Administracinė byla Nr. A-1642-441/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 52.3.; 52.5.
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2010 m. gruodžio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas,
sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. atstovui advokatui P. L.,
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui D. J.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
E. S. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje 2010 m. vasario 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad E. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir veikdamas kaip darbdavys, 2009 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais darbuotojams R. Č., S. B., R. S., A. K., G. V., A. B., R. V., A. J., T. S., J. Č., R. K., S. B. bei R. P. leido dirbti Norvegijoje pagalbinių darbininkų pareigose neužtikrinęs, kad su šiais darbuotojais būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir darbuotojai būtų socialiai apdrausti. Leisdamas nurodytiems asmenims dirbti nesudarius darbo sutarties, E. S. pažeidė 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas.
Liudytojas R. S. parodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo per gimines, jam sakė, kad galima dirbti legaliai. Su dėde R. Č. išvyko dirbti į Norvegiją. Dėdė R. Č. su E. S. kalbėjosi dėl darbo, po to E. S. pasitiko juos Norvegijoje, apgyvendino, surašė darbo sutartį. Jis (R. S.) pasirašė darbo sutartį su E. S. firma, pagal tą sutartį dirbo E. S. firmoje, tas dokumentas buvo surašytas lietuvių kalba, jame nurodytos darbo sąlygos, darbo užmokestis – 70 kronų per valandą. Kol buvo Norvegijoje, E. S. pervesdavo pinigus į jų sąskaitą Lietuvoje arba perduodavo tokiam Dariui, kuris po to šiuos E. S. pervestus pinigus atiduodavo jiems. Dirbo statybos darbus, dažė, klojo trinkeles, betonavo. Per darbo Norvegijoje laikotarpį leidimų dirbti oficialiai Norvegijoje negavo. E. S. sakė, kad viskas yra legalu. Norvegijoje darbo leidimų prašė vietinė darbo inspekcija. E. S. buvo davęs jiems tokius lapus, kad jie, neva, dirba legaliai. Apranga buvo norvegų firmos, jos pavadinimo nepamena, E. S. tarpininkavo tarp jų ir tos norvegų firmos, veikė kaip darbų vykdytojas. Algą išmokėdavo E. S., sakė, jog sumokės, kai norvegai jam perves pinigus. Bendradarbiavo su norvegų firma, bet įforminti buvo kaip dirbantys Lietuvos įmonėje. Kai juos tikrindavo vietinė darbo inspekcija, tai jie pažiūrėdavo ant darbinės aprangos esančius kontaktinius numerius, pasiskambindavo ir jiems leisdavo toliau dirbti.
Liudytojas S. B. parodė, kad 2009-08-31 išvyko į Norvegiją dirbti statybos darbų. Pasiūlė išvažiuoti draugas, ten išdirbo iki 2009-11-10. Darbo sutartį rugsėjo viduryje surašė D. G., jis sakė, kad pirmą mėnesį jis (S. B.) dirbs nelegaliai, po to jau legaliai, sakė, kad pirmą mėnesį mokės po 60 kronų už valandą, už kitą- po 70 kronų už valandą. Norvegijoje dengė stogą, už pirmą mėnesį su juo atsiskaitė, o už antrą nebeatsiskaitė. Visus darbus derino su Grybausku. E. S. matė gal kelis kartus. Dirbo su norvegų firmos apranga, pateikia teismui tos firmos vizitinę kortelę. Su norvegų darbo inspekcija susidūrė tada, kai jie neleido dirbti stogo dengimo darbų be apsauginės tvorelės, kai tvorelė buvo uždėta, leido tęsti darbus. Kadangi blogai kalba angliškai, tai jiems parodė tą norvegišką vizitinę kortelę, jie susiskambino ir leido tęsti darbus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. atstovas advokatas P. L. paaiškino, kad E. S. nesutinka su kaltinimu dėl nelegalaus darbo. E. S., pasak advokato P. L., bendravo su keliais asmenimis, jie žinojo, jog važiuoja dirbti į Norvegiją, ten veikiančią vietinę firmą, o ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ firmą. Darbuotojai dėvėjo tos norvegų firmos aprangą, atsiskaitymai vyko tarp tos norvegų firmos ir darbuotojų, darbuotojai firma nusivylė ir parašė skundą. E. S. santykiuose su darbuotojais dalyvavo kaip fizinis asmuo, o jei mokėjo pinigus, tai ne kaip įmonės atstovas. Darbuotojai patys surado internete darbo sutarčių formas ir patys jas užpildė, šiose sutartyse E. S., kaip direktoriaus, parašų nėra. Tų sutarčių E. S. nebuvo matęs. Byloje nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso Norvegijoje vykdė veiklą. UAB „Edconas“ veikė Lietuvoje.
Darbo inspekcijos atstovas D. J. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. surašytas patikrinus skundus, kuriuose nurodoma, kad E. S. leido dirbti darbuotojams Norvegijoje be darbo sutarčių. Tyrimo metu buvo pateiktos Norvegijoje surašytos darbo sutartys, nustatyta, kad E. S. iš savo asmeninės sąskaitos pervesdavo darbuotojams pinigus, taip pat darbuotojai gaudavo pinigus grynaisiais. Darbo kontrolę vykdė E. S. atstovas B. Visi šios bylos liudytojai nelegaliai dirbo pas E. S. Sutartys buvo sudarinėjamos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų asmenų. Duomenų apie tai, kas samdė darbuotojus darbams Norvegijoje, byloje nėra. Ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonė veikė nelegaliai Norvegijoje, nebuvo tikrinama.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas toks darbas, kuris dirbamas nesudarius darbo sutarties esant darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbą, mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, negali daryti vienareikšmės ir neginčijamos išvados apie tai, kad E. S. veiksmuose yra visi būtinieji nelegalaus darbo požymiai. Liudytojai R. S., S. B. parodė, kad darbo sutartys tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytos, teismui šie liudytojai pateikė užpildytas ir pasirašytas standartines darbo sutartis ( b.l. 134, 142). Liudytojai R. S. ir S. B. parodė, kad Norvegijoje dirbo vilkėdami norvegų firmos darbo aprangą, šios firmos vizitinę kortelę liudytojas S. B. pateikė teismui ( b.l. 136). Liudytojo R. S. teigimu, E. S. Norvegijoje veikė kaip darbų vykdytojas, tarpininkas tarp R. S. bei kartu su juo dirbusio R. Č. ir tos norvegų firmos, kurios aprangą vilkėdami dirbo. Pasak R. S. užmokestį už darbą jis gaudavo iš E. S., tačiau nurodė, jog E. S. jam sakydavo, kad sumoka R. S. tada, kai E. S. pinigus perveda norvegai. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokie santykiai siejo E. S. ir liudytojų nurodytą Norvegijos firmą, byloje nėra. Dėl šių aplinkybių teismui lieka abejonių dėl E. S. veiksmuose jam inkriminuojamo ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties požymių buvimo, šių abejonių nagrinėjant bylą teisme pašalinti nepavyko, liudytojai R. Č., S. B., A. K., G. V., A. B., R. V., A. J., R. K., R. P. į teismo posėdį pagal tinkamai įteiktus šaukimus neatvyko, todėl jų apklausti teisme iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo galimybių. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. S. atžvilgiu, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.,
n u t a r i a:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Žilvinas Astrauskas