Civilinė byla Nr. e2A-40-856/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00401-2017-3

                                  Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1; 2.4.2.2; 3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-631-1007/2017 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams L. Š. ir A. Š. dėl bendrosios dalinės nuosavybės idealiųjų dalių nustatymo bei nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, jog 2002 m. birželio 12 d. išduoto Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu J. B. pastačius priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis padidėjo nuo 49/100 iki 54/100 dalių bei remiantis uždarosios akcinės bendrovės Korporacijos „Matininkai“ sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atidalinti J. B. priklausančią 54/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. B. nuosavybėn priteisti (suformuoti) patalpą – butą gyvenamajame name, aprašytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o konkrečiai patalpas gyvenamajame name: 5,83 m2 ploto patalpą – tambūrą, plane pažymėtą indeksu 1–1; 12,88 m2 ploto patalpą – kambarį, plane pažymėtą indeksu 1–2; 5.33 m2 ploto patalpą – san. mazgą, plane pažymėtą indeksu 1–3; 4,90 m2 ploto patalpą – koridorių, plane pažymėtą indeksu 1–4; 9,84 m2 ploto patalpą – virtuvę, plane pažymėtą indeksu 1–5; 1,99 m2 ploto patalpą – tambūrą, plane pažymėtą indeksu 1–6; 2,27 m2 ploto patalpą – koridorių, plane pažymėtą indeksu 1–7; 3,09 m2 ploto patalpą – katilinę, plane pažymėtą indeksu 1–8; 12,97 m2 ploto patalpą – kambarį, plane pažymėtą indeksu 1–9; 17,26 m2 ploto patalpą – kambarį, plane pažymėtą indeksu 1–10. Iš viso 10 patalpų, kurių bendras plotas yra 76,36 m2.

2. Ieškovė nurodė, kad 2002 m. birželio 12 d. pagal jos parengtą projektą buvo išduotas Leidimas vykdyti statybos darbus, kurio pagrindu ieškovė nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype prie jos valdomos gyvenamojo namo dalies pastatė priestatą, kuris gyvenamojo namo bendrą plotą padidino 12,71 m2, nes iki tol namo bendras plotas buvo 129,78 m2, o dabar yra 142,49 m2. Statybos darbus ieškovė vykdė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir jais niekaip neįtakojo atsakovų interesų, be to, priestatą pastatė iš savo asmeninių lėšų, todėl prašo, kad patalpos, kurių pagrindu įregistruotas gyvenamojo namo ploto padidėjimas, būtų priskirtos ieškovei. Žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovei bei atsakovams priklausantys statiniai, yra atidalintas dar iki tol, kai ieškovė įsigijo savo namo dalį. Naudojimosi tvarka bendrąja nuosavybe tarp ieškovės ir atsakovų jau seniai nusistovėjusi ir visiškai atitinka bendraturčių interesus. Netgi pašto adresai jau daug metų yra įvardijami kaip atskirų butų, t. y. atsakovų adresas yra (duomenys neskelbtini), o ieškovės - (duomenys neskelbtini), tačiau toks turto atsidalijimas nėra įformintas jokiomis sutartimis ir neįregistruotas viešajame registre. Atsakovams buvo išsiųsti raštiški pasiūlymai dėl gyvenamųjų patalpų atidalijimo, tačiau į pasiūlymus atsakovai nereagavo, bendrauti su ieškove atsisakė.

