Administracinė byla Nr. I-5307-437/2015

Proc. Nr. 3-61-3-00146-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

  SPRENDIMAS

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2015 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kaminsko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, dalyvaujant pareiškėjui H. D., jo atstovui Martynui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo,

            n u s t a t ė :             

Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, 2015-03-12 teisme registruotame  patikslintame  skunde  prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2011-02-28 nurodymą Nr. 1S-827; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento  144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą  (I t., b. l. 1–3, 34–36; II t., b. l. 29–33; III t., b. l. 96–99).

Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-02-23 nusprendė, jog baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamasis, bus nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 6 dalį teisę pratęsti suėmimo terminą turi teismas, kurio žinioje yra byla, šiuo atveju – Klaipėdos apygardos teismas. Tuo tarpu pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2007-05-05  įsakymo Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančias įstaigas“ 1.1.4 punktą asmenys, kuriems suėmimą paskyrė Klaipėdos apygardos teismas, turi būti skiriami į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI). Nepaisant šios nuostatos, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, o į teismo posėdžius, vykstančius Klaipėdos apygardos teisme, kiekvieną kartą konvojuojamas iš Vilniaus. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad 2011-12-20 buvo gautas Kalėjimų departamento atsakymas į jo prašymą supažindinti su sprendimu laikyti jį Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento 2011-02-28 rašto Nr. 1S-827 išrašas, iš kurio matyti, jog Kalėjimų departamentas neprieštarauja, kad pareiškėjas būtų laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas teigia, kad šis raštas laikytinas Įsakymo dėl asmenų skyrimo į suėmimą vykdančias įstaigas 1.2 punkto reikalavimus atitinkančiu nurodymu laikyti asmenį suėmimą vykdančiose įstaigose neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1.1–1.1.4 punktų nustatytą tvarką. Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 5 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Tokio paties turinio draudimai yra nustatyti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje, todėl neabejotina, kad bet koks teisės aktas, kuris sudaro prielaidas asmenį kankinti, žiauriai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį  į tai, kad jis kiekvieną kartą į vykstančius teismo posėdžius buvo konvojuojamas visą dieną iš Vilniaus į Klaipėdą. Iš pradžių jis buvo konvojuojamas į Kauną, po to – į Šiaulius ir į Klaipėdą. Tiek pat laiko ir tokia pačia atvirkštine tvarka, pasibaigus teismo posėdžiams, jis buvo konvojuojamas atgal į Vilnių. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2011-07-11 pažymoje Nr. 4D-2011/1-537 nurodo, jog konvojavimas dideliu atstumu negali būti laikomas ekonomišku ir racionaliu. Kartu pažymi, kad kiekvieną kartą išvykstant į teismo posėdžius jis buvo verčiamas pasiimti su savimi visus savo turimus asmeninius daiktus, nepaisant to, kad raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu leisti palikti asmeninius daiktus išvykstant į teismo posėdžius. Pareiškėjas tvirtina, kad tokie reikalavimai sukėlė jam didelius nepatogumus, nes su visais daiktais (keturi dideli krepšiai) jis buvo priverstas keliauti 430 km. Pareiškėjas mano, jog dažnas suimtojo vežiojimas didelį atstumą, nepaisant to, kad egzistuoja galimybė jį laikyti arčiau esančiame Šiaulių TI, vertimas kiekvieną kartą susirinkti visus turimus asmeninius daiktus, negali būti vertinama kitaip, kaip nereikalingų nepatogumų sudarymas ir suimtojo orumo žeminimas, konstatuoja, kad tokiu elgesiu yra pažeidžiamos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių, o tuo pačiu ir Konvencijos bei Konstitucijos nuostatos, draudžiančios asmens orumą žeminantį elgesį ir kankinimą. Nors Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskelbtu 2013-06-14, pareiškėjas buvo nuteistas pagal dalį jam pareikštų kaltinimų ir šį nuosprendį yra apskundęs apeliacine tvarka, o tolesnis bylos nagrinėjimas vyks Vilniuje, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju tikslinga spręsti dėl Kalėjimų departamento nurodymo laikyti jį Lukiškių TI-K teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ji gali būti grąžinta nagrinėti į Klaipėdą. Pareiškėjas tvirtina, jog jo laikymas Lukiškių TI-K, o ne Šiaulių TI, neturi jokio racionalaus pagrindo, todėl Kalėjimų departamento 2011-02-28 nurodymas pareiškėją laikyti Lukiškių TI-K yra nepagrįstas, neteisėtas ir privalo būti panaikintas.

Pareiškėjas skunduose pažymi, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K yra itin prastos. Akcentuoja, kad tai konstatuota Seimo kontrolieriaus 2010-08-17 pažymoje Nr. 4D-2010/1-540.

Be to, aplinkybė, jog kameroje, kurioje jis yra laikomas, nėra užtikrinta tinkamo lygio natūrali apšvieta, buvo patvirtinta ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010-12-06 patikrinimo akte  Nr. 13(13-3)-13.9-A-1288

Taip pat byloje yra pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-07 ir 2013-02-19 patikrinimų aktai, kuriuose nurodyta, kad temperatūra kameroje, kurioje jis laikomas, nesiekia minimalios higienos normoje HN 76:2010 nustatytos 18 oC temperatūros. Be to, drėgmė kameroje viršija maksimalią higienos normoje nurodytą vertę. 2012-03-07 patikrinimo metu kameroje buvo užfiksuota 15,7 oC temperatūra, o 2013-02-18 patikrinimo akte nustatyta, kad kameros temperatūra siekia 13,3 oC, o santykinė oro drėgmė – 63,5 proc. Kameroje net nėra įrengtas radiatorius, o tualetas įrengtas toje pačioje gyvenamojoje patalpoje ir atskirtas tik sienele, be to, vienam nuteistajam per mėnesį skiriamas tik vienas tualetinio popieriaus ritinėlis. Pareiškėjas teigia, kad nuolatinis šaltis trikdo kraujotaką, dėl to jis nuolat kenčia sąnarių ir širdies skausmus, nevyksta tinkamas nervų galūnių aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, ūmėja nervų ligos, kameroje formuojasi pelėsis, kuris per kvėpavimo takus patenka į organizmą, o dėl natūralaus apšvietimo trūkumo silpnėja regėjimas. Lukiškių TI-K patalpose nuolat veisiasi žiurkės ir kiti kenkėjai, jie laksto po kameras, bendro naudojimo patalpas, naktimis patenka ant maisto, jį apkrėsdami, tai patvirtina Lukiškių TI-K vedamas kenkėjų naikinimo žurnalas.

Taip pat kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrinamas teisės aktais nustatytas  minimalus  vienam  asmeniui turintis tekti kameros plotas, kadangi laikotarpiu nuo 2009-10-10 jis kartu su kitais nuteistaisiais buvo laikomas kamerose Nr. 215, 226 ir 227, kurių plotas 6,90 kv. m. Jose   atskirais  laikotarpiais  buvo  laikomas  dviese  su  kitais  nuteistaisiais.

Taip pat kai kuriais laikotarpiais buvo laikomas kamerose Nr. 177, 314, 328, 263, kurių plotas nuo 7,57 iki 7,94 kv.m.  kartu  su  dviem  ar  daugiau  kitų  asmenų, nors pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999, kuri galiojo iki 2010-04-11, 6.15 punktą vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turėjo tekti 5 kv. m kameros ploto.

Tuo tarpu 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, tačiau reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, buvo numatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.

Be to, kamera Nr. 227  itin  ilgai nebuvo remontuojama,  Vilniaus  visuomenės  sveikatos  centro  2012-03-07  patikrinimo  akte  konstatuota,  kad  kameroje  nuo  sienų  ir  lubų  vietomis  atsilupę dažai, lubos vietomis pajuodę, o  tai  neatitinka  HN 76:2010 62 p.  reikalavimų. Kapitalinis  remontas  padarytas  tik  po  šios  Vilniaus  visuomenės  sveikatos  centro  išvados.

Gyvenamojoje kameroje yra tiekiamas tik šaltas vanduo, karštas vanduo yra tik duše, kuriuo naudotis galima tik vieną kartą per savaitę 15 minučių, į dušą jis vedamas kartu su kitais suimtaisiais, dušai yra bendri, be jokio atskyrimo, juose nėra įrengtų langų, todėl dėl drėgmės užsikrėtė grybeliu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-12-30 sprendimu šioje byloje pripažino, kad 51 dieną pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, kai vienam asmeniui teko 1,90-2,65 kv.m. ploto, t.y. ženkliai pažeidžiant  Įsakymo 1.3.1 p. reikalavimus.

Taip pat pažymi, kad Lukiškių TI-K 2013-09-04 atsiliepimas į skundą patvirtina, kad nurodytomis ženkliai blogesnėmis, nei minimalios, sąlygomis iš viso buvo laikomas ne 51, o 66 dienas, t.y. 2013-05-15 – 2013-05-28 (14 dienų), 2013-06-04 – 2013-06-12 (9 dienas), 2013-06-25 – 2013-07-18 (24 dienas) ir 2013-07-20 – 2013-08-07 (19 dienų).

Be to, nuo 2010-08-21 iki 2013-08-07 didžiąją laiko dalį buvo laikomas 6,90 kv.m. dydžio kameroje su vienu asmeniu. Iš viso per nurodytą laikotarpį tokiomis sąlygomis buvo laikomas 656 dienas. Šiais laikotarpiais vienam asmeniui formaliai teko 3,45 kv.m. kameros ploto, tačiau akcentuoja, jog Įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į šio įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tuo tarpu, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t.y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t.y. vertinant, ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Nustačius, kad pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko minimalių Įsakyme numatytų reikalavimų, reikia atsižvelgti ir į tai, kad šis plotas buvo apstatytas lovomis ir kitais baldais ir reikmenimis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui tenkantis plotas buvo mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.

Pareiškėjas kartu pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. vasaros jis buvo laikomas I korpuse, II sparne, 6 poste, kuriam priklausė pasivaikščiojimų kiemelis Nr. 1, kurio plotas yra 12 kv. m, o tokio dydžio plote neįmanoma pasivaikščioti.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kompiuteriu leidžiama naudotis tik 3 valandas, todėl jis negali klausytis norimos muzikos, vesti užrašų, elektra yra atjungiama 22.00 val. ir įjungiama tik 06.00 val. ryte.

Atkreipė dėmesį, jog per pastaruosius metus Seimo kontrolierius ištyrė ne vieną skundą dėl blogų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų ir ne kartą pažymėjo, kad suimtųjų laikymas norminių aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis gali sukelti neigiamus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, sąlygoti nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir taip pažeisti Konvencijos 3 straipsnį. Tuo tarpu aplinkybę, kad pareiškėjas yra kankinamas, jau konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-15 nutartyje, spręsdamas kardomosios priemonės klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad tokiais neteisėtais veiksmais, t.y. neužtikrinant teisės aktų numatyto minimalaus kiekvienam asmeniui turinčio tekti ploto, nesilaikant minimalių higienos normų reikalavimų, jam yra sukeliamos  fizinės kančios ir neigiami dvasiniai išgyvenimai. Dėl Lukiškių TI-K taikomų sąlygų jam padaryta 144 810 Eur dydžio neturtinė žala. Tokio dydžio sumą prašo priteisti dėl to, kad itin blogomis laikymo sąlygomis yra laikomas jau itin ilgą laiką, o tai žemina jo orumą ir sukelia dideles kančias. Dėl tokių laikymo sąlygų yra suprastėjusi sveikata: byloje yra pateikti įrodymai apie pablogėjusią sveikatos būklę – arterinę hipertenziją, glaukomą, gydytojo psichiatro konsultacijas dėl nemigos, galvos skausmą, skausmą pilvo apačioje ir skrandžio srityje.

Pareiškėjo teigimu, jo laikymas Lukiškių TI-K, o ne Šiaulių tardymo izoliatoriuje, neturi jokio racionalaus pagrindo, todėl Kalėjimų  departamento 2011-02-28 nurodymas  Nr. 1S-827   pareiškėją laikyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra nepagrįstas, neteisėtas ir privalo būti panaikintas.

Tokiu atveju, jei Kalėjimų departamentas nebūtų priėmęs neteisėto ir nepagrįsto nurodymo, bylos Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjimo metu jis būtų laikytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o pareiškėjo teisės nebūtų pažeistos. Todėl Kalėjimų departamentas priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą sukėlė 144 810 Eur dydžio neturtinę žalą. Tokio dydžio žala kilo dėl to, kad dėl  Kalėjimų departamento nurodymo buvo perkeltas į Lukiškių TI-K, kuriame taikomos kankinančios ir žmogaus orumą žeminančios sąlygos. Be to, dėl Kalėjimų departamento sprendimo be jokio realaus pagrindo 22 kartus buvo konvojuojamas iš Vilniaus į teismo posėdžius Klaipėdoje. Iš viso tokių kelionių, kurių kiekviena truko apytiksliai po 10 valandų, buvo 44 (t.y. kiekvieno posėdžio atveju po du kartus – pirmyn ir atgal). Tokios kelionės itin išsekino, todėl pareiškėjas patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat buvo apsunkintos sąlygos pasiruošti bylos nagrinėjimui Klaipėdos apygardos teisme.

              Teismo  posėdžio  metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K   atsiliepimuose (II t., b. l. 85–94, III t., 103–105) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. pateikė tik 2013-08-21. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, Lukiškių TI-K prašopareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Taip pat nurodo, jog nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Higienos norma HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, o Įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiame kontekste akcentuoja, kad periodiškai ginčo laikotarpiu pareiškėjui būnant kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs. Kartu atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pristatomi į tardymo izoliatorių arba perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Lukiškių TI-K administracija negali lemti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pabrėžia, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi SVĮ 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau esant tokiai situacijai administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Taip pat pabrėžia, jog kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius ir valymo priemonės yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja. Be to, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Akcentuoja, kad nuolat yra atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose kamerose tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kartu akcentuoja, kad kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl natūralaus apšvietimo pabrėžė, kad tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis Higienos normos HN 76:2010 reikalavimas Lukiškių TI-K nėra taikomas. Pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo, paaiškina, jog pagal galiojančius teisės aktus pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymi, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atitinkamai, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Papildomai paaiškina, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 buvo patvirtinti Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijai (toliau – ir Kriterijai). Aprašo 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką, neviršijantį 3 val. Laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 val. per parą vadovaudamasis 1.1–1.8 punktuose numatytais kriterijais (Kriterijų 1 p.). Leidimą suimtajam ar nuteistajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 val. per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į kalinamojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (šių tarnybų atsakingų pareigūnų vizoms). Šis leidimas galioja tik toje laisvės atėmimo vietoje, kurioje buvo išduotas (Kriterijų 2 ir 4 p.). Taip pat pabrėžia, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-64 patvirtintą dienotvarkę laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. yra nepertraukiamas miegas, todėl šiuo metu elektra yra išjungiama.

Paaiškina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv.m. iki 23,14 kv.m.  Pažymi,  kad  I  korpuse  esančio  pasivaikščiojimo  kiemelio   Nr. 1 plotas  -  17,94 kv. m. II korpuse yra 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv.m. iki 37,40 kv.m. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m. iki 31,05 kv.m.

Teismo posėdyje Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovės  Lietuvos  valstybės  atstovas  ir  atsakovas Kalėjimų departamentas  su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (I t., b. l. 62–64; II t., b. l. 151–154; III t., 106-110) paaiškina, kad 2011-02-25 buvo gautas tos pačios dienos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos raštas Nr. 38-S-3-686, kuriame buvo prašoma pareiškėją laikyti Lukiškių TI-K. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K yra siekiama užtikrinti jo tinkamą izoliaciją, išvengti galimų pasikėsinimų į jį, apsaugoti nuo galimo psichologinio poveikio. Kartu buvo pateikta informacija, jog Klaipėdos apygardos teismas neprieštarauja, kad pareiškėjas būtų laikomas Lukiškių TI-K. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjui kardomąją priemonę – suėmimą – paskyrė Klaipėdos apygardos teismas, Kalėjimų departamento direktorius, gavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro prašymą laikyti pareiškėją Lukiškių TI-K, turėjo teisę šį prašymą tenkinti savo nuožiūra, kadangi tokia diskrecija Kalėjimų departamento direktoriui ar jo pavaduotojui yra suteikta Įsakymo dėl asmenų skyrimo į suėmimą vykdančias įstaigas 1.2 punkte. Atsižvelgęs į tai, Kalėjimų departamentas teigia, jog ginčijamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-02-28   sprendimas  Nr. 1S-827  „Dėl  suimtojo  H. D. laikymo  Lukiškių  tardymo  izoliatoriuje – kalėjime“,  o  ne  Šiaulių  tardymo  izoliatoriuje  yra  teisėtas ir pagrįstas.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl jo kalinimo sąlygų, Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis, o savo skunde išreiškė tik subjektyvų nepasitenkinimą dėl jo laikymo Lukiškių TI-K bei varginančių ir ilgai trunkančių etapavimų iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Kalėjimų departamentas manė, jog pareiškėjo laikymo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo jam sukelti žymių nepatogumų. Šiame kontekste akcentavo, jog pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, pabrėžia, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą, remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K ar Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, todėl teigtina, kad jis nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Kalėjimų departamentas papildomai nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ir tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas gali būti pakankamas. Taip pat akcentavo, kad Higienos normos HN 76:2010 2 punktas nustato, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tuo tarpu minimalus vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas kartais neužtikrinamas dėl to, jog Lukiškių TI-K yra nuolat perpildytas, o įstaigos administracija negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui.

