Administracinė byla Nr. I-233-279/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01509-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 3 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
sekretoriaujant Ingridai Petuškinienei,
dalyvaujant pareiškėjai J. Z.,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei D. M.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Z., R. Š., M. J., R. K. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. ir M. B. dėl sprendimų panaikinimo
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundus.
Pareiškėjos skunde nurodė, o pareiškėja J. Z. teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjos yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkės. Šiame name yra penki butai, o pirmame šio namo aukšte yra parduotuvės patalpos, nuosavybės teise priklausančios A. M. Pastatas (duomenys neskelbtini) yra kultūros paveldo teritorijoje, Šiaulių senojo miesto vietoje. Minėto pastato pirmo aukšto patalpose A. M. atlieka remonto darbus. Jų turimais duomenimis, patalpa dalijama į dvi atskiras tarpusavyje nesusisiekiančias patalpas, kurių viena šiuo metu turi du atskirus įėjimus bei sanitarinį mazgą, joje ketinama įrengti kavinę, o kita patalpa, naujai formuojama, neturi nei durų, nei sanitarinio mazgo, ją numatoma naudoti pagal paskirtį, t. y. parduotuvę. Galimai yra griaunamos pastato laikančios konstrukcijos ir sienos. Pastato pirmo aukšto išorinė laikanti siena iš kiemo pusės yra įskilusi, matosi skylės, jų nuomone, tai atsirado dėl neteisėtai atliekamų statybos darbų. Naujai formuojamoje patalpoje iš vidaus pusės į kiemą galimai yra iškirsta dalis laikančios sienos, kad įrengti naują įėjimą iš kiemo, o iš gatvės pusės, t.y. pastato fasadinės pusės , vietoje lango, galimai rengiamos durys tikslu patekti į naujai formuojamą patalpą, šioje patalpoje įrengiamas sanitarinis mazgas, kurį ketinama prijungti prie namo bendro naudojimo kanalizacijos ir vandentiekio. Pažymėjo, kad ginčo pastatas yra Šiaulių miesto kultūros paveldo teritorijoje, todėl keičiant pastato išvaizdą, vietoje lango, įrengiant duris, yra reikalingas projektas. Pareiškėjai kreipėsi į Departamentą 2018 m. gegužės 23 d. su prašymu patikrinti ar minėtose patalpose teisėtai atliekami statybos darbai. Departamentas 2018 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog atlikus patalpų patikrinimą, nustatyta, kad atliekamas paprastas patalpų remontas, todėl statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 d. prašymą, 2018 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad buvo atliktas patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas, nustatyta, kad prekybos paskirties patalpoje (duomenys neskelbtini) išlaužta dalis betoninių grindų, pakeistas jose buvęs 50 mm vidaus diametro nuotekų vamzdis į 100 mm vidaus diametro nuotekų vamzdį, prijungiant jį prie esamo nuotekų vamzdžio, esančio patalpoje (duomenys neskelbtini). Departamentas sprendime nurodė, kad patalpų savininkas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog keisti patalpų paskirtį neplanuoja, pertvaros iš gipso-kartono plokščių pastatytos nuomininko pageidavimu, kurias pasikeitus nuomininkui bus galima išardyti, angos buvusių durų vietoje nekirto, o tik nuėmė buvusią durų angos nišą dengusią gipso- kartono plokštę, apšiltino nišą ir vėl angą užtaisė gipso- kartono plokšte. Departamentas sprendime konstatavo kad atlikti darbai priskiriami paprastam remontui, kuriam atlikti statybos leidimas nėra privalomas, statybos darbai atliekami teisėtai. Pareiškėjos, nesutikdamos su minėtu sprendimu , teigia, kad patalpų kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie neva laikinai uždengtą durų angą, priešingai toje vietoje, kur patalpų savininkas atliko ardymo darbus, nurodyta- laikanti siena.
Pareiškėjos mano, kad Departamento pareigūnai netinkamai vertino atliekamos statybos darbus, dėl ko priėmė nepagrįstus sprendimus. Įsitikinusios, kad minėtose patalpose yra atliekamas ne paprastas, o kapitalinis remontas, todėl pagal galiojančias statybą reglamentuojančias teisės normas laikančių konstrukcijų bei sienų griovimui, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimui prie bendros vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, pastato fasadinės pusėje vietoje lango, įrengiant duris ir tuo pakeičiant paskirtį, pakeičiant pastato išvaizdą, yra reikalingas projektas bei statybą leidžiantis dokumentas. Visos laikančios konstrukcijos ir sienos priklauso daugiabučio namo butų bei kitų patalpų namo bendrasavininkams, todėl bet kokie darbai, susiję su laikančių konstrukcijų ardymu, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie bendro naudojimo sistemos turi būti derinami su bendrasavininkais, ir iš jų gautas sutikimas šiems darbams atlikti. Tačiau tokie dokumentai remontuojamų patalpų savininkui nebuvo išduoti, su bendrasavininkais derinta nebuvo, taigi akivaizdžiai vykdomi savavališkos statybos darbai. Be to pareiškėjos nurodė, jog LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčijami sprendimai neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose nėra nurodyta kokiais objektyviais duomenimis ( faktais) yra pagrįsti ginčijami sprendimai, nenurodyti jokie tokių sprendimų motyvai.
Pareiškėjos R. Š., M. J. ir R. K. teismo posėdyje nedalyvauja, joms apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 40-44, II t. b. l. 55-61 ) teismo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos 2018 m. gegužės 23 d. prašymu prašė patikrinti ir įvertinti , ar teisėtai ir pagrįstai atliekami daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpų statybos darbai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų nuomone, keičiama patalpų paskirtis, ketinama įrengti oro vėdinimo sistemą bei dar vienas lauko duris. Departamentas, atsakydamas į minėtą pareiškėjų prašymą, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. . (duomenys neskelbtini) atsakė, kad atlikus patikrinimą buvo 2018 m. gegužės 25 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad patalpose vykdomi paprastojo remonto darbai, kuriais keičiamas patalpų išplanavimas, o pastato išvaizda bei patalpų paskirtis nekeičiama. Atliekant 2018 m. birželio 29 d. papildomą patikrinimą, pagal pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 d. prašymą, Departamento specialistas 2018 m. liepos 4 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Visos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo nurodytos Departamento 2018 m. liepos 12 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjoms buvo išaiškinta, kad aplinkybės, nustatytos 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu ir fiksuotos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, pasitvirtino. Buvo išaiškinta kokie teisės aktai reglamentuoja tokius statybos darbus ir kokios teisės aktų nuostatos turi būti taikomos, nustatytos ir išaiškintos visos aplinkybės , atliktos visos reikalingos procedūros. Pareiškėjų prašymai ištirti objektyviai, pilnai ir išsamiai, o atlikus papildomą patikrinimą buvo nustatytos tos pačios aplinkybės , todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus. Pažymėjo, kad pareiškėjos, nesutikdamos su ginčijamais sprendimais, pateikė tiktai savo subjektyvų vertinimą, tačiau nenurodė nei vieno sprendimo kaip nepagrįsto naikinimo pagrindo.
Atsakovo atstovė D. M. teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės analogiškais argumentais nurodytais atsiliepime į skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. prašė pareiškėjų skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovas aplaidžiai ištyrė pareiškėjų prašymą, atlikęs patikrinimus, netinkamai vertino arba visai nevertino kai kuriuos atliekamus remonto darbus, padarė neteisingą išvadą, kad A. M. atlieka paprasto remonto darbus, kurių atlikimui leidimai nėra privalomi, ,remonto darbai atliekami teisėtai. M. B. paaiškino, kad A. M. pakeitė namo fasado iš (duomenys neskelbtini) pusės išvaizdą, t.y. pakeitė fasado elementus, vietoje lango , išėmęs stiklą, iš medžio drožlių plokštės įrengė duris, pro kurias buvo galimas vienintelis įėjimas į perplanuotas patalpas. Šie statybos darbai atlikti neturint leidimo, turi būti vertintini kaip savavališka statyba. Tačiau atsakovas ginčijamuose sprendimuose apie šiuos statybos darbus visiškai nepasisakė. Atsakovas pripažįsta, kad fasadinėje sienoje iš kiemo pusės, patalpų viduje, atverta buvusi durų anga. Buvo išardyta laikančioji konstrukcija, tačiau atsakovas neišsiaiškino ar atlikus minėtus darbus nesusilpnėjo laikančioji konstrukcija, nematavo nišos gylio, neatliko kitų matavimų, numatytų Statybos techninio reglamento 12.6 punkte. Atsakovas vadovavosi tiktai patalpų savininko A. M. paaiškinimu, kad angos buvusių durų vietoje nekirto, tiktai nuėmė buvusią durų angos nišą dengusią gipso- kartono plokštę, apšiltino nišą ir vėl angą užtaisė gipso- kartono plokšte. Patalpos kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie laikinai uždengtą durų angą, priešingai nurodyta, kad tai laikanti siena, ir pagal projektą buvusios durys buvo užmūrytos. Pažymėjo, kad laikančios sienos atstatymas negali būti vertintinas kaip tinkamu laikančiosios sienos atstatymu, nes gipso- kartono plokštės pagal savo charakteristikas negali atlikti laikančiosios sienos funkcijos. 2018-07-04 patikrinimo akte atsakovas, nurodė, kad minėtiems darbams atlikti A. M. neturėjo rašytinio bendrasavininkų sutikimo , šį pažeidimą vertino kaip mažareikšmį, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. šiuos darbus vertina kaip kapitalinį remontą, ir jo nuomone, šiems darbams atlikti buvo reikalingas projektas ir leidimas. Nurodė, kad atsakovas patikrinimo akte ir 2018- 07-12 sprendime konstatavo, jog patalpoje (duomenys neskelbtini) išlaužta dalis betoninių grindų, pakeistas buvęs 50 mm vidaus diametro nuotekų vamzdis į 100 mm vidaus diametro nuotekų vamzdį, prijungiant jį prie esamo bendro nuotekų vamzdžio patalpoje (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nevertino ar šiems darbams nereikėjo projekto, bei leidimo, bendraturčių sutikimo, ar prieš atliekant šiuos remonto darbus, nereikėjo atlikti derinimo veiksmus su UAB ,,Šiaulių vandenys“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkinamas.
Byloje pateiktų Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašų duomenys patvirtina, kad J. Z., R. Š., M. J., R. K. yra butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės ( It. b. l. 31-37) , o A. M. yra 185,24 kv. m. bendrojo ploto prekybinės paskirties patalpos ( parduotuvės) savininkas (1 t., b. l. 8-9). Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros paveldo objekto teritorijoje , Šiaulių senojo miesto vietoje.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu (1 t., b. l. 132) patikrinti ar teisėtai atliekami daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpų statybos darbai. Departamentas gavo užduotį pagal kompetenciją išnagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo nario 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto prašymo“ (3 t., b. l. 47) persiųstą pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 prašymą (3 t., b.l. 48-52). Departamentas nagrinėjimui 2018 m. birželio 18 d. gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo persiuntimo ir valstybės tarnautojų veiksmų įvertinimo“ ( 3 t., b.l . 53-54), persiųstą Lietuvos Respublikos Seimo nario 2018 m. birželio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto prašymo“ su pridėtu pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 prašymu. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjų 2018 m. gegužės 23 d. prašymą, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 7) atsakė, kad atlikus patikrinimą, buvo surašytas 2018 m. gegužės 25 d faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpose vykdomi paprastojo remonto darbai, kuriais keičiamas patalpų išplanavimas, o pastato išvaizda bei patalpų paskirtis nekeičiama. 2018 m. gegužės 25 d faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45-47) ir jo priede t.y. 2018 m. gegužės 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t.. b. l. 50) atsakovas konstatavo, kad patikrinimo metu patalpose buvo vykdomi paprasto remonto darbai, keičiant patalpų išplanavimą, t.y. pastatyta gipsinė pertvara, viena patalpa padalinta į dvi, paliekant praėjimą tarp patalpų ir pastato kiemo fasadinėje sienoje iš vidaus dalinai atveriant ( nekeičiant pastato fasado išvaizdos) buvusią durų angą. Nagrinėjant pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 prašymą buvo atliekamas 2018 m. birželio 29 d. papildomas patikrinimas. Departamento specialistas 2018 m. liepos 4 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 129-130 ). Departamentas 2018 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 8-11) , kuriame nurodė, kad aplinkybės, nustatytos 2018 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu ir fiksuotos faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, pasitvirtino, nustatyta, kad prekybos paskirties patalpoje (duomenys neskelbtini) išlaužta dalis betoninių grindų, pakeistas jose buvęs 50 mm vidaus diametro nuotekų vamzdis į 100 mm vidaus diametro nuotekų vamzdį, prijungiant jį prie esamo nuotekų vamzdžio , esančio patalpoje (duomenys neskelbtini). Departamentas sprendime nurodė, kad patalpų savininkas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog keisti patalpų paskirtį neplanuoja, pertvaros iš gipso- kartono plokščių pastatytos nuomininko pageidavimu, kurias pasikeitus nuomininkui bus galima išardyti, angos buvusių durų vietoje nekirto, o tik nuėmė buvusią durų angos nišą dengusią gipso-kartono plokštę, apšiltino nišą ir vėl angą užtaisė gipso- kartono plokšte. Departamentas sprendime konstatavo kad atlikti darbai priskiriami paprastam remontui, kuriam atlikti statybos leidimas nėra privalomas, statybos darbai atliekami teisėtai.
Pareiškėjos, nesutikdamos su Departamento 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), juos ginčija teisme.
Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjų reikalavimo panaikinti ginčijamų sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ( toliau- ir Statybos įstatymas) nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Pagal Statybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinė priežiūra atliekama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą, be kita ko, apima fizinių asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kreipėsi į Inspekciją, prašydamos patikrinti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų pirmame aukšte atliekamų statybos darbų teisėtumą. Inspekcija tokio pobūdžio prašymą yra kompetentinga nagrinėti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta tvarka.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja statybos patikrinimą. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų skundai ar pranešimai yra vienas iš pagrindų Inspekcijai atlikti statybos patikrinimą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012-03-29 įsakymu Nr. 1V-53 patvirtintas Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato statinio (jo dalies) statybos teisėtumo, statybos dalyvių, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką, planuojamų tikrinti statybos procese dalyvaujančių ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus, patikrinimų apimtis, nustatytų pažeidimų reikšmingumo kriterijus bei įstatymų nustatytų poveikio priemonių statybos dalyviams, ūkio subjektams taikymo tvarką.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Skundų dėl statybų procesų vykdymo nagrinėjimo tvarka reglamentuota Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje.
Atsakovas, nagrinėdamas asmenų skundus, privalo vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsniu ir Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (redakcija nuo 2017-01-01 iki 2019-04-14) (toliau – ir Taisyklės). P. T. 54 punktą, atsakymai į prašymus, skundus ir pranešimus parengiami atsižvelgus į jų turinį. Taisyklių 54.6 papunktyje nustatyta, kad į skundą ar pranešimą atsakoma pateikiant dėl jo priimtą administracinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju Departamento administraciniai sprendimai buvo priimti atlikus patikrinimą vietoje. Patikrinimo vietoje rezultatai užfiksuoti 2018 m. gegužės 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) jo priede -2018 m. gegužės 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 4 d. statybos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, kad, pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas); statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas); asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas); kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punktas).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Statinio paprastojo remonto sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje, kurioje nurodyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Sąvoka „paprastasis remontas“ yra detalizuojama statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-15 įsakymu Nr. 622. Nurodoma, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” (toliau – ir Reglamentas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013-09-06) 7 punktu, yra šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (statinio kapitalinis remontas; statinio paprastasis remontas), statinio griovimas. Pagal Reglamento 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.; laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Reglamento 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.; laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Vadovaujantis Reglamento 12 punktu, statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant; į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas ( 12.1 p.); sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų ( 12.2 p. ) ; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas ( 12.4p.); angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį ( 12.5 p); nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis ( 12.6 p. ); angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas ( 12.7 p.); pastatų ar jų dalių apšiltinimas ( 12.8 p.); balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų ( 12.9 p.); architektūros detalių pakeitimas ( 12.10 p.); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas ( 12.11p.);. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų ( 12.12 p.).
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad statytojas savo teisę statyti gali įgyvendinti tik tuo atveju, kai statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais- statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. M., būdamas pastato, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto 185,24 kv. m. bendrojo ploto prekybinės paskirties patalpos ( parduotuvės) savininkas, įgyvendindamas savo kaip statytojo teises, atliko jam priklausančios patalpos remonto darbus. A. M. pakeitė patalpų išplanavimą, įrengęs gipso-kartono pertvarą, buvusią vieną patalpą- parduotuvę, padalijo į dvi atskiras tarpusavyje nesusisiekiančias patalpas. Pažymėtina , kad po pertvarkymo, vienoje naujai suformuotoje patalpoje nei durų, nei sanitarinio mazgo neliko. Šiaulių departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjas L. M., 2018-06-29 atlikęs daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančių prekybos paskirties patalpų patikrinimą ,surašė statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priede Nr.1 „ Situacijos schema“ pastato fasado iš (duomenys neskelbtini) pusės vietoje pažymėjo, jog „ išimtas lango stiklo paketas iš esamų rėmų ir sumontuota laikina iš plokštės varčia“. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. M. patvirtino, kad A. M. vietoje lango, išėmęs stiklą, iš medžio drožlių plokštės įrengė laikinas duris, pro kurias buvo galimas vienintelis įėjimas į perplanuotas patalpas, tačiau liudytojo vertinimu tai nebuvo pastato išvaizdos pakeitimas. Kad vietoje lango iš medžio drožlių plokštės buvo įrengtos durys, pro kurias buvo galima įeiti į patalpą ir išeiti iš jos, matyti iš byloje esančios nuotraukos (3 t., b.l. 173) . Teisėjų kolegija pažymi, kad nors patikrinimo metu situacijos schemoje buvo fiksuoti šie remonto darbai, tačiau atsakovas ginčijamuose sprendimuose apie šiuos statybos darbus visiškai nepasisakė ir jų nevertino.
Kaip jau buvo minėta, namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Kultūros paveldo teritorijoje, Šiaulių senojo miesto vietoje. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje A. M., atlikęs minėtus statybos darbus, pakeitė namo fasado išvaizdą, vieną jo elementą- vitrininį langą, pakeitė kitu elementu – įstatė duris, vietoje stiklo įstačius medžio drožlių plokštę , akivaizdžiai pasikeitė dalies pastato fasado spalva, pasikeitė pakeistų elementų paskirtis.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01: 2017 „ Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 punkte detalizuota, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje , kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietoje , kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti, įrengiant , pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinierines sistemas.
A. M. minėtus remonto darbus atliko neturėdamas leidimo. Atsakovas vėliau šiuos statybos darbus įvertino kaip savavališka statyba. A. M. 2018-11-02 buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-02 Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-05 Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad A. M., nesutikdamas su Savavališkos statybos aktu ir Privalomaisiais nurodymais, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jų panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019-10-01 sprendimu A. M. ieškinį atmetė. Šis sprendimas yra apskųstas Šiaulių apygardos teismui.
Atsakovas atlikęs patikrinimus, nustatė, kad pastato kiemo fasadinėje sienoje iš vidaus dalinai atverta buvusi durų anga. L. M. statybos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1 „ Situacijos schema“ pažymėjo, kad mūro sienoje yra išgriauta 0,43 m. gylio, 1,32 m. pločio ir 2,20 m. aukščio, matosi gelžbetonis. Patalpos kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie laikinai uždengtą durų angą, priešingai nurodyta, kad tai laikanti siena, kad durys buvo užmūrytos. Iš byloje esančių nuotraukų (1 t., b.l. 74, 78, 3 t., b. l. 171) liudytojo L. M. parodymų, kitų byloje esančių duomenų matyti, kad buvo atverta iš vidaus pusės buvusiu durų anga, išorinė laikanti siena iš pastato kiemo pusės yra įskilusi, sienoje išgręžtos kiaurymės (3 t., b. l. 148-150). Tačiau atsakovas neišsiaiškino ar atlikus minėtus statybos darbus nesusilpnėjo laikančioji konstrukcija, nematavo nišos gylio, neatliko kitų matavimų, numatytų Statybos techninio reglamento 12.6 punkte. Atsakovas vadovavosi tiktai patalpų savininko A. M. paaiškinimu ir 2018 m. liepos 12 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad A. M. angos buvusioje durų vietoje nekirto, tik nuėmė buvusią durų angos nišą dengusią gipso- kartono plokštę, apšiltino nišą ir vėl angą užtaisė gipso-kartono plokšte. 2018-07-04 patikrinimo akte atsakovas, nurodė, kad minėtiems darbams atlikti A. M. neturėjo rašytinio bendrasavininkų sutikimo, šį pažeidimą vertino kaip mažareikšmį, tačiau pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. šiuos darbus vertina kaip kapitalinį remontą, ir jų nuomone, šiems darbams atlikti buvo reikalingas projektas ir leidimas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų 2018 m. gegužės 23 d. prašymą, atliktus gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto prekybos paskirties patalpų statybos darbus priskyrė paprasto remonto darbams ir savavališkos statybos fakto nenustatė. Tokią išvadą atsakovas padarė atsižvelgęs į tai, kad, apžiūrėjus patalpas iš vidaus ir pastatą iš išorės , nustatė, kad pastačius gipso pertvarą, patalpa padalinta į dvi patalpas, t.y. pakeistas patalpos išplanavimas. Nustatė, kad pastato kiemo fasadinėje sienoje iš vidaus dalinai atverta buvusi durų anga, nekeičiant pastato fasado išvaizdos. Nenustatė kad būtų keičiama patalpų paskirtis.
Nagrinėjant pareiškėjų 2018 m. gegužės 31 prašymą, atsakovas atlikęs 2018 m. birželio 29 d. papildomą patikrinimą, 2018- 07-12 sprendime konstatavo, jog patalpoje (duomenys neskelbtini) išlaužta dalis betoninių grindų, pakeistas buvęs 50 mm vidaus diametro nuotekų vamzdis į 100 mm vidaus diametro nuotekų vamzdį, prijungiant jį prie esamo bendro nuotekų vamzdžio patalpoje (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nevertino ar šiems darbams nereikėjo projekto, bei leidimo, bendraturčių sutikimo, ar prieš atliekant šiuos remonto darbus, nereikėjo atlikti derinimo veiksmus su UAB ,,Šiaulių vandenys“.
Viešojo administravimo įstatymo ( toliau- ir VAĮ ) 8 straipsnio, reglamentuojančio individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, neištyrė pareiškėjų prašymo iš esmės, nes atsakovas , atlikęs A. M. atliekamų statybos darbų patikrinimus, arba visai nevertino kai kuriuos jo atliekamus remonto darbus, arba juos vertino netinkamai, t.y. nevisapusiškai.
Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiami Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jie iš esmės neatitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Taigi skundžiami sprendimai nėra teisėti ir pagrįsti, todėl jie naikinti pareiškėjų nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnį skundžiamo teisės akto ( veiksmo) panaikinimas reiškia , kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto ( veiksmo) priėmimo padėtis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
skundą tenkinti.
panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos: Nijolė Čekanauskienė
Dalia Pranckienė
Irena Varžinskienė