Civilinė byla Nr. 2YT-17698-894/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13012-2016-6

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

                                                      3.2.6.1.; 3.4.4.2.; 3.2.4.11.

                 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K., pareiškėjo atstovui advokatui A. P.,

suinteresuotam asmeniui B. K.,

suinteresuotam asmeniui R. S.,

suinteresuotam asmeniui D. P.,

liudytojai A. B.,

liudytojui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims B. K., R. S., D. P., Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis P. B. - pareiškėjo motinos T. K. tėvas, laikotarpiu nuo 1926 m. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 4,50 ha žemės ir sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe 1,9 ha miško, kurio dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio 80 arų priklauso V. K..

Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas nurodė, kad pareiškėjo senelio P. B. ir jo turto paveldėtojos - pareiškėjo motinos valdytą turtą, įskaitant ir žemę pareiškėjas paveldėjo pagal įstatymą. Žemė su statiniais buvo įgyti laikotarpiu nuo 1926 m. iki 1927 m. ir valdyti iki 1940 m. liepos 22 d. (žemės nacionalizacijos įstatymo priėmimo). Paveldėta motinos žemė buvo laikoma ne miško žeme, o dirbama žeme, tačiau vėliau, pareiškėjui priklausanti žemė buvo priskirta miško žeme. Pareiškėjas palikėjų valdytoje žemėje ir buvusioje sodyboje 2005 m. pastatė gyvenamąjį namą, kurio dalis patenka į miško ūkio paskirties žemę. Pareiškėjas pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 25 d. surašė pareiškėjui savavališkos statybos aktą bei pareikalavo statinį - gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), nugriauti. Reikalavimo pagrindas: statinys pastatytas miško žemėje. Pareiškėjas teigia, kad būtina pakeisti žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, paskirtį. Nes tik tokiu atveju pareiškėjas įgytų teisę ginčo žemėje statyti statinius (b. l. 29-30).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui nepateikus papildomų įrodymų, prašymas turi būti atmestas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė nė vieno įrodymo, kad savavališkai pastatytų statinių vietoje, laikotarpiu nuo 1926 m. – 1940 m., Kauno miškų urėdijos Raudondvario girininkijos 380 kvartalo 11 taksaciniame žemės sklype buvo pareiškėjo senelio sodyba. Pareiškimą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 52-53).

Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad neturi jokios informacijos ir dokumentų, galinčių įrodyti pareiškėjo pareiškime prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškimą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 54-55).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu nesutinka. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodyta, kad pareiškėjui, R. S., B. K., D. P. priklauso 1,90 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, šiame dokumente nenurodyta, kad sklype būtų kokių nors statinių. Žemės sklypo preliminariuose planuose, žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, jokių statinių ar statinių liekanų nėra užfiksuota. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neįrodė sodybos buvimo fakto, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl išlikusių buvusios sodybos pamatų nėra pagrįstas ir įrodytas (b. l. 58-60). Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas suinteresuotam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 101).

Suinteresuoti asmenys B. K., R. S., D. P. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Pareiškimas ir pranešimas, kuriame nustatytas keturiolikos dienų terminas atsiliepimui pateikti, suinteresuotiems asmenims įteikti Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka (b. l. 46 - 47, 51).

Pareiškimas atmestinas.

Teismas nustatė, kad 1926 m. balandžio 25 d. P. B. K. apskrities valdybai pateikė prašymą dėl leidimo statyti vasarnamį (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 7). 2005 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjo motina T. K. pareiškėjui 2006 m. birželio 8 d. padovanojo 0,80 ha miško plotą. 2012 m. birželio 25 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos surašė reikalavimą Nr. REI-20-120625-00044 pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti medinio karkaso gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – miškų ūkis.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, reikšdamas prašymą, pažymėjo, kad prašo nustatyti juridinį faktą ketindamas keisti žemės sklypo miškų ūkio paskirtį į kitas naudmenas.

Dėl pareiškimo dalyko (reikalavimo).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis P. B. - pareiškėjo motinos T. K. tėvas, laikotarpiu nuo 1926 m. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 4,50 ha žemės ir sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe 1,9 ha miško, kurio dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kurio 80 arų priklauso V. K.. Pareiškėjo nuomone, tik nustačius minėtą faktą pareiškėjas galės keisti 1,9 ha žemės sklypo miškų ūkio paskirtį į kitas naudmenas.

Įvertinus pareiškėjo tikslą, kurio įgyvendinimui pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei pareiškimo turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis valdė sodybą, kuri buvo 1,9 ha miško sklype, 80 arų plote, kuris priklauso pareiškėjui. Teismo manymu, tikslią sodybos buvimo vietą galima nustatyti tik tokiu atveju, kai pateikiami įrodymai, kokioje konkrečioje žemės sklypo dalyje ši sodyba buvo. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti sodybos buvimo faktą, turi kartu nurodyti ne tik duomenis apie sodybą, kaimą, bet taip pat ir konkretų žemės sklypą su jį identifikuojančiais duomenimis, kuriame konkretūs sodybos statiniai buvo bet neišliko. Teismo nuomone, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra nekonkretus, nėra aišku, kurioje konkrečioje 1,9 ha miško sklypo dalyje sodyba ir jos pastatai galimai stovėjo ir ar ši teritorija patenka į pareiškėjui priklausančią 80 arų žemės sklypo dalį, todėl norimų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukurs (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-243-280/2014).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu ūkiniu pastatu, pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - „Kita“; 2. 1/3 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - „Žemės ūkio“; 3. 8000/19 000 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - „Miškų ūkio“. Pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad sodyba buvo adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad šiuo adresu pareiškėjo vardu įregistruoto žemės sklypo paskirtis yra – kitos paskirties žemė. Todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių. Pareiškėjas negalėtų pasiekti savo tikslo – pakeisti 1,9 ha sklypo miško ūkio paskirties kitomis naudmenomis.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis P. B. - pareiškėjo motinos T. K. tėvas, laikotarpiu nuo 1926 m. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 4,50 ha žemės. Toks faktas pareiškėjui norimų teisinių pasekmių pareiškėjui taip pat nesukurtų, nes aplinkybę, kad pareiškėjo senelis valdė 4,50 ha žemės, patvirtina Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovo pažyma, kurioje nurodyta, kad P. B. iš viso valdė 9,005 ha.

Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme. Atsižvelgiant į tai, kad 4,50 ha žemės valdymo faktą patvirtina Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovo pažyma, byla dalyje dėl 4,50 ha žemės valdymo  fakto nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

Dėl sodybos buvimo fakto

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, kad, jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikiami sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai (archyviniai dokumentai iš valstybės archyvų, įskaitant kartografinę medžiagą, arba teismo sprendimai dėl sodybos buvimo fakto ir vietos patvirtinimo) ir asmens teisę atstatyti šią sodybą įrodantys dokumentai (archyviniai dokumentai iš valstybės archyvų arba valstybės archyvuose saugomų dokumentų pagrindu išduotos pažymos, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti šių dokumentų nuorašai ir/ar šių dokumentų išrašai, o tais atvejais, kai archyviniai dokumentai nėra išlikę, – teismo sprendimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo, kai prašymą atstatyti buvusią sodybą pateikia tos sodybos savininko pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, – savininko nuosavybės teisę į buvusią sodybą patvirtinantys dokumentai ir nurodytų įpėdinių paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai).

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas turi įrodyti, jog buvusi P. B. sodyba buvo būtent pareiškėjo valdomos 80 arų miško paskirties žemės sklypo dalies ribose.

Pareiškėjas į bylą pateikė 1926 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos liudijimą Nr. 1385, iš kurio matyti, kad P. B. turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 6).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - „Miškų ūkio“, bendras plotas yra 1,9 ha. Minėtas sklypas priklauso keturiems bendraturčiams: 1. Pareiškėjui V. K. priklauso 8000/19 000 dalys sklypo; 2. B. K. – 5000/19 000; 3. R. S. – 2600/19 000; 4. D. P. – 3400/19 000. Siekiant nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą svarbu išsiaiškinti, kuri konkrečiai ginčo sklypo dalis priklauso pareiškėjui ir ar pareiškėjui priklausančioje žemės sklypo dalyje praeityje galimai stovėjo sodyba. Duomenų apie tai, kuri konkrečiai 1,9 ha žemės sklypo dalis priklauso pareiškėjui, nėra. Duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklypas būtų atidalintas jo bendraturčiams konkrečiai priskiriant po konkrečią žemės sklypo dalį, taip pat nėra. Taip pat nėra duomenų, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Suinteresuotas asmuo R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš giminaičių pasakojimų žino, jog senelis turėjo sodybą. Suinteresuotas asmuo B. K. nurodė, kad jam motina yra pasakojusi apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime ji gyveno senoje sodyboje. Kaip matyti, suinteresuoti asmenys konkrečios statinių buvimo vietos nurodyti negalėjo. Teigė, kad sodybą valdant pareiškėjo seneliui minėtoje vietoje miško nebuvo, buvo ariama žemės ūkio paskirties žemė. Suinteresuotas asmuo D. P. paaiškino, kad minėtoje sodyboje gimė, sodybą sudarė daug pastatų: trys kluonai, rūsys, tvartas, 2 namai (2016 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 8 min). Sodybą sudarantys pastatai buvo plačiai išdėstyti. Pažymėjo, kad dabar pareiškėjo pastatytas namas yra toje vietoje, kur miško nebuvo.

Liudytojas A. M. nurodė, kad rašo (duomenys neskelbtini) miestelio istoriją. Iš kaimo gyventojų  girdėjęs, jog (duomenys neskelbtini) kaimo gale buvo plytinė (plytų degykla). Anot kaimo gyventojų, plytinė priklausė T. B., kiti nurodė, jog – P. B.. Minėta plytinė yra apie 100 m. nuo pareiškėjo dabartinio namo. Liudytoja A. B. pažymėjo, kad prosenelio Tado (pareiškėjo senelio P. B. tėvo) namai buvo toje vietoje, kur šiuo metu yra pareiškėjo namas. Liudytoja nurodė, kad karo metais ten slėpėsi, jai tuo metu buvo apie 12 metų. Tuo metu jokio miško ar medžių ten nebuvo. Pažymėtina, jog liudytojų parodymai nekonkretūs, liudytojai neįvardijo, kad būtent P. B. turėjo sodybą.

Aplinkybė, kad pareiškėjo senelis Povilas B. K. apskrities valdybai pateikė prašymą dėl leidimo statyti vasarnamį Kulautuvos kaime, nesuteikia informacijos apie buvusios P. B. sodybos vietą. Pareiškėjui tinkamai nesuformulavus reikalavimo ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kuri konkrečiai 1,9 ha žemės sklypo dalis priklauso pareiškėjui, atitinkamai nėra galimybės padaryti išvadą, kad pareiškėjo senelio sodyba stovėjo būtent pareiškėjo valdomų 80 arų ribose.

CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau toks teismo aktyvumo pareigą apibrėžiantis reikalavimas nereiškia, kad teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga, nes byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartyje buvo nurodęs pareiškėjui patikslinti reikalavimą, kokiame konkrečiai žemės sklype buvusios sodybos faktą siekiama nustatyti. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas, atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, prašymų dėl įrodymų išreikalavimo teismui neteikė. Teismas, vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, bei atsižvelgdamas į pareiškėjo suformuluotą reikalavimą, daro išvadą, kad esant netiksliam pareiškimo dalykui, nėra galimybės nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimas atmestinas. 

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 12,24 Eur. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 str.).                 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis P. B. - pareiškėjo motinos T. K. tėvas, laikotarpiu nuo 1926 m. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 4,50 ha žemės, nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,24 Eur (dvylika eurų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.