Administracinė byla Nr. AS-154-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00819-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja V. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-2-(14.7.73.) (toliau – ir Aktas) ir 2016 m. sausio 15 d. raštą Nr. 7SD-194-( 14.7.104.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 31 d. raštą Nr. 1SS-961 -(7.5.).

Pareiškėja paaiškino, jog atsakovas 2016 m. sausio 13 d. patikrinęs pareiškėjos naudojamą žemės sklypą, surašė Aktą, kuriame nurodė, jog žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas žemės sklypo kadastrinių matavimų plane 2004 m. ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą yra pradėta statyti tvora. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad kitame sklypo gale sklypo riba pažeidžiama tik apie 1,5 m. Atsakovas, atlikdamas patikrą, vadovavosi tik pareiškėjos sklypo kadastriniais matavimais. Pareiškėja pažymėjo, kad žemės sklypai buvo suformuoti ne pagal faktines aplinkybes, VĮ Registrų centre sklypai buvo pažymėti klaidingai. 2000 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis 1 710 kv. m žemės sklypui, todėl pareiškėja tikėjosi, jog naudoja įsigytą sklypą, kuriame jau stovėjo tvora. Pareiškėja prašė įvertinti faktines aplinkybes, kad šioje žemės sklypo vietoje yra šlaitas, kelio niekada nebuvo, tvora yra nuo 1992 m. ties natūralia sklypo riba – šlaitu, tvoros seni stulpeliai yra išlikę. Be to, sklypo rytinėje kraštinėje dėl esančio šlaito yra reikalingas betoninis pagrindas žemių sutvirtinimui. Pareiškėja pažymėjo, jog kaimyninio sklypo 2015 m. lapkričio 25 d. buvo patikslinti kadastriniai matavimai, po kurių kelias buvo patrauktas ant šlaito, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad šia vieta neįmanoma važiuoti. Pareiškėjos manymu, šioje ginčo situacijoje atsakovas privalėjo objektyviai vertinti visus faktus ir priimti pagrįstą sprendimą, o nustačius tinkamą kelio ašinę liniją, galimai pareiškėjai atsirastų galimybė išsipirkti kelis kvadratinius metrus valstybinės žemės. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.6, 36, 47 punktais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Atsakovo vertinimu, Aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, kurį būtų galima skųsti administraciniam teismui, nes jame tik buvo konstatuotos 2016 m. sausio 13 d. atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau pareiškėjos atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų Tarnybos vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjos teises ir pareigas. Atsakovas darė išvadą, kad jo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir Akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Atsakovas rėmėsi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 36 straipsniu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai), Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu, nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 18 d. raštu informavo atsakovą apie tai, kad vietinės reikšmės 4 m pločio viešasis kelias, einantis į dešinę iš (duomenys neskelbtini) gatvės šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra neteisėtai užstatytas betonine sienele, tuo praplečiant nurodytą sklypą apie 3,14 m, šis kelias suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir yra skirtas privažiuoti iki kitų žemės sklypų. Atsakovas 2016 m. sausio 13 d. atliko V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir surašė Aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, paženklintas 2004 m. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Už žemės sklypo ribos, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra pradėta statyti tvora, pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai. Taip pat buvo nustatyta, jog žemės sklypo ribos buvo neteisingai pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. VĮ Registrų centro Kauno filialas patikslino minėto žemės sklypo ribą, o atsakovas nustatė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi ne su kitu žemės sklypu, o su bendro naudojimo keliu, kad rytinėje žemės sklypo pusėje buvo pastatyta tvora. Atsakovas 2016 m. sausio 15 d. raštu Nr. 7SD-194-(14.7.104.) informavo V. K., kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas. Taip pat prašė pareiškėją geranoriškai atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę, nurodė, jog, siekdami išsiaiškinti, ar pašalintas pažeidimas, 2016 m. gegužės 4 d. atliks pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjos norimas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka Taisyklių reikalavimų bei neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas kilo ne dėl teisės, o dėl fakto. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčijamais raštais yra informuojama apie Tarnybos Kauno rajono skyriaus atliktą 2016 m. sausio 13 d. žemės naudojimo patikrinimą bei Akto tuo klausimu surašymą. Aktu buvo konstatuota, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, paženklintas 2004 m. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Už žemės sklypo ribos, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra pradėta statyti tvora, pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai. Taip pat buvo nustatyta, jog žemės sklypo ribos buvo neteisingai pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pareiškėjos skundžiamuose raštuose taip pat nurodyta, jog toks pažeidimas atitinka administracinio teisės pažeidimo požymius. Taip pat atsakovas prašė pareiškėją geranoriškai atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę ir nurodė, jog siekdami išsiaiškinti, ar pašalintas pažeidimas, 2016 m. gegužės 4 d. atliks pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą.

