Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-478/2018

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.14.; 2.5.19.                           

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2017 m. gruodžio 6 d. priimtą nutarimą Nr. 357-433 taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.
2. 2003 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi V. B. veikos perkvalifikuotos į BK (įsigaliojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus, 291 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikintas turto konfiskavimas.
3. Bausmės pradžia – 2002 m. rugsėjo 18 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 18 d.
4. 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-433 nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymu nustatytą bausmės dalį. Šiuo metu, vertinant nuteistojo elgesį bei mąstymą, stebimas teigiamas pokytis. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, elgiasi pavyzdingai, vidaus tvarkos nepažeidinėja. Todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, jam nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistojo pažangos vertinti kaip ryškios nėra pagrindo. V. B. paleidus lygtinai būtų pažeisti visuomenės interesai ir teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuota bausmės paskirtis.
6. Skunde nuteistasis V. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad su apylinkės teismo nutartimi nesutinka, nes ji nepagrįsta ir dviprasmiška. Teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BPK) 157 straipsniu, bet ir pagrindiniais bausmių vykdymo principais. Vienas iš principų yra teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris numato, kad atsižvelgiant į nuteistajam numatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, nuteistajam gali būti švelninama jo teisinė padėtis. Būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
2. Nuteistojo vertinimu, šiuo metu jau yra pasiekti visi jam paskirtos bausmės tikslai. Todėl prašoma objektyviai įvertinti byloje esančią medžiagą, ją išsamiai išnagrinėti, vadovautis teisingumo ir protingumo principais bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.
10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, kurie laikytini formalaus bei deklaratyvaus pobūdžio, ir skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis vis dar turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
11. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino V. B. asmenybę, pagrįstai akcentavo faktą, jog švelnesnis baudžiamumas nuteistajam buvo ne kartą pritaikytas (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), tačiau jis nesugebėjo įvertinti teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nenusikalsti. Lygtinis paleidimas, kaip ir bausmės vykdymo atidėjimas, yra viena ir probacijos rūšių, kurios pagrindinis tikslas yra pakartotinio nusikalstamumo prevencija. Tačiau V. B., nors ir nepažeidė bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau vėl prasikalto. Paskutiniai nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra labai sunkūs, sukėlę negrįžtamas pasekmes (atimtos dviejų žmonių gyvybės), padaryti veikiant bendrininkų grupėje, siekiant finansiškai pasipelnyti, t. y. užvaldyti svetimą turtą. Nors V. B. savo kaltę pripažįsta, yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos bausmės, tačiau tai nėra esminiai kriterijai probacijos taikymui. Pažymėtina, jog nuteistojo elgesys pastoviai yra vertinamas pataisos įstaigos administracijos, kuri, atsižvelgdama į nuteistojo elgesio pokyčius, lengvina ar griežtina bausmės atlikimo sąlygas. Šiuo metu stebimas teigiamas pokytis V. B. elgsenoje bei mąstysenoje, todėl jis nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėjų kolegija nuteistojo elgesį vertina ne tik tokį, koks jis yra pastaruoju metu, tačiau analizuojamas elgesys viso bausmės atlikimo metu, nes trumpalaikės pavyzdingo elgesio apraiškos negali sudaryti pagrįstos išvados apie V. B. asmenybės pozityvius pokyčius.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausme V. B. nuteistas ketvirtą kartą. Bausmę jis atlieka jau daugiau nei penkiolika metų, tačiau tinkamai, t. y. nepažeidinėjant nustatyto režimo reikalavimų, atlikti bausmę nuteistasis pradėjo tik nuo 2015 m. pabaigos, t. y. jo nepriekaištingas elgesys rodomas apie dvejus metus, kas lyginant su daugiau nei trylika metų darytais įvairiais drausminiais pažeidimais, laikytina trumpu pavyzdingo elgesio laikotarpiu. Į Alytaus pataisos namus V. B. atvyko 2007 m. rugsėjo mėnesį, duomenų apie jo elgesį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pateiktoje medžiagoje nėra, tačiau pataisos namuose nuteistasis elgėsi pagal jam priimtinas taisykles, visiškai ignoruodamas nustatytą tvarką. Tris kartus V. B. rastas neblaivus, du kartus turėjo draudžiamą daiktą – mobilaus ryšio telefoną, ne kartą drausmintas dėl necenzūrinių žodžių, žargono vartojimo, pareigūnų keikimo, kartą sudarytas neteisėtas sandoris. Iš viso V. B. baustas dvylika kartų, paskutinį kartą 2015 m. gruodžio 8 d., nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad visuomenėje priimtinas elgesys jam yra svetimas. Paskutinės nuobaudos galiojimas išnyko tik 2016 m. gruodžio 8 d., po šio laikotarpio V. B. 2017 m. buvo du kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau, jau minėta, teisėjų kolegija šio trumpalaikio pavyzdingo elgesio rodymo dar negali laikyti tvirtu pasiryžimu keisti turimų elgesio įpročių bei mąstymo nuostatų teigiama linkme.
13. Nuteistajam nepalankus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas – 72 balai pagal OASys metodiką, kas priskiriama vidutinei rizikai. Iš minėtų balų statiniais, t. y. nebekintančiais, nustatyti tik dvidešimt, vadinasi net penkiasdešimt du balai yra dinaminiai, t. y. juos nuteistasis dar gali koreguoti atitinkamai į mažesnę ar didesnę pusę. Aktyvesnis nustatytų kriminogeninių veiksnių mažinimas leistų V. B. pasiekti žemą rizikos grupę (0-40 balų), tačiau šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamumo rodiklis nėra net artimas žemai rizikai. Pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika tai pat išlieka vidutinė. Bendra nusikalstamumo rizika nuo pirminio svarstymo sumažėjo 10 balų, nuo 82 iki 72 balų, o smurtinio nusikaltimo rizika visiškai nekito. Kadangi tai jau ketvirtas svarstymas dėl V. B. lygtinio paleidimo galimybės, todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, t. y. ji nėra akivaizdi.
14. Pateiktos bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis prieš suėmimą gyveno su sugyventine tėvų namuose, tačiau išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas brolį. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu V. B. sukūrė šeimą, t. y. vedė, su žmona palaiko socialinius ryšius pasimatymų metu bei susirašinėdamas, tačiau su ja gyventi neplanuoja, nes, jau minėta, po galimo lygtinio paleidimo keltųsi gyventi pas brolį. Šios aplinkybės aukštesnįjį teismą verčia abejoti nuteistojo santuokos tvirtumu bei atsiradusios naujos vertybės – šeimos – realumu. Nuosavo būsto V. B. neturi, todėl nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas išlieka aktualus.
15. Nuteistasis prieš suėmimą nedirbo, pataisos namuose įgijo šaltkalvio-remontininko specialybę, pataisos namuose esančioje valstybės įmonėje dirbo nuo 2007 m. iki 2016 m. mechaninio apdirbimo ceche kompresoristu. Kodėl metė darbą, pateiktos bylos medžiagoje neatsispindi, duomenų, kad nuteistajam būtų pablogėjusi sveikata ir dėl to jis negalėtų atlikti darbo funkcijų, nėra, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuo 2016 m. sausio 21 d. jis dalyvauja meno kūrybos būrelio veikloje. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog V. B. turi stiprią darbinę motyvaciją ir paleistas lygtinai aktyviai siektų darbinio užimtumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „T.“ pateiktas pranešimas dėl galimybės įdarbinti nuteistąjį nelaikoma objektyviu garantu, jog V. B. iš tiesų įsidarbins minėtoje įmonėje.
16. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis teigia niekada nebuvęs paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Tačiau nusikaltimai, už kurių padarymą šiuo metu V. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kas patvirtina, jog nuteistojo mąstysena vis dar yra ydinga. Pateiktoje medžiagoje nurodyta ir tai, kad V. B. gali būti lengvatikis, taip pat gali turėti problemų bendraudamas su bloga kompanija, ką pripažįsta ir pats nuteistasis. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į nuteistojo turimą alkoholio vartojimo problemą. Nors V. B. jos neneigia, tačiau akivaizdu, jog vien Anoniminių alkoholikų užsiėmimų lankymas jam teigiamos naudos neduoda, nes jis net tris kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, itin žiauriai du žmonės buvo nužudyti V. B. taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iš senų klaidų, nes priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, sugeba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, kurie paskatino nusikalsti, be to, nuteistasis yra linkęs savo nusikaltimus lyginti su kitų nusižengimais, kas patvirtina, jog V. B. savo neteisėtiems poelgiams vis dar bando surasti pateisinimų, juos sumažinti ir pan.
17. Aukštesnės instancijos teismas pritaria visiems nuteistajam nustatytiems kriminogeniniams veiksniams – ankstesni nusikalstami veiksmai, su darbu susijusios problemos laisvėje, alkoholio probleminis vartojimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Šie veiksniai nustatyti teisingai ir jų mažinimui nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Negebėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimo lemia ne tik smurtinį, agresyvų elgesį, bet ir neabejotinai turės reikšmės ieškantis pastovaus darbo, puoselėjant santykius su artimaisiais. Pažymėtina, jog programose, susijusiose su smurtinio elgesio prevencija, pykčio ir agresijos valdymu, V. B. nedalyvavo, todėl daroma išvada, kad nuteistasis stokoja gebėjimo pasirinkti tinkamus elgesio variantus, kas nesudaro pakankamo pagrindo manymui, jog jis laikysis įstatymų imperatyvų ir savo gyvenimo tikslų sieks vien teisėtomis priemonėmis.
18. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Jūratė Jakubonienė

              Algirdas Remeika

              Gytis Večerskas