Administracinė byla Nr. eAS-114-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03406-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2S-1614 ir tenkinti šiuos skundo reikalavimus:

1) tinkamai įvertinti visus pareiškėjo pateiktus naujus argumentus ir motyvus, įrodymus (priedus), bei pritaikyti viešojo intereso gynimo priemones; išreikalauti rašytinį įrodymą (užsakymai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš internetinio portalo NT sandoriai.lt (info@ntsandoriai.lt) arba duoti liudijimą pareiškėjui apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas prokurorui (teismui);

2) atnaujinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00802-20, paaiškėjus naujoms aplinkybėms; pradėti ikiteisminį tyrimą, nes eksperto veiksmai ir veikimas turi nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, todėl yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atliktų veiksmų (dėl dokumentų suklastojimo ir suklastojimo slėpimo, melavimo byloje) neteisėtumo; pradėti ikiteisminį tyrimą, nes eksperto veiksmai ir veikimas turi nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, todėl yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl paskirto eksperto atliktų veiksmų (išvados) neteisėtumo, nes eksperto 2019 m. gegužės 8 d. turto vertinimo aktas Nr. 19-05-08, kaip ir eksperto 2020 m. liepos 9 d. ekspertizės aktas Nr. 20-07-09KK, yra suklastoti ir melagingi, nes jie buvo priimti suklastotų dokumentų (priedo Lentelė Nr. 1. (užsakymai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), NT sandoriai (užsakymas (duomenys nesklebtini)) pagrindu; ištirti galimus eksperto, teisėjos ir antstolio ryšius, bendravimą ir susitarimus.

Pareiškėjas, be kita ko, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos prokuratūrą kreipėsi, siekdamas atnaujinti ikiteisminius tyrimus Nr. M-2-02-00802-20, Nr. M-2-02-01131-21 ir Nr. M-2-02-01116-21. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. rašto Nr. 2S-1614 ,,Dėl 2022-06-28 skundo“, pareiškėjas yra pasinaudojęs įstatymo suteikta teise apskųsti prašymus nagrinėjusių subjektų sprendimus dėl atsisakymo atnaujinti ikiteisminius tyrimus Nr. M-2-02-00802-20, Nr. M-2-02-01131-21 ir Nr. M-2-02-01116-21, kurių teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas galutinėmis ir neskundžiamomis teismų nutartimis. Pareiškėjo skundo turinys ir skunde suformuluotas reikalavimas patvirtina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu – atsisakymu jį atnaujinti, todėl nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštas Nr. 2S-1614 ,,Dėl 2022-06-28 skundo“ priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (toliau – ir Aprašas) 54.2 ir 55 punktais. Pagal Aprašo 54.2 papunktį atsakymai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs visomis ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybėmis, neskundžiami. Aprašo 55 punkte nurodyta, kad teikiant atsakymą Aprašo 54 punkte nurodytais atvejais, pareiškėjui turi būti išaiškinta, kad atsakymas yra neskundžiamas. Dėl pateikto atsakymo gautas skundas paliekamas nenagrinėtas, paaiškinant nenagrinėjimo priežastis. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėjas A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį. 

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas paaiškina, kad reiškė reikalavimą ne dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. rašto Nr. 2S-1614, kuriuo atsisakyta vertinti jo 2022 m. birželio 10 d. prašyme ir 2022 m. birželio 28 d. skunde nurodytas aplinkybes, kadangi pareiškėjas yra pasinaudojęs visomis ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybėmis, o priešingai pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl jo 2022 m. birželio 28 d. prašymo neišnagrinėjimo vadovaujantis Aprašu bei nepritaikytos viešojo intereso gynimo priemonės, ir kadangi Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštas Nr. 2S-1614 turėjo būti priimtas vadovaujantis Aprašo 56 punktu, kad vieną kartą apskųsti atsakymą aukštesniajam prokurorui asmuo turi teisę, jeigu mano, kad jo prašymas ar skundas nepagrįstai išnagrinėtas vadovaujantis Aprašu, ir kad turi būti priimtas prokuroro nutarimas ar procesinis sprendimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, todėl teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Be to, nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalėjo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą), todėl neteisėta teismo nutartis yra naikintina arba keistina ir dėl šios priežasties.

Kadangi pareiškėjo skundo turinys ir skunde suformuluotas reikalavimas patvirtino, kad pareiškėjas siekė inicijuoti ginčą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmų, susijusių su viešuoju administravimu (nepritaikytomis viešojo intereso gynimo priemonėmis), o ne su ikiteisminiu tyrimu–atsisakymu jį atnaujinti, todėl jis buvo priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, be to, teismas ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, todėl ši teismo nutartis yra naikintina arba keistina.

Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat detaliai aprašo nesutikimo su Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2S-1614 motyvus. Paaiškina, kad nurodytame rašte turėjo būti išaiškinta, jog jis per 30 dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui (ikiteisminio tyrimo teisėjui); rašte nurodytos teismų priimtos nutartys (ir prokuratūros priimti nutarimai) neturėjo jokios prejudicinės galios nagrinėjant naują 2022 m. birželio 10 d. pareiškėjo prašymą ir kt.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismui buvo pateikęs motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta.

Pareiškėjas 2022 m. spalio 25 d. pateikė prašymą primti į bylą pareiškėjo pateiktus naujus argumentus, įrodymu bei dokumentus, kad teismo eksperto K. K. 2020 m. liepos 9 d. turto ekspertizės aktas buvo pateiktas į bylą Nr. e2-1223-864/2020, dar galiojant ekspertui paskirtai nuobaudai, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, o toks teismo eksperto neteisėtas veikimas turi būti tinkamai įvertintas ir šioje byloje.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 29 d. pakartotinai pateikė prašymą primti į bylą pareiškėjo pateiktus naujus argumentus, įrodymu bei dokumentus. Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą išreikalauti rašytinį įrodymą (informaciją apie teismo ekspertui K. K. 2019 m. birželio 28 d. skirtą drausminę nuobaudą) iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos arba duoti teismo liudijimą pareiškėjui apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. C. skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu – atsisakymu jį atnaujinti, todėl nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Administracinėje byloje nustatyta, kad: Vilniaus apygardos prokuratūroje 2022 m. birželio 13 d. gautas pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. prašymas dėl bylos atnaujinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo medžiagoje Nr. M-2-02-008002-20 paaiškėjus naujoms aplinkybėms; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. IBPS-S-334998-22 pareiškėjo prašymas laikytas kartotiniu ir paliktas nenagrinėtas; Vilniaus apygardos prokuratūroje 2022 m. birželio 28 d. gautas pareiškėjo skundas „Dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00802-20 paaiškėjus naujiems ir gavus naujus įrodymus (priedus)“; Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. 2S-1614 konstatavo, jog pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. prašymas pagrįstai buvo pripažintas kartotiniu ir dėl to paliktas nenagrinėtu; Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštą pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės ikiteisminio tyrimo teisėjui paduoti skundą dėl prokuroro raštų, kuriais atsakoma į pateiktą prašymą, pareiškimą ar skundą; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, nustatęs, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštas Nr. 2S-1614 priimtas įgyvendinant viešąjį administravimą, sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas argumetuodamas tuo, kad dėl bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo nesutarimo, kam teisminga byla pagal pareiškėjo skundą, negali būti paneigta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, nes pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu – atsisakymu pakartotinai vertinti pareiškėjo 2022 m. birželio 10 d. prašyme Nr. AP-1496 ir 2022 m. birželio 28 d. skunde Nr. AP-16394 nurodytas aplinkybes kaip pagrindą atnaujinti atitinkamus ikiteisminius tyrimus. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybės skųsti Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštą konstatavo, kad nurodytas raštas priimtas įgyvendinant viešąjį administravimą, nes šiuo raštu informacija pareiškėjui buvo pateikta vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis. Todėl nevienodai vertintini atvejai dėl galimybės skųsti prokuratūros raštą, kuriuo atsakoma į pareiškėjo prašymą ir skundą, susijusius su tam tikrais ikiteisminiais tyrimais, jų neatnaujinimu.

Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-3/2023 vertino, kad pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2S-1614, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo 2022 m. birželio 28 d. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus veiksmų, paliekant nenagrinėtą pareiškėjo prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Iš byloje pateiktų duomenų ir pareiškėjo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas kelia klausimus, aiškiai patenkančius į baudžiamojo proceso sritį – pareiškėjas siekia, kad būtų pradėtas (kaip teigia pareiškėjas – atnaujintas) ikiteisminis tyrimas dėl jo nurodytų eksperto veiksmų, atliekant nekilnojamojo turto vertinimą civilinėje byloje, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, turi nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas taip pat siekia, kad Vilniaus apylinkės prokuratūra, atsižvelgdama į, pareiškėjo įsitikinimu, naujus įrodymus, taikytų viešojo intereso gynimo priemones.

Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad  atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą / nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo / baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimus bei jų išsprendimą reglamentuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu ir jame prokurorų (ne)atliekamais veiksmais susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 18 str. 2 d.). Be to, specialioji kolegija yra nurodžiusi, kad prokuratūra, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei spręsdama dėl pagrindo ginti viešąjį interesą, iš esmės padeda užtikrinti teisėtumą bei teismui vykdyti teisingumą, todėl ginčas dėl prokuroro procesinių veiksmų įgyvendinant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2014; 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2017). Nors atitinkamas prokuroro sprendimas ir nėra įformintas kaip nutarimas, laikytina, jog keliamas ginčas yra dėl prokuroro procesinių veiksmų, įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, bet ne jo atitinkamo sprendimo, priimto viešojo administravimo srityje (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2018).

Specialioji teisėjų kolegija padarė išvadą, jog šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjo kreipimaisi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atnaujinimo) bei viešojo intereso gynimo Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo nagrinėjami ir pareiškėjui atsakoma remiantis Aprašo nuostatomis, negali lemti bylos rūšinio teismingumo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju aiškiai yra keliami su baudžiamuoju procesu susiję klausimai, kurių spręsti administracinis teismas negali. Dėl šių klausimų gali pasisakyti tik įgaliojimus veikti baudžiamajame procese turintis bendrosios kompetencijos teismas.

Pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 4 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-3/2023 padarytas išvadas, konstatuoja, kad atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis pripažintina iš esmės teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo A. C. skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Gintaras Kryževičius

                                                        Jolanta Malijauskienė

                                                        Dainius Raižys