Civilinė byla Nr. e2S-407-855/2026
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-01467-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.3.; 3.3.2.6.1.; 3.4.6.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Rokiškio sūris“ 2025 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2025 m. spalio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-25-56-35787, kuriuo, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2025 m. spalio 31 d. antstolės Svetlanos Kastanauskienės priimto išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-25-56-35787 vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos AB „Rokiškio sūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą skundą, kuriame reiškiamas šis prašymas, grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėdamas, kad vykdymo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymą apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 510 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios pasaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja skundą kartu su reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų pateikusi ir antstolei (ne tik teismui).
4. Dėl nurodytų argumentų, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad laikantis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ji pateikė skundą antstolei dėl jos veiksmų, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja AB „Rokiškio sūris“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo kreiptasi 2025 lapkričio 10 d., o antstolei skundas pateiktas 2025 m. lapkričio 11 d. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad nutarties priėmimo metu 2025 m. lapkričio 12 d. skundas antstolei jau buvo pateiktas.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos AB „Rokiškio sūris“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese ir prašymas grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK
5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu (pareiškimu, skundu) asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. 9. CPK
510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nurodytose teisės normose nustatyta bylų pagal skundus dėl antstolio veiksmų išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. 10. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
11. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos: (i) nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir (ii) tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.
12. Kaip jau buvo minėta aptartose teisės normose, jei pareiškėjas prašo, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, tačiau kartu su skundo egzemplioriumi teismui privalo pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad analogiškas skundas yra pateiktas antstoliui. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, kuriame buvo suformuluotas ir reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymo, teismui pateikė 2025 m. lapkričio 10 d. Nepaisant to, kad skunde prie adresatų, kuriems, manytina, turėjo būti siunčiamas skundas (tame tarpe ir reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones), buvo nurodytas ne tik Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse, bet ir antstolė S. Kastanauskienė, tačiau apeliantė (pareiškėja) kartu su teismui adresuotu skundu nepateikė įrodymų, kad skundas, kaip aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje, lygiagrečiai buvo išsiųstas ir antstolei. Pažymėtina ir tai, kad pati pareiškėja savo atskirajame skunde nurodo ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, kad procesiniai dokumentai (skundas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) antstolei buvo išsiųstas tik kitą dieną po procesinių dokumentų išsiuntimo teismui, t. y. 2025 m. lapkričio 11 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2025 m. lapkričio 12 d. skundžiamą nutartį, nesant byloje jokių įrodymų apie procesinių dokumentų realų lygiagretį įteikimą antstolei, neturėjo pagrindo spręsti apie tinkamą ikiteisminės stadijos vykdymo procese laikymąsi, t. y. kad skundas su reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, buvo išsiųsti ne tik teismui, bet ir antstolei.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ji pateikė skundą antstolei dėl jos veiksmų, pagrįstai nutarė atsisakyti jį priimti, nes pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnio 2 dalyje.
14. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad antstolė S. Kastanauskienė, nesutikdama su pareiškėjos skundu, tame tarpe ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos priimti pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėjamoje byloje (t. y. skundžiama 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi), vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė Utenos apylinkės teismui (Ignalinos rūmams), kuris 2026 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-472-617/2026, pareiškėjos AB „Rokiškio sūris“ skundą dėl antstolės S. Kastanauskienės veiksmų atmetė. Ir nors ši teismo nutartis taip pat pareiškėjos yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prarado savo aktualumą, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kartu su skundu dėl antstolės veiksmų kompleksiškai nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje.
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Apeliantės (pareiškėjos) akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ atskirąjį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Renata Volodko