Civilinė byla Nr. 3K-3-91/2007
Procesinio sprendimo kategorija 119.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo visuomeninės organizacijos Lietuvos ledo ritulio federacijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ledo ritulio klubo „Viesulas“, VšĮ sporto klubo „Viršuliškių liūtai“, Ledo ritulio klubo „Vilkai“, VšĮ „Ledo linija“, Jaunalietuvių sporto organizacijos, Kauno ledo ritulio asociacijos ieškinį atsakovui Lietuvos ledo ritulio federacijai dėl valdymo organo priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir teisių pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai VšĮ „Ledo linija“, Ledo ritulio klubas „Vilkai“, Ledo ritulio klubas „Viesulas“, VšĮ sporto klubas „Viršuliškių liūtai“, Jaunalietuvių sporto organizacija, Kauno ledo ritulio asociacija prašė teismo pripažinti atsakovo Lietuvos ledo ritulio federacijos vykdomojo komiteto sprendimą atsisakyti priimti ieškovus į federaciją negaliojančiu ir pripažinti juos Lietuvos ledo ritulio federacijos nariais. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai pateikė prašymus Lietuvos ledo ritulio federacijai priimti juos į savo narius. 2005 m. kovo 25 d. ieškovai gavo raštą, kuriuo atsakovas atsisakė priimti ieškovus į federaciją (šis sprendimas nėra įformintas federacijos vykdomojo komiteto posėdžio protokolu). Ieškovams nepasisekė apskųsti šį sprendimą federacijos įstatuose nustatyta tvarka, t. y. federacijos konferencijai, nes atsakovo prezidentas atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, kad dokumentai adresuoti ne federacijai, o federacijos konferencijai. Dėl to federacijos vykdomojo komiteto sprendimas skundžiamas tiesiogiai teismui. Ieškovų nuomone, federacijos vykdomojo komiteto sprendimas neteisėtas, nes atsakovas - visuomeninė organizacija, tenkinanti viešuosius interesus ledo ritulio srityje, todėl atsakovo tikslai (uždaviniai) lemia kriterijus, pagal kuriuos priimami nauji nariai, galintys padėti įgyvendinti federacijai priskirtus uždavinius. Naujų narių priėmimas natūraliai išplečia ledo ritulio, kaip sporto šakos, veiklos teritoriją, suteikia daugiau galimybių didinti visuomenės susidomėjimą šia sporto šaka Lietuvoje. Atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti naujus narius, nes pagal federacijos įstatų 3.1 punktą federacijos nariais gali būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti sporto klubai ir kitos visuomeninės sporto organizacijos, pripažįstančios federacijos įstatus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tekino: pripažino atsakovo vykdomojo komiteto sprendimą atsisakyti priimti ieškovus į Lietuvos ledo ritulio federaciją negaliojančiu; pripažino ieškovus federacijos nariais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą.
Teismai nustatė, kad ieškovams per federacijos įstatų 3.2 punkte nustatytą vieno mėnesio terminą nuo prašymų pateikimo dienos nebuvo pateiktas atsakymas (sprendimas), atsakovo sprendimas nėra įformintas federacijos vykdomojo komiteto posėdžio protokolu, taip pat 2005 m. kovo 25 d. rašte atsakovas nėra nurodęs teigiamo atsakymo dėl pareikštų prašymų, todėl laikytina, kad federacijos vykdomasis komitetas yra išreiškęs valią, t. y. priėmęs sprendimą atsisakyti priimti ieškovus į federaciją. Federacijos prezidento atsisakymas priimti ieškovų skundą dėl vykdomojo komiteto sprendimo, nurodant priežastį, kad dokumentai yra adresuojami konferencijai, o ne federacijai, yra nepagrįstas, todėl, teismų teigimu, ieškovai laikėsi įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Teismai taip pat nustatė, kad atsakovas yra visuomeninė organizacija, tenkinanti viešuosius interesus ledo ritulio sporto srityje; jos tikslas - jungti Lietuvoje veikiančius įregistruotus ledo ritulio klubus ir kitas įregistruotas visuomenines organizacijas. Be to, atsakovas yra viešas juridinis asmuo ir jo priimti sprendimai, susiję su įstatuose numatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu, tenkinant viešuosius interesus, šiuo atveju ledo ritulio sporto šakos srityje, gali būti ginčijami kitų asmenų tais atvejais, kai sprendimai pažeidžia jų teises ar interesus (CK 1.138 straipsnis, CPK 41 straipsnio 1 dalis). Ieškovai atitinka federacijos įstatų 3.1 punkte keliamus narystės reikalavimus. Ieškovų argumentai, kad, be narystės federacijoje, jų veikla ir interesai tinkamai neginami, pagrįsti, todėl federacijos vykdomojo komiteto sprendimas, kuriuo atsisakyta ieškovus priimti į federaciją, prieštarauja atsakovo veiklos tikslams ir uždaviniams.