3. Atsiliepimu ir patikslintu atsiliepimu į ieškinį atsakovė L. Š. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pasistatė vieno aukšto priestatą prie gyvenamojo namo neturėdama bendraturčių sutikimo, savavališkai. Ieškovės reikalavimas padidinti jai priklausančią namo dalį neatitinka faktinių aplinkybių, nes per visą namo plotą antrame aukšte yra palėpė, kurios 49/100 dalis priklauso J. B.. Apie palėpę ieškinyje neaptarta, pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ji taip pat neatsispindi. Patenkinus J. B. ieškinį, susidarytų situacija, kad jai nuosavybės teise priklausytų ne tik 54/100 dalys pirmojo aukšto, bet ir 54/100 dalys palėpės, kuri nedidėjo. Namas turi priklausinius – sandėlį, du garažus, kitus statinius, tačiau ieškiniu neprašoma šių pastatų atidalinti, nors tai faktiškai būtų galima padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, kad pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ Telšių filialo 2012 m. gegužės 30 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimą, 2002 m. birželio 12 d. išduoto Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu J. B. pastačius priestatą prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis padidėjo nuo 49/100 iki 54/100 dalių. Remdamasis uždarosios akcinės bendrovės Korporacijos „Matininkai“ sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. 159, teismas atidalino J. B. priklausančią 54/100 dalį gyvenamojo namo, J. B. nuosavybėn priteisė patalpą – butą gyvenamajame name, aprašytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš viso 10 (dešimt) patalpų, kurių bendras plotas 76,36 m2.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė J. B. civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010, kurioje Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės J. B. ieškinį atmetė, o Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu, ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė atidalinti ieškovei priklausančią 49/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš bendrosios dalinės nuosavybės remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Korporacijos „Matininkai“ sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

6. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje be reikalavimo atidalyti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė reiškia naują reikalavimą – nustatyti jos bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis, taip pat joje dalyvauja skirtingos ginčo šalys, nes Akmenės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 atsakovė L. Š. nedalyvavo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškiniai nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 nėra tapatūs, nes nesutampa ginčo šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas.

7. Teismas konstatavo, jog ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad priestatą pasistatė neturėdama kitų bendraturčių sutikimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priestatas 4a1/p pastatytas prie ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, padarė išvadą, jog bendraturčių atidalijimas pagal ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus techniškai įmanomas, kad padidintą dalį – priestatą, galima atskirti nuo bendrojo daikto be žalos šiam daiktui padarymo, todėl teismas sprendė, kad net ir be kitų ginčo namo bendraturčių sutikimo ieškovė J. B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo namo padidintą dalį, t. y. atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją į priestatą 4a1/p. Todėl J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis padidėjo nuo 49/100 iki 54/100.

8. Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1p, yra vieno aukšto, iš kadastro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo pastogė (palėpė) nėra suformuota, taip pat neregistruota atskiru nekilnojamuoju daiktu. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktais projektiniais pasiūlymais, privalo įrodyti, kad ieškovės pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Atsakovė savo projektinių pasiūlymų teismui nepateikė, šioje byloje priešieškinio nereiškė, įrodymų, kad pastogė (palėpė) gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir toks daikto naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad ginčo erdvė nelaikytina patalpa – pastoge (palėpe), todėl šiai erdvei nesant Nekilnojamojo turto registro objektu, jos atsidalyti pagal CK 4.80 straipsnį nėra galimybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovė L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą, atmesti ieškovės J. B. ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    9.1. Ieškovė J. B. pasistatė vieno aukšto priestatą prie gyvenamojo namo neturėdama bendraturčių sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį arba visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Ieškovė J. B. ieškinyje neužsimena, jog būtų gavusi bendraturčių sutikimą, o statybų legitimumą grindžia 2002-06-12 išduotu Leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 13.

    9.2. Ieškovės J. B. reikalavimas padidinti jai priklausančią namo dalį neatitinka faktinių aplinkybių. Per visą namo plotą antrame aukšte yra palėpė, kurios 49/100 dalis priklauso J. B.. Jos ieškovė savo ieškinyje neaptarė, pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ji taip pat neatsispindi. Patenkinus J. B. ieškinį, susidarė situacija, kad jai nuosavybės teise priklauso ne tik 54/100 dalys pirmojo aukšto, bet ir 54/100 palėpės dalys, kuri nedidėjo. Stogo konstrukcija taip pat nedidėjo. Apeliantės teisės yra akivaizdžiai pažeidžiamos, nes pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas – ji netenka dalies palėpės, kuri ateityje bus įrengta kaip gyvenamoji patalpa, apie tokius ketinimus buvo nurodžiusi pati ieškovė.

     9.3. Dėl turto atidalijimo J. B. buvo kreipusis į teismą su tapačiu reikalavimu ir jau yra priimtas Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 bei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dėl to pačio dalyko į teismą kreiptis negalima.