Teismas konstatavo, kad ginčijamuose raštuose bei Akte buvo tik konstatuotos 2013 m. sausio 13 d. atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau juose pareiškėjos atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų Tarnybos vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjos teises ir pareigas. Teismas darė išvadą, kad atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir Akto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4.7 ir 6.1 punktais ir darė išvadą, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas yra kilęs iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, kurie yra reguliuojami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 2 str. 1 d.). Toks ginčo pobūdis, teismo vertinimu, lemia, kad pareiškėjos ginčijami raštai bei Aktas yra sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylos dalis, kuria konstatuojamas faktinis atsakomybės pagal ATPK 45 straipsnį pagrindas. Kadangi jie jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, teismas darė išvadą, kad jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir administracinės bylos dalis.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teismuose tvarka yra reglamentuota ATPK 23 skirsnyje ir negali būti tapatinama su ginčų viešojo ar vidaus administravimo srityje nagrinėjimo tvarka, kurią reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ 15 str.). Teismas pažymėjo, kad pagal ATPK 23 skirsnio nuostatas ginčus dėl nutarimų, priimtų administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėtumo yra priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Pagal ATPK 291 straipsnį, teismui gali būti skundžiami tik nutarimai, priimti administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas darė išvadą, kad įrodymai, užfiksuoti įvairaus pobūdžio dokumentuose ir kita informacinė medžiaga, sudaranti faktinį administracinio teisės pažeidimo bylos pagrindą, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku teisme, bylą nagrinėjant pagal ATPK taisykles, kol nėra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokio pobūdžio dokumentai gali būti tik įrodymų vertinimo dalyku teisme, sprendžiant ginčą iš esmės dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y., jie gali tapti vertinimo dalyku teisme tik po to, kai yra priimtas atitinkamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėja, yra nepriskirtinas nei administracinių teismų, nei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai, dėl ko tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, o byla nutrauktina (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.; 101 str. 1 p.).

III.

Pareiškėja V. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos manymu, nurodymai jai buvo surašyti, nes Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 15 d. rašte Nr. 7SD-194-(14.7.104) buvo nurodyta atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę, taip pat pareiškėja šiame rašte buvo informuota apie pakartotinio patikrinimo terminą bei pasekmes, neįvykdžius šio nurodymo. Pareiškėja nurodo, kad pareigūnai neatliko savo veiksmų tinkamai, nesiaiškino visų situacijos aplinkybių, tuo pažeisdami pagarbos žmogui ir valstybei principą, nešališkumo, viešumo principus. Pareiškėja pabrėžia, kad skundžiamame rašte negalėjo būti įrašytas nurodymas „atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę“. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iš Tarnybos 2016 m. kovo 31 d. matyti, jog joks Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantis administracinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Aktą ir siūlyti inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nebuvo priimtas. Pareiškėja pažymi, kad ABTĮ nustato, jog galima skųsti ne tik administracinius aktus, bet ir viešojo administravimo subjekto veikimą (neveikimą), kai tai tiesiogiai susiję su pareiškėju ar saugomu įstatymo interesu. Pareiškėjos manymu, netinkama forma surašytas nurodymas „atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę“, klaidina teismą. Pareiškėja pabrėžia, kad pareigūnai šioje proceso stadijoje savo veiksmus atliko netinkamai. Pareiškėja nurodo, kad faktinių aplinkybių konstatavimas turi būti tinkamas, nes pagal viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Pareiškėja vadovaujasi ABTĮ 17, 22 straipsniais, pabrėžia, kad jos atveju surašytas netinkamos formos nurodymas nugriauti tvorą, kuri toje vietoje stovi nuo 1992 metų.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas remiasi Žemės įstatymo 36 straipsniu, Nuostatų 1, 3, 5, 6 punktais, nurodo, kad Tarnybos Kauno rajono skyrius, atsižvelgęs į gautus prašymus, atliko V. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė Aktą. Tarnybos Kauno rajono skyrius 2016 m. sausio 15 d. raštu Nr. 7SD-194-(14.7.104.) informavo apie nustatytą pažeidimą, paprašė geranoriškai iki 2016 m. gegužės 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę. Atsakovas remiasi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad administraciniame teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų, kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Atsakovo teigimu, žemės naudojimo patikrinimo aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, kurį būtų galima skųsti administraciniam teismui. Atsakovas pažymi, kad Akte tik buvo konstatuotos Kauno rajono skyriaus specialistų 2016 m. sausio 13 d. atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Tačiau patikrinimo akte pareiškėjos atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų Tarnybos vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjos teises ir pareigas. Atsakovas daro išvadą kad Aktas yra tik administracinės procedūros dalis, o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas). Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, jog pareiškėjos inicijuotas ginčas yra kilęs iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, kurie reguliuojami ATPK ir kitų įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pareiškėjos ginčijami raštai ir Aktas yra sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylos dalis, kuria konstatuojamas faktinis atsakomybės pagal ATPK 45 straipsnį pagrindas, nes jie jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė, jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir administracinės bylos dalis. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad faktinės aplinkybės nebuvo konstatuotos tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria administracinė byla buvo nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Tarnybos Kauno rajono 2016 m. sausio 13 d. priimtą Žemės naudojimo patikrinimo aktą (b. l. 33-35), kurio pagrindu Tarnybos Kauno rajono skyrius 2016 m. sausio 15 d. surašė raštą Nr. 7SD-194-(14.7.104.) (b. l. 36-37). Šiame rašte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalies požymius, prašoma pareiškėjos geranoriškai iki 2016 m. gegužės 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę, taip pat informuojama, kad Kauno rajono specialistai, siekdami išsiaiškinti, ar pašalintas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, 2016 m. gegužės 4 d., 10 val., atliks žemės naudojimo patikrinimą vietoje, t. y. nurodytu laiku atvyks prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjai pageidaujant, prašoma jos nurodytu laiku dalyvauti numatytame patikrinime ir su savimi turėti su žemės naudojimo susijusius, asmens tapatybę patvirtinančius bei kitus, pareiškėjos manymu, reikalingus dokumentus. Šiame rašte pareiškėja taip pat informuota, kad nevykdant pareigos geranoriškai pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, bus imamasi priemonių pagal kompetenciją dėl administracinės atsakomybės taikymo / pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos skundžiamas Tarnybos 2016 m. kovo 31 d. raštas Nr. 1SS-961-(7.5.) (b. l. 31-32) priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus priimtų Akto bei 2016 m. sausio 15 d. rašto Nr. 7SD-194-(14.7.104.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Tarybos bei jos teritorinio skyriaus kompetencijos atlikti veiksmus ir priimti administracinį sprendimą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies ir ją įgyvendinančių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 4.7 ir 6.1 punktų nuostatas, Tarnybos vadovo paskirtiems teritorinių padalinių valstybės tarnautojams yra pavesta tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų, o nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, suteikta teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, t. y. asmenis, pažeidusius šiuos reikalavimus, patraukti atsakomybėn, kurią reglamentuoja ATPK.

Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs, kad atsakovo kompetencijai yra priskirta vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, padarė išvadą, kad pareiškėjos skundžiami raštai ir Aktas, be kita ko, Akto pagrindu priimtas Tarnybos Kauno skyriaus raštas, kuriuo pareiškėjai buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio turinys (kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur), nurodyta pareiga geranoriškai pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą iki konkrečios datos bei pažymėta, kad nevykdant šios pareigos bus imamasi priemonių dėl administracinės atsakomybės taikymo / patraukimo administracinėn atsakomybėn, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reguliuojančiomis kreipimąsi į administracinį teismą, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, ir administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną nagrinėti teisme. Teismas vertino, kad pareiškėjos ginčijami atsakovo raštai ir Aktas yra sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylos dalis, kuria konstatuojamas faktinis atsakomybės pagal ATPK 45 straipsnį pagrindas.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pareiškėjos ginčijamų raštų ir Akto vertinimu. Susipažinusi su skundžiamų Akto bei raštų turiniu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad juose pareiškėjai nesuformuluoti jokie papildomi privalomi nurodymai (įpareigojimai), išskyrus tuos, kuriuos visiems žemės savininkams bei naudotojams nustato Žemės įstatymo 21 straipsnis bei Civilinio kodekso normos, tad jis nedaro tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Tarnybos Kauno rajono skyriaus rašte, nors jis surašytas viešojo administravimo subjekto vardu, pareiškėjos tik prašoma atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemę. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjai nėra taikomos jokios poveikio priemonės. Tai, jog jame bendrai nurodoma, kad nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo nepašalinimas užtraukia administracinę atsakomybę, negali būti vertinama kaip poveikio priemonė ar sankcija. Teisines pasekmes pareiškėjai galėtų sukelti tik, pavyzdžiui, kitas sprendimas, kuris būtų priimtas kaip rašte suformuluoto prašymo nevykdymo pasekmė. Atitinkamai siekdama realaus savo galimai pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynimo, pareiškėja turėtų skųsti būtent tokį sprendimą arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka išspręsti ginčą dėl žemės naudojimo teisėtumo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja tokiomis savo teisėmis naudojasi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-656-317/2016). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1825/2012, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-504/2014, 2015 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1277-552/2015).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.