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas visuomeninė organizacija Lietuvos ledo ritulio federacija prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Atsakovo nuomone, ieškovai neturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes nėra atsakovo valdymo organų nariai, dalyviai ar kreditoriai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Asmuo, juridinio asmens organo sprendimo priėmimo metu nebuvęs to juridinio asmens dalyvis, neturi teisės pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise ginčyti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. 326-oji daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrija, bylos Nr.3K-3-91/2006). Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 9, 10 ir 11 punktus, nes savo sprendime nepasisakė dėl argumentų, susijusių su CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymu. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 1.138 straipsniu, nes šiame straipsnyje yra nurodyti tik civilinių teisių gynimo būdai, o ne reglamentuota ieškovų teisė pareikšti tokį ieškinį.
2. Atsakovo vykdomojo komiteto priimtas sprendimas neprieštarauja nė vienai imperatyviajai įstatymo normai (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Pažeistų teisės normų nenurodė ir teismai. Tiek ieškovas, tiek teismas vadovavosi federacijos įstatų 3.1 ir 3.2 punktais, kurie yra dispozityviosios normos. Šiuo atveju vykdomojo komiteto sprendimas yra teisėtas, priimtas neviršijant vykdomojo komiteto kompetencijos, ir neprieštarauja federacijos įstatams (CK 2.82 straipsnio 3 dalis). Federacijos vykdomasis komitetas, priimdamas sprendimą, elgėsi protingai ir sąžiningai federacijos narių atžvilgiu. Be to, šalys yra atskiri juridiniai asmenys, nesudarę tarpusavio sandorių, teisės aktais nenustatę jokių teisių ar pareigų vieni kitiems, todėl ieškovai nėra atsakovo kreditoriai ir jų interesai negali būti pažeisti (CK 6.1 straipsnis).
3. Ieškovai nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir visapusiško bei objektyvaus įrodymų tyrimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 176-185 straipsniai). Ieškovai pripažino, kad žinojo, kada ir kur vyks konferencija, tačiau į ją nesikreipė dėl vykdomojo komiteto sprendimo (įstatų 3.2 punktas). Tik federacijos konferencijos sprendimas yra galutinis ir tik jis gali būti skundžiamas teismui. Ieškovai per antstolį bandė įteikti skundą, adresuotą kažkokiai konferencijai, apie kurios egzistavimą federacijos prezidentas nieko nežinojo, todėl skundo nepriėmė. Teismas nepagrįstai nepaisė prezidento, kaip atsakingo ir sąžiningo asmens, argumentų. Be to, teismas neapklausė atsakovo liudytojos buhalterės J. R., kuri taip pat galėjo patvirtinti faktą apie netinkamą skundo įteikimą federacijos konferencijai. Antstolio padėjėjo M. P. raštas ir jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.
4. Teismai, priimdami ginčijamus procesinius sprendimus, pažeidė Lietuvos ledo ritulio federacijos įstatų 3.1 punktą, pagal kurį federacijos nariais gali būti tik visuomeninės organizacijos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Asociacijų įstatymą visos visuomeninės organizacijos laikomos asociacijomis, atsakovo nariais gali būti tik asociacijos. Teismas į tai neatsižvelgė ir neteisėtai pripažino visus ieškovus federacijos nariais. Viešoji įstaiga sporto klubas „Viršuliškių liūtai“ ir viešoji įstaiga „Ledo linija“ negali būti pripažįstami atsakovo nariais (federacijos įstatų 3.1 punktas).
5. Teismai pažeidė Lietuvos ledo ritulio federacijos įstatų 3.2 punktą. Atsakovas nėra gavęs ieškovo Jaunalietuvių sporto organizacijos prašymo priimti į federaciją, tokio prašymo nėra ir byloje. Be to, nebuvo pateikti šios organizacijos įstatai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jos statusą ir egzistavimą.
