Civilinė byla Nr. 2A-717-413 /2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01079-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

44.5.2; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4297-752/2014 pagal ieškovų J. B. ir A. B. ieškinį atsakovui J. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

              Ieškovai J. B. ir A. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo J. L. 1986,97 Lt turtinę žalą, o ieškovei A. B. – 5000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalių ginčas kilo dėl to, kad 2013 vasario 3 d. ir 2013 balandžio 10 d. atsakovas tyčia užkimšo ieškovų drenažo vamzdį, dėl ko buvo vandeniu apsemtas ieškovų namo rūsys, o namo vidaus patalpose atsirado pelėsis. Atsakovui už neteisėtus veiksmus buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. UAB „Skena“ parengtame žalos nustatymo akte bei jo išvadose nurodoma, kad  patalpų, kuriose atsirado pelėsis, suremontavimui reikalinga 1986,97 Lt lėšų. Anot ieškovų, drenažo linijos egzistavimą ir jos tyčinį užkimšimą liudija 2014 m. birželio mėnesio UAB „Giraitės vandenys“  raštas, kuriame pažymima, kad atlikus drenažo valymo darbus, valanti juosta pralindo 19 metrų, toliau juostos nebuvo galimybės prakišti. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė stresą, suprastėjo jos sveikatos būklė, dėl ko ji patyrė ir neturtinę žalą.

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 1987 m. nusipirko gyvenamąjį namą, kuriame buvo įvestas vandentiekis. Pavasarį  lietaus vandenys visada semdavo namo rūsį,  todėl jis prie kelio išsikasė šulinį ir į jį pajungė iš savo namo šalinamas nuotekas, o iš šulinio nusitiesė vamzdyną į laukus. Atsakovo nuomone, pas ieškovą name atsirado pelėsis dėl to, kad namas buvo mažai šildomas. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pelėsio atsiradimo priežastis.  Atsakovo nuomone, nepagrįstas ieškovų prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, kad būtent dėl atsiradusio pelėsio ieškovei pablogėjo sveikata.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo J. L. ieškovams J. B. ir A. B. 1 534,23 Lt turtinei žalai atlyginti; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovų solidariai 220 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei priteisė iš atsakovo 12,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovų solidariai  12,22 Lt išlaidų.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad šalys yra gretimų namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Įsigijus šalims minėtus namus, kanalizacijos juose nebuvo, tačiau tiek vienas, tiek kitas įsirengė vandentiekį ir juo naudojosi. Todėl teismas laikė, kad šalys, įsivedę vandentiekį neišvengiamai turėjo spręsti ir vandens nuotekų klausimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) buvo įrengta ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakingų specialistų turėjo būti prižiūrima drenažo sistema, kuri apėmė ieškovo ir atsakovo sklypus, tačiau sistema buvo nurašyta remiantis 2010 m. balandžio 21 d. LR vyriausybės nutarimu Nr. 442. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad po drenažo linijos nurašymo drenažo sistema veikė, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas ja naudojosi ir į ją nubėgdavo tiek gruntinio vandens perteklius, tiek ir buitinės nuotekos. Teismas nustatė, kad dėl galimai atsakovo neteisėtų veiksmų užkemšant drenažo sistemą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Tačiau atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė ir jis nubaustas įspėjimu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant administracine tvarka atsakovas pripažino žinojęs apie jo ir ieškovo sklypuose buvusią drenažo sistemą ir ja naudojęsis, taip pat pripažino, kad savavališkai iškasė drenažo šulinį gatvėje ir į jį pajungė savo sklypo drenažą, kad atjungė ieškovo drenažą, ėjusį per jo sklypą, ir patarė bei leido jam drenažą pasijungti į jo iškastą šulinį gatvėje, o kilus ginčui dėl ieškovų sutikimo atsakovo ūkinio pastato įteisinimui, du kartus užkimšo ieškovo drenažo vamzdį. Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog atsakovas tyčia du kartus užkimšo ieškovų drenažo vamzdį. Minėtų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovas, užkimšdamas valstybinėje žemėje buvusį drenažo vamzdį, kuriuo gruntinio vandens perteklius pasišalindavo iš ieškovų sklypo, o vėliau kasinėdamas ir atjungdamas jį nuo bendros drenažo sistemos, elgėsi neleistinai, savavaldžiavo, nes savo veiksmų nederino nei su Kauno rajono savivaldybe, nei su ieškovu, nors suprato, kad jo turtui ar interesams gali būti padaryta žala, nes gyvendamas kaimynystėje ir naudodamasis ta pačia drenažo sistema, atsakovas turėjo žinoti, kad užkimšus drenažo vamzdį gruntiniai vandenys negalės nubėgti ir ims kauptis žemiausioje vietoje, t. y. namo rūsyje. Neteisėtus atsakovo veiksmus, teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovui paskirta administracinė nuobauda. Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendė, kad dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų sutriko gruntinio vandens nutekėjimas, dėl ko vanduo susikaupė ieškovų namo rūsyje. Nors atsakovas nurodė, jog galimos įvairios pelėsio atsiradimo priežastys  -  dėl nepakankamo sienų storio, temperatūrų skirtumo, lietaus, nehermetiškos pastatų siūlių, pratekėjimų nuo seno stogo, taip pat nuo senų šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų ir kt., tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog tokios priežastys galėjo sąlygoti pelėsio, taigi ir žalos atsiradimą. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, UAB „Skena“ žalos nustatymo akte padarytas išvadas, į pelėsio atsiradimo laiką, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina pelėsio atsiradimo priežastis – namo rūsyje susikaupęs vanduo ir dėl to atsiradusi drėgmė kambariuose, nei kitos galimos, tačiau neįrodytos priežastys. Tesimo vertinimu, ieškovai įrodė tiek atsiradusios žalos faktą – kambariuose 1-3 ir 1-4 atsiradusį pelėsį ir sugadintą sienų dažymą, tiek atsakovo neteisėtus veiksmus dėl drenažo užkimšimo, sąlygojusio vandens susikaupimą rūsyje bei pelėsio atsiradimą, tiek ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl ko sprendė, jog yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas iš dalies  vadovavosi UAB „Skena“ atliktu žalos dydžio paskaičiavimu, taip pat atsižvelgė į tai, kad šis paskaičiavimas atliktas vertinant būsimas išlaidas, kai darbus atlieka rangovinė organizacija. Atsižvelgęs į ieškovo parodymus, kad remonto darbus atliks pats ieškovas,  teismas apskaičiuotos žalos dydį sumažino nevertindamas socialinio draudimo išlaidų (203,11 Lt) bei 21 proc. PVM už darbus (249,63 Lt) dydžių, nes ieškovai tokių išlaidų nepatirs. Todėl ieškovų prašomą atlyginti turtinę žalą teismas sumažino iki 1534,23 Lt, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas turtinės žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – šioje reikalavimų dalyje atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas deliktinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo klausimą, nesiaiškino ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tinkamai nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visas aplinkybes vertino išimtinai ieškovo naudai, dėl ko pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

2. Teismo išvados dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovams kilusios žalos, priežastinio ryšio egzistavimo yra nepagrįstos ir prieštarauja surinktai bylos medžiagai. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Atsakovo nuomone, teismas darė nepagrįstą išvadą, kad buvo pilnai įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, pasireiškę tuo, jog jis tyčia du kartus užkimšo ieškovų drenažo vamzdį, nors teismas pripažino, kad duomenų apie tai, jog antrą kartą būtų užkimštas drenažo vamzdis, ieškovas nepateikė ir šios aplinkybės neįrodė. Tačiau nežiūrint į tai, teismas vertino aplinkybes ieškovo naudai ir padarė išvadą, jog ieškovas klysta dėl datos.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo  neteisėtų  veiksmų  ir  atsiradusios   žalos. Priežastinio ryšio buvimo faktą teismas pripažino vadovaudamasis išimtinai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir jo subjektyvia nuomone. Tokia teismo išvada prieštarauja surinktai bylos medžiagai, kadangi  šulinys, į kurį nuvestas drenažo vamzdis, buvo valstybinėje žemėje, dėl ko atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda ir kurios pagrindu jis turėjo pašalinti minėtąjį šulinį. Todėl ieškovai niekada teisėtai negalėjo ir ateityje nebūtų galėję šiuo šuliniu naudotis. Be to, teismas turėjo įvertinti, jog ieškovas pats savavališkai prisijungė prie neteisėto šulinio ir spręsti dėl to kylančių padarinių.

4. Nustatydamas pelėsio atsiradimo priežastis teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Skena“ žalos nustatymo akte Nr. 13-09/12 padaryta išvada, tačiau iš minėtos išvados matyti, kad žalos nustatymo aktą surašęs patalpų ekspertas vadovavosi vien vizualine patalpų apžiūra, iš pateikto akto negalima nustatyti tiesioginio ryšio žalai atsirasti tarp namo pelėsio ir tariamai užkimšto drenažo vamzdžio, o taip pat ar drėgmė ir pelėsis yra atsiradę būtent laikotarpyje nuo 2013 m. vasario 3 d. Minėtu aktu nepaneigta tikimybė, kad pelėsis galėjo name atsirasti dėl ankstesnių namo užliejimų ar kitų techninių gedimų. Eksperto akte nėra nurodyta, koks patalpose esančios drėgmės laikotarpis ir intensyvumas įtakojo pelėsio atsiradimą, per kiek laiko susiformavo šis pelėsis, kokie konkrečiai išoriniai veiksniai įtakojo namo drėgmę. Todėl teismo teiginys, jog tokia pati pelėsio atsiradimo priežastis nurodyta ir UAB „Skena“ akte, yra nepagrįstas, nes akte nėra jokių objektyvių duomenų dėl atsiradusio pelėsio ir padarytos žalos priežasčių. Be to, UAB „Skenos“ žalos nustatymo aktas surašytas tik 2013 m. rugsėjo 19 d., t. y., praėjus daug laiko nuo ieškovų nurodomų kilusios žalos atsiradimo priežasčių. Todėl akivaizdu, kad per tokį laikotarpį žalos atsiradimą galėjo įtakoti kiti veiksniai, tame tarpe ir ieškovų aplaidumas ar neveikimas. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų netyrė. Be to, apelianto nuomone, liudytojų parodymai nepatvirtino  priežastinio ryšio tarp atsakovo netesėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kokia ieškovų rūsio būklė buvo iki 2013 m. vasario mėn., ar anksčiau rūsys nebuvo užlietas vandeniu, ar drėgmė nesikaupdavo ir anksčiau. Būtent ieškovams kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus, ir įrodyti, jog būtent atsakovo veiksmai sąlygojo kilusią žalą, tačiau teismas nepagrįstai šią pareigą perkėlė atsakovui, nurodydamas, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo ir kitos priežastys, sąlygojusios pelėsio atsiradimą.

5. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nevertino atsakovo dukros K. L. parodymų, kuri turi matininko kvalifikacijos pažymėjimą, baigusi žemėtvarkos magistrą. Jos parodymai buvo labai svarbūs  nagrinėjant ieškovų reikalavimo pagrįstumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą  ieškovai J. B. ir A. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai pažymi, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (drenažo vamzdžio užkimšimo) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus 2014 m. balandžio 17 d. raštas neabejotinai patvirtina atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų faktą. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) 1966 m. įrengtas drenažas būtų faktiškai panaikintas (išmontuotas, nebeveikiantis). Priešingai, ieškovų pateiktas UAB „Skena“ Gyvenamojo namo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 13-09/12 patvirtina aplinkybę, jog gyvenamojo namo patalpoje, pažymėtoje indeksu R-3, yra drenažo prieduobė, iš kurios gruntinis vanduo pasišalina į drenažo lauko trasą, esančią gatvėje. Ieškovų pateikta 2014 m. gegužės mėnesį atlikta kontrolinė geodezinė nuotrauka Ml :500 įrodo, kad iš ieškovų gyvenamojo namo išeina ir per ieškovui J. B. priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į valstybei priklausantį žemės sklypą nutiesta drenažo linija. Nors atsakovo iniciatyva kviesta ir teismo posėdyje apklausta liudytoja K. L. parodė, kad minėtoje kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nėra suderinimų su reikiamomis institucijomis, tačiau tai nepaneigia drenažo linijos buvimo fakto. Priešingai, ieškovai pastaruoju rašytiniu įrodymu patvirtino faktinę aplinkybę – drenažo linijos egzistavimą. Be to, šią aplinkybę bei drenažo linijos užkimšimą patvirtina ir UAB „Giraitės vandenys“ 2014 m. birželio mėnesio raštas „Dėl atliktų drenažo linijos valymo darbų“. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka dėl neteisėtai iškasto drenažo šulinio bei įpareigotas šį šulinį panaikinti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytą aplinkybę. Todėl, ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, užkimšdamas valstybinėje žemėje buvusį drenažo vamzdį, kuriuo gruntinio vandens perteklius pasišalindavo iš ieškovo žemės sklypo, o vėliau kasinėdamas ir atjungdamas jį nuo bendros drenažo sistemos, elgėsi neleistinai, savivaldžiavo, nes savo veiksmų nederino nei su Kauno rajono savivaldybe, nei su ieškovu, nors suprato, kad jo turtui ar interesams gali būti padaryta žala. Be to, atsakovas neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų (visiškai ar iš dalies) Akte nurodytų sumų pagrįstumą bei neįrodė, kad pelėsis ieškovų name galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, o ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių ieškovų gyvenamojo namo rūsio užliejimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisingai sprendė, kad yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei atsirasti.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės  atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas neteisėtai užkimšo drenažo sistemą šulinyje, kuris patenka į valstybinę žemę, ir žinodamas, kad į šį šulinį nuvesta ieškovų drenažo sistema, įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadą grindė byloje surinktų įrodymų pagrindu, įvertintu CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl žalos nustatymo dydžio. Šių teismo išvadų iš esmės nekvestionuoja ir apeliantas. Todėl yra pagrindas spręsti, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatytos dvi atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir žala. Tačiau minėta, kad asmens civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visetą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų, leidžiančių konstatuoti žalos atsiradimo faktą ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, nepakankama.

Visų pirma, byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovų įrodinėjamą aplinkybę, kad 2013 m. vasario 4 d. buvo apsemtas ieškovų namo rūsys. Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad ši aplinkybė pažeidimą nagrinėjusių institucijų sprendimuose ir žalą turtui vertinusio specialisto išvadose konstatuota tik iš ieškovo J. B. paaiškinimų, t. y. suinteresuoto bylos baigtimi asmens (b. l. 22-23, 24, 29-30). Nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir UAB „Giraitės vandenys“ 2014 m. birželio 10 d. pažyma dėl atliktų drenažo linijos valymo darbų (b. l. 76) bei Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus 2014 m. balandžio 17 d. raštas Nr. 2-55, iš kurio seka, kad šalims priklausančių namų valdų teritorija buvo apžiūrėta 2014 m. kovo 12 d., taigi jau po įvykių ir žalos įvertinimo, iš kurių ieškovai kildina žalos atsiradimą, momento. Be to, komisija patvirtino paties atsakovo pripažįstamą aplinkybę, kad drenažo šulinys, į kurį nutiesta ir ieškovų drenažo sistema, yra panaikintas, dėl ko komisija pažymėjo, kad tikslingiausia tokioje situacijoje įrengti paviršinio vandens nutekėjimo griovį kelio kelkraštyje (b. l. 63).

Antra, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nebuvo nustatytos ieškovų patalpų drėgmę sąlygojusios priežastys, nes mažai tikėtina, kad nuo vienkartinio rūsio užliejimo gyvenamojo namo patalpos pradėtų pelėti. Ieškovai šiai įrodinėjamai aplinkybei leistinų įrodymų (pvz. nepriklausomo specialisto ar eksperto išvadų) nepateikė, o vadovautis UAB „Skena“ konsultacine išvada, kuri yra turto atstatomosios vertės, o ne pelėsio (žalos) atsiradimo priežasties nustatymo įrodymas, negalima, nes kaip jau buvo minėta, šio rašytinio įrodymo paskirtis yra kita. Be to, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, UAB „Skenos“ žalos nustatymo aktas surašytas tik 2013 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo ieškovų nurodomų žalos atsiradimo priežasčių, taigi ieškovų įrodinėjamos aplinkybės dėl žalos atsiradimo yra gerokai nutolusios nuo žalos faktą patvirtinančio įrodymo. Todėl yra pagrindas spręsti, kad pirmosios teismas šiam dokumentui suteikė per didelę įrodomąją vertę. Pastebėtina, kad ieškovai iš karto po įvykio (neteisėto patalpų užliejimo) nesiėmė priemonių įrodymams užfiksuoti ir jiems išsaugoti, o jų nurodytiems argumentams apie žalos atsiradimo priežastis reikalingos specialios žinios. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prielaidos forma priėjo išvados, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų galimai buvo užlietas ieškovo namo rūsys, o dėl atsiradusios rūsio užliejimu drėgmės - galimai gyvenamosiose namo patalpose atsirado pelėsis. Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados buvus priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos).

Trečia, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai įrodinėjamo naštą dėl žalos atsiradimo priežasties perkėlė atsakovui, tuo pažeisdamas CPK 178 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą. Be to, iš byloje apklaustų liudytojų L. S., A. S. paaiškinimų galimą daryti išvadą, kad patalpų užliejimai vandeniu yra pasikartojantys reiškiniai, kurie nepriklauso nuo ieškovų įrodinėjamų faktų šioje byloje (tyčinio drenažo sistemos sugadinimo). 

Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. žalos atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (žalos, nuostolių), dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė ir netinkamą išvadą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus sprendimą ir ieškovų ieškinį atmetus visa apimtimi, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas patyrė 2000 Lt (579,24 Eur) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 972 Lt (281,51 Eur) apeliacinės instancijos teisme (b. l. 107-109, 136-140). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis),. Todėl ieškinį atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų. Be to, ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybė turėjo 24,45 Lt (7,06 Eur) išlaidų, kurios lygiomis dalimis turi būti priteistos iš ieškovų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovams J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista iš atsakovo J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 534,23 Lt turtinės žalos atlyginimo, 220 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria valstybei priteista iš atsakovo J. L. 12,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas perskirstyti ir priteisti jas valstybei iš ieškovų J. B. ir A. B. lygiomis dalimis, po 3,53 Eur (tris eurus 53 euro centus).

Priteisti atsakovui J. L. iš ieškovų J. B. ir A. B. lygiomis dalimis, po 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. L. iš ieškovų J. B. ir A. B. lygiomis dalimis, po 140,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                Gintautas Koriaginas