Civilinė byla Nr. e3K-3-85-684/2025

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00015-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.9.6.4; 3.2.4.9.3.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bikuvos“ prekybai, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“, uždarajai akcinei bendrovei „Guresta“, uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės butų ūkis“, dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą bylose dėl parduoto daikto trūkumų, ekspertizės akto vertinimą, konsultacinės išvados vertinimą, teismo pareigos skirti pakartotinę ekspertizę, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Aestas“ prašė teismo nutraukti jos ir atsakovės UAB „Bikuvos“ prekybos sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2020 m. sausio 15 d. pateiktą komercinį pasiūlymą; priteisti iš atsakovės UAB „Bikuvos“ prekybos 57 206,25 Eur, 8 proc. metines palūkanas, įpareigoti atsakovę UAB „Bikuvos“ prekybą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atsiimti iš ieškovės išorės fasado apdailos HPL plokštes (toliau – ir plokštės) – 365 vienetus „HPL Crown 608“, 230 vienetų „HPL Crown T230“ ir 80 vienetų „HPL Crown T207“.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2020 m. sausio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė nupirko iš atsakovės išorės fasado apdailos HPL plokštes – 365 vienetus „HPL Crown 608“, 230 vienetų „HPL Crown T230“, 80 vienetų „HPL Crown T207“ daugiabučio namo modernizavimo darbams atlikti, už jas sumokėjo 57 206,25 Eur.

4.       Ieškovė nurodė, kad, sumontavus dalį plokščių, atsirado jų defektų, dėl to užsakovė (daugiabučio namo administratorė UAB „Ukmergės butų ūkis“) pareikalavo pakeisti nekokybiškas plokštes. Plokštės, veikiamos oro sąlygų, išsikraipė ir išbluko, dėl to, ieškovės vertinimu, plokštės neatitinka kokybės reikalavimų, neturi tų savybių, kurios būtinos, norint jas naudoti pagal paskirtį. Ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ieškovės ir atsakovės, dalį dėl 80 vienetų „HPL Crown T207“ (oranžinės spalvos) plokščių pirkimo ir pardavimo, priteisė ieškovei iš atsakovės 6780,01 Eur skolą už parduotas oranžinės spalvos plokštes, 8 proc. metines procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Aestas“ ir atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba 2020 m. sausio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė (pardavėja) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti ieškovei (pirkėjai) prekes, o ieškovė (pirkėja) įsipareigojo pirkti prekes iš atsakovės ir už jas atsiskaityti (sutarties 1 punktas). Šalys sutarė, kad ieškovė nupirks, o atsakovė parduos išorės fasado apdailos HPL plokštes – 365 vienetus „Crown 608X“, 230 vienetų „HPL Crown T230“, 80 vienetų „HPL Crown T207“, skirtų daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbams atlikti. Ieškovė 2020 m. gegužės 19 d. sumokėjo atsakovei 57 206,25 Eur. Atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba ieškovei parduotas išorės fasado apdailos plokštes nupirko iš tiekėjos trečiojo asmens UAB „Lemora“.

7.       Byloje nustatyta, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“, administruojanti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, sudarė rangos darbų sutartį su UAB „Guresta“ dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (rangos) darbų atlikimo. Atitinkamai UAB „Guresta“, kaip rangovė, sudarė subrangos sutartį su ieškove UAB „Aestas“ dėl daugiabučio namo lauko sienų apšiltinimo ir apdailos darbų atlikimo. UAB „Aestas“ atliko daugiabučio namo lauko šiltinimo bei apdailos darbus, be kita ko, ant pastato lauko sienų sumontavo metalinį karkasą ir iš dalies sumontavo fasado apdailos plokštes.

8.       2020 m. vasarą daugiabučio namo fasado apdailos plokštės pradėjo blukti, o vėliau buvo nustatyta ir kitų apdailos plokščių defektų. Ieškovė 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė pretenziją dėl parduotų plokščių kokybės UAB „Bikuvos“ prekybai, o ši persiuntė trečiajam asmeniui UAB „Lemora“. Prekių tiekėja UAB „Lemora“ patvirtino, kad dėl spalvos neatitikties 80 vienetų vienos spalvos (oranžinių) plokščių bus pakeistos naujomis, o dėl to atsiradusios ieškovės išlaidos bus apmokėtos.

9.       Teismas nustatė, kad, pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto nuostatas, fasado apdailai turėjo būti naudojamos 10 mm storio aukšto slėgio laminato (HPL) plokštės. Ieškovė užsakė ir jai buvo parduotos 6 mm storio HPL plokštės. Teismo vertinimu, ieškovei parinkus kitokio storio plokštes ir byloje nesant duomenų apie techninio projekto sąlygų pakeitimą, jai tenka atsakomybė už plokščių parinkimą. Ši aplinkybė yra svarbi, vertinant ir kitas šalių nurodytas priežastis dėl netinkamos plokščių kokybės, nes mažesnio storio plokščių sumontavimas, nei nurodyta techniniame projekte, galėjo turėti įtakos plokščių deformacijai, jas sumontavus ant daugiabučio namo fasado.

10.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad daugiabučio namo fasado karkaso darbai buvo atlikti tinkamai ir plokščių išsikraipymas buvo nulemtas išimtinai netinkamos plokščių kokybės. Teismas nustatė, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“, UAB „Guresta“ ir UAB „Plėtros garantas“ atstovai 2021 m. sausio 15 d. surašė defektų aktą, kuriame nurodė, jog metalinis lauko sienų karkasas yra sumontuotas su dideliais vertikaliais ir horizontaliais nuokrypiais, ant trijų pastato sienų sumontuotos plokštės yra išsikraipiusios, susivarčiusios, tarpai tarp plokščių yra skirtingo dydžio, angokraščiai (langų) susikraipę, matyti dideli nelygumai, oranžinės spalvos plokštės išblukusios. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. sausio 21 d. surašė privalomąjį nurodymą UAB „Guresta“, kuriuo įpareigojo perdaryti pastato fasadą, vadovaujantis statybos taisyklėse nurodytais kokybės reikalavimais, neviršijant leistinų nuokrypių, pakeisti nekokybiškas fasadines plokštes. UAB „Guresta“ vadovas patvirtino, kad plokštes, kurios buvo sumontuotos ieškovės, demontavo trečiojo asmens darbuotojai, nes techninis prižiūrėtojas nustatė, jog fasado aliuminis karkasas yra sumontuotas netinkamai ir kreivai. UAB „Guresta“ vadovo nurodytas aplinkybes apie netinkamą fasado karkaso sumontavimą patvirtino ir liudytojai. Teismas pažymėjo, kad ekspertas S. M., kuris bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas, nes atliko plokščių įvertinimą iki bylos iškėlimo teisme, patvirtino, jog plokštės buvo sumontuotos netinkamai, nes neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai; esant netinkamai įrengtiems paslankiems įtvirčiams, buvo apribotos tiesinės plokščių deformacijos galimybės ir dėl to plokštės susibangavo (išsikraipė).

11.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog fasado darbai buvo atlikti tinkamai. Byloje esančių įrodymų pakanka pagrįstai įvertinti, kad fasado aliuminio karkaso statybos darbai buvo atlikti netinkamai, plokštės prie karkaso buvo pritvirtintos nesilaikant gamintojo rekomendacijų, t. y. netinkamai įrengiant fasado plokščių įtvirčius, tai, teismo įvertinimu, turėjo įtakos plokščių eksploatavimui ir naudojimui.

12.       Nors ieškovė netinkamą plokščių kokybę įrodinėjo VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro sprendimu, kuriame konstatuota, kad plokščių kokybė neatitiko gamintojo deklaruotų plokščių savybių, plokštės netinkamos lauko fasadams, tačiau teismas sutiko su atsakovės ir UAB „Lemora“ atsikirtimais, jog VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro sprendime buvo vertinama statybinių medžiagų techninė dokumentacija, o ne plokščių kokybė.

13.       Ieškovė, įrodinėdama faktą, kad jai buvo parduotos netinkamos kokybės plokštės, rėmėsi ekspertizės aktu, tačiau teismas sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų atsikirtimais, jog atliekamas ekspertinis tyrimas  turėjo trūkumų, kurie turėjo įtakos ekspertizės išvados pagrįstumui. Pirma, laboratoriniams tyrimams buvo pateikti naujų plokščių pavyzdžiai, tačiau jų paėmimas ir perdavimas tyrimui nebuvo užfiksuotas atliekant ekspertizę, todėl neaišku, iš kur buvo paimti plokščių pavyzdžiai. Nors ieškovė nurodė, kad ekspertams naujų plokščių pavyzdžius galėjo pateikti jos atstovai iš sandėlio, tačiau ar tai buvo tos pačios partijos plokštės, ar kitos – byloje duomenų nepateikta. Panaudotos plokštės buvo paimtos iš krūvos šalia daugiabučio namo. Plokštės buvo neuždengtos, galimai ilgą laiką buvo sandėliuojamos nurodytoje vietoje. Teismo vertinimu, siekdamas nustatyti priežastį, dėl ko išsikraipė (susibangavo) plokštės, ekspertas turėjo vertinti ir daugiabučio namo fasado karkaso darbų atlikimo kokybę, o kaip nurodė ekspertas D. Kalibatas bylos nagrinėjimo metu, fasado karkaso darbų atlikimo ekspertas nevertino. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad ekspertizės išvados, atsižvelgiant į nustatytus tyrimo proceso trūkumus, iš esmės ir dėl ekspertizės akto prieštaringumo (nevertinant fasado karkaso darbų atlikimo ir plokščių montavimo prie ieškovės sumontuoto karkaso) neleidžia ekspertizės akto vertinti kaip patvirtinančio plokščių kokybės neatitiktį gamintojo nurodytiems klasifikacijos reikalavimams.

14.       Teismo vertinimu, 80 vienetų „HPL Crown T207“ (oranžinės spalvos) plokščių neatitiko gamintojo nurodytų kokybės reikalavimų, išbluko per trumpą laiką, todėl šią ieškovės reikalavimų dalį teismas patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės už šias plokštes sumokėtą kainą – 6780,01 Eur. Atitinkamai teismas iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 80 vienetų „HPL Crown T207“ (oranžinės spalvos) plokščių pirkimo. Kitą ieškovės ieškinio dalį teismas atmetė, nes nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog visos atsakovės parduotos plokštės yra nekokybiškos. Byloje nustatyta, kad pagrindinė plokščių išsikraipymo priežastis buvo netinkamas jų sumontavimas, t. y. plokščių sumontavimas ant nelygaus fasado karkaso, netinkamai įrengti fasado plokščių įtvirčiai; ieškovė neįrodė, kad kitų spalvų plokštės (išskyrus oranžinės spalvos plokštes) buvo išblukusios tiek, jog neatitiko gamintojo nurodytų standartų. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atsiimti iš ieškovės plokštes, tačiau ieškovės sumontuotos plokštės buvo demontuotos UAB „Guresta“ darbuotojų, kurie atliko fasado karkaso lyginimo darbus ir naujai sumontavo įsigytas plokštes ant daugiabučio namo fasado; demontuotos plokštės buvo utilizuotos, todėl teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

16.       Kolegija nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė šalių pozicija dėl plokščių susibangavimo priežasčių. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė jai pardavė kokybės reikalavimų neatitinkančias plokštes, o atsakovė teigė, jog plokščių išsikraipymą lėmė pačios ieškovės veiksmai, visų pirma, užsakant netinkamo storio plokštes, antra, netinkamai atliekant fasado aliuminio karkaso darbus ir netinkamai sumontuojant plokštes ant tokio karkaso.

17.       Ieškovė, įrodinėdama plokščių kokybės trūkumus, iš esmės rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės akto išvadomis ir VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu, kurių, pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl daiktų kokybės trūkumų, nepagrįstai nevertino, o rėmėsi atsakovės ir jos pusėje veikiančių trečiųjų asmenų teiginiais bei eksperto S. M. 2021 m. sausio 4 d. konsultacine išvada.

18.       Kolegija, atmesdama ieškovės argumentus dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumo, išsamumo ir objektyvumo, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė priežastis, kodėl nesiremia teismo ekspertizės akto išvadomis, – dėl tyrimo eigos trūkumų, kurie turėjo įtakos ekspertizės išvadų pagrįstumui, t. y. dėl netinkamai paimtų pavyzdžių ir dėl to, kad ekspertai nevertino fasado aliuminio karkaso darbų ir plokščių montavimo ant šio karkaso darbų (ne)tinkamumo.

19.       Kolegija nurodė, kad, įvertinusi ekspertizės akto turinį, taip pat eksperto D. Kalibato parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl netinkamo pavyzdžių paėmimo. Ekspertas D. Kalibatas, apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad tyrimui dalis plokščių, kurios buvo panaudotos ir kurios užfiksuotos ekspertizės akte, buvo paimtos iš plokščių krūvos, esančios prie daugiabučio namo, o kita dalis plokščių, kurios nebuvo naudotos ir kurių paėmimas nefiksuotas ekspertizės akte, jam buvo pateikta tiesiogiai iš ieškovės sandėlio. Taigi, šiuo atveju nei iš paties ekspertizės akto turinio, nei iš kitų duomenų neįmanoma identifikuoti, kokie konkrečiai naujų plokščių pavyzdžiai buvo tiesiogiai perduoti ekspertams ir ištirti aptariamo tyrimo metu. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad jos vadovas patvirtino, jog kitokių tokio tipo plokščių ieškovė nėra užsakiusi, nepašalina nurodyto tyrimo eigos trūkumo dėl pavyzdžių netinkamo užfiksavimo, nes tokie ieškovės vadovo paaiškinimai stokoja patikimumo, ieškovei esant tiesiogiai suinteresuotai bylos baigtimi.

20.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš ekspertizės akte esančių fotonuotraukų, panaudotų plokščių pavyzdžiai buvo paimti iš krūvos šalia daugiabučio namo, kuri buvo neuždengta ir galimai ilgą laiką toje vietoje panaudotos plokštės buvo sandėliuojamos. 2023 m. birželio 2 d. UAB Statybos tyrimų instituto eksperto S. M. konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad gamintojas instrukcijoje yra nurodęs, jog sandėliuojant plokštes turi būti vengiama bet kokio purvo patekimo tarp plokščių, plokštės turi būti sandėliuojamos ant visiškai horizontaliai padėtų padėklų, uždengtos plastiku, plokštės gali būti sandėliuojamos tik uždarose patalpose, esant normalioms klimato sąlygoms, kad nebūtų paveiktos karščio ir drėgmės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad panaudotų plokščių ekspertizei pavyzdžiai paimti iš galimai netinkamai sandėliuotos plokščių krūvos, ir juos ištyrus, tokio tyrimo metu gauti duomenys negali būti laikomi patikimais ir objektyviais, patvirtinančiais plokščių kokybės trūkumus. Nors ieškovė teigė, kad iš liudytojų parodymų ir UAB „Testlita“ bandymo protokolų matyti, jog ekspertas bandymams pateikė ne demontuotas plokštes, o likusių nenaudotų plokščių atraižas, kurių geroji pusė buvo apklijuota plėvele, tačiau tokius jos teiginius paneigia ekspertizės akte nurodyta informacija. Iš ekspertizės akto skyriaus „Objekto apžiūra“ matyti, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. apžiūrėtas daugiabutis namas ir demontuotos plokštės, kurios prieš tai buvo sumontuotos ant pastato fasado; apžiūros metu dėmesys skirtas fasado apdailai – naudotų plokščių kokybei; apžiūros metu atlikta fotofiksacija, nuotraukos pateiktos šiame skyriuje. Iš ekspertizės akto priedo – 2023 m. kovo 3 d. UAB „Testlita“ bandymų protokolo Nr. V-170/23 – matyti, kad jame užfiksuota, jog plokštės į laboratoriją buvo pristatytos 2022 m. kovo 3 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo atlikta ekspertizės akte užfiksuota apžiūra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Testlita“ laboratorijoje buvo atliekami ne tik naujų, bet ir nuo fasado nuardytų bei netinkamai sandėliuotų plokščių pavyzdžių tyrimai. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokių plokščių pavyzdžiai ir iš kur buvo paimti.

21.       Nors ieškovė teigė, kad, nepriklausomai nuo karkaso įrengimo, nustačius, jog plokštės yra nekokybiškos, jos negalėjo būti naudojamos, tačiau kolegija su tokiu vertinimu nesutiko. Minėta, kad ieškovė reikalavimus atsakovei grindė tuo, jog atsakovė jai pardavė kokybės reikalavimų neatitinkančias plokštes, o atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad plokščių išsikraipymą nulėmė pačios ieškovės veiksmai, be kita ko, netinkamai atliekant fasado aliuminio karkaso darbus ir netinkamai sumontuojant plokštes ant tokio karkaso. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog, siekdami nustatyti priežastis, dėl ko išsikraipė (susibangavo) plokštės, ekspertai turėjo kartu vertinti ir daugiabučio namo fasado karkaso darbų atlikimo kokybę, tačiau ekspertas D. Kalibatas, apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad fasado karkaso darbų atlikimo kokybės ekspertai nevertino. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ekspertas D. Kalibatas pripažino, jog tam, kad būtų galima nustatyti, ar plokštės yra tinkamos kokybės, reikėjo įvertinti visumą aplinkybių, t. y. karkasą, darbus ir plokštes, tačiau ekspertas neturėjo duomenų apie karkasą, todėl atlikdamas ekspertizę karkaso įtakos plokščių kokybei nevertino.

22.       Be to, byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d. Nacionalinis akreditacijos biuras pateikė atsakymą, jog UAB „Testlita“ laboratorija nėra akredituota atlikti plokščių atsparumo drėgmei, matmenų stabilumo esant padidintai temperatūrai, lankstymosi savybių, atsparumo klimatiniam šokui, atsparumo UV spinduliams ir tankio bandymus.

23.       Kolegija kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ekspertizės akto išvadų, nesusijusių su ekspertų plokščių pavyzdžių paėmimo trūkumais, nurodydama. kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kodėl nesiremia teismo ekspertizės akto, kaip visumos, išvadomis, taip pat tokio sprendimo priežastis.

24.       Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus ekspertizės akto vertinimo motyvus, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ekspertizės akto nevertino kaip įrodymo, pagrindžiančio plokščių kokybės neatitiktį gamintojo nurodytiems klasifikacijos reikalavimams.

25.       Kaip jau minėta, ieškovė bylos nagrinėjimo metu, įrodinėdama plokščių kokybės trūkumus, rėmėsi ir VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu. VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras 2021 m. gegužės 12 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad gyvenamojo namo atnaujinimo darbams naudojami statybos produktai pagal Eksploatacinių savybių deklaraciją negali būti naudojami gyvenamojo namo atnaujinimo darbams arba gali būti naudojami tik atlikus papildomus tyrimus ir bandymus bei gavus teigiamus taikomos techninės specifikacijos ir techninio darbo projekto reikalavimus pagal numatomą naudojimo paskirtį atitinkančius rezultatus.

26.       Kolegija, atmesdama ieškovės argumentus dėl VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021  m. gegužės 12 d. sprendimo, kaip įrodymo, pagrindžiančio plokščių kokybės neatitiktį gamintojo nurodytiems klasifikacijos reikalavimams, pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šiame sprendime buvo vertinama statybinių medžiagų techninės dokumentacijos atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau ne paties produkto – plokščių – kokybė. Kolegija pažymėjo, kad VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro pagrindinis tikslas yra teikti statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas pagal klientų prašymus, tačiau šis centras nėra ekspertinė įstaiga, galinti teikti išvadas dėl pačių produktų kokybės ir (ar) jų trūkumų. Tokias išvadas patvirtina VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. liepos 19 d. atsakymas į UAB „Lemora“ raštą, kuriame teigiama, kad teisės aktai centro neįpareigoja vertinti produktų tinkamumo pagal numatomą jų panaudojimą (išskyrus produktus, kuriuos sertifikavo, ar kuriems išdavė nacionalinius ar Europos techninius įvertinimus (liudijimus)), neįpareigoja vertinti Lietuvos rinkoje esančių ar į Lietuvos rinką tiekiamų statybos produktų atitikties (kokybės), teikti informaciją apie produktų paskirtį ir jų savybes, teikti informaciją apie produktų, kurių nesertifikavo ar kuriems neišdavė nacionalinių ar Europos techninių įvertinimų (liudijimų), atitiktį patvirtinančius dokumentus, nagrinėti ir teikti pasiūlymus ir (ar) išvadas apie kartu su produktais pateiktų dokumentų atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 ir statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 reikalavimams; centras teikia informaciją apie produktus, kuriuos sertifikavo, taip pat apie produktus, kuriems išdavė techninius įvertinimus (liudijimus) ar atsisakė rengti techninius įvertinimus (liudijimus), išduoti sertifikatus ar bandymų protokolus; notifikuotoji įstaiga vertinti plokštes yra ne centras, o Institute of Testing and Certification, INC, Čekijos Respublikoje.