6. Teismai apribojo atsakovo teisnumą (CK 2.75 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 9, 10 ir 11 punktai). Federacijos vykdomasis komitetas yra juridinio asmens valdymo organas, per kurį juridinis asmuo įgyvendina savo civilines teises ir pareigas. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, apribojo atsakovo civilines teises, t. y. teisę spręsti, kas gali būti atsakovo nariu. Teismas nurodė, kad ieškovai pripažįstami federacijos nariais, nepriklausomai nuo federacijos valios.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovai pateikė prašymą atsakovui priimti juos į Lietuvos ledo ritulio federaciją. 2005 m. kovo 25 d. raštu federacijos vykdomasis komitetas išreiškė savo valią – atsisakė priimti ieškovus į federaciją. Federacijos prezidentas atsisakė priimti ieškovų skundą federacijos konferencijai dėl šio vykdomojo komiteto sprendimo, nurodydamas priežastį, kad dokumentai yra adresuojami Lietuvos ledo ritulio konferencijai, o ne Lietuvos ledo ritulio federacijai.
V. Kasacinio teismo argumentai
Bylą nagrinėję teismai pripažino ieškovų teisę ginčyti teismine tvarka atsakovo vykdomojo komiteto priimtą sprendimą, konstatavo nepagrįstą atsakovo prezidento atsisakymą priimti federacijos konferencijai adresuotą ieškovų skundą dėl vykdomojo komiteto sprendimo ir sprendė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovus į federaciją, nes jie atitinka federacijos įstatų 3.1 punkte nustatytus narystės reikalavimus. Kolegija tik iš dalies sutinka su bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas naikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasatorius ginčija ieškovų teisę reikšti ieškinį šioje byloje. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovas yra viešas juridinis asmuo, ir jo priimti sprendimai, susiję su jo įstatuose numatytų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimu, tenkinant viešuosius interesus, šiuo atveju ledo ritulio sporto šakos srityje, gali būti ginčijami kitų asmenų tais atvejais, kai sprendimai pažeidžia jų teises ar interesus. Kolegija sutinka su teismų išvada šiuo klausimu. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, o 2 dalyje nustatyta pareiga asmenims, įgyvendinantiems savo teises ir vykdantiems savo pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – teismui pripažinus tas teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Taigi nurodytose teisės normose įtvirtinta asmens, siekiančio įgyvendinti savo teises ir apginti savo interesus, teisė kreiptis į teismą gynybos. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai, siekdami įgyvendinti savo teisę tapti federacijos nariais ir būdami įsitikinę turį tokią teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų ir federacijos įstatų pagrindu, taip pat vadovaudamiesi minėtomis teisės normomis turi teisę kreiptis į teismą dėl, jų manymu, pažeistų teisių gynybos. Kasatorius akcentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalį, pagal kurią, jo nuomone, ieškovai neturi teisės ginčyti federacijos vykdomojo komiteto sprendimo, nes jie nėra federacijos nariai. Tačiau kolegija laiko, kad šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Šioje teisės normoje nurodyti asmenys, turintys teisę ginčyti juridinio asmens organo sprendimus, kurių sąrašas nebaigtinis. Šis apribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į neleistinumo piktnaudžiauti teise principą, todėl būtina įvertinti asmens, kuris naudojasi teise ginčyti juridinio asmens organo sprendimą, tikslus, interesus, ginčijamo sprendimo esmę, reikšmę ir pan. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai nėra federacijos nariai, tačiau būtent siekdami šios narystės, o tokia galimybė numatyta ir Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, federacijos įstatų 3.1, 3.2 punktuose, jie turi teisę kreiptis į federaciją dėl jų priėmimo, o federacijos konferencijai priėmus neigiamą sprendimą – įstatų nustatyta tvarka kreiptis į teismą remdamiesi minėtomis procesinės ir materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis asmens teisę į teisminę gynybą. Tačiau šiuo klausimu svarbu akcentuoti, kad asmenys, gindami, jų manymu, pažeistą tokio pobūdžio teisę, turi turėti omenyje Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytas asociacijos veiklos garantijas, t. y. kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Palangos medžiotojų būrelis „Pensininkai“, bylos Nr. 3K-3-550/2006). Taigi nurodytoje Asociacijų įstatymo normoje įtvirtintas asociacijų veiklos savarankiškumo principas, kuris taikytinas sprendžiant ir su naryste asociacijoje susijusius klausimus. Remdamasi išdėstytais argumentais ir nurodytomis teisės normomis, kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentas, jog šalių ginčas neteismingas teismui, yra nepagrįstas, tačiau kolegija taip pat sprendžia, kad šiuo atveju yra pažeista federacijos vykdomojo komiteto sprendimo apskundimo tvarka, nustatyta federacijos įstatų 3.2 punkte, todėl ieškinys šioje byloje turėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - ieškovai nesilaikė šios kategorijos bylai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.
Pagal byloje esančius duomenis, ieškovai kreipėsi į atsakovą su prašymais priimti juos į federaciją. Federacijos vykdomasis komitetas 2005 m. kovo 25 d. raštu, kaip pagrįstai konstatavo teismai, atsisakė priimti ieškovus į federaciją (b. l. 22). Pagal federacijos įstatų 3.1, 3.2 punktuose nustatytą tvarką įregistruota visuomeninė sporto organizacija, pageidaujanti tapti federacijos nariu, privalo pateikti prašymą federacijos vykdomajam komitetui, kuris per vieną mėnesį turi priimti atitinkamą sprendimą; atsisakius priimti organizaciją į federacijos narius, ši turi teisę federacijos vykdomojo komiteto sprendimą apskųsti federacijos konferencijai, kurios priimtas sprendimas bus galutinis išankstinio bylos sprendimo ne teisme stadijoje. Byloje nustatyta, kad ieškovai siekė apskųsti federacijos vykdomojo komiteto sprendimą federacijos konferencijai, tačiau federacijos prezidentas, kuris kaip vykdomojo komiteto narys, valdymo organas, vadovaujantis federacijai, atstovaujantis federacijos interesams teisme, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis bei turintis teisę sušaukti konferenciją, atsisakė priimti per antstolį bandomą įteikti skundą (b. l. 7; įstatų 5.1, 5.2, 5.4, 5.9.1, 5.9.5). Tačiau kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju teismai be pagrindo sprendė, kad ieškovai tinkamai laikėsi įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir pagrįstai tiesiogiai kreipėsi į teismą, apskųsdami vykdomojo komiteto sprendimą atsisakyti priimti juos į federaciją, nors konferencijos sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas. Federacijos įstatų 3.2 punkte nustatytas federacijos vykdomojo komiteto sprendimo apskundimas federacijos konferencijai, todėl nustačius atsakovo prezidento nepagrįstą atsisakymą priimti ieškovų skundą, adresuotą konferencijai, tai galėtų būti vertinama kaip savarankiškas ieškovų teisių pažeidimas, dėl kurio ieškovai ir turėtų kreiptis teisminės gynybos, nes, minėta, federacijos konferencija nėra priėmusi sprendimo ieškovų priėmimo į federaciją klausimu, kaip tai numatyta federacijos įstatų 3.2 punkte. Federacijos įstatų 3.2 punkte taip pat nenustatytas terminas, per kurį asmenys, pageidaujantys tapti federacijos nariais, turi teisę apskųsti federacijos vykdomojo komiteto sprendimą įstatuose nustatyta tvarka, todėl termino šiam sprendimui skųsti ieškovai nėra praleidę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad ieškovai federacijos įstatų 3.2 nustatyta tvarka vykdomojo komiteto sprendimą turi teisę skųsti federacijos konferencijai (ką jie ir siekė padaryti pagal byloje esančius duomenis); kadangi federacijos prezidentas atsisakė šį skundą priimti, tai jie turi teisę kreiptis į teismą, prašydami apginti pažeistas teises, t. y. teisę, kad jų narystės klausimas būtų išnagrinėtas federacijos įstatuose, kurie privalomi tiek atsakovui, tiek ieškovams, siekiantiems tapti federacijos nariais, nustatyta tvarka, t. y. federacijos konferencijoje (Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 6 dalis).
Nurodytais motyvais šioje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai naikintini, neskiriant žodinio bylos nagrinėjimo, ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas, nes ši byla išsprendžiama ne iš esmės, o priimant procesinį sprendimą dėl procesinės teisės normų taikymo šioje byloje (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės priimamam procesiniam sprendimui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis