Civilinė byla Nr. 2-548-569 /2013 m.

                         Bylos kategorija 1.2.11; 2.2.4.6

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 15d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Irmai Bekerei,

atsakovo atstovams Arturui Vaitiekaičiui, advokatui Petrui Labanaksui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui UAB,,Prioritetas‘‘ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo UAB,,Prioritetas‘‘ priešieškinį ieškovei R. D. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

            Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

            Ieškovės atstovė advokato padėjėja Irma Bekerė ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2005-11-09 darbo sutarties Nr. 112 pagrindu ieškovė R. D. dirbo UAB „Prioritetas" nuo 2005-11-09 iki 2009-02-02 buhaltere, nuo 2009-02-02 iki 2010-10-22 – vyriausia buhaltere. Kadangi darbdavys nemokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, ji parašė prašymą ir LR DK 128 str. 1 d. pagrindu 2010-10-22 buvo atleista iš darbo. Pagal darbo sutartį ieškovei turėjo būti mokamas atlyginimas 2962 Lt per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-10-22 ieškovei priskaitytas 22 778,01 Lt darbo užmokestis, todėl turėjo būti išmokėta 17 455,05 Lt suma. Darbdavys su ieškove iki šiol neatsiskaitė ir atsisako tą daryti. Įmonės direktorius A. V. ieškovei aiškino, kad bendrovėje vyksta restruktūrizacijos procesas, todėl jis negalįs su ja atsiskaityti, nors kitiems darbuotojams atlyginimai buvo išmokėti. Atleidimo iš darbo dieną ieškovė, būdama bendrovės vyr. buhaltere, puikiai žinojo bendrovės finansinę padėtį, jai buvo žinoma, kad darbdavys turėjo finansinių galimybių su ja atsiskaityti, tačiau to nedarė. Pagal DK 141str. 1 ir 2d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, taip pat išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. DK 141str. 3d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką. Todėl atsakovas už uždelstą atsiskaityti laiką privalo mokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant nuo 2010-10-22 dienos (imtinai) iki realiai atsiskaitys. DK 250 str. numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Šiuo atveju atsakovas grubiai pažeidė ieškovės, kaip darbuotojos, teises ir laiku neišmokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, neatsiskaitė su ja jos atleidimo iš darbo dieną, ilgą laiką ieškovė dirbo negaudama viso jai priklausančio atlygio. Darbdavys mokėdavo tik po kelis šimtus litų, kas iš esmės trukdė ieškovei planuoti savo šeimos biudžetą, ji nuolat patirdavo neapibrėžtumo ir baimės dėl ateities jausmą. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė didelių nepatogumų, turėjo ieškoti, iš kur pasiskolinti pinigų, kad galėtų pragyventi bei viena išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Dėl to ieškovė jaučiasi darbdavio apgauta, patyrė stresą. Visa tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, kurią ji įvertina 1000 Lt. Ieškovė mano, kad atsakovo priešieškinys yra nepagrįstas. Nėra įrodytas pats žalos dydis, nes pats darbdavys savo valia sumažino sutarties kainą, liudytojo A. Š. teigimu,  kainos sumažėjimą lėmė ekonominė krizė, o vyr. finansinė nurodė, kad krizė ir sunkus laikas nulėmė tokį kainos sumažinimą. UAB „BA prekyba“, kurios buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, yra dukterinė UAB „Prioritetas“ įmonė ir šie sutartiniai santykiai tarp susijusių asmenų preziumuojami kaip nesąžiningumas. Po atleidimo iš darbo ieškovė pas atsakovą nebedirbo, tai, kad ji geranoriškai teikė informaciją jos pareigas perėmusiai buhalterei, nėra susiję su kokių nors jos darbinių pareigų atlikimu. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl buhalterijos archyvų nesutvarkymo, nes pati D. J. teisme paaiškino, kad ji į perdavimo aktą įtraukė šią sąlygą dėl to, kad darbdavys matytų, kad jai reikės laiko šiems darbams atlikti. Tai paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovė buvo įsipareigojusi užbaigti darbus po atleidimo. Ieškovė niekada nedirbo su programa „Aiva“, tačiau, jei šis įrankis yra netinkamas arba blogai atlieka savo funkcijas, tai yra darbdavio pareigų nevykdymas, nesudarymas sąlygų dirbti ir atsakovas atitinkamai turi prisiimti ir su tuo susijusią atsakomybę. Kas susiję su UAB ,,BA prekyba‘‘ neteisingai apskaičiuotais ir muitinei nesumokėtais mokesčiais, tas mokestis iki šiol nėra sumokėtas, todėl jokios žalos tretiesiems asmenims nėra padaryta. Dėl neteisingai apskaičiuoto pelno mokesčio, kuriuo kaltina atsakovas ieškovę, buvo pastebėta klaida, perskaičiuota ir žalos, kurią būtų galima reikalauti teisme, nėra padaryta. Todėl priešieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 17 455,05 Lt nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2010-10-22 dienos (imtinai) iki atsakovas realiai atsiskaitys bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas A. V. su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Nurodė, kad ieškovė, dirbdama įmonėje vyriausia buhaltere, buvo įpareigota pagal apskaitos paslaugų teikimo sutartis vesti buhalterinę apskaitą ir vykdyti vyr. buhalterio funkcijas kitiems juridiniams asmenims - UAB „BA prekyba", UAB „Komeksimas", UAB „Dovyra", UAB „Autotvanas" ir UAB „Hemavanas". Ieškovės darbo bendrovėje metu šios bendrovės, tame tarpe ir UAB „BA prekyba", pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad netinkamai buvo vedama buhalterinė apskaita ir dėl šios priežasties jis buvo įspėtas. Be to, už netinkamai vedamą buhalterinę apskaitą Kauno teritorinė muitinė nustatė pažeidimus ir paskaičiavo UAB „BA prekybai" sumokėti 8075 Lt mokesčių, delspinigių ir baudų. Kadangi UAB ,,BA prekybai" iškelta restruktūrizavimo byla, Kauno teritorinė muitinė pateikė restruktūrizavimo administratoriui 8 075,00 Lt sumai kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2012-01-03 nutartimi. Be to, pagal 2009-12-15 debetinę grąžinimo sąskaitą Nr. 3002, UAB „BA prekyba" grąžino prekių įmonei „Favor" už 17 119,33 Lt. Dėl to, kad ieškovė R. D. blogai įformino debetinį dokumentą (netvarkingos sumos, valiutos, parašai) įmonė „Favor" neužskaitė šių prekių grąžinimo ir tokiais netinkamai atliktais ieškovės veiksmais uždarajai akcinei bendrovei „BA prekyba" padaryti 17 119,33 Lt nuostoliai. Dėl šių priežasčių buvo peržiūrėtos buhalterinių paslaugų teikimo sutartys, tame tarpe ir apskaitos paslaugų teikimo 2004-05-21 sutartis su UAB „BA prekyba", ir 2010-12-29 sutartimi buvo sumažintas buhalterinių paslaugų teikimo mokestis. Iš pateiktos atsakovo 2012-12-07 buhalterinės pažymos matosi, kad nuo 2009-12-31 UAB „BA prekyba" mokėjo atsakovui 12 060 Lt per mėnesį, o per metus 144 720 Lt (be PVM) apskaitos paslaugų mokestį, o nuo 2010-12-29 šis mokestis sumažintas iki 2 950 Lt per mėnesį, o per metus iki 35 400 Lt (be PVM). Šiuo atveju dėl ieškovės, kaip vyr. buhalterės, netinkamų pareigų atlikimo ir neveikimo atsakovas patyrė 109 320,00 Lt žalą (144 720 Lt-35 400 Lt). Ieškovė buvo atleista iš darbo anksčiau, nei buvo sumažintas apskaitos tvarkymo mokestis, tai yra 2010-10-22 pagal LR DK 128 str. 1 d., todėl atsakovui atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovės veiksmai ir atsakovo turėtos išlaidos leidžia teigti, jog yra visos sąlygos, būtinos atsirasti materialinei atsakomybei: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, atsakovo kaltė, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, todėl ieškovė turi darbdaviui atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ­109 320 Lt. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas todėl, kad ji, išeidama iš darbo, neatliko savo pareigų ir paliko nebaigtų darbų. Todėl jis su ieškove susitarė, kad likusią atlyginimo dalį jis mokės dalimis, atitinkamai, kiek ji atliks darbo funkcijų po atleidimo iš darbo. Ieškovė buvo atvykusi, jai buvo skirta darbo vieta, tačiau ji trūkumų nepašalino. Po atleidimo iš darbo ieškovei buvo išmokėta dalis darbo užmokesčio, t.y. už dalį atliktų darbų, kuriuos ji atliko. Iš pateiktų įrodymų matyti,  kad ieškovė nuo 2010m. spalio 25d. iki spalio 30 d. buvo išvykusi į užsienį, tačiau spalio 29 d. žiniaraštyje matyti, kad ji yra atsiėmusi 400 litų. Jei teismas tenkintų ieškinį, jis turėtų būti tenkintas iš dalies, nes ieškovė nori pasipelnyti pateikdama ieškinį  2012-07-10, nors iš darbo yra atleista 2010m. spalio 22d. Todėl jos reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką turėtų būti mažinamas. Neturtinė žala ieškovei neturėtų būti priteista visiškai, nes ieškovės turtinė padėtis, pasak atsakovo įmonės darbuotojų, su kuriais ji bendrauja, yra gera. Liudytojas A. Š., ne visai prisimindamas visas detales, paminėjo, kad mokestis buvo sumažintas dėl ieškovės klaidų. Vyr. buhalterė D. J. patvirtino, kad ieškovės darbe buvo trūkumų. Nepagrįstas teiginys, kad užmokestis už UAB,,BA prekyba‘‘ teikiamas paslaugas buvo sumažintas dėl krizės, vyr. buhalterė D. J. nurodė, kad darbo buhalterijai nesumažėjo. Prašo priteisti atsakovui iš ieškovės R. D. 109 320 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 109 320,00 Lt - nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinys atmestinas.

Iš darbo sutarties matyti (I t. b.l. 4-7), kad ieškovė R. D. pas atsakovą pradėjo dirbti buhaltere nuo 2005m. lapkričio 9d., nuo 2009-02-02 ji pradėjo eiti vyr. buhalterės pareigas. Darbo sutartyje nurodyta, kad iš darbo ji buvo atleista 2010-10-22 pagal LR DK 128str.1p. – dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, nesumokėjo jai darbo užmokesčio. Iš byloje esančios pažymos matyti (I t. b.l. 31), kad atsakovas kai yra neišmokėjęs 22778,01 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius – 17455,05 Lt. Atsakovas nurodė, kad darbo užmokesčio ieškovei nesumokėjo todėl, kad ji netinkamai atliko savo darbo funkcijas, neįvykdė žodinio susitarimo po jos atleidimo iš darbo užbaigti neatliktus darbus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė neigė tokias atsakovo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryti kokie nors žodiniai ar rašytiniai susitarimai dėl darbo užmokesčio sumokėjimo po jos atleidimo iš darbo dieną. Ieškovė nepripažino, kad tarp jos ir darbdavio buvo kokie nors susitarimai dėl darbo užmokesčio išmokėjimo atidėjimo ar ji buvo įsipareigojusi dirbti po darbo sutarties nutraukimo. Apklausta liudytoja atsakovo įmonės vyr.buhalterė D. J. nurodė, kad klausė direktoriaus, kodėl neatsiskaitoma su ieškove, tačiau jis paminėjo apie kažkokį susitarimą. Tačiau liudytoja negalėjo nurodyti, koks tai buvo susitarimas. Todėl remtis vien atsakovo atstovo paaiškinimais ir daryti tokią išvadą teismas neturi pagrindo. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė atleidimo iš darbo metu nebuvo atlikusi eilės darbų, jų neužbaigė, tačiau ieškovė iš darbo buvo atleista pagal LR DK 128str. 1p. Kadangi DK 128str. turi pirmą ir antrą dalį, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 128str. 1d.  Ši nuostata numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl prastovų arba jei jam daugiau kaip du mėnesius nemokamas darbo užmokestis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtent dėl šios priežasties išėjo iš darbo. Jei ieškovė blogai dirbo ar neatliko savo pareigų, atsakovas turėjo galimybę atleisti ją iš darbo kitu pagrindu.  Todėl aplinkybės, ar ieškovė tinkamai ėjo savo pareigas, ar užbaigė visas jai skirtas užduotis iki jos atleidimo iš darbo, ar lankėsi buvusioje darbovietėje po atleidimo, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. LR DK 141str. 1d. numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenumatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 22778,01 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio. Nors ieškovė prašo priteisti darbo užmokestį atskaičius mokesčius, priteisus jos prašomą sumą, privalomi mokesčiai nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio liktų nesumokėti. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas darbo bylas, teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus (LR CPK 417str.).

LR DK 141str. 3d. numato, kad, uždelsus atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo jos atleidimo iš darbo dienos iki atsakovas visiškai atsiskaitys su ieškove. Pagal darbo sutartį ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis yra 2962 Lt. Nuo 2010m. spalio 22d. iki 2013m. balandžio 22d. imtinai už 30 mėnesių ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro 88860 Lt. Nuo 2013m. balandžio 23d. iki 2013m. gegužės 15d. imtinai už 16 darbo dienų, skaičiuojant po 137,28 Lt už vieną dieną (I t. b.l. 32), vidutinio darbo užmokesčio suma sudaro 2196,48 Lt. Už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo ieškovės vidutinio darbo užmokesčio suma sudaro 91056,48 Lt. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti, ar nėra pernelyg didelės disproporcijos tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir darbo pajamas  viršijančios kompensacijos. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų  interesams (2010-09-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-365/2010m.). Ieškovė  į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi praėjus pusantrų metų. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad kurį laiką ieškovė tikėjosi, jog sumos bus išmokėtos, kreipėsi į kitas institucijas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, ji turėjo galimybę kreiptis į teismą ginti savo pažeistas teises. Ieškovei priteistina darbo užmokesčio suma sudarytų apie penktadalį ieškovei priteistinos bendros sumos, t.y. vidutinio darbo užmokesčio suma beveik penkis kartus viršytų priteisiną neišmokėtą darbo užmokesčio sumą. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad, ieškovei pateikus ieškinį, bylos nagrinėjimas užtruko dėl atsakovo ketinimų pareikšti priešieškinį ir bylų sujungimo atsakovo iniciatyva. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės prašomas priteisti vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką mažintinas perpus ir ieškovei iš atsakovo priteistina 45528,24 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovė prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki atsakovas realiai su ja atsiskaitys. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, neturi jokių įrodymų, kad atsakovas nevykdys teismo sprendimo. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos, reguliuodamos darbo santykius, turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Todėl ieškovė, atsakovui nevykdant teismo sprendimo, pagal DK 300str. turi teisę kreiptis su prašymu priimti nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (2012-05-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį iš atsakovo iki jis atsiskaitys su ieškove atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad dirbdama ji ilgai negavo darbo užmokesčio, atleidimo dieną atsakovas su ja neatsiskaitė, šios aplinkybės trukdė ieškovei planuoti šeimos biudžetą, ji nuolat patirdavo neapibrėžtumo ir baimės dėl ateities jausmą, patyrė didelių nepatogumų, turėjo ieškoti, iš kur pasiskolinti pinigų, kad galėtų pragyventi bei viena išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė jaučiasi darbdavio apgauta, patyrė stresą. Teismas sutinka su ieškovės argumentais ir pripažįsta, kad darbo užmokesčio nesumokėjimas beveik du metus neabejotinai ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Ieškovė pas atsakovą dirbo nuo 2005 metų, duomenų apie jos nuobaudas ar netinkamai atliekamas pareigas iki šiol nebuvo. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai paršo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šis jos reikalavimas tenkintinas (LR DK 250str., LR CK 6.250str.).

Atsakovas savo priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 109 320 Lt žalos atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad tokią žalą patyrė todėl, kad ieškovė, dirbdama atsakovo įmonėje vyr. buhaltere, teikdama buhalterinės apskaitos paslaugas UAB ,,BA prekyba‘‘, netinkamai atliko savo darbines funkcijas, dėl ko buvo ženkliai sumažintas atsakovo teikiamų paslaugų UAB,,BA prekyba‘‘ atlyginimas ir dėl to atsakovas patyrė nuostolių. Atsakovas, pateikdamas reikalavimą dėl visiško nuostolių atlyginimo, nenurodė, kuriuo DK 255 straipsnyje nustatytu pagrindu vadovaujasi.  DK 255 straipsnyje yra išvardinti darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejai, tačiau nei vienas iš jų negali būti taikomas ieškovei. Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje, suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (veikimą ar neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Iš byloje esančių apskaitos paslaugų teikimo sutarčių matyti (II t. b.l.12-14,21-23), kad atsakovas teikė buhalterines paslaugas UAB,,Biržų agroservisas‘‘, UAB,,BA prekyba‘‘, iš atsakovo priešieškinio ir atstovo paaiškinimų matyti, kad tokių sutarčių buvo ir daugiau. Iš byloje esančio Kauno teritorinės muitinės rašto matyti (II t. b.l. 28,29), kad, patikrinus UAB,,BA prekyba‘‘ ūkinę komercinę veiklą, buvo nustatyta, kad įmonė nesumokėjo įstatymo nustatytų mokesčių. Atsakovo atstovai nurodė, kad dėl to, jog ieškovė R. D. blogai įformino debetinį dokumentą (netvarkingos sumos, valiutos, parašai), įmonė „Favor" neužskaitė šių prekių grąžinimo ir tokiais netinkamai atliktais ieškovės veiksmais UAB „BA prekyba" padaryta 17 119,33 Lt nuostolių. Atsakovo atstovai nurodė, kad dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas buvo priverstas sumažinti UAB,,BA prekyba‘‘ mokestį už teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas, dėl ko jam buvo padaryta žala. Iš atsakovo pažymos matyti (II t. b.l. 36), kad 2009-12-31 bendrovių susitarimu buvo mokamas 12060 Lt (be PVM) mokestis už atsakovo teikimas paslaugas UAB ,,BA prekyba‘‘, o 2010-12-29 pagal susitarimą šis mokestis buvo nustatytas 2950 Lt (be PVM) kas mėnesį. Kad paslaugų įkainis keitėsi, patvirtina ir sutarties priedas bei sutartis (II t. b.l. 19, 21-23). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš tikrųjų patyrė nuostolių dėl teikiamų paslaugų įkainio sumažėjimo. Tačiau atsakovas, prašydamas priteisti žalą iš ieškovės, neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo patirtų nuostolių ir ieškovės veikimo ar neveikimo, kad dėl nuostolių atsiradimo kalta ieškovė. Apklaustas liudytoju UAB,,BA prekyba‘‘ vadovas Romuladas A. Š. nurodė, kad paslaugų įkainis tarp jų įmonės ir UAB ,,Prioritetas‘‘ buvo sumažintas ir dėl atliekamų paslaugų kokybės, ir dėl prasidėjusios krizės, nes sumažėjo darbų apimtys ir tokios paslaugų kainos jų bendrovė atsakovui nebegalėjo mokėti. Apklausta liudytoja D. J., kuri dirba atsakovo įmonėje vyr. buhaltere, nurodė, kad, jos nuomone, paslaugų įkainis su UAB,,BA prekyba‘‘ buvo sumažintas parsidėjus krizei, ji teiravosi vadovo, kodėl nustatytas toks mažas įkainis, tačiau vadovas nurodė, kad taip buvo sutarta tarp šalių. Bylos nagrinėjimo metu  nustatyta, kad UAB,,Ba  prekyba‘‘ yra atsakovo dukterinė įmonė, todėl ši aplinkybė taip pat galėjo įtakoti įkainio už atliekamas paslaugas sumažinimą. Iš atsakovo atstovų, liudytojos D. J. parodymų matyti, kad atsakovo įmonėje nebuvo nei buhalterio, nei vyr. buhalterio pareiginių nuostatų, todėl neaišku, kokios buvo ieškovės, dirbusios vyr. buhaltere, pareigos, atsakomybė, kitos funkcijos, už kurias ji buvo atsakinga. Dėl šios priežasties  teismas negali spręsti, ar dėl atsakovo patirtų nuostolių kalta buvo ieškovė. Nors atsakovas nurodė eilę faktų dėl ieškovės netinkamo darbo funkcijų atlikimo, teismo nuomone, tokios jo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai yra nesusiję su priešieškinio dalyku. Nagrinėdamas priešieškinį, teismas privalo išsiaiškinti, ar ieškovė privalo atsakyti dėl atsakovo patirtų nuostolių, o ne aiškintis, ar ji tinkamai atkliko savo darbines funkcijas per visą savo darbo pas atsakovą laikotarpį. Teismas, vertindamas tokias aplinkybes, išeitų už ieškinio ribų, jos yra nesusijusios su priešieškinio dalyku. Pažymėtina, kad darbdavys nė karto nebuvo skyręs ieškovei drausminių nuobaudų už netinkamą darbinių funkcijų atlikimą, nors tokią galimybę, kaip darbdavys, turi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo priešieškinys dėl žalos atlyginimo ir palūkanų ptiteisimo iš ieškovės atmestinas.   

Nors ieškinys patenkintas dalinai, teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai. Vadovaujantis LR CPK 93str., atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Vadovaujantis 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, iš atsakovo ieškovei priteistina 600 Lt už ieškinio parengimą, 1000 Lt už atsiliepimo parengimą. Ieškovės atstovė pateikė įrodymus apie atstovavimo išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl advokato pagalbos. Tačiau, teismo nuomone, priteisti visos prašomos sumos nėra pagrindo. Vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis, už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios vidutinės algos. Ieškovės atstovė už atstovavimą teismo posėdyje 2012-11-14 prašė priteisti 200 Lt, už atstovavimą  2012-12-14 posėdyje – 300 Lt, už atstovavimą 2013-03-12 posėdyje – 200 Lt. Tačiau kadangi šie posėdžiai truko mažiau nei puse valandos, todėl atlyginimas už advokato pagalbą atstovaujant ieškovę šiuose posėdžiuose nepriteistinas. Už 2012-12-10 dalyvavimą posėdyje ieškovės atstovė prašė priteisti 200 Lt, posėdis truko 1val. 5min., suapvalinus atlyginimas už advokato atstovavimą skaičiuojamas už 1val. Kadangi posėdžio metu minimali vidutinė mėnesio alga buvo 850 Lt, ieškovei už advokato pagalbą priteistina 127,50 Lt. Už atstovavimą 2013-04-11 posėdyje ieškovės atstovė prašo priteisti 600 Lt.  Bylos nagrinėjimo metu  minimali mėnesinė alga buvo 1000 Lt, posėdis truko 3 valandas, todėl išlaidos už advokato atstovavimą teisme sudaro 450 Lt. Už atstovavimą  2012-04-19 posėdyje ieškovės atstovė prašo priteisti 300 Lt. Kadangi 2013-04-19 posėdis truko 1val. 5 min., buvo paskelbta pertrauka iki 2013-04-25, o šią dieną posėdis truko 40 minučių, suapvalinus atstovavimo laiką iki 1valandos, atlyginimas už dvi atstovavimo valandas sudaro 300 Lt (po 150 Lt už valandą. ). Todėl iš viso ieškovei iš atsakovo priteisina 2477,50 Lt. Nors ieškovės atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už vertimus, kaip jau buvo  nurodyta sprendime, teismas šiais įrodymais nesivadovavo, pripažindamas juos teisiškai nereikšmingais, todėl išlaidos už vertimus nepriteistinos.

Vadovaujantis LR CPK 96str., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos  Lt žyminio mokesčio išlaidos. 

Vadovaujantis LR CPK 282str. 2d. 2p., sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo –  2962 Lt - vykdytina skubiai.

            Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263str. – 270str., teismas

n u s p r e n d ė:

            Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei R. D. iš atsakovo UAB ,,Prioritetas‘‘ 22778,01 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, 45528,24 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos 2010-10-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2477,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

  Nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio priteisimo 2962 Lt.

Priteisti iš atsakovo UAB,,Prioritetas‘‘ valstybės naudai  2079,19 Lt bylinėjimosi išlaidų.

            Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

            Atsakovo UAB,,Prioritetas‘‘ priešieškinį ieškovei R. D. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmesti.

            Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                      Lina Muchtarovienė