LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. liepos 8 d. gautu pareiškėjos UAB „Dujokaita“ kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „Dujokaita“ padavė kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Dujokaita“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų šių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Kasaciniame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai: 1) bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė pareigą vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą. Vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo bendrais teiginiais, kad vienas ar kitas įrodymas „yra bendro pobūdžio“ arba „tai nereiškia statybos teisėtumo“. Priešingai nei nustatė teismai, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina Neringoje įkurtų poilsio stovyklų perkėlimą į Šventosios miestelį ir jų įrengimą toje teritorijoje; 2) bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl įrodymų pakankamumo, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu. Būtent 1970 m. liepos 10 d. Priėmimo – perdavimo aktas „Likina poilsio stovyklų Šventojoje esama padėtis“ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, kad ginčo poilsio nameliai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir įvesti į eksploataciją; 3) atlikdami įrodymų vertinimą, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo logikos dėsniais; 1970 m. liepos 10 d. Priėmimo – perdavimo akte „Likina poilsio stovyklų Šventojoje esama padėtis“ esančios pastabos loginė analizė sudarė teisinį pagrindą daryti išvadą, kad ginčo poilsio nameliai nebuvo savavališkos statybos objektas; 4) bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjimo taisyklių ir specifikos juridinių faktų nustatymo bylose, kadangi jose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, dėl ko prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nors pareiškėja nepateikė tiesioginių įrodymų (statybos leidimo, sprendimo suteikti SDG „Bitukas“ žemės sklypą, žemės sklypo plano ir pan.), kurie pagrįstų statybos teisėtumą, tačiau į bylą buvo pateikta visuma netiesioginių įrodymų apie tai, kad SDG „Bitukas“ pastatyti 19 poilsio namelių ir visuomeninis pastatas buvo perduoti Palangos miesto vyriausiajam architektui, SDG „Bitukas“ poilsio stovyklai buvo suteiktas pavadinimas, buvo sudaryta ginčo poilsio namelių kadastro bylą ir kt., kas įrodo, kad ginčo poilsio nameliai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir įvesti į eksploataciją. Tai objektyviai negalėjo įvykti esant savavališkai statybai.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais, todėl nepagrindžiamas ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti pareiškėjai UAB „Dujokaita“ (į.k. 145227224) 38 (trisdešimt aštuonių) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. liepos 7 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 960.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas