Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-52-462/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01230-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-18 nutarimo, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 1 500 Eur bauda, administracinio nusižengimo byloje

nustatė:

1. V. M., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui, 2017-11-27 surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis        2017-11-24 MDAS sistemoje muitiniam įforminimui pateikė importo deklaracijas: 1. MRN 17LTLR1000IM043046 (pateikta 16.07 val.), deklaruojama prekė – motociklas „Harley Davidson“ su defektais, 2010 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa: 1584, variklio galia: 57, degalų rūšis: benzinas; 2. Deklaraciją MRN 17LTLR1000IM043054 (pateikta 16.10 val.), deklaruojama prekė – motociklas „Harley Davidson“ su defektais, 2016 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa: 1690, variklio galia: 62, degalų rūšis: benzinas. Atlikus deklaracijos MRN 17LTLR1000IM043046 dokumentinį patikrinimą (RATIS patikrinimo Nr. 17LTLR1000IM3554392), nustatyta, kad deklaruota neteisinga statistinė vertė 3052,71 Eur, kuri pagal vertintojo defektų aktą turi būti 3 167,9 Eur. Neteisingas statistinės vertės deklaravimas turėjo įtakos importo mokėtiniems mokesčiams. Skirtumas – 33 Eur. Atlikus deklaracijos 17LTLR1000IM043054 dokumentinį patikrinimą (RATIS tikrinimo Nr. 17LTLR1000IM355446), nustatyta, kad deklaruota neteisinga statistinė vertė 4 741,26 Eur, kuri pagal turto vertinimo defektų aktą turi būti 4920,21 Eur. Neteisingas statistinės vertės deklaravimas turėjo įtakos importo mokėtiniems mokesčiams. Skirtumas – 11 Eur. Neapskaičiuotų bendrų mokesčių suma – 44 Eur. Ši suma neviršija apskaičiuotų mokėtinų muitų mokesčių penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas V. M., būdamas atsakingas už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdamas neteisingus duomenis, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatoma SMK, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 5 dalyje.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2017-12-18 nutarimu V. M. pripažino kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskyrė 1500 Eur baudą.
3. Apeliaciniu skundu V. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo     2017-12-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1897-201/2017 ir paskirti mažesnę baudą negu numatyta minimali bauda. Pažymi, jog su surašytu protokolu visiškai sutinka ir labai gailisi padaręs minėtą administracinį nusižengimą, mano, kad skirta bauda yra labai didelė ir padarys didelę žalą jo šeimos biudžetui. Pažymi, jog jo gaunamos pajamos yra mažos, turi įsipareigojimų bankui, be to, augina du nepilnamečius vaikus. Atkreipia dėmesį į tai, jog nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimų. Be to, pažymi, jog pastebėjus klaidą, pateikė naują deklaraciją ir sumokėjo visus mokesčius valstybės biudžetui.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė sutinka, jog nagrinėjamu atveju būtų taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis ir paskirta administracinė bauda būtų sumažinta.
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. V. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-18 nutarimu paskirtą 1500 Eur baudą sumažinti, paskirti jam mažesnę baudą, negu ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytas minimumas. Klaipėdos teritorinė muitinė neprieštarauja ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui nagrinėjamu atveju.
8. ANK 212 straipsnio 2 dalis nustato, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2, 3 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų (ANK 212 straipsnio 5 dalis).
9. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas V. M. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – anksčiau administracine tvarka baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. M. paskyrus ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka
10. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų (b. l. 51–62) nustatyta, jog V. M. administracine tvarka vien už ANK 212 straipsnio pažeidimus 2017 metais baustas net 4 kartus (2017-03-31 nutarimu už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą jam skirtas įspėjimas; 2017-05-16 nutarimu už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą jam skirta 1 400 Eur bauda; 2017-10-06 nutarimu už ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą jam skirta 500 Eur bauda; 2017-11-14 nutarimu už ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam skirtas įspėjimas). Be minėtų administracinių nusižengimų V. M. administracine tvarka taip pat baustas ir už kitokius administracinius nusižengimus, nesusijusius su prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimais. Šie duomenys V. M. charakterizuoja kaip ypač linkusį nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų elgesio taisyklių bei pažeidinėti nustatytas taisykles.
11. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
12. Atsižvelgęs į tai, jog V. M. ne kartą baustas administracine tvarka, jam ne kartą buvo skiriamas įspėjimas, taip pat švelnesnė bauda negu už administracinį nusižengimą numatytas sankcijos minimumas, tačiau pažeidėjas savo elgesio nekoreguoja, išvadų nepadarė ir toliau yra linkęs pažeidinėti teisės aktuose nustatytas bei visuomenėje priimtas elgesio normas, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju V. M. paskirta bauda nėra neprotinga ar neproporcinga. Pažymėtina, jog ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda yra skiriama už pakartotinį administracinį nusižengimą, be to, žemesnės instancijos teismas, nors ir įvertinęs, kad V. M. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat baustas už analogiškus nusižengimus, tačiau paskyrė tik ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą baudos minimumą, todėl, apygardos teismo vertinimu, V. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-18 nutarimu paskirtos 1500 Eur baudos nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti.
13. Nors apeliaciniame skunde pažeidėjas nurodo, kad pastebėjus jo padarytą klaidą, jis pateikė naują deklaraciją ir sumokėjo visus mokesčius valstybės biudžetui, tačiau ši aplinkybė niekaip nelengvina jo padėties, nemažina padaryto nusižengimo šiurkštumo bei nešalina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, o į aplinkybę, jog V. M. labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsižvelgė parinkdamas skirtiną nuobaudą. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog atsižvelgus į išdėstytus motyvus, aplinkybės apie pažeidėjo gaunamas pajamas, išlaikomus vaikus bei turimus finansinius įsipareigojimus niekaip negali daryti įtakos skirtinos baudos dydžiui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pažeidėjas šiuos argumentus nurodo nuolat teismui nagrinėjant ANK 212 straipsnyje nustatytus pažeidimus. Pažeidėjas, žinodamas, jog jo gaunamos pajamos yra nedidelės, jis turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, taip pat turi finansinių įsipareigojimų bankui, vis tiek nuolat daro ANK 212 straipsnyje nustatytus administracinius nusižengimus, t. y. pažeidėjo jo paties nurodyti motyvai neatgraso nuo administracinių nusižengimų darymo, nors pažeidėjui yra žinoma atsakomybė už ANK 212 straipsnyje nustatytų veikų padarymą, t. y. yra žinomi ANK 212 straipsnio sankcijose nustatyti baudų dydžiai.
14. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas apeliantui paskyrė minimalią ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 1 500 Eur baudą, ji atitinka V. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ją mažinti nėra įstatymų numatyto pagrindo.
15. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai individualizavo pažeidėjui skiriamą nuobaudą. Administracinė nuobauda V. M. paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama įgyvendinant administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis), t. y. nubaudžiant V. M. už padarytą administracinį nusižengimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių nusižengimų ateityje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo      2017-12-18 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                         Remigijus Preikšaitis