Teismo posėdyje Kalėjimų departamento atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Kalėjimų departamento 2011-02-28 sprendimo  Nr. 1S-827 „Dėl  suimtojo  H. D. laikymo  Lukiškių  tardymo  izoliatoriuje – kalėjime“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis, kaip suimtasis,  jo  baudžiamosios  bylos  nagrinėjimo  Klaipėdos  apygardos  teisme  metu  buvo  nepagrįstai  laikomas  ne  Šiaulių  tardymo  izoliatoriuje,  bet  Lukiškių  TI-K,  taip siekiant jam tyčia sukelti bereikalingus nepatogumus, kadangi dėl to į Klaipėdos apygardos teismo posėdžius jis buvo konvojuojamas ilgą atstumą iš Vilniaus bei priverstas kiekvieną kartą su savimi pasiimti visus savo asmeninius daiktus. Be to, pareiškėjas  žalą kildina iš, jo vertinimu, netinkamų  kalinimo  sąlygų nuo 2009-10-10 Lukiškių TI-K.

Dėl Kalėjimų departamento 2011-02-28 nurodymo Nr. 1S-827 „Dėl  suimtojo  H. D. laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime“ panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteisimo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje kaltinamajam H. D. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą (Liteko duomenų bazė).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-oji valdyba 2011-02-25 raštu Nr. 38-S-3-686 kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu leisti suimtąjį H. D., kaltinamą įvykdžiusį sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, laikyti Lukiškių TI-K (I t., b. l. 66). Nurodoma, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti jo tinkamą izoliaciją, išvengti galimų pasikėsinimų į pareiškėją, taip pat apsaugoti jį nuo galimo psichologinio poveikio. 

Kalėjimų departamentas 2011-02-28 nurodymo Nr. 1S-827 „Dėl  suimtojo  H. D. laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime“  išreiškė sutikimą, kad H. D. būtų laikomas Lukiškių TI-K (I t., b. l. 65).

H. D. nuteistas  Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendžiu.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti skundžiamą  aktą grindė tuo, kad dėl vykimo iš Vilniaus (Lukiškių TI-K) į Klaipėdos apygardos teisme vykusį bylos nagrinėjimą jam yra sukuriami dideli nepatogumai (reikia susiruošti daiktus, ilgai trunka pati kelionė). Tikslindamas skundo reikalavimus pažymėjo, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendžio priėmimo faktinė situacija iš esmės pasikeitusi, nes teisminis jam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas persikėlė į Vilnių. Todėl išnyko Kalėjimų departamento 2011-02-28 sprendimu sukeliamos pasekmės – nepatogumai, susiję su jo konvojavimu iš Vilniaus į Klaipėdos apygardos teisme vykusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Kita vertus, pareiškėjo teigimu, tuo atveju, jeigu byla būtų grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jam vėl būtų taikoma išimtis dėl laikymo vietos, todėl skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas turi būti panaikintas.

LVAT, išnagrinėjęs  pareiškėjo H. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-12-30 sprendimo, 2014-10-30 nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendžio priėmimo Kalėjimų departamento 2011-02-28 sprendimo vykdymas pareiškėjui iš esmės nebesukelia jokių teisinių  pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau atkreipė dėmesį, kad minėto Kalėjimų departamento sprendimo teisėtumas, įvertinus pareiškėjo skundo motyvus ir argumentus, reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

LVAT taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo administracinę bylą iš naujo turi patikrinti, ar Kalėjimų departamento direktorius konkrečiu atveju tinkamai pasinaudojo savo diskrecija ir neperžengė savo kompetencijos ribų.

Asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, skyrimą į suėmimą vykdančias įstaigas reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2007-05-05 įsakymas Nr. V-121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę - suėmimą vykdančias įstaigas“. Šio Įsakymo 1.1.1 punktas nustato, kad į Lukiškių TI-K skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Vilniaus, Alytaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse esantys teismai ir Rokiškio rajono apylinkės teismas. Įsakymo 1.1.4 punktas nustato, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių skiriami pilnamečiai asmenys, kuriems suėmimą skyrė Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio (išskyrus Rokiškio rajono apylinkės teismą), Tauragės, Telšių apskrityse esantys teismai, Kėdainių ir Raseinių rajonų apylinkės teismai. Tačiau pagal Įsakymo 1.2 punkto nuostatas Kalėjimų departamento direktoriaus arba jo pavaduotojo nurodymu asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, gali būti laikomi suėmimą vykdančiose įstaigose neatsižvelgiant į 1.1.1 - 1.1.4 punktuose nustatytą tvarką.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjantis pareiškėjui ir kitiems asmenims iškeltas baudžiamąsias bylas. 2012-02-28 pareiškėjas turėjo būti pristatytas į teismą suėmimo terminui pratęsti. 2011-02-25 Kalėjimų departamente buvo gautas tos pačios dienos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos raštas Nr. 38-S-3-686, kuriame buvo prašoma pareiškėją laikyti Lukiškių TI-K (I t., b. l. 66). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad laikant H. D. Lukiškių TI-K siekiama užtikrinti jo tinkamą izoliaciją išvengti galimų pasikėsinimų į jį, apsaugoti nuo galimo psichologinio poveikio. Taip pat buvo pateikta informacija, jog Klaipėdos apygardos teismas neprieštarauja, kad pareiškėjas būtų laikomas Lukiškių TI-K.

Kaip  minėta  aukščiau,  Kalėjimų  departamento direktoriui ar jo pavaduotojui Įsakymo 1.2 p.  suteikta diskrecija skirti asmenis, kuriems paskirtas suėmimas, ne pagal Įsakymo 1.1.1 – 1.1.4 p. reglamentuojamą tvarką. Įsakymas nenustato jokių kriterijų, į kuriuos tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama, ar atlikti kokius nors veiksmus. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamento direktorius, gavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro prašymą laikyti pareiškėją Lukiškių TI-K, turėjo teisę šį prašymą tenkinti savo nuožiūra. Teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamento direktoriaus  nurodymas laikyti H. D. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad priimant Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-02-28 nurodymą Nr. 1S-827 „Dėl suimtojo H. D. laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ pareiškėją skirti į Lukiškių TI-K, atsakovas būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis, žeminti jo orumą. Pareiškėjo nurodyti įvairūs nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, dėl jo konvojavimo į teismą Klaipėdoje ir atgal, teismo nuomone, yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad su juo žiauriai elgiamasi, žeminamas jo orumas ar pan. Pareiškėjas tiesiog pateikė savo asmeninę subjektyvią nuomonę, kurią grindžia bendro pobūdžio teiginiais, nesistengia įrodyti kuo konkrečiai pažeidžia jo teises teismui skundžiamas Kalėjimų departamento sprendimas.

             H. D. skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Kalėjimų departamento 2011-02-28 nurodymą Nr. 1S-827, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

             Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 144 810 eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala kildinama būtent iš to, jog pareiškėjas, kaip suimtasis, buvo nepagrįstai Kalėjimų departamento nurodymu laikomas Vilniuje, esančiame Lukiškių TI-K ir dėl to kiekvieną kartą didelį atstumą į Klaipėdos apygardos teismo posėdžius su visais savo turimais asmeniniais daiktais konvojuojamas ilgą laiką, taip siekiant jam tyčia sukelti nereikalingus nepatogumus.

             Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą ir nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013).

             CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

             Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

             Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento  144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo.

Pareiškėjas H. D. neturtinės žalos atsiradimą iš esmės grindžia netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2009-10-10 iki 2013-08-07, t. y. teigiama, kad: nėra užtikrinama tinkama natūrali apšvieta ir oro temperatūra (drėgmė) kamerose; kamerų plotai ir jame laikomų asmenų skaičius neatitiko norminių reikalavimų; pasivaikščiojimų kiemelis buvo labai mažas; netinkamai įrengtas tualetas, per mėnesį skiriamas tik vienas tualetinio popieriaus rulonėlis, tiekiamas tik šaltas vanduo; kameros neremontuotos, prastos būklės; veisėsi parazitai ir kenkėjai; netinkamai įrengti dušai, išsimaudyti suteikiama galimybė tik kartą per savaitę ir tam skiriama tik 15 minučių; 3 valandomis per parą ribojamas naudojimasis kompiuteriu; nuo 22 val. iki 6 val. yra atjungiama elektra. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių laikymo sąlygų suprastėjo sveikata – jaučia pastovią nervinę įtampą, blogėja regėjimas, jaučiami kiti negalavimai, skiriamas pastovus ambulatorinis gydymas.

Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimų daliai prašė taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą ieškinio senaties terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, skundą teismui teikė 2012-01-13, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo suformulavo tik 2013-08-21 teismui pateiktame patikslintame skunde (II t., b. l. 29–33). Tokiu būdu, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dalyje dėl netinkamų laikymo sąlygų iki 2010-08-20 yra reiškiamas praleidus  ieškinio senaties terminą ir atsakovės atstovo prašymas šį terminą taikyti tenkintinas. Todėl, ginčo atveju, sprendžiant reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą ir teisėtumą, vertintini ir analizuotini atsakovės veiksmai nuo 2010-08-21.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

             Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių (toliau – EŽTT) teismas   (toliau (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). 

            Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.). Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas H. D. nurodytu atveju.

SVĮ 5 str. 3 d. nurodyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą).

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto, kamerose palaikomos  oro temperatūros ir apšvietimo.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose  nuostatose, be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 Įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m. 

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K su kitais asmenimis kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas. Atsakovę atstovaujantis Lukiškių TI-K pripažįsta, kad pareiškėjui kartais galėjo būti neužtikrintas norminiais aktais nustatytas minimalus plotas. Taip pat pabrėžia, kad negali įtakoti atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų sprendimus.

Byloje nustatyta, kad H. D. į Lukiškių TI-K atvyko 2009-10-10 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 227, plotas – 6,90 kv., joje vakare buvo – 1 asmuo; 2009-10-11 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2009-10-12 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare – 2 asmenys kameroje); 2009-10-13 - 2009-10-14 kameroje Nr. 227 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2009-10-15 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2009-10-16 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2009-10-17 - 2009-11-09 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare – 2 asmenys); 2009-11-10 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2009-11-11 - 2009-11-16 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2009-11-17 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare – 2 asmenys); 2009-11-18 - 2009-11-30 kameroje Nr.227 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2009-12-01 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2009-12-02 - 2010-03-18 kameroje Nr. 227 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje);  2010-03-19 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 1 asmuo kameroje); 2010-03-20 - 2010-09-29 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2010-09-30 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare perkeltas į kamerą Nr. 215, plotas 6,96 m2 - 1 asmuo kameroje); 2010-10-01 - 2010-10-09 kameroje Nr. 215 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2010-10-10 kameroje Nr. 215 (ryte - 1,  vakare perkeltas į kamerą Nr. 227, plotas – 6,90 m2 - 1 asmuo kameroje); 2010-10-11 - 2010-12-22 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2010-12-23 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2010-12-24 - 2011-02-13 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-02-14 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2011-02-15 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje);  2011-02-16 - 2011-02-17 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-02-18 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-02-19 - 2011-02-23 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-02-24 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje);  2011-02-25 - 2011-02-27 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-02-28 ryte išvyko į Klaipėdos areštinę ir vakare atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2 - 1 asmuo kameroje);  2011-03-01 - 2011-03-02 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2011-03-03 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje);  2011-03-04 - 2011-03-15 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-03-16 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-03-17 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-03-18 - 2011-04-10 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-04-11 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-04-12 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2011-04-13 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-04-14 - 2011-04-25 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-04-26 - 2011-05-03 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-05-04 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-05-05 - 2011-05-15 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-05-16 ryte išvyko į Klaipėdos areštinę ir vakare atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2 - 2 asmenys kameroje); 2011-05-17 - 2011-07-11 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-07-12 - 2011-07-20 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-07-21 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2011-07-28 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 1 asmuo kameroje; 2011-07-29 -2011-08-02 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2011-08-03 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-08-04 - 2011-08-08 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-08-09 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-08-10 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-08-11 - 2011-08-30 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2011-08-31 išvyko į Klaipėdos areštinę;  2011-09-02 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 1 asmuo kameroje; 2011-09-03 - 2011-09-07 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-09-08 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2011-09-15 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje;  2011 -09-16-2011-10-03 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-10-04 -2011-10-12 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2011-10-13 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2011-10-20 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 1 asmuo kameroje;  2011-10-21 - 2011-10-23 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-10-24 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-10-25 - 2011-11-02 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2011-11-03 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2011-11-10 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje; 2011-11-11 - 2011-11-30 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2011-12-01 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2011-12-08 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje; 2011-12-09 - 2012-01-02 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-01-03 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-01-04 - 2012-01-05 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-01-06 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-01-12 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje; 2012-01-13 - 2012-01-17 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-01-18 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 1 asmuo kameroje);  2012-01-19 - 2012-01-22 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-01-23 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-01 -24 - 2012-02-01 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-02-02 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-02-09 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje; 2012-02-10 - 2012-02-12 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-02-13 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-02-14 - 2012-02-19 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-02-20 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-02-21 - 2012-02-28 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-02-29 išvyko į Klaipėdos areštinę;  2012-03-08 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 1 asmuo kameroje; 2012-03-09 - 2012-03-13 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2012-03-14 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-03-15 - 2012-03-18 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-03-19 perkeltas į kamerą Nr. 226, plotas - 6,90 m2 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-03-20 - 2012-03-29 kameroje Nr. 226 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-03-30 kameroje Nr. 226 (ryte - 2, vakare perkeltas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2 - 2 asmenys kameroje); 2012-03-31 - 2012-04-11 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-04-12 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-04-19 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje; 2012-04-20 - 2012-05-23 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-05-24 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-05-31 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 1 asmuo kameroje;  2012-06-01 - 2012-06-04 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-06-05 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-06-06 - 2012-06-13 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-06-14 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-06-21 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje; 2012-06-22 - 2012-06-25 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-06-26 - 2012-07-02 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-07-03 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-07-11 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 1 asmuo kameroje; 2012-07-12 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-07-13 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-07-14 - 2012-08-09 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-08-10 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-08-11 - 2012-08-21 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-08-22 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-08-23 - 2012-08-26 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-08-27 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-08-30 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje; 2012-08-31 - 2012-10-10 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-10-11 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-10-18 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje;  2012-10-19 - 2012-11-13 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-11-14 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-11-15 - 2012-11-27 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2012-11-28 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-11-30 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas -6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje;  2012-12-01 - 2012-12-13 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2012-12-14 - 2012-12-30 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2012-12-31 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje);  2013-01-01 - 2013-01-09 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2013-01-10 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-01-11 - 2013-01-30 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-01-31 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 1 asmuo kameroje); 2013-02-01 - 2013-02-06 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje); 2013-02-07 išvyko į Klaipėdos areštinę;  2013-02-13 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 1 asmuo kameroje; 2013-02-14 - 2013-02-24 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2013-02-25 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-02-26 - 2013-04-01 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-04-02 kameroje Nr. 227 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-04-03 - 2013-04-21 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-04-22 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2013-04-24 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m2, joje vakare - 2 asmenys kameroje; 2013-04-25 - 2013-05-14 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje);  2013-05-15 kameroje Nr. 227 (ryte - 2, vakare perkeltas į kamerą Nr. 177, plotas 7,94 m2 - 3 asmenys kameroje); 2013-05-16 – 2013-05-20 kameroje Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-05-21 kameroje Nr. 177 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-05-22 - 2013-05-28 kameroje Nr. 177 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-05-29 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2013-06-03 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 341, plotas - 7,95 m2, joje vakare - 1 asmuo kameroje; 2013-06-04 perkeltas į kamerą Nr. 328, plotas 7,57 kv.m. (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje);  2013-06-05 kameroje Nr. 328 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-06-06 - 2013-06-12 kameroje Nr. 328 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2013-06-13 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2013-06-18 atvyko iš Klaipėdos areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 124, plotas 7,31 m2, joje vakare -1 asmuo kameroje; 2013-06-19 kameroje Nr. 124 (ryte – 1, vakare perkeltas į kamerą Nr. 314, plotas – 7,58 kv.m. – 2 asmenys kameroje); 2013-06-20  kameroje  Nr. 314 (ryte – 2, vakare – 2  asmenys);  2013-06-21 kameroje Nr. 314 (ryte - 1, vakare - 1 asmuo kameroje);  2013-06-22 kameroje Nr. 314 (ryte - 1, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-06-23 - 2013-06-24 kameroje Nr. 314 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2013-06-25 kameroje Nr. 314 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje);  2013-06-26 - 2013-06-30 kameroje Nr. 314 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje);  2013-07-01 - 2013-07-02 kameroje Nr. 314 (- 3 asmenys kameroje); 2013-07-03 kameroje Nr. 314 (- 4 asmenys kameroje); 2013-07-04 kameroje Nr. 314 (- 3 asmenys kameroje); 2013-07-05 - 2013-07-08 kameroje Nr. 314 (- 4 asmenys kameroje); 2013-07-09 - 2013-07-18 kameroje Nr. 314 (-3 asmenys kameroje); 2013-07-19 kameroje Nr. 314 (- 2 asmenys kameroje); 2013-07-20 - 2013-07-26 kameroje Nr. 314 (- 3 asmenys kameroje); 2013-07-27 perkeltas į kamerą Nr. 263, plotas - 7,83 m2 (- 3 asmenys kameroje); 2013-07-28 - 2013-08-07 kameroje Nr. 263 (- 3 asmenys kameroje).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2009-10-10 (II t., b. l. 85–94).

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2010-08-21 iki 2013-07-28, pareiškėjas su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 215 (plotas 6,96 kv.m.), Nr. 227 (plotas 6,90 kv. m.), Nr. 226 (plotas 6,90 kv. m.),  Nr. 177 (plotas 7,94 kv. m.), Nr. 341 (plotas 7,95 kv. m.), Nr. 328 (plotas 7,57 kv. m.), Nr. 124 (plotas 7,31 kv. m.), Nr. 314 (plotas 7,58 kv. m.), Nr. 263 (plotas 7,83 kv. m.), o kartu su juo taip pat buvo laikoma iki 3 asmenų (II t., b. l. 85–94).

Pažymėtina, kad H. D. dažniausiai buvo laikomas kameroje Nr. 227 vienas arba kartu su  kitu  asmeniu. Įvertinus šios kameros plotą, pripažintina, kad vienam asmeniui teko 3,45 kv.m., t. y. ši vertė labai nežymiai skyrėsi nuo Įsakymo 1.3.1 p. nustatytos normos. Kita vertus, pareiškėjas 66 dienas, t.y.  2013-05-15 – 2013-05-28 (14 dienų), 2013-06-04 – 2013-06-12 (9 dienas), 2013-06-25 – 2013-07-18 (24 dienas) ir 2013-07-20 – 2013-08-07 (19 dienų) buvo laikomas kamerose kartu su daugiau kaip vienu asmeniu ir tuo metu vienam asmeniui vidutiniškai tekdavo apie 1,90 – 2,65 kv. m. patalpų ploto, t. y. gerokai mažiau negu nustatyta Įsakymo Nr. V-124  1.3.1 punkte.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Teismo  posėdžio  metu  pareiškėjo atstovas akcentavo, kad nuo 2010-08-21 iki 2013-08-07 didžiąją laiko dalį buvo laikomas 6,90 kv.m. dydžio kameroje kartu su vienu asmeniu. Iš viso per nurodytą laikotarpį tokiomis sąlygomis buvo laikomas 656 dienas. Šiais laikotarpiais vienam asmeniui formaliai teko 3,45 kv.m. kameros ploto, tačiau akcentavo, kad Įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į šio įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv.m. – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Taigi nustačius, kad pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko minimalių Įsakyme  Nr. V-124  numatytų reikalavimų, reikia atsižvelgti ir į tai, kad šis plotas buvo apstatytas lovomis ir kitais baldais ir reikmenimis.

Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

EŽTT praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos 3 str. pažeidimo prasme, atsižvelgtina ir į tai, ar asmeniui sudaryta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas ir t. t. (2010-04-01 sprendimas Gultyayeva prieš Rusiją, 67413/01 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios švie­sos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspek­tai. Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktuose yra nustatyti gyvenamųjų ka­linimo patalpų apšvietimo reikalavimai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Ma­žiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.  Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 p. nustatyti gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūros, santykinės drėgmės ir oro judėjimo parametrai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010-12-06 patikrinimo akte konstatuota, kad  patikrinimo metu kameroje Nr. 227 natūralios apšvietos koeficientas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p. nustatytų verčių, oro temperatūriniai ir kiti rodikliai atitiko normatyvinius (I t., b. l. 12–13).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-07 patikrinimo akte konstatuota, kad       2012-02-27 kameroje Nr. 227 oro temperatūra buvo 15,7 Co, t. y. žemesnė negu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 p. nustatyta minimali (18 Co) (II t., 122–124). Taip pat konstatuota, kad kameros būklė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 p. reikalavimų – nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, lubos vietom pajuodę. Lukiškių TI-K įpareigotas pašalinti pažeidimus.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-02-18 patikrinimo akte konstatuota, kad      2013-02-05 kameroje Nr. 227 oro temperatūra buvo 13,3 Co, santykinė oro drėgmė 63,5 proc. (pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 maksimali leistina oro drėgmė – 60 proc.) (II t., b. l. 136–137). Lukiškių tik įpareigotas pašalinti pažeidimus. Šiuo  aktu  nustatyti  pažeidimai  pašalinti  (II t., b. l. 138–142).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p., 26 p. ir 62 p. reikalavimų, ir tuo pažeistos pareiškėjo teisės.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p., pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Todėl minimalus privatumas ir atskirtumas nuo likusių asmenų yra užtikrintas.

           Higienos normos 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Kaip matyti, pareiškėjas pats savo skunde nurodo, jog kartą į savaitę jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, tačiau skirtas 15 min laikas jam yra per trumpas. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju atsakovės atstovo Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas nenustatytas, pareiškėjui naudotis dušu buvo skiriama pakankamai laiko. Todėl teisės aktų reikalavimai susiję su sanitarinio mazgo įrengimu, taip pat su naudojimosi dušu pažeisti nebuvo.

            Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog sveiką gyvenamąją aplinką užtikrina higienos reikalavimų laikymasis. Laisvės atėmimo įstaigų kameros ar kitos patalpos, kuriose apgyvendinami nuteistieji ar suimtieji, privalo būti švarios. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktu, švaros ir tvarkos palaiky­mu kamerose rūpinasi patys jose laikomi asmenys, o laisvės atėmimo įstaigos admi­nistracija suteikia reikalingą materialinį buitinį aprūpinimą (valymo priemonių), pri­žiūri, kad nuolat būtų teikiamos deratizacijos bei dezinsekcijos paslaugos. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių sanitarų. Esant reikalui įstaigos administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Informaciją apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama administracijos nustatyta tvarka. Higienos normos 65 punkte nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims.

            Kaip matyti iš atsakovės atstovo Lukiškių TI-K atsiliepime pateikto paaiškinimo, Lukiškių TI-K švarai palaikyti yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (II t., 102-112). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K laikosi teisės aktų nurodymų kiek įmanoma labiau užtikrinti Higienos normos reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentas, jog kamerose buvo žiurkių, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas.

            Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-123 patvirtinti Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijai (toliau – ir Kriterijai).

              Tvarkos aprašo 1 p. sakoma, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Kriterijų 1 p. apibrėžtos sąlygos, kurioms esant nuteistiesiems ar suimtiesiems gali būti leidžiama naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą.

H. D. į Lukiškių TI-K dėl naudojimosi kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą nesikreipė, todėl toks klausimas nebuvo svarstomas. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, todėl Lukiškių TI-K pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Taip pat pripažintina, kad, vadovaujantis Lukiškių TIK direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 (II t., b. l. 118-119), nepertraukiamo miego metu, t. y. nuo 22 val. iki 6 val., pagrįstai yra atjungiamas elektros tiekimas į kameras ir tokiu būdu užtikrinamas nuteistųjų režimo laikymasis.

             Asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, suėmimo vyk­dymo tvarką ir sąlygas nustato SVĮ Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu laikytinas suimtuoju, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 priimtas nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu, nėra įsiteisėjęs.

Suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra reglamentuota SVĮ 29 straipsnyje ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriuje. Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius (SVĮ 29 str. 1 d.). Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis (SVĮ 29 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (SVĮ 29 str. 3 d.). Pareiškėjo H. D. teigimu, 12 kv. m. pločio kiemelyje neįmanoma net pasivaikščioti. Šis pareiškėjo skundo argumentas dėl pasivaikščiojimo kiemuose vienam asmeniui tenkančio ploto normos pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktuose, reglamentuojančiuose pasivaikščiojimo kiemų įrengimą, nei Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma nėra nustatyta. Be to, atsakovės atstovo Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime nurodytų visų kiemelių plotai yra ženkliai didesni nei teigia pareiškėjas, nuo 15,55 kv. m. iki 37,40 kv. m. (III t.,  b. l. 103-105). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų pažeidimų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė pasivaikščioti Lukiškių TI-K kiemelyje.

           Dėl neturtinės žalos dydžio.

           Nors ir nustačius nagrinėjamoje byloje tam tikrus Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu (per mažas kameros gyvenamasis plotas, Higienos normos reikalavimų neatitinkantys apšvietimas ir temperatūra, drėgmė kameroje), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, t.y. nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LVAT nutartys administracinėse  bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009,  EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje  S. prieš Lietuvą).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012-03-19 nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina kad, kalėdamas tokiomis sąlygomis (mažo ploto kamerose palatose; esant netinkamai aplinkos temperatūrai (drėgmei), kamerų apšvietai), pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamos suvaržymus.

Taigi, egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas patalpose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, ir  tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Pareiškėjo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš dalies yra pagrįstas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 66 paras ženkliai blogesnėmis nei minimalios sąlygomis buvo kalinamas, neužtikrinant jam minimalaus 3,6 kv. m. gyvenamojo kameros ploto. Todėl sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad dėl per didelio Lukiškių TI-K kamerose kalinčių asmenų skaičiaus pareiškėjui galėjo būti sukelti fiziniai nepatogumai, buvo mažai vietos pajudėti, pasimankštinti. Be  to,  pareiškėjas  didžiąją  laiko  dalį  praleido  kameroje  Nr. 227  su  kitais  asmenimis,  kuomet  jam  ploto  norma  tesiekdavo  3,45  kv. m. tai  yra  - buvo  artima  nustatytai  normai.

Todėl, vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgiant į pareiškėjo sulaikymo trukmę, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo sveikatos būklę, darytina išvada, jog pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – minimalaus 3,6 kv. m. kameros ploto neužtikrinimo pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, reikalavimus neatitinkančio dirbtinio apšvietimo kamerose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 2000 eurų kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis   Lietuvos   Respublikos   administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str.,

            n u s p r e n d ė:

pareiškėjo H. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti H. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo  2000 eurų  neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                  Raimondas Blauzdžius

Arūnas Kaminskas

Rasa Ragulskytė – Markovienė