Civilinė byla Nr. e2A-1379-258/2021

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00012-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ( nuostolių ) priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės S. P.: 1) 202,41 Eur negrąžinto kredito; 2) 43,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 9,50 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 91,61 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 55,25 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (202,41 Eur ) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-03-13); 6) 55,25 proc. negautų pajamų (nuostolių ) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (202,41 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021-03-13 ) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7 ) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019-03-13 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė S. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cfh7xyxp (toliau ir – Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei 250 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 250 Eur ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 168,32 Eur mokėjimo pelno palūkanų (55,25 proc. metinė palūkanų norma ) ir 45,12 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovei siųstu raštišku pranešimu 2020-03-15 Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. 2020-03-03 ieškovės ir pradinės kreditorės Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir šios reikalavimo perleidimo sutarties Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 2 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė informuota 2020-04-06 raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą ieškovei būtų sumokėjusi.

3.       Atsakovė, gavusi teismo pranešimą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, ieškovės prašymu, priėmė sprendimą už akių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019-03-13 vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-cfh7xyxp bendrųjų sąlygų nuostatą, 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad: „Vartojimo kredito gave?jui nei?vykdžius prievole?s laiku sumoke?ti me?nesine? i?moka?, specialiosiose sa?lygose numatytos palu?kanos yra skaic?iuojamos toliau nuo negra?žintos me?nesine?s i?mokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumoke?jimo dienos.“ Teismas taip pat priteisė iš S. P. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai: 202,41 Eur negrąžinto kredito, 43,20 Eur palūkanų, 9,50 Eur administravimo mokesčio, 50,63 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-03-15) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-03-03), bylinėjimosi išlaidas 67,91 Eur dydžio, iš viso – 373,65 Eur, 55,25 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-03-04 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-03-13) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ( ne daugiau kaip: 0,32 Eur nuo 16,65 Eur mokėtinų 2021-03-13), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (305,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2019-03-13 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovei 250 Eur dydžio kreditą. Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 250 Eur dydžio kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią pagal Sutarties specialiąsias sąlygas sudaro 168,32 Eur kredito mokestis (palūkanos) ir 45,12 Eur dydžio administravimo mokestis. Sutarties vykdymo terminas – 2021-03-13. Teismas nurodė, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė Sutartį su atsakove 2020-03-15 nutraukė. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jos prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 202,41 Eur negrąžinto kredito, 43,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2020-03-15) ir 9,50 Eur dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, iš viso – 255,11 Eur laikė pagrįstu, todėl tenkino.

6.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė pagal sutartį sumokėjo 7 įmokas, ir šiuo laikotarpiu sumokėjo 74,42 Eur palūkanų. Nuo sutarties nevykdymo 2019-11-13 iki sutarties nutraukimo 2020-03-15 mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 43,20 Eur. Teismas šias mokėjimo (pelno) palūkanas ieškovei iš atsakovės priteisė. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 168,32 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas (Sutarties specialiosios sąlygos ), todėl teismas sprendė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020-03-15) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021-03-13) sudarytų 50,70 Eur (168,32 Eur - 74,42 Eur - 43,20 Eur). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos 168,32 Eur sumos. Teismas nurodė, kad tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

7.       Teismas pažymėjo, kad Sutarties 1.17. punkte nustatyta, kad skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų. Atsakovė pagal mokėjimo grafiką 2020-04-13 turėjo mokėti 7,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas apskaičiuotas nuo 157,96 Eur sumos. Ieškovė apskaičiavo 43,20 Eur palūkanas iki Sutarties nutraukimo (2020-03-15), ir jos yra priteistos, todėl nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-03-15) iki kitos mokėjimo pagal grafiką dienos (2020-04-13), t. y. už 29 dienas, ieškovės negautų pajamų dydis (negautų pelno palūkanų forma) yra 7,03 Eur (157,96 Eur x 55,25 % : 360 dienos per metus x 29 dienas). Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-03-03), todėl mokėjime grafike 2021-03-13 nurodytą mokėtiną palūkanų sumą (0,78 Eur) sumažino 0,46 (16,65 Eur x 55,25 %: 360 dienų per metus x 18 d. (nuo 2021-02-13 iki 2021-03-03)) Eur iki 0,32 Eur (0,78 Eur - 0,46 Eur). Iš viso ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-15) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-03-03) teismas priteisė 50,63 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma).

8.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo mokėti 55,25 procentus mokėjimo (pelno) palūkanų per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, ieškovė paskolinusi atsakovei pinigus pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartimi nustatytas palūkanas 55,25 proc. (168,32 Eur per visą Sutarties vykdymo laikotarpį jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai ), todėl ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 55,25 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami už laikotarpį nuo 2021-03-04 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021-03-13) nuo aukščiau nurodyto pagal Sutartį mokėjimo grafike tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

9.       Teismui, šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria atsakovei nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio, teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 55,25 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (202,41 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-03-13 iki visiško kredito grąžinimo dienos, negali būti patenkintas.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

10.       Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimą už akių ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance, iš atsakovės S. P. 91,61 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 55,25 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (202,41 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-03-13); 55,25 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (202,41 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021-03-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos 136,00 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1468-617/2021 dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1.                        Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

10.2.                       Sutarties 1.9. p. nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12. p. numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Taip pat Sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Taigi Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (168,32 EUR) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs įmokas būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 55,25 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 55,25 proc. ar didesnių palūkanų srautas.

10.3.                       Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje, VKĮ ir kituose įstatymuose įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos.

10.4.                       Net Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinta, jog apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos.

10.5.                       Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 55,25 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą Sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai Sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo Sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.

10.6.                       Kadangi apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

13.       Apeliacijos objektas yra dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei vietoje prašomų priteisti 91,61 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos teismas priteisė 50,63 Eur negautų pajamų; dalies, kuria dalinai tenkintas reikalavimas dėl 55,25 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (202,41 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-03-13); atmesto ieškinio reikalavimo dėl 55,25 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (202,41 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021-03-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (202,41 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

14.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuostolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Ieškovės teigimu, aplinkybė, jog atsakovė jai negrąžina 202,41 Eur kredito dalies, patvirtina, kad ieškovė negali šios sumos perskolinti už Sutartyje numatytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą, taigi patiria nuostolius. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.

15.       Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygas, faktines bylos aplinkybes, taip pat rėmėsi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo savo prievolę buvo iš dalies įvykdžiusi – sumokėjo didesnę dalį jai suteikto kredito, taip pat 74,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Nurodytos aplinkybės svarbios priteisiant ne tik negrąžinto kredito dalį, bet ir sprendžiant klausimą dėl prašomų negautų pajamų priteisimo.

16.       Bylos duomenimis, šalys pagal Vartojimo kredito sutartį šalys buvo sulygusios, kad kredito gavėjas už suteiktą paskolą iki jos numatyto grąžinimo termino 2021 m. kovo 13 d. sumokės iš viso 168,32 Eur pelno palūkanų. Kaip minėta, atsakovė sumokėjo 74,42 Eur palūkanų. Nuo sutarties nevykdymo 2019-11-13 iki sutarties nutraukimo 2020-03-15 mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 43,20 Eur, kurias teismas ieškovei iš atsakovės priteisė. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pasibaigus Sutarties terminui (2021-03-13), negali viršyti 50,70 Eur (168,32 Eur - 74,42 Eur  - 43,20 Eur). Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

17.       Vertindama ieškovės prašomas negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 55,25 procentų), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 202,41 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal pateiktą Sutarties Specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiką, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-15) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-03-13) pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas (negautų pelno palūkanų forma apskaičiuotų taikant Sutartyje numatytą 55,25 procentų dydžio metinę palūkanų normą, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2021-03-13), negali viršyti 50,70 Eur sumos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių sutartimi patvirtintą grafiką, taip pat mokėtiną palūkanų normą (0,78 Eur), kurią teismas  sumažino iki 0,32 Eur ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-15) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021-03-03) priteisė 50,63 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma).

18.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi Sutartį ir visą paskolos sumą grąžinusi sulygtu terminu, t. y. iki 2021 m. kovo 13 d., ieškovė būtų turėjusi realią galimybę perskolinti šią paskolos sumą kitam paskolos gavėjui būtent už 55,25 proc. metinę palūkanų normą, be to, neaišku, kokiam laikotarpiui (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovei tokių aplinkybių neįrodžius, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ir po Sutarties, sudarytos su atsakovu, termino pabaigos ieškovės negautos pajamos nustatytinos pagal Sutartyje sulygtą 55,25 proc. dydžio metinę pelno palūkanų normą (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19.       Be to, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis už sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę, nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Taikant nurodytą teismų praktiką, atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas, priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio. Remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiama, jog pagrįstai netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 55,25 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2021-03-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties

20.       Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas ieškovei priteisinat visas jos patirtas išlaidas taip pat netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjos                                Rita Kisielienė

Danutė Kutrienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė