi, jog buities sąlygos būtų kuo geresnės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas su atsakovės kasaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai nustatė tėvų valdžios apribojimo pagrindus, nes atsakovams buvo nuolat siūloma pasinaudoti psichologų bei narkologų pagalba, tačiau jie jos atsisakė, su Vaiko teisių apsaugos specialistais ir seniūnijos darbuotojais bendraudavo agresyviai, atsakovas V. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 290 straipsnyje.

Negalima sutikti ir su kasatorės teiginiu, kad jos pasyviosios kaltės nenustatyta, nes tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais. 

Trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad kasatorė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie incidentą, kurio metu neva buvo sužalotas nepilnametis; objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) globojamų vaikų teisės būtų pažeidžiamos, ieškovas neturi.

Apsilankius pas atsakovus vaikų svečiavimosi metu buvo nustatyta, kad buities ir gyvenimo sąlygos neatitinka būtinųjų vaikų poreikių, namuose netvarka, buities sąlygos antisanitarinės, todėl  buvo sustabdytas leidimas imti vaikus svečiuotis. Kasatorė šį sustabdymą apskundė, bet Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 2015 m. vasario 27 d. pažymoje konstatavo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius tinkamai vykdė vaiko išleidimo laikiniai svečiuotis apraše įtvirtintas pareigas ir pagrįstai sustabdė leidimą svečiuotis pas atsakovus.

Pažymėtina, kad atsakovai vaikams gyvenant globos namuose nė karto neteikė jų vaikams priteisto išlaikymo. Jiems buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaikais,  tačiau atsakovai vaikus lankė ir jais domėjosi tik epizodiškai.

Kasatorės pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tvarka atsakovų namuose yra pastovi, nes bylos įrodymų visuma lemia priešingą išvadą.

Nepilnamečius grąžinus kasatorei, būtų pažeisti jų interesai, nes objektyvių duomenų, jog ji galėtų užtikrinti  saugią ir tinkamą aplinką vaikams gyventi bei vystytis, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tėvų valdžios apribojimo pagrindų

Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad tėvų valdžia jai  buvo apribota nepagrįstai, nenustačius tam pagrindų bei neatsižvelgus į tai, jog atsakovė stengiasi išlaikyti ryšį su vaikais.

Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos             Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, buvo nustatyta, kad atsakovų šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaikų nepriežiūros ir tėvų girtavimo; atliktų buities tyrimų aktų duomenimis, patekti į atsakovų namus neįmanoma, jie vengia bendrauti ir bendradarbiauti, atsisako bet kokios siūlomos pagalbos, nepriima siunčiamos korespondencijos, neatvyksta kviečiami į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, nepilnamečiai vaikai nelanko mokyklos, atsakovai jų ugdymu nesirūpina, nesitvarko namų, atsisako pasinaudoti psichologų ir narkologų pagalba. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos atitinkančiomis keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais.

Kaip jau buvo minėta, bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v.  G. N., bylos Nr. 3K-3-492/2005).

Kasatorės nurodomos aplinkybės, kad jos pastangomis sūnui 2014 m. gruodžio 1 d. buvo suteikta medicininė pagalba, kad ji 2015 m. vasario 13 d. buvo pasiėmusi vaikui savaitgaliui, kad 2015 m. vasario 18 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, jog elektros energija ir vandeniu atsakovų gyvenamoji vieta aprūpinta, be abejo, yra vertintinos teigiamai, tačiau pažymėtini du aspektai: pirma, šios aplinkybės atsirado (buvo užfiksuotos) jau po to, kai apeliacinės instancijos teismas priėmė ginčijamą sprendimą (2014 m. lapkričio 20 d.), todėl, vertinant šio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, į jas negali būti atsižvelgiama; antra, tėvų valdžios apribojimui panaikinti reikia visų šio apribojimo pagrindų išnykimo, t. y. tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasis vaikų sveikata, auklėjimu, bendravimas su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimas, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas ir t.t. Taigi, netgi pripažįstant paskutiniu metu tam tikrus teigiamus kasatorės elgesio pokyčius (dėl buities sąlygų gerinimo, susirūpinimo vaikų sveikata), pagrindinė teismų sprendimuose akcentuota priežastis, lėmusi netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. Bylą nagrinėję teismai pabrėžė, kad atsakovai nėra linkę bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kitomis institucijomis, siekiant išspręsti šią problemą bei jos sukeliamus padarinius vaikams, priklausomybės nuo alkoholio nepripažįsta, šeimai siūlomą pagalbą atmeta, gydytis nuo priklausomybės atsisako. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis Scott v. United Kingdom (dec.), no. 34745/97, 8 February 2000).

Be to, pažymėtina, kad kasaciniame skunde yra akcentuojami atsakovės S. teigiami pokyčiai, siekis rūpintis vaikais, taip pat patvirtinamas  atsakovės bendras gyvenimas su atsakovu V., kurio pastangų keisti savo elgesį ir realių pasikeitimo rezultatų nenustatyta nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei vėliau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šią bylą pirmą kartą nagrinėjant kasaciniame teisme, teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje nurodė, jog ribojant tėvų valdžią turi būti analizuojama kiekvieno iš tėvų gyvenimo būdas, santykis su vaikais ir pastangos įgyvendinant tėvų valdžią. Jei pagrindas riboti tėvų valdžią yra tik vienam iš tėvų, teismas turi įvertinti, kokioje aplinkoje ir kaip gyvens vaikai po tokio sprendimo priėmimo. Vieno iš tėvų, kuriam tėvų valdžia nėra ribojama, tolesnis gyvenimas su kitu tėvu (motina), kuriam tėvų valdžia yra apribota, taip pat gali būti vertinamas kaip netinkamas tėvų valdžios panaudojimas, vengimas pasirūpinti vaikais, nes jiems nesudaromos sąlygos gyventi saugioje aplinkoje. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovės pastangos ir jos elgesio pokyčiai, net jei jie būtų pakankami, turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į atsakovo elgesį, nes, kaip jau minėta, laikytina, kad  vaikams sudaromos sąlygos gyventi saugioje aplinkoje tik tuo atveju, jei žalos jiems savo elgesiu nedaro nė vienas iš tėvų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl tėvų valdžios apribojimo pagrindų nebuvimo ir netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino

Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės taikymo nagrinėjamoje byloje taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai papildė pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodydamas, kad laikinas atsakovų tėvų valdžios apribojimas nustatomas dvylikos mėnesių terminui.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad konkretaus termino nenustatymas neturi būti šalių (atsakovų) suprantamas kaip leidimas piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis nuolat kreipiantis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, jei aplinkybės, kurios buvo šio apribojimo pagrindu, nėra išnykusios. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu atveju tai reikštų abiejų tėvų pastangas išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, alkoholio vartojimo problemos pripažinimas ir sprendimas. Nors konkretus tėvų valdžios apribojimo laikotarpis byloje nenustatomas, yra akivaizdu, kad atsakovų šeimos problemoms spręsti reikalingas tam tikras laiko tarpas, kuris parodytų tiek atsakovų pastangų nuolatinumą, tiek pasiektų teigiamų rezultatų stabilumą.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant nustatytą tėvų valdžios apribojimo terminą (12 mėnesių).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį pakeisti, išbraukiant iš rezoliucinės dalies sakinį: „Laikinas atsakovų motinos ir tėvo valdžios apribojimas vaikų R. ir M. atžvilgiu nustatomas 12 mėnesių terminui“.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio          20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

              Virgilijus Grabinskas

              Gintaras Kryževičius

              Rimvydas Norkus