27.       Kolegija konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog plokščių susibangavimą (išsikraipymą) ir išblukimą lėmė netinkama jų kokybė.

28.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovės nurodomus argumentus dėl fasado aliuminio karkaso darbų tinkamumo paneigia daugybė byloje esančių įrodymų. Visų pirma, iš UAB „Lemora“ 2020 m. lapkričio 16 d. rašto matyti, kad trečiojo asmens ir ieškovės atstovai, apžiūrėję plokštes, nustatė, jog nesilaikyta montavimo rekomendacijų, t. y. fiksuoti tvirtinimo taškai, kur jie negalimi, necentruotos kniedės karkase plokštės skylės atžvilgiu, kniedės perspaustos, dėl to neleidžia plokštei laisvai judėti, prie lango rėmo plokštės priglaustos nepaliekant tarpelio „vaikščioti“. Antra, 2020 m. gruodžio 29 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2020 m. gruodžio 29 d. rašte konstatuota, kad lauko sienų apdailos plokščių tvirtinimo darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais. Trečia, 2021 m. sausio 15 d. defektų akte Nr. 1 užfiksuota, kad metalinis lauko sienų karkasas yra sumontuotas su dideliais vertikaliais ir horizontaliais nuokrypiais, ant trijų daugiabučio namo sienų sumontuotos plokštės yra išsikraipiusios, susivarčiusios, tai matoma vizualiai, tarpai tarp plokščių skirtingo dydžio, angokraščiai susikraipę, matyti dideli nelygumai, nurodoma išlyginti sienų metalinį karkasą. Ketvirta, ieškovei nustatytų defektų netaisant, trečiasis asmuo UAB „Ukmergės butų ūkis“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, ši 2020 m. gruodžio 7 d. atliko objekto patikrinimą ir 2021 m. sausio 21 d. surašė UAB „Guresta“ privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo perdaryti daugiabučio namo fasadą, vadovaujantis statybos taisyklėse nurodytais kokybės reikalavimais, neviršijant leistinų nuokrypių. Penkta, daugiabučio namo statybos žurnale užfiksuota, kad nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. buvo atliekami tiek plokščių demontavimo darbai, tiek ir aliuminio karkaso lyginimo darbai. Šešta, pirmiau nurodytus rašytinius įrodymus patvirtina liudytojų parodymai. Trečiojo asmens UAB „Guresta“ vadovas parodė, kad trečiojo asmens darbuotojai atliko plokščių demontavimo darbus, nes techninis prižiūrėtojas nustatė, jog daugiabučio namo fasado aliuminis karkasas buvo sumontuotas netinkamai ir kreivai. Liudytojas techninis prižiūrėtojas E. Ž. nurodė nustatęs, kad plokštės buvo labai išsikraipiusios, jo manymu, plokščių išsikraipymą galėjo lemti nelygaus karkaso sumontavimas. Liudytojas O. P. parodė, kad plokščių išsikraipymą galėjo nulemti dvi priežastys – nelygiai sumontuotas karkasas arba blogai pritvirtintos kniedės. Liudytojas S. M., apklaustas teismo posėdyje, nurodė palaikantis savo konsultacines išvadas, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo (susibangavimo) priežastis – netinkamas jų tvirtinimas, t. y. neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai. Septinta, ekspertas S. M. konsultacinėse išvadose konstatavo, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai; nesant paslankių įtvirčių (jiems esant netinkamai įrengtiems), buvo apribota tiesinės plokščių deformacijos galimybė ir dėl to plokštės išlinko (susibangavo); tyrimo metu kitų galimų plokščių išsikraipymo priežasčių nenustatyta.

29.       Nors ieškovė kritikuoja S. M. konsultacines išvadas, teigdama, kad jos yra šališkos, padarytos neatlikus techninio tyrimo ir (ar) įtvirčių tvirtinimo tyrimo, tačiau kolegija neturėjo pagrindo sutikti, jog konsultacinės išvados yra neaiškios, subjektyvios. Kolegija pažymėjo, kad S. M. konsultacinės išvados koreliuoja su anksčiau nurodytais įrodymais ir liudytojų parodymais. Be to, S. M. tyrimus atliko, kai plokštės dar buvo sumontuotos ant gyvenamojo namo fasado ir kai jos buvo ką tik nuimtos nuo jo, dėl to jis turėjo realią galimybę įvertinti montavimo darbų atlikimo kokybę. Kadangi nenustatyta, kad S. M. konsultacinės išvados yra neaiškios ir subjektyvios, kolegija nusprendė, jog skundžiamu sprendimu teismas šias išvadas įvertino tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių.

30.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines bei teisines aplinkybes, atskleidė šalių ginčo dėl fasado aliuminio karkaso montavimo ir plokščių montavimo ant tokio karkaso rangos darbų trūkumų bei jų įtakos plokščių susibangavimui esmę.

31.       Kolegija nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovės poziciją, kad ginčo plokštes jai parinko būtent atsakovė, kaip prekių pardavėja, kuri garantavo, jog plokštės bus tinkamos naudoti lauko sąlygomis ir atitiks techninio projekto sprendinius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

32.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesta dalis ieškinio reikalavimų, ir priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.       Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1–3 dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl šių normų taikymo. Pardavėjas savo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022). Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024). Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovė turėjo įrodyti tik atsakovės parduotų plokščių trūkumų faktą, tačiau būtent atsakovei kilo pareiga paneigti atsakomybės už trūkumus prezumpciją, t. y. atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad plokščių trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės ar kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės. Teismai visą įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai ieškovei, nurodydami, kad ieškovė byloje nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad plokštės susibangavo dėl jų kokybės trūkumų, o ne dėl netinkamo jų storio bei dėl netinkamai atliktų fasado aliuminio karkaso ir plokščių sumontavimo ant tokio karkaso statybos darbų. Teismams nusprendus nesivadovauti teismo paskirta ekspertize, neskirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, buvo panaikinta galimybė objektyviai ir tinkamai nustatyti plokščių trūkumų atsiradimo aplinkybes, o kartu ir paneigti atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybę už plokščių trūkumus. Teismai privalėjo konstatuoti, kad ne ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, o atsakovė neįrodė, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės ar kitų nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių.

32.2.       Teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

32.2.1.                      Teismai nepagrįstai atsisakė vadovautis teismo paskirta ekspertize, kurioje konstatuota, kad plokščių eksploatacinės savybės neatitinka beveik visų gamintojo deklaruojamų plokščių savybių, taip pat standartų ir teisės aktų reikalavimų. Teismai, teigdami, kad ekspertizei pavyzdžiai paimti iš galimai netinkamai sandėliuotos (nebuvo uždengtos) plokščių krūvos, ignoravo svarbią aplinkybę – plokščių pardavėja ir tiekėja teigė ir įrodinėjo, kad plokštės yra tinkamos lauko sąlygoms. Jei plokštės iš tiesų pritaikytos fasadui, tuomet objektyviai nėra ir negali būti skirtumo, kad plokštės buvo paimtos iš krūvos, kuri nebuvo uždengta, nes tokios plokštės pagal paskirtį vis viena turi būti atsparios atmosferos poveikiui. Taigi teismai padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog ekspertizė turi trūkumų ar tie trūkumai yra esminiai. Be to, byloje nėra ir nebuvo jokių duomenų, kad ieškovė būtų papildomai įsigijusi kitokio tipo plokštes. Šių HPL plokščių vienintelis tiekėjas Lietuvoje yra UAB „Lemora“, todėl iš jokio kito tiekėjo jos negalėtų būti įsigytos.

32.2.2.                      Teismai, vertindami ekspertizę ir plokščių kokybę, nevertino pačios ekspertizės. Nors teismai pažymėjo, kad teismo ekspertas D. Kalibatas nurodė, jog darbų / karkaso įrengimo kokybė nebuvo vertinta, tačiau teismai ignoravo tai, kad pačioje ekspertizėje, atsakant į ketvirtą klausimą, ekspertai nurodė, kad: „Civilinėje byloje yra pateiktos UAB „Ukmergės butų ūkis“ darytos Pastato fasado nuotraukos, kuriose užfiksuotos ženklios HPL plokščių deformacijos (žr. 3.4 pav.). Nuotraukose užfiksuotos deformacijos yra akivaizdžiai didesnės nei deformacijos, kurias įprastai patiria plokštės, jeigu nebūna laikomasi montavimo darbų technologijos.“ Be to, ekspertai, remdamiesi  UAB „Testlita“ bandymais, patvirtino, kad, nepriklausomai nuo karkaso įrengimo kokybės, plokštės yra netinkamos kokybės. Ekspertų išvados dėl netinkamos plokščių kokybės yra pagrįstos ir teismams nebuvo pagrindo ekspertize nesivadovauti.

32.2.3.                      Teismai neatsižvelgė į tai, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. produktų eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 431675 buvo išduota 6 mėnesiais vėliau, nei buvo parduotos plokštės, be to, kitam produktui.

32.2.4.                      Teismų procesiniuose sprendimuose liko neįvertintas ir faktas, kad atsakovė ikiteisminėje stadijoje buvo pripažinusi plokščių trūkumus ir netgi įsipareigojo jas pakeisti. Tik tiekėjai (UAB „Lemora“) atsisakius tenkinti pretenziją, atsakovės pozicija pasikeitė ir pripažintas aplinkybes ji ėmė neigti.

32.2.5.                      Teismai netinkamai vertino VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 210. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad gyvenamojo namo atnaujinimo darbams naudojami statybos produktai pagal eksploatacinių savybių deklaraciją negali būti naudojami gyvenamojo namo atnaujinimo darbams arba gali būti naudojami tik atlikus papildomus tyrimus ir bandymus bei gavus teigiamus taikomos techninės specifikacijos ir techninio darbo projekto reikalavimus pagal numatomą naudojimo paskirtį atitinkančius rezultatus. Teismai turėjo vadovautis šiuo valstybės institucijos išduotu įrodymu kaip turinčiu aukštesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Nors VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras nėra ekspertinė įstaiga, galinti teikti išvadas dėl pačių produktų kokybės ir (ar) jų trūkumų, tačiau šiame sprendime padarytos išvados greta kitų įrodymų, įskaitant byloje paskirtą ekspertizę, papildomai patvirtina netinkamą plokščių kokybę.

32.2.6.                      Teismų abejonės dėl atlikto techninio projekto pakeitimo ir ieškovės teisės naudoti 6 mm storio HPL plokštes daugiabučiam namui atnaujinti yra grįstos netinkamu įrodymų vertinimu. Aplinkybę, kad ieškovė, įsigydama lauko fasado plokštes, jų charakteristikas derino su užsakove ir generaline rangove ir jos buvo perkamos pagal aktualius techniniame projekte nurodytus reikalavimus, patvirtina generalinės rangovės 2022 m. lapkričio 12 d. raštas ir tai, kad visi atlikti lauko fasado plokščių lauko montavimo darbai buvo priimti generalinės rangovės, techninio prižiūrėtojo ir užsakovės.

32.2.7.                      Teismai, darydami išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo fasado karkaso darbai nebuvo atlikti tinkamai ir plokščių išsikraipymą lėmė ne netinkama fasadinių plokščių kokybė, įrodymus vertino selektyviai, ignoruodami tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomajame nurodyme generalinei rangovei nėra teigiama, kad montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai; teismai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad 2021 m. sausio 15 d. defektų akto 1 punkte nurodyti fasado karkaso nelygumai yra nustatyti tik dėl nebaigtos montuoti fasado dalies. Karkaso montavimo darbai buvo priimti, užsakovė ir generalinė rangovė jokių pretenzijų ar reikalavimų nereiškė.

32.2.8.                      Teismai nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę dėl plokščių kokybės trūkumų priežasčių suteikė vienam iš įrodymų – S. M. konsultacinei išvadai. Teismai, netinkamai vertindami įrodymus, ignoravo aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti šios išvados objektyvumo ir patikimumu, pavyzdžiui, S. M. pažymėjo, kad vizualiai nenustatė kokių nors plokščių išvaizdos pokyčių, kurie neatitiktų norminių, gamintojo deklaruojamų ar įprastai keliamų reikalavimų. Pats S. M. atkreipė dėmesį, kad spalvos pokyčiai gali būti ir objektyviai išmatuojami, o norint objektyviai išmatuoti plokščių spalvos pokyčius, reikia atlikti plokščių spalvos pokyčių matavimą pagal pilkąją skalę. Tačiau S. M. tokio matavimo neatliko ir negalėjo atlikti negalėjo, kadangi neturėjo specialios šiam tikslui reikalingos įrangos; S. M. apžiūros metu lygino plokštes ant pastato ir UAB „Lemora“ sandėlyje buvusias plokštes, kurių ieškovė nebuvo įsigijusi. Plokštės buvo ne iš tos pačios partijos; S. M. lygino tik dviejų spalvų plokštes, tačiau objekte yra sumontuotos trijų spalvų plokštės; S. M. neatliko jokio techninio ar technologinio tyrimo ir padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad plokštės neturi išvaizdos pokyčių, kurie neatitiktų norminių, gamintojo nurodytų ar įprastai keliamų reikalavimų; S. M. išvadoje nurodė, kad nenustatė, jog plokščių spalva pakitusi, nors toks trūkumas akivaizdus, tą nustatė ir pats pirmosios instancijos teismas.

32.2.9.                      Teismai neatsižvelgė į tai, kad pateiktame defektų akte kalbama tik apie tam tikro statybos darbų ruožo (namo fasado dalies) defektus. Teismai, remdamiesi defektų akto dalimi, kurioje buvo vertinti dar neperduoti techniniam prižiūrėtojui ir užsakovui darbai, padarė nepagrįstas išvadas apie viso karkaso tariamus nelygumus.

32.3.       Pirmosios instancijos teismas neužtikrino rungimosi ir proceso lygiateisiškumo principo (CPK 12,17 straipsnis), nepagrįstai neįgyvendino CPK 179, 185 straipsniuose įtvirtintos pareigos tinkamai, visapusiškai ištirti visas reikšmingas aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015), netenkindamas ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus (karkaso tvirtinimo aktus, paslėptų darbų aktus, statybos darbų žurnalus su detaliais įrašais apie leidimą vykdyti darbus arba pastabomis), kurie patvirtintų, kad plokščių susibangavimo, spalvos pokyčiai yra nulemti ne ieškovės darbų kokybės, o pačios plokščių netinkamos kokybės.

32.4.       Teismai pažeidė vadovavimo procesui principą (CPK 158 straipsnio 2 dalis). Vadovavimo procesui principas apima daugybę veiksmų, kuriuos gali ir privalo atlikti teismas. Prie tokių veiksmų, be kita ko, priskirtinas ekspertizės skyrimas teismo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, vadovavimas įrodymų tyrimui, nustatymas prieštaravimų tarp įrodymų ir šių prieštaravimų pašalinimas. Teismas, nustatęs, kad teismo paskirta ekspertizė turi trūkumų, kad kyla papildomų klausimų, į kuriuos nei ekspertizės išvada, nei ekspertų apklausa nepateikė atsakymų, turėjo imtis visų įmanomų priemonių trūkumams ar prieštaravimams pašalinti. Teismas turėjo ir galėjo ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti, tačiau, esant poreikiui, ir savo iniciatyva paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis). Teismas byloje, kurioje būtinos specialios žinios, nesivadovavo ekspertize, neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės, siekdamas pašalinti ekspertizės trūkumus, ir bylą išnagrinėjo be specialių žinių, vadovaudamasis vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų pateikta privačia ir objektyvumo stokojančia konsultacine išvada.

33.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

33.1.       Kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 1–3 dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįsti. Atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba nėra išdavusi ieškovei jokių papildomų garantijų dėl daiktų (ginčo plokščių) kokybės, tą patvirtina atsakovės ir ieškovės sudaryta prekių pirkimo sutartis (sutarties 7, 11 ir 12 punktai). Atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba nėra garantavusi, kad komerciniame pasiūlyme pateiktos plokštės bus tinkamos naudoti daugiabučio namo fasadui įrengti lauko sąlygomis, taip pat nėra garantavusi, kad prekių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019; 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019; 2023 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023; 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

33.2.       Kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįsti. Teismai, vertindami ekspertizės aktą, nepažeidė CPK 218 straipsnio, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-684/2025; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl ekspertizės akto vertinimo detaliai motyvavo. Teismai neturėjo vertinti to, kad atsakovė pakeitė poziciją dėl plokščių pakeitimo, nes plokščių „HPL Crown 608“ ir „HPL Crown T230“ keisti atsakovė niekados nebuvo įsipareigojusi ar žadėjusi. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus dėl VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 210 kaip įrodymo, pagrindžiančio, kad plokštės nekokybiškos, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šiame sprendime buvo vertinama statybinių medžiagų techninės dokumentacijos atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau ne paties produkto (plokščių) kokybė. Nors kasaciniame skunde ir teigiama, jog ieškovė turėjo teisę naudoti ne 10 mm, o 6 mm storio HPL plokštes daugiabučiam namui atnaujinti, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės nurodomus argumentus dėl fasado aliuminio karkaso darbų tinkamumo paneigia daugybė byloje surinktų įrodymų. Teismai S. M. konsultacines išvadas vertino kaip rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 1 dalis) kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nenukrypdami nuo įrodymų vertinimo taisyklių.

33.3.       Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl nepagrįstai atmesto jos prašymo išreikalauti įrodymus.

33.4.       Ieškovė neprašė paskirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Gyvenamojo namo fasado plokštės buvo nuimtos (demontuotos), o atliekant ekspertizę paaiškėjo, kad ginčo plokštės yra utilizuotos ir neišsaugotos. Todėl daryti pildomą ar pakartotinę ekspertizę nebebuvo pagrindo ir realios galimybės.

34.       Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Lemora“ prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

34.1.       Kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 1–3 dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįsti. Kadangi ieškovė neįrodė, jog plokštės išsikraipė dėl kokio nors jų kokybės trūkumo, tai pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad visos atsakovės parduotos plokštės yra nekokybiškos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010  m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė neįrodė, jog plokščių trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad objekte buvo kreivai sumontuotas karkasas ir nesilaikyta plokščių tvirtinimo instrukcijų, todėl, akivaizdu, plokštės susikraipė ne dėl jų kokybės trūkumų, o dėl netinkamo jų sumontavimo.

34.2.       Kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįsti. Teismas turi teisę net ir paskyręs teismo ekspertizę nesivadovauti jos išvadomis, jeigu yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismai detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl ekspertizės akto turinio, todėl visiškai yra nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai, vertindami ekspertizę ir plokščių kokybę, neatsižvelgė į pačią ekspertizę ir jos nevertino. UAB „Lemora“ 2021 m. gegužės 31 d. pranešimu sutiko pakeisti naujomis ne visas, o tik 80 vienetų oranžinės spalvos išorės fasado apdailos plokščių, kurios pakeitė spalvą. Būtent dėl 80 vienetų oranžinės spalvos išorės fasado apdailos plokščių netinkamos kokybės pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio reikalavimų. Ieškovės nurodyti tam tikri galimi neatitikimai dėl deklaracijos Nr. 431675 nėra laikytini esminiais ir patvirtinančiais, kad nurodyta deklaracija netaikytina ginčo plokštėms. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, byloje ginčo dėl to, jog eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 431675 yra nesusijusi su ginčo plokštėmis, niekada nebuvo. Teismai išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas neįrodo plokščių kokybės trūkumo. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę dėl plokščių kokybės trūkumų priežasčių suteikė vienam iš įrodymų – S. M. konsultacinei išvadai, nepagrįsti. Teismai vertino visus byloje esančius įrodymus, juos detaliai aptarė ir išvadas padarė remdamiesi įrodymų visuma, o ne vienu konkrečiu įrodymu. Būtent toks įrodymų vertinimas atitinka suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024). Apeliacinės instancijos teismas detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl fasado aliuminio karkaso darbų tinkamumo. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių įrodymus, kad fasado aliuminio karkaso darbai nebuvo tinkamai atlikti.

34.3.       Pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo motyvavo tinkamai ir tai buvo susiję ne vien su prašymo pateikimu ne laiku (o tai jau yra pagrindas prašymą atmesti), bet ir su kitomis aplinkybėmis.

34.4.       Vien tai, kad nebuvo vadovaujamasi teismo ekspertizės išvadomis, nėra laikoma vadovavimo procesui principo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismui šiuo atveju pakako byloje esančių įrodymų, kad susiformuotų vidinis įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo neprašė ir pati ieškovė. Ši byla nėra priskiriama kategorijai bylų, kuriose teismas privalo būti aktyvus.

35.       Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Guresta“ prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

35.1.       Teismai tinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 1–3 dalis ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Būtent ieškovei keliama pareiga įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina parduotų daiktų trūkumų faktą, o atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog parduotų daiktų trūkumai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų, tai liko abejonė dėl plokščių kokybės. Kadangi ieškovė nesiėmė jokių priemonių abejonėms dėl parduotų daiktų trūkumų fakto pašalinti, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįvykdė jai keliamos įrodinėjimo pareigos dėl parduotų daiktų trūkumų fakto įrodymo.

35.2.       Kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįsti. Kadangi teismas turi teisę atmesti ekspertizės duomenis, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, tai teismai pagrįstai atsisakė vadovautis ekspertizės aktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Ikiteisminio ginčo stadijoje trečiasis asmuo UAB „Lemora“ pripažino, kad tik dalis plokščių, t. y. 80 vnt. oranžinės spalvos plokščių, yra nekokybiškos. Kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovei parduotų plokščių kokybės, o ne dėl statybinių medžiagų techninės dokumentacijos atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl teismai pagrįstai atsisakė vadovautis 2021 m. gegužės 12 d. VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro sprendimu Nr. 210. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomajame nurodyme buvo konstatuota, kad montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai. 2021 m. sausio 15 d. defektų akte buvo konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo fasado karkaso darbai nebuvo atlikti tinkamai. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo fasado karkaso darbai nebuvo atlikti tinkamai. Ieškovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų, jog specialisto S. M. išvados turėtų būti vertinamos kritiškai.

35.3.       Kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus, nepagrįsti. Byloje buvo pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovės prašytų išreikalauti įrodymų nepateikimas neturėjo esminės įtakos nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

35.4.       Teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Kadangi byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, todėl tokio pobūdžio byloje teismai neturėjo būti aktyvūs ir savo iniciatyva rinkti įrodymų bei šalinti byloje esančių abejonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacijos dalyko nagrinėjamoje byloje

36.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

37.       CPK 341 straipsnyje įtvirtintas draudimas kasacine tvarka peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir nutartis, kurie nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Ši nuostata aiškintina kartu su CPK 340 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kasacijos objektas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-1075/2023, 23 punktas).

38.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tik motyvuoti kasacijos pagrindai, nurodyti kasaciniame skunde. Kai kasatorius nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). 

39.       Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

40.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

41.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu priėmė žodinę nutartį atmesti ieškovės prašymą išreikalauti įrodymus pagal CPK 199 straipsnį. CPK 199 straipsnio tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu, tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 334 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo ir dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nesprendė. Kaip minėta, pagal CPK 341 straipsnį kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių ar jų dalių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti ieškovės prašymą išreikalauti įrodymus, nurodyti šios nutarties 32.3 punkte, negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl plokščių kokybės, o ne dėl plokščių dokumentacijos atitikties teisės aktų reikalavimams, į tai, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė, jog ginčo plokštes ieškovei parinko būtent atsakovė, kaip prekių pardavėja, kuri būtų garantavusi, jog plokštės bus tinkamos naudoti lauko sąlygomis ir atitiks techninio projekto sprendinius, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo vertinimo, nurodyti šios nutarties 32.2.5 punkte, dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. produktų eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 431675 vertinimo, nurodyti šios nutarties 32.2.3 punkte, nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismai nenustatė, jog plokštės susibangavo dėl to, jog jų storis buvo 6 mm (pirmosios instancijos teismas tik pateikė savo vertinimą, kad mažesnio storio plokščių, nei nurodyta techniniame projekte, montavimas galėjo turėti įtakos šių plokščių deformacijai montuojant jas ant daugiabučio namo fasado, tačiau nei ekspertai, nei specialistai, nustatinėję plokščių susibangavimo priežastis, tokios priežasties nenustatė ir net neįvardijo kaip galimos), konstatuoja, kad aplinkybė, ar 6 mm storio plokščių naudojimas buvo suderintas su užsakove ir (ar) generaline rangove, nesudarė įrodinėjimo dalyko šioje byloje, todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl šios nutarties 32.2.6 punkte nurodytų kasacinio skundo argumentų dėl ieškovės teisės naudoti 6 mm storio plokštes daugiabučiam namui atnaujinti.

44.       Kasacinio skundo argumentai, kuriais ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų dėl daugiabučio gyvenamojo namo fasado karkaso darbų vertinimu, nurodyti šios nutarties 32.2.7 ir 32.2.9 punktuose, taip pat argumentai dėl to, kad atsakovė ikiteisminėje stadijoje buvo pripažinusi plokščių trūkumus, nurodyti šios nutarties 32.2.4 punkte, taip pat nesudaro kasacijos dalyko, nes nėra grindžiami teisės normomis ar nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos ir (ar) išsamiais teisiniais argumentais. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties.

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro šie kasaciniame skunde keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai: 1) dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl parduoto daikto trūkumų; 2) dėl ekspertizės akto vertinimo; 3) dėl konsultacinės išvados vertinimo; 4) dėl teismo pareigos skirti pakartotinę ekspertizę.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl parduoto daikto trūkumų

46.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

47.       Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi esant taip vadinamai garantijai pagal įstatymą, nustatytai CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pirkėjas, pareiškęs ieškinį pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų, turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

48.       Įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, kai pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Šiuo atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

49.       Jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta

50.       Jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, kad ginčo prekėms buvo nustatytas kokybės garantijos terminas (CK 6.335 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo našta paskirstytina pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju ieškovė (pirkėja) privalėtų įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, o atsakovė (pardavėja) – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo ieškovei (pirkėjai) dėl to, kad ieškovė (pirkėja) pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog plokščių išsikraipymo priežastis buvo netinkamas jų sumontavimas, t. y. teismai taip konstatavo, kad atsakovė įvykdė įrodinėjimo pareigą pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, o būtent įrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo ieškovei (pirkėjai) dėl to, kad ši pažeidė daikto naudojimo taisykles, ir tai sudaro pagrindą atmesti dalį ieškinio kaip nepagrįstą pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį (išskyrus ieškinio dalį dėl oranžinės spalvos plokščių išblukimo, tačiau dėl šios dalies kasacinis skundas nepaduotas).

51.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėję teismai nustatė aplinkybes, kurios sudaro pagrindą atmesti ieškinį, tiek paskirsčius įrodinėjimo naštą pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, spręstina, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo nesudaro pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus. 

Dėl ekspertizės akto vertinimo

52.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53.       Bylą nagrinėję teismai nustatė net keletą ekspertinio tyrimo trūkumų. Visų pirma, ekspertizei buvo netinkamai paimti pavyzdžiai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokių plokščių pavyzdžiai ir iš kur buvo paimti, nes nei iš paties ekspertizės akto, nei iš kitų duomenų neįmanoma identifikuoti, kokie konkrečiai naujų plokščių pavyzdžiai buvo tiesiogiai perduoti ekspertams ir ištirti aptariamo tyrimo metu, be to, buvo atliekami ir nuo fasado nuardytų plokščių, kurios buvo netinkamai sandėliuotos, tyrimai. Antra, bandymus su plokštėmis atlikusi UAB „Testlita“ laboratorija nėra akredituota atlikti plokščių atsparumo drėgmei, matmenų stabilumo esant padidintai temperatūrai, lankstymosi savybių, atsparumo klimatiniam šokui, atsparumo UV spinduliams ir tankio bandymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, jog egzistuoja ekspertinio tyrimo eigos trūkumų, kurie turėjo įtakos ekspertizės išvadų pagrįstumui, ir, atmesdami ekspertizės aktą kaip įrodymą, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl ekspertizės akto vertinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien dėl šių dviejų nustatytų ekspertinio tyrimo trūkumų teismai turėjo pagrindą atmesti ekspertizės aktą kaip įrodymą. Kasaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų dėl UAB „Testlita“ laboratorijos akreditavimo atlikti nurodytus plokščių bandymus, o dėl pavyzdžių tinkamo paėmimo kasaciniame skunde keliami fakto kausimai, kurie nėra kasacijos dalykas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kodėl nesiremia teismo ekspertizės akto, kaip visumos, išvadomis ir tokio sprendimo priežastis, todėl kasacinio skundo argumentai, kad teismai ignoravo vieną iš ekspertizės akto išvadų, nepagrįsti.

Dėl konsultacinės išvados vertinimo

54.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 43 punktas).

55.       Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 121 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

56.       Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą).

57.       Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad teismai nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę dėl plokščių išsikraipymo priežasčių suteikė S. M. konsultacinei išvadai. Teismai nurodė, kad S. M. konsultacinėse išvadose konstatavo, jog labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai; nesant paslankių įtvirčių (esant netinkamai įrengtiems), buvo apribota tiesinės plokščių deformacijos galimybė ir dėl to plokštės išlinko (susibangavo); tyrimo metu kitų galimų plokščių išsikraipymo priežasčių nenustatyta. Teismai rėmėsi šiomis konsultacinėmis išvadomis, spręsdami dėl plokščių montavimo įtakos plokščių susibangavimui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas S. M. konsultacines išvadas, nurodė, kad S. M. tyrimus atliko, kai plokštės dar buvo sumontuotos ant gyvenamojo namo fasado ir vėliau, kai jos ką tik buvo nuimtos nuo jo, dėl to jis turėjo realią galimybę įvertinti montavimo darbų atlikimo kokybę, taip pat kad S. M. konsultacinės išvados atitinka kitus įrodymais, o būtent UAB „Lemora“ 2020 m. lapkričio 16 d. raštą, kuriame nurodyta, kad trečiojo asmens ir ieškovės atstovai, apžiūrėję plokštes, nustatė, jog nesilaikyta montavimo rekomendacijų, t. y. fiksuoti tvirtinimo taškai, kur jie negalimi, necentruotos kniedės karkase plokštės skylės atžvilgiu, kniedės perspaustos, dėl to neleidžia plokštei laisvai judėti, prie lango rėmo plokštės priglaustos nepaliekant tarpelio „vaikščioti“, taip pat VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2020 m. gruodžio 29 d. raštą, kuriame nurodyta, kad lauko sienų apdailos plokščių tvirtinimo darbai atlikti nekokybiškai, turi trūkumų.

58.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl remiasi S. M. konsultacinėmis išvadomis, ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl tokio įrodymo vertinimo.

Dėl teismo pareigos skirti pakartotinę ekspertizę

59.       Pagal CPK 219 straipsnio 1dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

60.       Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, įvertinti teismo, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 47 punktas). CPK 219 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms sąlygoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009).

61.       Taigi, teismas turi teisę, įvertinęs tai, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų tam tikroms išvadoms padaryti, nuspręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Kadangi pirmosios instancijos teismui pakako kitų įrodymų išvadoms dėl byloje reikšmingų aplinkybių padaryti, tai teismas, nustatęs ekspertinio tyrimo eigos trūkumus, kurie turėjo įtakos ekspertizės išvadų pagrįstumui, ir atmetęs ekspertizės aktą kaip įrodymą, turėjo teisę neskirti pakartotinės ekspertizės. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė apeliacinės instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę, žinodama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs ekspertinio tyrimo eigos trūkumus, kurie turėjo įtakos ekspertizės išvadų pagrįstumui, atmetė ekspertizės aktą kaip įrodymą.

62.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog byloje egzistuoja viešasis interesas, nes tarp byloje dalyvaujančių asmenų yra nesutarimas dėl objektui, kuriame gyvena butų savininkai, kurie už renovacijos darbus moka atidėtas palūkanas, renovuoti panaudotų medžiagų kokybės, taip pat renovacijos darbams iš dalies naudojama valstybės parama, todėl teismas tokio pobūdžio bylose privalo būti aktyvus ir imtis visų priemonių tinkamam bylos aplinkybių nustatymui ir išnagrinėjimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla yra dispozityvi, nes ginčas kilo tarp dviejų privačių juridinių asmenų dėl prekių pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo (dėl prekių kokybės), todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pareigos būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

63.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, kasacinio skundo netenkinus, teisę į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju įgijo atsakovė ir tretieji asmenys UAB „Lemora“, UAB „Guresta“.

65.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

66.       Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).

67.       Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

68.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas)

69.       Atsakovė prašo priteisti 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nurodytų dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

70.       Trečiasis asmuo UAB „Lemora“ prašo priteisti 3092,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog trečiajam asmeniui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atstovavo tas pats advokatas, kuris surašė atsiliepimą į kasacinį skundą, bylos kasaciniame teisme sudėtingumą ir sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, nusprendžia, kad 1100 Eur trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.3, 2.6, 2.7 punktai).

71.       Trečiasis asmuo UAB „Guresta“ prašo priteisti 3146 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog trečiajam asmeniui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atstovavo tas pats advokatas, kuris surašė atsiliepimą į kasacinį skundą, bylos kasaciniame teisme sudėtingumą ir sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, nusprendžia, kad 1100 Eur trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.3, 2.6, 2.7 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bikuvos“ prekybai (j. a. k. 284088150) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“ (j. a. k. 303197883) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Guresta“ (j. a. k. 303355372) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“ (j. a. k. 303197883) 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ (j. a. k. 233623430) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“ (j. a. k. 303197883) 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis