Civilinė byla Nr. e2A-1753-562/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01848-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. (toliau – atsakovas) 633,70 Eur negrąžinto kredito, 42,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki 2020 m. birželio 23 d., 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 633,70 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei kiek vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. balandžio 15 d.; 224,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1,04 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 16 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 633,70 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. balandžio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 220 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.

2.       Ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3.       Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. liepos 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6893-494/2020 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 633,70 negrąžintą kreditą, 42,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 88,62 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1,04 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, nuo 2020 m. vasario 16 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), iš viso – 765,52, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (765,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187,20 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

5.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 633,70 Eur negrąžinto kredito ir 42,16 Eur pelno palūkanų, sprendė, jog yra pagrindas šias sumas priteisti.

6.       Teismo vertinimu, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), ieškovė neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 20 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 633,70 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 15 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį reikalavimą atmetė.

7.       Įvertinęs tai, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokestis yra 9,90 procento, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 88,62 Eur, pažymėjęs, kad 88,62 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 983,82 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (700 Eur kreditas + 195,20 Eur palūkanos + 88,62 Eur tarpininkavimo mokestis), ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, priteisdamas 88,62 Eur tarpininkavimo mokesčio.

8.       Nurodė, kad netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 60,82 Eur ((633,70 Eur + 42,16 Eur) x 0,05 procento) x 180 dienų). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį. Darė išvadą, kad kita tarpininkavimo mokesčio dalis – 163,50 Eur bei 20 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, todėl jie negali būti priteisiami.

9.       Konstatavęs, jog ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, pažymėjo, kad ieškinys tenkintas 85 procentais, todėl priteisė 187,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 633,70 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 15 d.); 2) dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 633,70 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 220 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą už akių grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir konstatavo, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo ir atmetė ieškovės reikalavimą. Ieškovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (195,20 Eur), taip pat pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme pateiktas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.

10.2.                      Šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. balandžio 15 d., todėl ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. balandžio 15 d. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) turėjo būti tenkinamas ir priteisiamos 20 procentų dydžio palūkanos nuo negrąžintos kredito 633,70 Eur sumos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2022 m. balandžio 15 d. (Sutarties termino pabaigos).

10.3.                      Ieškovės reikalavimas priteisti 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 633,70 Eur sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. balandžio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo, imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovės reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku ieškovei neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.

10.4.                      Kadangi ieškinio reikalavimai turėjo būti tenkinami pilna apimtimi, turi būti priteista ir visa bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. spalio 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K646276043 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 700 Eur vartojimo kreditą 30 mėnesių laikotarpiui. Iš Kredito sutarties matyti, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą 700 Eur vartojimo kreditą bei sumokėti 195,20 Eur palūkanas ir 88,62 Eur tarpininkavimo mokestį (kintamoji dalis). Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsakovas yra apmokėjęs ne visas įmokas, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Atsakovas po Kredito sutarties nutraukimo liko skolingas ieškovei 633,70 Eur negrąžinti kredito. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl negautų pajamų, kaip nuostolių (mokėjimo palūkanų).

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta Kredito sutartis yra nutraukta 2020 m. birželio 23 d. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o Kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. birželio 23 d., reikalavimas dėl 20 procentų dydžio negautų pajamų pirmosios instancijos teisme atmestas pagrįstai.

15.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas pastarąjį reikalavimą rėmėsi kitokiais motyvais, pažymėtina, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip nuostolių, iš esmės yra tapatus mokėjimo palūkanoms pagal reikalavimo esmę. Iš ieškovės pateikto reikalavimo matyti, kad ieškovė iš esmės prašo priteisti 20 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). Kaip jau nustatyta, pagal kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, mokėjimo (pelno) palūkanas priteisti nutraukus sutartį draudžiama. Nagrinėjamu atveju taikytini civilinės atsakomybės teisiniai padariniai, todėl toks ieškovės reikalavimas neturėtų būti tenkinamas.

Dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų.

16.       CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

18.       Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 20 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – VKĮ), sprendė, jog ieškovės prašomos priteisti 20 procentų dydžio kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos negali būti priteisiamos.

20.       Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 20 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, jog, visų pirma, ieškovė į bylą nepateikusi jokių įrodymų, jog Kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 20 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 20 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

22.       Antra, VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

23.       Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 20 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų (0,05 proc. x 360 d.).

24.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

25.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Išdėstytų motyvų kontekste spręstina, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 20 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, įvertinus Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, pripažintos nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pastarojo ieškovės reikalavimo netenkino pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties.

26.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

27.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti jos prašomas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                  Rosita Patackienė

                                                           Dainius Rinkevičius

                                                           Alma Urbanavičienė