Administracinė byla Nr. I2-1922-331/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00183-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio "Vieversys" skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba, dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 3R-1130(2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Vieversys“ tikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas) pateikė pareiškėjui nurodymus.
2. Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis "Vieversys" kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Inspekcijos Sprendimą.
2.1 Pareiškėjo teigimu, Inspekcija atlikusi planinį patikrinimą, 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principus, paskyrė pareiškėjui įvykdyti įpareigojimus ir Sprendimu informavo, jog jų neįvykdžius, Inspekcija turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.
2.2. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, visų pirma, dėl to, jog vykdant Inspekcijos įpareigojimą, pareiškėjas pažeistų norminį teisės aktą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 „Dėl mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ patvirtino Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą, kuris pareiškėjui yra privalomas. Pareiškėjo reikalavimas vaikui, tėvui (globėjui) pateikti dokumentus, įrodančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis, yra įtvirtintas tiesiogiai norminiame teisės akte (Apraše). Kitos Aprašo nuostatos taip pat yra svarbios pareiškėjui, tam, kad galima būtų teisingai nustatyti, kokiais nelankymo ar už nepateisintų dienų atvejais vaikų tėvams (globėjams) turi būti sumažinamas mokestis iki 50 procentų už vaiko maitinimą ar tam tikrais atvejais iš viso nemokamas. Reikalavimas rinkti duomenis dėl ugdymo įstaigos nelankymo buvo įtrauktas siekiant išvengti vaikų ir tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo. Tuo atveju, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl ligos iki 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) ugdymo įstaigai pateikia raštą, kuriuo nurodo, jog vaikas serga. Visgi tais atvejais, kai ugdymo įstaigos nelankymas dėl ligos trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti papildomą informaciją apie nelankymo priežastis, kadangi objektyviai neturi kitos galimybės įvertinti, ar iš tiesų vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kažkokių kitų priežasčių.
2.3. Pažymi, kad pareiškėjas, nevykdantis Aprašo nuostatų, viršytų jam suteiktus įgaliojimus, dėl ko ugdymo įstaigos vadovui grėstų atsakomybė. Direktoriui, pažeidus darbo teisinius santykius, gali būti paskirta atsakomybė - įspėjimas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimą; darbo sutarties nutraukimas, jei vadovas per paskutinius 12 mėnesių yra padaręs kitą tokį patį pažeidimą ir buvo įspėtas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimą; darbo sutarties nutraukimas, jei pažeidimas įvertinamas kaip šiurkštus. Tvirtina, kad jeigu lopšelio-darželio direktorius vykdytų Sprendimu paskirtą įpareigojimą, lopšelio-darželio direktorius pažeistų poįstatyminio teisės akto Aprašo nuostatas, dėl ko jam grėstų atsakomybė.
2.4. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą. Inspekcija planinio patikrinimo dėl asmens duomenų, tvarkomų ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti metu tikrino tik dviejų Vilniaus lopšelių-darželių veiklą. Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Be to, skundžiamas Sprendimas neturi jokios įtakos kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių teisėms ir pareigoms. Akcentuoja, kad Sprendimas iš esmės įpareigoja tik Inspekcijos patikrintus lopšelius-darželius nesilaikyti Aprašo, tuo tarpu kiti daugiau nei 130 Vilniuje esantys lopšeliai-darželiai ir toliau vadovausis Aprašo nuostatomis. Inspekcija kitų darželių neįpareigojo rinkti mažesnės apimties informaciją, nustatant ugdymo įstaigos nelankymo priežastį. Minėtas Aprašas yra galiojantis ir nei vienas jo punktas nėra panaikintas, dėl to pareiškėjas privalo laikytis jo nuostatų.
2.5. Pažymi, kad pareiškėjas negali prašyti pateikti dokumentų tuo atveju, jei asmuo nelanko mokyklos dėl artimojo asmens mirties, kadangi mirties liudijimo ar gydytojo išrašo apie kito asmens mirtį pateikimas pažeistų BDAR reikalavimus. Minėtuose dokumentuose būtų pateiktas mirusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, mirties priežastis ir kitos su vaiko nelankymu nesusijusios aplinkybės, todėl toks duomenų rinkimas būtų traktuojamas kaip perteklinis. Priešingu atveju, toks elgesys būtų laikomas neetiškas, atsižvelgiant į vaiko artimojo mirties faktą ir galimą jo, tėvų (globėjų) psichologinę būklę. Dėl šių priežasčių vaiko tėvams (globėjams) paliekama diskrecijos teisė nepiktnaudžiaujant pateikti raštą, jog vaikas ugdymo įstaigos nelankė dėl artimojo asmens mirties ir tokia priežastis laikytina kaip pateisinama bei mokestis už vaiko maitinimą nemokamas. Be to, neretai vaikas ugdymo įstaigos dėl artimojo mirties nelanko pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. tik kelias darbo dienas.
2.6. Mano, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog tokių (papildomų) duomenų rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, atskleidžia perteklinius duomenis, kurie galėtų turėti įtakos netgi tam tikroms vaikų diskriminacijos apraiškoms. Pareiškėjui pateikiami duomenys yra konfidencialūs, su vaiko tėvų (globėjų) pateiktais duomenimis iš darboviečių susipažįsta itin siauras asmenų ratas, tik tie asmenys, kurie turi pareigą į vaikų lankomumo žurnalą įvesti priežastis, dėl kurių vaikas nelankė ugdymo įstaigos. Negavus minėtų duomenų, pareiškėjui taptų sudėtinga nustatyti dėl kokių priežasčių vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Darboviečių ar tėvų (globėjų) pateikti raštai yra prašomi siekiant nustatyti, ar vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl tėvų (globėjų) darbo aplinkybių ir išvengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Be to, Inspekcija nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir/ar tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų.
2.7. Teigia, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ugdymo įstaigą lankančių vaikų gerovę, sveikatą ir susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas patenka į situaciją be išeities, kadangi nepanaikinus Sprendimo jis pažeistų Aprašo nuostatas, tačiau tuo pačiu įvykdžius Inspekcijos reikalavimą gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Visgi, pareiškėjo manymu, nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjas pagrįstai rinko nelankymo priežastis pagrindžiančius duomenis ir vadovavosi Aprašo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, baudos paskyrimas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus, viešąjį interesą, todėl kad lopšelis -darželis gautas lėšas švietimui turėtų naudoti baudos sumokėjimui. Akcentuoja, kad Inspekcijos tikslas yra ne bausti organizacijas, bet užtikrinti žmonių, kaip duomenų subjektu, teisių apsaugą. Be to, vertinant administracinės baudos pagrįstumą, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į surinktus duomenis, jog pareiškėjas nevykdė asmens duomenų apsaugos reikalavimų, bet ir į tai, ar Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme (b. l. 1-13).
3. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad planinio tikrinimo metu buvo nustatyta, jog tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už lopšelio-darželio lankymą dydį, pareiškėjas asmens duomenis renka ir tvarko vadovaujantis Aprašu. Įvertinusi Aprašo nuostatas bei pareiškėjo tikrinimo metu pateiktą informaciją Inspekcija sprendė, kad tokių duomenų kaip tėvų (globėjų) darbovietė, faktas, jog vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Minėtų duomenų rinkimas pažeidžia tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl turi būti nutrauktas. Atsakovė atsiliepime teigia, jog neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinkantis BDAR įtvirtinus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas teisės akte (Apraše).
3.1. Inspekcijos teigimu, planinis patikrinimas buvo atliekamas pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.) (pagal kurį buvo tikrinamas ir pareiškėjo skunde nurodytas kitas lopšelis-darželis), todėl ir Sprendimas buvo priimtas tik pareiškėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimų ir teikti nurodymų dėl kitų Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų. Inspekcija neturi teisinių įgaliojimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti Apraše įtvirtintas nuostatas, tačiau atlikusi pareiškėjo planinį patikrinimą kreipėsi į su siūlymu pakeisti Aprašą, kadangi minėtas duomenų rinkimas yra laikomas kaip neatitinkantis BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo.
3.2. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam apribota teisė naudotis Aprašo nuostatomis visa apimtimi. Sprendimu Inspekcija teikė nurodymą iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopšelio-darželio nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį, o ne apskritai nesivadovauti Aprašu. Be to, pagal naujausią teisinį reguliavimą pažymos forma dėl ugdymo įstaigos nelankymo dėl ligos nebeišduodama, ir Inspekcijos vertinimu, tokie duomenys ir neturi būti renkami.
3.3. Atsakovė mano, kad vien ta aplinkybė, jog su pateiktais duomenimis gali susipažinti itin siauras ratas asmenų nereiškia, kad dėl tėvų (globėjų) darbovietės pastarieji ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos. Taip pat aplinkybė, jog Inspekcija nebuvo nustačiusi konkretaus atvejo dėl diskriminacijos, nereiškia, kad asmenys negalėtų būti diskriminuojami ateityje. Mokestis už vaiko maitinimą gali būti apskaičiuojamas gavus informaciją apie tai, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio. Atsakovei nėra suprantama, kodėl apskaičiuojant mokestį už maitinimąsi yra svarbu gauti gydytojo pažymą ar vaiko tėvų (globėjų) darbovietės grafiką ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos, ar dėl kitų priežasčių. Sveikatos duomenys vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 1 dalimi yra laikomi specialių kategorijų duomenimis, kuriuos pagal bendrą taisyklę draudžiama tvarkyti, išskyrus BDAR nustatytus atvejus. Inspekcija sutinka su pareiškėjo argumentu, jog mirties liudijimo reikalavimas taip pat būtų nesuderinamas su BDAR nustatytu duomenų kiekio mažinimo principu.
3.4. Inspekcija, atlikusi planinį tikrinimą, Sprendime nekonstatavo, kad Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o nustatė, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų. Be to, Inspekcija pateikė tik nurodymus ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija įspėjo, jog, nevykdant nurodymų, gali būti paskirta bauda, tačiau administracinės baudos skyrimo procedūros nepradėjo. Inspekcija įvertinusi faktines ir teisines aplinkybes, mano, kad, priėmė motyvuotą, teisėtą ir teisingą Sprendimą (b. l. 57-61).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto Taryba atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu sutinka su pareiškėjo skundu ir prašo teismo skundą tenkinti. Aprašo nuostatos dėl informacijos vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežasčiai pagrįsti reglamentuotos siekiant išvengti nepagrįsto pareiškėjo turimų lėšų švaistymo. Pareiškėjas, reikalaudamas pagrįsti nelankymo priežastį, siekia užkirsti bet kokias galimybes nepagrįstam neatvykimui į ugdymo įstaigą, o dėl to ir nepargrįstam lėšų, skirtų maitinimui, švaistymui. Maistas į ugdymo įstaigas yra užsakomas iš anksto, todėl minėtų duomenų rinkimas, taip pat užkerta kelią patirti didesnius finansinius nuostolius. Sutaupytos lėšos skiriamos kokybiškesniems ekologiškiems maisto produktams įsigyti ir taip užtikrinti visavertį bei sveiką vaikų maitinimą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką už vaiko maitinimą tėvai (globėjai) moka vaiko dienos maitinimo normos mokestį (2,07 Eur) už kiekvieną lankytą, nelankytą ir nepateisintą dieną. Surinktas mokestis už vaikų maitinimą skiriamas tik maisto produktams įsigyti.
4.1. Teigia, kad vaikui sergant iki 10 darbo dienų tėvai (globėjai) nėra įpareigoti pateikti išrašo iš gydymo įstaigos, tačiau jei liga trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija, turi teisę tokios informacijos paprašyti. Priešingu atveju, pareiškėjas neturėtų galimybės nustatyti dėl kokios priežasties vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Palikus galioti Sprendimą, ne tik bus nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, tačiau bus ribojama ir vaiko teisė į švietimą, tinkamą sveikatos priežiūrą, nebus užtikrinamas lopšelio-darželio tinkamas finansų tausojimas.
4.2. Sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Sprendimu Inspekcija pareiškėją nepagrįstai įpareigojo nevykdyti norminio teisės akto, t. y. Aprašo, kuris pareiškėjui yra privalomas. Privalomieji vietos valdžios priimti teisės aktai yra privalomi visiems privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems atitinkamoje administracinėje teritorijoje. Trečiajam suinteresuotajam asmeniui suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl sąlygų, kurios būtinos vaikų priėmimui, mokesčių apskaitai ar informacijai lankymo/nelankymo priežastims rinkti.
4.3. Pažymi, kad Aprašas nėra panaikintas, galiojantis, todėl jo normos yra privalomos visiems Vilniaus mieste esantiems lopšeliams-darželiams, o direktoriui, nevykdžiusiam Aprašo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė, kadangi vadovas pažeistų nustatytą vidaus tvarką. Be to, priimant Aprašą, buvo konsultuojamasi su Vyriausybės atstovu Vilniaus ir Alytaus apskrityse, visi pataisymai buvo įgyvendinti. Taip pat nenustatyta, kad kitose bylose Aprašo nuostatos ginčijamos kaip pažeidžiančios BDAR reikalavimus.
4.4. Sutinka su pareiškėjo pozicija, kad gretinant su kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių pareigomis, patikrintų lopšelių-darželių direktoriams, Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Sprendime taip pat nepasisakyta kaip kitiems lopšeliams-darželiams vykdyti duomenų rinkimą, be to, nėra asmens duomenų apsaugos rekomendacijų, t. y. atlikus prevencinį patikrinimą, iš karto nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus. Inspekcija nemotyvavo dėl kokios priežasties pareiškėjas turėtų nevykdyti norminio teisės akto, renkant įrodymus, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę su tikslu surinkti informaciją dėl Aprašo priėmimo aplinkybių ir jų taikymo. Mano, kad Sprendimas ne tik pažeidžia lygiateisiškumą, tačiau ir yra neteisėtas, nes prieštarauja galiojantiems teisės aktams (b. l. 91-98).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 3R-1130(2.14.), teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2R-1911(2.14.) pareiškėją informavo apie atliekamą planinį patikrinimą ir pateikė užpildyti klausimyną, kuriuo siekė nustatyti ar ugdymo įstaiga tinkamai tvarko asmenų duomenys, susijusius su vaikų nelankymo priežastimis (b. l. 62, 63-65).
6.1. Pareiškėjas užpildytą klausimyną Inspekcijai pateikė 2020 m. birželio 8 d. (b. l. 69-74).
6.2. Inspekcija, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo klausimyną, 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 3R-1130(2.14.) pateikė pareiškėjui šiuos nurodymus: 1) iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopšelio-darželio „Vieversys“ nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį; 2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties; 3) apie nurodymų įvykdymą Inspekciją informuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Sprendime Inspekcija, be kita ko, nurodė, jog neįvykdžius nurodymų nustatytu terminu ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiškinimų, bus laikoma, kad nurodymus įvykdyti lopšelis-darželis atsisakė. Už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, gali būti skiriama administracinė bauda (b. l. 15-21).
7. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus. Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).
7.1. Asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) punktas). Asmens duomenys taip pat turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie yra tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c) punktas). Būtent duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (BDAR 5 straipsnio 2 dalis).
7.2. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a) punktu, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, įskaitant ir sąlygą, jog duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 dalies 11 punktą, duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys.
8. Nagrinėjamu atveju itin aktualus duomenų kiekio mažinimo principas, kuris nustato, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas). Šis principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi apimtį. Tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami arba toliau tvarkomi. Duomenų valdytojai turėtų siekti nustatyti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną asmenį, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintas jų tikslas.
9. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas 2020 m. gruodžio 18 d. Sprendimo teisėtumo klausimą, pasisakys šiais ginčo klausimais: dėl Aprašo kaip norminio administracinio teisės akto ir BDAR kaip ES teisės akto taikymo, dėl konstitucinio lygiateisiškumo principo, dėl administracinės nusižengimo teisenos galimo pradėjimo.
10. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija nepagrįstai įpareigojo nevykdyti norminio akto (Aprašo), kuris pareiškėjui yra privalomas, be to, Aprašas yra galiojantis ir nei vienas iš jo punktas nėra panaikintas.
10.1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 11 d. ) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
10.2. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).
11. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra subjektas, galintis priimti norminius teisės aktus, šiuo atveju Aprašą, kuris yra privalomas pareiškėjui ir kitoms ugdymo įstaigoms. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, jog reglamentas (nagrinėjamu atveju BDAR) yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (žr., pvz., EŽTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Antonio Mu?oz y Cia SA ir S. F. SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge P. M. Ltd, C-253/00, 27 punktas). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (žr., pvz., EŽTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 punktas).
12. LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai. (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1265-14).
13. Atsižvelgus į aukščiau paminėtus teismų išaiškinimus, šiuo atveju užtikrinant tinkamą asmenų duomenų apsaugą, pirmenybė turėtų taikoma BDAR nuostatoms, o ne Aprašo 11.2 papunkčiui. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad Aprašo 11.2 papunktyje išvardintos lopšelio-darželio nelankymo priežastys, kurioms esant nemokamas mokestis už vaiko maitinimą, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Be to, pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad Sprendimu jis yra įpareigotas visiškai nevykdyti Aprašo pilna apimtimi. Sprendimu, Inspekcija nustatė, kad šiuo atveju tik Aprašo 11.2 papunktyje įtvirtinta nuostata pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, tačiau apie kitas Aprašo nuostatas ar jų galimus pažeidimus BDAR atžvilgiu nebuvo nagrinėta. Be kita ko, Inspekcija, Sprendime nenagrinėjo, kokie teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o tik nustatė, kad asmens duomenų tvarkymas pagal Aprašo 11.2 papunktį pažeidžia BDAR nuostatas.
14. Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime nenurodė, jog atitinkamos Aprašo nuostatos yra negaliojančios, šiuo atveju teismas tai vertina kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę. Atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad tvarkomi ir renkami duomenys neturi būti didelės apimties ir renkami tik tam tikslui įgyvendinti. Teismas sutinka, su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę ar, kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Pabrėžtina, kad nors ir Inspekcija nebuvo nustačiusi jokio konkretaus diskriminacinio atvejo kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir/ar tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų, tačiau šiuo Sprendimu bus užkirstas kelias, bet kokioms diskriminacijos apraiškoms ateityje.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentas, jog nesilaikant Aprašo nuostatų kiltų atsakomybė ugdymo įstaigos vadovui yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, Aprašo 11.2 papunkčio nesilaikymas nebūtų laikomas kaip pažeidimas. Dėl to, kad šiuo atveju Inspekcija nustatė, jog pareiškėjas tvarkydamas vaiko tėvų (globėjų) darbovietės duomenys ar informaciją kada vaikas buvo apsilankęs gydymo įstaigoje pagal Aprašo 11.2 papunktį pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl darytina išvada, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtinų principų nesilaikymas būtų laikomas pažeidimu, už ką galimai ugdymo įstaigos vadovui ir galėtų kilti atsakomybė.
16. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant lygiateisiškumo principą.
17 Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas yra konstitucinio teisinės valstybės principo turinio aspektas (elementas). Taip pat 1996 m. sausio 24 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas, kad jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, kad šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kartu šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (1996 m. lapkričio 20 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
18. Bylos duomenys patvirtina, Inspekcija patikrinimą atliko pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimas pareiškėjos atžvilgiu priimtas pagrįstai.
19. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo.
20. BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte numatyta, kad pažeidus toliau išvardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė: jei nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį.
21. Teismas pažymi, kad iš skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies matyti, <…> jog neįvykdžius nurodymų nustatytu terminu ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiškinimų, bus laikoma, kad nurodymus įvykdyti lopšelis-darželis atsisakė. Už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, gali būti skiriama administracinė bauda <…>. Tačiau atsakovė nagrinėjamu atveju nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, o tik įspėjo, kad nevykdant pareiškėjai nustatytų nurodymų, gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Todėl pareiškėjo argumentas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, taip pat laikytinas nepagrįstu.
22. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
23. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi priimto Sprendimo panaikinti teisinio pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas
24. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. Teismui konstatavus kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas yra naikintinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės.
26. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Vilniaus lopšelis-darželis "Vieversys" skundą atmesti.
Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Henrikas Sadauskas
Gediminas Užubalis