     9.4. Apeliantė prašo vadovautis teismų praktika analogiškose bylose, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-359/2008, kurioje taip pat kilo ginčas dėl namo atidalijimo neaptariant palėpės ir priestato pasistatymo be sutikimo, priimtu procesiniu sprendimu.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, kurios sudaro 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad atsakovė skunde nenurodo apeliacinio skundo pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas. Apeliantės teiginys, jog J. B. atsidalinus savo namo dalį bus pažeistos jos nuosavybės teisės, nes J. B. atiteks didesnė palėpės dalis, yra nepagrįstas. Byloje nustatyta ir teismas šią aplinkybę konstatavo skundžiamame sprendime, jog tarp bendrasavininkių seniai nusistovėjusi tiek naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, tiek naudojimosi palėpe tvarka. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teisme patvirtino, jog orientyras palėpės dalims atskirti yra laikančioji namo siena, kuri skiria atskiras namo dalis, kurių viena naudojasi J. B., kita priklauso atsakovei bei A. Š.. Ieškovė neturi pagrindo ateityje siekti, kad jai naudojimuisi tektų didesnė palėpės dalis, nes būtų neprotinga užimti palėpės dalį, esančią virš kitų bendrasavininkių gyvenamųjų patalpų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose.

Teismas             

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

                                        Atsakovės L. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė J. B. ir atsakovai L. Š. bei A. Š. yra gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovei J. B. nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys gyvenamojo namo, ½ dalis pastato – sandėlio, 49/100 dalys kitų/kiemo statinių, atsakovei L. Š. 2014 m. sausio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu atiteko 51/150 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis pastato – sandėlio, 2/3 dalys pastato – garažo, 2/3 dalys pastato – garažo ir 51/150 dalis kitų statinių, atsakovui A. Š. – 51/300 dalis gyvenamojo namo, 1/6 dalis pastato – sandėlio, 1/3 dalis pastato – garažo, 1/3 dalis pastato – garažo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovo A. Š. nuosavybės teisės į minėtus statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, tačiau 2014-08-25 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad 2002 m. birželio 12 d. išduoto Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu pastačius priestatą prie gyvenamojo namo, jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma gyvenamojo namo dalis padidėjo nuo 49/100 iki 54/100 dalių, kadangi priestatą pastatė savo lėšomis, gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo 12,71 m2, iki tol namo plotas buvo 129,78 m2, o dabar - 142,49 m2. Apeliantė nesutinka su ieškovės reiškiamais reikalavimais, nurodydama, jog ieškovė priestatą prie gyvenamojo namo pasistatė neturėdama bendraturčių sutikimo.

14. Bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuoja CK 4.77 straipsnis. Aiškindamas minėtą kodekso straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006). Taip pat šios kategorijos bylose kasacinis teismas suformulavo praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. 

15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė J. B. laikotarpiu nuo 2002 iki 2009 metų padidino bendrosios dalinės nuosavybės objektą - gyvenamąjį namą - 12,71 m2 plotu, prie savo gyvenamojo namo dalies pasistatydama priestatą 4a1/p. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė namo priestatą pasistatė neturėdama namo bendraturčių sutikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė namo priestato statybos darbus atliko 2002 m. birželio 12 d. išduoto Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 13 pagrindu. 2010-11-10 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. DSU-444 patvirtina, kad ieškovės gyvenamojo namo priestato statyba atlikta pagal 2002-06-12 išduotą statybos leidimą. Byloje nepaneigta, jog ieškovė namo priestatą pasistatė už savo lėšas ir jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Minėtų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė J. B. priestato statybos darbus atliko laikydamasi įstatymų nustatytų taisyklių ir už savo lėšas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pastatytą priestatą prie jos gyvenamojo namo dalies galima atskirti nuo bendrojo daikto be žalos šiam daiktui padarymo, todėl, vadovaujantis CK 4.77 straipsnio 2 dalimi, net ir be kitų ginčo namo bendraturčių sutikimo, ieškovė J. B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo namo padidintą dalį. Ieškovei nuosavybės teise priskyrus priestatą, atsirado pagrindas pakeisti namo bendraturčių idealiąsias nuosavybės dalis.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovės J. B. reikalavimas padidinti jai priklausančią namo dalį neatitinka faktinių aplinkybių, nes per visą namo plotą antrame aukšte yra palėpė, kurios 49/100 dalis priklauso J. B.. Palėpės ieškovė savo ieškinyje neaptarė, pateiktoje kadastrinių matavimų byloje ji taip pat neatsispindi.

17. Pažymėtina, kad analogišką argumentą atsakovė L. Š. nurodė patikslintame atsiliepime į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės argumentą išnagrinėjo ir padarė pagrįstą išvadą, kad palėpei nesant Nekilnojamojo turto registro objektu, jos atsidalyti pagal CK 4.80 straipsnį nėra galimybių. Teismas sprendime nurodė, kad gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto, iš kadastro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo pastogė (palėpė) nėra suformuota, taip pat neregistruota atskiru nekilnojamuoju daiktu, o iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad gyvenamojo namo palėpė (pastogė) nėra įrengta. Atsižvelgdamas į tai, kad pastogė (palėpė) neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.26. punkto, teismas sprendė, kad ginčo erdvė nelaikytina patalpa – pastoge (palėpe). Teisėjų kolegija šias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko pagrįstomis ir neturi pagrindo su jomis nesutikti, juo labiau, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, paneigiančių šias išvadas. Pritartina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, kad apeliantė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių teismo išvadų neteisėtumą ir nepagrįstumą, apsiribojo tik argumentų, išdėstytų patikslintame atsiliepime į ieškinį, atkartojimu.

18. Apeliaciniame skunde L. Š. nurodo, kad dėl turto atidalijimo J. B. buvo kreipusis į teismą su tapačiu reikalavimu ir jau yra priimtas Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 bei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, todėl vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dėl to paties dalyko į teismą kreiptis negalima.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors Akmenės rajono apylinkės teismas nagrinėjo ginčą civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010, tačiau nei bylos šalys, nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas su šia nagrinėjama byla nesutampa. Pažymėtina, jog nagrinėjant ginčą civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010, ieškinio reikalavimas (dalykas) buvo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo atidalinimas pagal J. B. pateiktą gyvenamojo namo padalijimo planą. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra pakeisti gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalis bei atidalinti šalims priklausantį gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškinio dalykas minimose abiejose civilinėse bylose nesutampa. Taip pat nėra teisinio pagrindo teigti, jog šiose civilinėse bylose sutampa ir ieškinio pagrindas, kadangi ieškovė, teikdama ieškinį, remiasi kitais rašytiniais dokumentais (pvz., šioje byloje ieškovė ieškinį grindžia Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodyta, jog ieškovės pastatytam priestatui yra atlikta teisinė registracija, ko nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-188-672/2010 nebuvo padaryta). Be to, nesutampa ir bylos šalys, nes civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 atsakovais buvo įtraukti A. Š. ir A. Š., gi šioje civilinėje byloje atsakovais yra L. Š. ir A. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas, nei ieškinio šalys šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-188-672/2010 nesutampa, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės argumentas, kad teismas jau yra išnagrinėjęs tapatų ieškinį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

20. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantės J. B. apeliacinį skundą, Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog apeliantės (J. B.) ir jos atstovo argumentas, kad palikus sprendimą galioti ieškovė pakartotinai negalės kreiptis ir ginti nuosavybės teisių, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant iš naujo šalių ginčą dėl nuosavybės atidalijimo (padalijimo) būdo, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas draudimas negalios (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-95-357/2011).

21. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sprendime nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, tinkamai ir išsamiai atskleidė bylos esmę, įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką ir toks taikymas lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

22. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliantė L. Š. apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės J. B..

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos (CPK 93, 98 straipsniai).

25. Ieškovė J. B. prašo iš apeliantės priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Bylinėjimosi išlaidos - 200 Eur - advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, adekvačios ir proporcingos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

              n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. B. iš atsakovės L. Š. 200 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                       Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                           Lina Muchtarovienė

                                                                                           Vilija Valantienė