Baudžiamoji byla Nr. N1-3559-961/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21453-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.29.3.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,

kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

atstovui pagal įstatymą ir civiliniam atsakovui S. B. (S. B.),

kaltinamajam R. G. (R. G.), jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,

įgaliotajai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Neringai Šaveiko,

nukentėjusiajam R. M.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

ARTIOMAS BAKURADZE, gimęs (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos moksleivis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veika, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,

RUSLAN GAZIMAGOMEDOV, gimęs (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei tęsti mokslą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

A. B. 2018-05-08 apie 2.00 val., tarp Mindaugo gatvės 14 B ir Vingrių gatvės 11A, Vilniuje, ant laiptų, veikdamas kartu su R. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėję prie nukentėjusiojo R. M., trenkė jam koja per kojas, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, spardė gulintį ant žemės nukentėjusįjį kojomis į įvairias kūno vietas, R. G. iš nukentėjusiojo R. M. kišenės ištraukus mobiliojo ryšio telefoną „Mi“-150 eurų vertės su jame buvusia 16 GB atminties kortele 20 eurų vertės, ir asmens tapatybės kortelę, išduotą nukentėjusiojo R. M. vardu, kartu su R. G. pasišalino, tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. M. priklausantį 170 eurų vertės turtą.

R. G. 2018-05-08 apie 2.00 val., tarp Mindaugo gatvės 14 B ir Vingrių gatvės 11A, Vilniuje, ant laiptų, veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiojo R. M., jis trenkė nukentėjusiajam koja per kojas, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, mušė nukentėjusįjį R. M. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, A. B. koja sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvo sritį, jis iš nukentėjusiojo R. M. kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Mi“ 150 eurų vertės su jame buvusia 16 GB atminties kortele 20 eurų vertės, ir asmens tapatybės kortelę, išduotą nukentėjusiojo R. M. vardu, po ko kartu su A. B. pasišalino, tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. M. priklausantį 170 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu A. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad apie 2 val. nakties ėjo į Mindaugo g. esantį PC „Maxima“. Priešais ėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis leidosi žemyn, o jie kilo aukštyn, jie kažką pradėjo jam sakyti, jis taip pat pradėjo kažką sakyti, tada jie (kaltinamieji) pirmi pradėjo jį mušti. Pamena, kad asmuo tikrai rodė pirštą. Nukentėjusysis nepamena pokalbio, nes jis buvo girtas, be to, jo rankos buvo kruvinos. Draugas pradėjo jį mušti, nukentėjęs nukrito, tada abu pradėjo spardyti kojomis. Kai nukentėjęs gulėjo, jis (A. B.) jam irgi pora kartą įspyrė, pataikė nukentėjusiajam kažkur į ranką. Nukentėjusysis nukrito tuomet, kai R. jam sudavė kažkur į veidą. Nukentėjusiajam nukritus, R. jį mušė, A. B. nukentėjusiajam irgi sudavė vieną kartą, tada norėjo patraukti R., bet netyčia pataikė į nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam tyčia sudavė vieną kartą. Nukentėjęs nesudavė nė vieno smūgio. Matė, kad R. paėmė telefoną, bet nespėjo suprasti, kaip tas telefonas atsirado pas jį rankose, viskas įvyko labai greit. Nežino, kaip buvo ištraukta asmens tapatybės kortelė, tik matė ją gulint ant žolės. Nukentėjusysis pradžioje gulėjo ant plytelių, po to ant žolės, o vėliau atsistojo ir pabėgo. Telefoną paėmė R.. Nepamena, kaip R. paėmė telefoną ir asmens tapatybės kortelę. Atrodo, kad iš nukentėjusiojo kišenės pradėjo kristi telefonas, jis (A. B.) pasakė, kad ten telefonas, bet nematė, kaip R. telefoną paėmė, nes kažkaip nusisuko ir nepastebėjo, kaip telefonas atsidūrė pas jį, bet atsisukus telefonas buvo jau pas jį. Tada nukentėjęs pradėjo bėgti. Telefoną policijos pareigūnai rado pas R.. Žino, kad R. su policijos pareigūnais ėjo ieškoti asmens tapatybės kortelės. O dėl telefono, tai jam buvo tas pats, apie tai net negalvojo, gal R. būtų pridavęs telefoną į lombardą. Negali paaiškinti savo veiksmų. Mano, kad nukentėjęs turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Teismui paskelbus kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 65), kaltinamasis A. B. iš esmės juos patvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu R. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad naktį, apie 2 val., su A. ėjo į PC „Maxima“ kažko nusipirkti. Priešais ėjo nukentėjusysis, paprašė jo cigaretės ir nukentėjęs parodė vidurinį pirštą. Tai buvo kaip provokacija, tuomet jis (R. G.) pirmas sudavė smūgį jam į veidą ir nukentėjęs nukrito. Tada pradėjo jį spardyti, A. norėjo sustabdyti, bet neišėjo. Mušė nukentėjusįjį į veidą ir kūną. Po to jis (R. G.) paėmė telefoną, pamatė asmens tapatybės kortelę, bet jos neketino imti, ją išmetė. Tada nukentėjusysis pradėjo bėgti ir jie su A. išėjo. Tiksliai nepamena, ar telefonas buvo iškritęs, ar buvo nukentėjusiojo kišenėje. Asmens tapatybės kortelės jis nematė. Vienu veiksmu paėmė telefoną ir kortelę, tiesiog jos nepastebėjo. Vietoje išmetė kortelę toliau nuo nukentėjusiojo, negali pasakyti, kodėl taip padarė. Gal A. ir nesakė, kad iškrito telefonas. Neturėjo tikslo paimti telefono, tiesiog norėjo paprašyti cigaretės, tačiau, kadangi buvo provokacija, viskas taip ir įvyko. Paėmė telefoną tik tuomet, kai jis iškrito, prieš tai tokio tikslo neturėjo. Nenorėjo apiplėšti žmogaus, tiesiog ėjo į parduotuvę, norėjo atšvęsti gimtadienį. Pripažįsta, kad nukentėjusįjį mušė ir kad paėmė telefoną. Nežino, koks buvo fizinio smurto tikslas. Iš pradžių tikrai nenorėjo taip pasielgti. Neturėjo tikslo užvaldyti turto. Gailisi, kad užpuolė nukentėjusįjį. Mano, kad nukentėjęs turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, bet prašoma suma yra per didelė. Gyvena su mama ir vyresne seserimi, ji šiuo metu ieško darbo. Jį išlaiko mama, ji yra neįgali. Bandė dirbti, yra galimybė užsidirbti kažkokių pajamų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad leidosi laiptais, prieš jį ėjo du jaunuoliai. Jie nieko nesakė, todėl daro prielaidą, kad jie iš anksto buvo susiplanavę kažką užpulti. Jie tiesiog priėjo, trenkė į veidą, jis nukrito, tada jie pradėjo spardyti. Pagrinde jie spardė į veido zoną, jis buvo užsidengęs veidą ir klausė jų, ką jie daro. Akivaizdu, kad jie norėjo ne tik apvogti, bet ir traumuoti, pažeminti, nes tai truko pakankamai ilgai. Tada jie nuėjo, o jis liko gulėti, atsisėdo, bėgo kraujas iš nosies. Tuomet neskubėdamas ėjo namo, kadangi neturėjo telefono ir negalėjo išsikviesti pagalbos. Jokio piršto parodymo ar pokalbio nebuvo, jis jiems nieko nesakė. Kuomet jie jį mušė, jis buvo šoko būsenoje, todėl negirdėjo, ar jie ką nors šnekėjo. Ten buvo pakankamai tamsu, tad negali pasakyti, kaip jie buvo apsirengę ir kuris mušė. Jis jiems vis kartojo, ką jie daro, gal jie išsigando, kad gali būti didesnė atsakomybė, ir sustojo tai daryti. Telefonas ir asmens tapatybės kortelė tikrai nebuvo iškritę, kadangi kelnių kišenė buvo gili. Mano, kad daiktai negalėjo iškristi. Jo džinsai buvo prigludę, telefonas ne toks didelis, kad būtų galėjęs iškristi. Negali pasakyti, ar daiktai iškrito, ar jie juos ištraukė, bet tikrai nebuvo tokia padėtis, kad daiktai patys galėjo iškristi. Iš jų pusės nebuvo jokio pokalbio ar kreipimosi, kad ką nors atiduotų. Kai atėjo, sudavė vienas, o tuomet jie pradėjo spardyti dviese. Taip sprendžia iš to, kad juto daug smūgių. Telefonas buvo priekinėje kišenėje. Paskambino policijai jau būdamas namuose. Brolis telefone turėjo sekimo programą, todėl matė visą jų maršrutą, kadangi telefonas nebuvo išjungtas. Su policijos pareigūnais pamatė, kur jie yra, kad jie grįžo į tą pačią vietą, tačiau prieš pat juos randant, telefoną jie išjungė. Juos rado prie PC „Maxima“ Mindaugo g. Jeigu jie būtų išjungę telefoną, būtų tikrai jų neradę, kadangi kaltinamųjų veidų tikrai nebūtų prisiminęs. Policijos pareigūnai, kuomet juos sulaikė, paklausė, ar šitas telefonas, jis (R. M.) patvirtino, tada tuos asmenis nuvedė. Policijos pareigūnai žinojo, kur yra pasas (asmens tapatybės kortelė), jis buvo kitoje vietoje, ir jį atnešė. Daro prielaidą, kad jie ištraukė telefoną. To veiksmo, kad jie ištraukė telefoną, jis nematė. Jam buvo toks šokas po tokių stiprių smūgių, kad negali pasakyti, ar jie telefoną ištraukė, ar jis juto prisilietimus. Piršto jiems nerodė ir jo rankos nebuvo kruvinos. Situacija tokia, kad ėjo iš protmūšio, kadangi užėmė aukštą vietą, pasisėdėjo šiek tiek ilgiau. Civilinį ieškinį palaiko. Tas civilinis ieškinys ne tik moralinės žalos atlyginimas, bet tai būtų ir pamoka. Pas gydytoją nebuvo. Savaitę nėjo į darbą, bet nedarbingumo neėmė. Jam buvo padarytos mėlynės ir veido nubrozdinimai, juto skausmą. Traumos ant veido matėsi savaitę. Morališkai iki šiol tai jaučia. Tokia situacija buvo pirmą kartą, todėl tai prisimins visą gyvenimą. Ilgalaikių pasekmių dėl sveikatos nėra.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. O. parodė, kad dirbo pagal požymius, privažiavus PC „Maxima“, buvo pastebėti du jaunuoliai, kurie atitiko požymius, priėjo prie jų. Rado pas jaunuolius telefoną ir suvenyrines kupiūras, jie nieko negalėjo paaiškinti apie telefoną. Tada privažiavo nukentėjęs asmuo, atpažino ir visi nuvyko į policijos komisariatą. Tikrai nepamena, pas ką rado telefoną, o pas ką – pinigus, viskas turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime.

Paskelbus liudytojo R. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 44), liudytojas R. O. parodymus palaikė. Nurodė, kad dėl asmens tapatybės kortelės, tai ten buvo ir kitas ekipažas, kompanija, kurią sulaikė, parodė, kur buvo išmesti daiktai, jie vyko ten, o tuomet į policijos komisariatą. Negali pasakyti, ar jaunuoliai buvo blaivūs, ar blaivus buvo nukentėjęs asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad nakties metu, nepamena kelintą valandą, patruliavo 1 PK teritorijoje ir gavo informacijos, kad įvyko plėšimas ir kad pagal požymius galimai gali būti pasišalinę asmenys į 3 PK teritoriją, gali būti Mindaugo, Algirdo g., kažkur toje vietoje. Nepamena, iš kurios vietos paėmė nukentėjusįjį. Važinėjo su nukentėjusiuoju tarnybiniu automobiliu, tada išgirdo informaciją, kad kitas ekipažas galimai sulaikė įtariamuosius. Privažiavo ir nukentėjęs atpažino asmenis, nepamena, ar iš karto atpažino abu, bet tikrai vieną atpažino, tada pasakė, kad pas jį gali būti jo dokumentai. Kitas ekipažas jį apieškojo, tačiau nerado. Pamena, kad asmuo (R. G.) pasakė, kur numetė to nukentėjusiojo daiktus, jie nuėjo į tą vietą ir rado asmens tapatybės kortelę ir dar kažką. Tada nuvyko į policijos komisariatą ir viskas tuo baigėsi. Nepamena, ar tikrino ir kitus galimai įtartinus asmenis.

Paskelbus liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 40), liudytojas šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltę taip pat pripažino ir parodė, kad 2018-05-08 naktį, apie 2.00 val. jis kartu su R. G. ėjo į „Maximą“, lipo laiptais, esančiais virš Vingrių gatvės, į Mindaugo gatvę. Jie kilo laiptais, o nukentėjęs vyras leidosi laiptais žemyn. Jis prasilenkė su juo, tačiau išgirdo, kad Ruslanas užkalbino vyrą, ką jis jam sakė, jis negirdėjo. Jis pasakė R., kad eitų toliau, tačiau R. kalbėjosi su vyru, girdėjo, kad kalbėjo apie telefoną, lyg tai R. prašė vyro parduoti jam telefoną, tačiau pokalbio esmės jis neatsimena. Jis priėjo arčiau jų, girdėjo kaip R. pasakė: „parduok telefoną“, o vyras jam pasakė: „ne, tai yra viskas mano“, sakė, kad jo rankos yra kraujyje, be to vyras parodė R. vidurinį ištiestą pirštą. Po šio gesto R. kumščiu sudavė smūgį vyrui į veido sritį, po šio smūgio vyras parkrito ant žemės ir R. pradėjo jį mušti, mušė ir kojomis, ir rankomis į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė, tiksliai pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jis bandė atitraukti R. nuo vyro, tempė už rūbų, tačiau R. nereagavo. Jis norėjo spirti R. koja, tačiau pataikė vieną smūgį nukentėjusiajam vyrui į pilvo sritį. Pataikė netyčia, taikėsi į R., tačiau pataikė vyrui. Grumtynių metu vyrui iš kišenės iškrito daiktai, nes muštynių metu tempė vieni kitus už drabužių. Jis pastebėjo, kad iš vyro kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas ir asmens tapatybės kortelė. Jis pasakė R., kad pas vyrą iškrito telefonas ir kortelė, tada R. nustojo jį mušti, pakėlė telefoną nuo žemės ir jie išėjo. Kortelės jie nelietė, nes ji buvo nereikalinga. Vyro asmens tapatybės kortelė liko gulėti ant žemės. Vyras pabėgo laiptais žemyn, o jie nuėjo į „Maximą“. Kai išeidinėjo iš „Maximos“, prie durų juos sulaikė policijos pareigūnai. Jis dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, dėl plėšimo iš anksto nesitarė, kodėl taip išėjo – nežino, viskas įvyko spontaniškai (1 t., b.l. 64-65).

Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, įtariamasis A. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Jis lieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu, jie yra teisingi, jų papildyti arba pakeisti nenori. Prašo vadovautis jo pirminės apklausos duotais parodymais (1 t., b.l. 75-77).

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. savo kaltę dėl plėšimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-05-08 apie 2. 00 val. nakties jis kartu su A. B. ėjo laiptais, tikslaus adreso nežino, link „Maximos“, o laiptais žemyn ėjo vyras. Jis norėjo prieiti prie jo paprašyti cigaretės, priėjo, paprašė cigaretės, o jis pradėjo rodyti jam ištiestą vidurinį pirštą, jis tokį jo gestą suprato kaip įžeidimą. Jis iš karto sudavė vyrui pirmą smūgį rankos kumščiu į veido sritį, pataikė į nosį. Vyrui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po jo smūgio vyras parkrito ant žemės. Jis pradėjo spardyti gulintį ant žemės vyrą, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikė į veidą, iš viso sudavė jam apie 10 smūgių. Vyras bandė pabėgti, nesigynė. A., pamatęs, kad jis muša vyrą, bandė jį sustabdyti, prašė nustoti mušti vyrą, vieną kartą bandė traukti už rankos, tačiau jis nereagavo į jo prašymus. A. vyro nemušė, neprisilietė prie jo. Muštynių metu iš vyro kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas ir asmens tapatybės kortelė, jis tą pamatė, tada nustojo jį mušti. Kai telefonas ir asmens tapatybės kortelė iškrito iš vyro kišenės, jie buvo prie pat vyro, jis pakėlė mobiliojo ryšio telefoną, telefoną pasiėmė sau, o asmens tapatybės kortelę pakėlė ir išmetė į žolę šalia laiptų. Vyras pabėgo laiptais žemyn link Trakų gatvės, o jis kartu su A. nuėjo į „Maximą“. Maždaug po dviejų valandų, kai dar kartą atėjo į „Maximą“, esančią Mindaugo gatvėje, juos sulaikė policijos pareigūnai. Pas jį rado nukentėjusiojo vyro mobiliojo ryšio telefoną, jis pats parodė policijos pareigūnams, kur išmetė vyro asmens tapatybės kortelę. Dėl padaryto jis nuoširdžiai gailisi (1 t., b.l. 132-134).

Įteikus R. G. patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, įtariamasis R. G. parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl plėšimo, tačiau dėl dokumento vagystės jis savo kaltės nepripažįsta. Apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes jis parodymus davė pirminės apklausos metu. Jų pakeisti nenori. Nori papildyti, kad tuo metu, kai mušė vyrą, iš jo kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas ir asmens tapatybės kortelė, jis tą pamatė, tada nustojo jį mušti. Kai telefonas ir asmens tapatybės kortelė iškrito iš vyro kišenės, jie gulėjo prie pat vyro. Jis pats iš vyro kišenės jokių daiktų netraukė. Jis pakėlė mobiliojo ryšio telefoną, telefoną pasiėmė sau, o asmens tapatybės kortelę pakėlė ir išmetė toliau į žolę šalia laiptų. Jis neatsimena, ar vyras matė, kad jis išmetė jo asmens tapatybės kortelę. Vyras pabėgo laiptais žemyn link Trakų gatvės, o jis kartu su A. nuėjo į parduotuvę „Maxima“. Jis neturėjo tikslo vogti vyro asmens tapatybės kortelės, ji jam nebuvo reikalinga. Mobiliojo ryšio telefoną policijos pareigūnai rado pas jį, prisipažįsta, kad mobiliojo ryšio telefoną pavogė, tačiau asmens tapatybės kortelės nevogė, vėliau jis pats parodė policijos pareigūnams, kur ją išmetė, ją rado ir gražino vyrui (1 t., b.l. 148-151).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis buvo renginyje „Protų mūšis” kažkur prie „Rimi” parduotuvės, esančios Vilniuje, Kedrų g. 4. Apie 2. 00 val. 2018-05-08 jis praėjo „Maxima” parduotuvę, eidamas namo ir leidosi laiptais nuo Mindaugo g. 14 B link Vingrių g. 11A, Vilniuje. Praėjęs laiptų vidurį prieš save jis pamatė du nepažįstamus vaikinus. Kuris vaikinas, nepamena, bet vienas iš jų trenkė koja jam per kojas. Nuo smūgio jis parkrito ir jie abu pradėjo jį spardyti kojomis nemažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Jis gulėjo ir dengė galvą. Kai jį nustojo mušti, jis atsikėlė, vaikinų jau nebuvo. Jis patikrino kišenes ir pastebėjo, kad iš kišenės dingo jo asmens tapatybės kortelė bei mobilusis telefonas „Mi” 150 eurų vertės, jame buvo “Tele 2” SIM kortelė, numerio neprisimena, ir jame buvo atminties kortelė 20 eurų vertės. Iš požymių įsidėmėjo, kad jie buvo jauni ir lyg tai tamsių plaukų. Po šio įvykio jis sugrįžo namo ir per brolio telefoną per programėlę matė telefono judėjimo maršrutą ir kartu su policininkais Vilniuje Mindaugo gatvėje sulaikė tuos pačius vaikinus, kurie turėjo jo telefoną, o vėliau parodė, kur išmetė jo asmens tapatybės kortelę. Į teismo med. ekspertizę nesikreips (1 t., b.l. 14).

Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad 2018-05-08 jam einant žemyn laiptais link Trakų gatvės jis prasilenkė su dviem vaikinais, jis leidosi laiptais žemyn, o jie ėjo į viršų. Vienas iš jaunuolių, jo atpažinti negali, nes neįsidėmėjo jo veido bruožų ir kaip buvo apsirengęs, staiga, nieko nesakęs sudavė jam smūgį. Pirminės apklausos metu jis pasakė, kad pirmą smūgį jam sudavė per kojas, bet tiksliai pasakyti kur buvo suduotas smūgis, jis negali, nes neatsimena, nes po to smūgio jis pargriuvo ant žemės. Galimai dėl to, kad jis iš karto pargriuvo ant žemės, jis ir pasakė, kad smūgis buvo suduotas per kojas, bet galėjo būti suduotas ir iš karto į veidą. Kaip sakė, po smūgio jis pargriuvo ant žemės, iš karto užsidengė galvą nuo smūgių, kas jį mušė, jis nematė, nes gulėjo užsidengęs rankomis galvą, tačiau pagal smūgių kiekį jam pasirodė, kad jį mušė ne vienas asmuo. Daugiausiai smūgių jam buvo suduota į galvos sritį, tik vienas smūgis buvo į šonkaulius. Jis nematė asmens, kuris jį mušė, jo nurodyti, atpažinti ir apibūdinti negali. Jis nejuto, kad kažkas apžiūrinėjo jo kišenes, nepajuto, kaip jam iš priekinės kelnių kišenės pavogė telefoną ir asmens tapatybės kortelę, tiesiog po to, kai jį nustojo mušti, jis atsikėlė, įkišo ranką į kelnių kišenę ir pamatė, kad nėra telefono ir asmens tapatybės kortelės, todėl ir pamanė, kad vaikinai ištraukę telefoną nustojo jį mušti dėl to, kad rado ką pavogti, todėl ir nebemušė ir iš karto pabėgo. Kai jį mušė, aplinkui jokių pašalinių žmonių nebuvo, jis negirdėjo, kad kas nors prašytų jų nustoti jį mušti. Viskas įvyko labai greitai, tiesiog jį pradėjo mušti, mušė apie minutę, o po pabėgo. Jis atsistojo, patikrino kelnių kišenes ir pamatė, kad nėra mobiliojo telefono ir asmens tapatybės kortelės. SIM kortelė, buvusi telefone, materialinės vertės neturi. Jis grįžo namo, namuose pažiūrėjo per programėlę, kad telefonas nėra išjungtas, pamatė preliminarią telefono buvimo vietą ir iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su policijos pareigūnais sekė telefono signalą, pavyko nustatyti, kad telefonas yra Mindaugo gatvėje. Nuvyko į Mindaugo gatvę ir pamatė išeinančius iš „Maximos“ du vaikinus, kuriuos jis atpažino, būtent jie jį užpuolė. Pas vieną iš vaikinų buvo rastas jo telefonas. Paklausė jo, kur yra jo asmens tapatybės kortelė, jis su policijos pareigūnu nuėjo į įvykio vietą ir grįžo su jo asmens tapatybės kortele. Dėl sumušimų jis į gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips, į TMI nesikreips, greitosios pagalbos nekvietė. Kadangi telefonas ir asmens tapatybės kortelė jam yra gražinti, jis dėl turtinės žalos pretenzijų neturi. Dėl turtinės žalos civilinio ieškinio nereikš. Kadangi jis buvo sumuštas, veide liko mėlynės, jis nėjo į darbą, dėl sumušimų patyrė fizinį skausmą, prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl neturtinės žalos, moralinę žalą vertina 200 eurų (1 t., b.l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. O. parodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 04:05 val. jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. iš VPK OVS gavo nurodymą dirbti pagal požymius, tuo metų buvo pranešimas apie plėšimą, kurio metu iš pranešėjo buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, įvykio adresas Kalvarijų g., Vilnius, kur tuo metu jau dirbo patrulis V1717. Radijo ryšiu susisiekus su patruliais V1717 paaiškėjo, kad plėšimas buvo įvykdytas adresu tarp Mindaugo ir Vingrių gatvių atkarpoje ant laiptų, nurodyti įtariamųjų požymiai: tai buvo du jaunuoliai iki 20 metų, tamsiai apsirengę, išskirtinių požymių neturėjo, pranešėjas nespėjo įsidėmėti. Dirbant pagal požymius, Mindaugo g., prie parduotuvės „Maxima“ buvo pastebėti du jaunuoliai, kurie atitiko įtariamus vaikinus, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. B. ir R. G.. Apžiūros metu, kiek pamena, pas R. G. kelnių kišenėje rado juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „MI“, apie kurį jis nieko negalėjo paaiškinti, paprašius jo įjungti telefoną, jis to padaryti taip pat negalėjo, taip pat pas jį buvo rastos suvenyrinės kupiūros. Netrukus prie jų privažiavo patrulis VI717 kartu su nukentėjusiuoju R. M., kuris atpažino savo mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. ir vyriausiuoju patruliu E. Z., apie 04:25 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) apiplėšė asmenį bei sumušė. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko nukentėjusysis, kuris prisistatė R. M., ir jo brolis A. M.. R. M. paaiškino, kad prieš 20 minučių jį sumušė prie laiptų, vedančių nuo Vingrių g. link Mindaugo g. 11 „MAXIMA“ parduotuvės ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną „MI” ir asmens tapatybes kortelę. Taip pat paaiškino, kad jis turi programėlę, kuri rodo, kad telefonas netoli tos vietos, kur ji sumušė. Vykstant link minėtos vietos, prie jų prisijungė dar vienas ekipažas AP-1731. Atvykus iki Vingrių g. - Mindaugo g. sankirtos, išlipo iš automobilio bei pradėjo paiešką pėsčiomis. Priėjus prie Vingrių g. 5 pastato, prie jo bei E. Z. privažiavo AP-1731. Kadangi Vingrių g. 5 pastato viena iš laiptinių durų buvo atidarytos, todėl buvo nuspręsta patikrinti patalpas, patikrinę patalpas nieko nerado. Išėjus iš Vingrių g. 5 pastato, pastebėjo, kaip nuo Mindaugo g. link Vingrių g. einančių laiptų bėga tamsiai apsirengęs jaunuolis. Sušukus „STOK POLICIJA“, jaunuolis sustojo, jam buvo liepta prieiti. Priėjęs jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Ž., atlikus dalinę asmens apžiūrą nieko įtartino nerado. Paklausus jaunuolio, kodėl bėgo, jis atsakė, kad prie Mindaugo g. 11, parduotuvės „MAXIMA“ prie jo pristojo du jaunuoliai, grasino fiziškai susidoroti. Paklausus, kaip jaunuoliai buvo apsirengę, jis atsakė, kad vienas su kepure, o kitas su raudonais treningais. Kadangi A. Ž. su savimi draudžiamų daiktų ar minėto telefono neturėjo, todėl jį paleido. Tuomet AP-1731 ekipažas nuvyko patikrinti prie Mindaugo g. 11, parduotuvės “MAXIMA“ informacijos, o jis kartu su E. pėsčiomis ėjo link Mindaugo g. 11 „MAXIMA“ pastato. Priėję „MAXIMA“, pastebėjo, kaip AP-1731 bendrauja su dviem jaunuoliais, kurie atitiko A. nurodytus požymius. Kaip vėliau paaiškėjo, jaunuoliai prisistatė R. G. ir A. B.. AP-1731 ekipažo pareigūnai atliko asmenų dalinę apžiūrą bei pas R. G. treningo kišenėje rado pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „MI”. Į įvykio vietą privažiavo jo kolega D. K. su E. Z. bei nukentėjusiuoju R. M., kuris atpažino minėtus jaunuolius kaip jo skriaudikus ir patvirtino, kad minėtas mobilusis telefonas, kuris rastas pas R., yra tikrai jo. Paklausus, kur jie padėjo R. asmens tapatybės kortelę, R. paaiškino, kad numetė prie laiptų, kur jį ir užpuolė. Nuėjus su R. bei kolega E. Z. prie laiptų, ant žolės rado numestą asmens tapatybės kortelę, priklausančią R. M.. R. ir A. buvo sulaikyti ir pristatyti į 1 PK. Prieš R. buvo panaudoti spec. priemonės – antrankiai, kadangi asmuo parodė jiems kur išmetė R. M. asmens tapatybės kortelę, todėl, kad nepabėgtų, jam buvo uždėti antrankiai. Taip pat R. paaiškino, kad mušė R. tik jis, A. nieko nedarė, ir jis ištraukė iš R. kišenės mobiliojo ryšio telefoną ir asmens tapatybės kortelę, kurią vėliau išmetė į žolę (1 t., b.l. 40-41).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. 3.59 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prieš 20 min. netoli namų buvo užpultas ir sumuštas pranešėjo brolis R. M., iš jo atimtas telefonas. Nuo GMP atsisakė (1 t., b.l. 4-5).

Nukentėjusysis R. M. 2018 m. gegužės 8 d. surašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jam leidžiantis nuo „Maximos“, jį užpuolė keli vaikinai, spyrė į kojas, jam pargriuvus, jie ėmė spardyti į veidą, pilvą, nugarą. Vėliau pavogė jo mobilų telefoną MI ir asmens tapatybės pasą. Jis iki šiol jaučia psichologinį stresą, skausmą ties šonkauliais, kojos srityje, yra mėlynė po akimi, įskelta lūpa, iškruvinti drabužiai. Jaučia psichologinę baimę (1 t., b.l. 6).

 Taip pat nukentėjusysis R. M. 2018 m. gegužės 8 d. surašė protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 2.00 val. Vilniuje, tarp Mindaugo g. 14B ir Vingrių g. 11A, per vidurį laiptų du nepažįstami vaikinai, panaudoję smurtą, pagrobė mobilaus ryšio telefoną MI bei asmens tapatybės kortelę. Žala 170 eurų (1 t., b.l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – laiptų, esančių Vilniuje, tarp Mindaugo g. 14B ir Vingrių g. 11A, apžiūra. Apžiūrėjus nustatyta, kad įvykio vieta yra maždaug per vidurį kalno. Joje jokių grumtynių pėdsakų nesimato, vaizdo fiksavimo kamerų nesimato (1 t., b.l. 11-12).

2018 m. gegužės 9 d. Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 14802483, išduota R. M. vardu, ir juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas MI, be išorinių pažeidimų (1 t., b.l. 29-34).

2018 m. gegužės 9 d. pakvitavimu R. M. patvirtino atgavęs asmens tapatybės kortelę ir mobilaus ryšio telefoną (1 t., b.l. 36).

Alkotesterio kvitai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 8 d. 6.01 val. A. B. buvo blaivus, 6.08 val. R. G. buvo blaivus (1 t., b.l. 49, 113).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad A. B. ir R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamieji A. B. ir R. G. pripažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – plėšimą, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, t.y. abu kaltinamieji pripažino, kad kildami laiptais nuo Vingrių g. link Mindaugo g. sutiko besileidžiantį žemyn nukentėjusįjį R. M., kurį užkalbino, o po to jį užpuolė, R. G. spyrė nukentėjusiajam į kojas ir šiam pargriuvus, spardė jį į įvairias kūno vietas, o A. B. spyrė nukentėjusiajam į pilvą, R. G. ištraukus iš nukentėjusiojo kišenės mobilaus ryšio telefoną ir asmens tapatybės kortelę, abu pasišalino, kortelę išmetė. R. G. pareikšto kaltinimo dėl dokumento pagrobimo kaltinamasis R. G. nepripažino. Neneigė ištraukęs nukentėjusiajam iš kišenės asmens tapatybės kortelę, tačiau nurodė, jog pamatęs, kad tai asmens dokumentas, jo nepasiėmė, o iš karto išmetė į žolę toje pačioje vietoje, kur buvo užpultas nukentėjusysis.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo faktą, be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiojo R. M. parodymai, liudytojų R. O. ir A. Š. parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamųjų neprovokavo, jie nieko nesakydami jį užpuolė ir ėmė mušti į įvairias kūno vietas, ištraukė iš džinsų kišenės telefoną bei asmens tapatybės kortelę ir pasišalino; mobiliąja programėle nustačius nukentėjusiojo telefono judėjimo vietą, jie buvo sulaikyti prie prekybos centro Maxima, pas vieną jų rastas telefonas, taip pat kaltinamiesiems parodžius rasta asmens tapatybės kortelė.

Aplinkybes apie kaltinamųjų buvimo vietos nustatymą, telefono suradimą pas R. G. bei asmens tapatybės kortelės suradimą patvirtino policijos pareigūnų parodymai. R. O. patvirtino, jog apžiūros metu pas R. G. kelnių kišenėje rado juodos spalvos telefoną MI, apie kurį asmuo nieko negalėjo paaiškinti ir negalėjo telefono įjungti, nukentėjusysis atpažino telefoną kaip savo. A. Š. taip pat patvirtino, jog sulaikius jaunuolius nukentėjusysis atpažino savo telefoną bei sulaikytuosius kaip savo skriaudikus; R. G. pripažino mušęs nukentėjusįjį ir ištraukęs iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną bei asmens tapatybės kortelę, nurodė, jog A. nieko nedarė, paklaustas apie nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę, pasakė, kad numetė prie laiptų, kur ir buvo užpuolę nukentėjusįjį, bei parodė tą vietą; nuvykus kartu su juo, buvo rasta nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelė. Be to, liudytojo A. Š. nurodytos aplinkybės apie kito asmens, A. Ž., sulaikymą bei jo paaiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad plėšimas nebuvo spontaniškas, išprovokuotas paties nukentėjusiojo elgesio. Taigi, A. Š. nurodė, jog ieškant nukentėjusiojo nurodytų asmenų, netoliese nuo plėšimo vietos buvo pastebėtas jaunuolis (A. Ž.), kuris ėmė bėgti, o sustabdytas savo elgesį aiškino tuo, jog Mindaugo g. 11, prie prekybos centro Maxima prie jo pristojo du jaunuoliai, kurie grasino fiziškai susidoroti, vienas iš jaunuolių buvo su raudonais treningais. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. patvirtino, kad buvo apsirengęs raudonomis treninginėmis kelnėmis. Dar daugiau, ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad tai R. užkalbino nukentėjusįjį, lygtai prašė parduoti telefoną; t. y. jau prieš panaudojant smurtą kaltinamieji turėjo tikslą gauti telefoną. Užpuolimas vyko nakties metu, nuošalioje, neapšviestoje vietoje, nukentėjusysis buvo vienas, o kaltinamieji dviese, nenustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusiojo rankos buvo kruvinos ar kad jis dėl kažkokių priežasčių norėjo pasipuikuoti prieš nepažįstamus, reikalaujančius parduoti telefoną, asmenis, neva pasakodamas apie savo rankas „kraujyje“ ar rodydamas nepagarbius gestus, todėl kaltinamųjų parodymai apie paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį laikytini siekiu sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamą elgesį bei sušvelninti atsakomybę. Kaltinamieji nutraukė savo nusikalstamus veiksmus tik tuomet, kai užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Taigi, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, jog abu kaltinamieji veikė bendrai panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t.y., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiojo R. M., R. G. trenkė nukentėjusiajam koja per kojas, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, mušė nukentėjusįjį R. M. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, A. B. koja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į pilvo sritį, R. G. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Mi“ 150 eurų vertės su jame buvusia 16 GB atminties kortele 20 eurų vertės, ir asmens tapatybės kortelę, išduotą nukentėjusiojo R. M. vardu, po ko kartu su A. B. pasišalino, tokiais savo veiksmais panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. M. priklausantį 170 eurų vertės turtą. Kaltinamieji prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinę prievartą kaip priemonę užvaldyti jo turtą, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Tačiau kaltinimas R. G. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, nes nenustatytas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė. Kaltinamasis R. G. neginčija, jog iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė ne tik mobiliojo ryšio telefoną, bet ir asmens tapatybės kortelę, tačiau teigia, kad abu šiuos daiktus ištraukė vienu veiksmu, o pamatęs, kad tai asmens tapatybės kortelė, ją tuoj pat išmetė į žolę. Šie kaltinamojo parodymai nepaneigti jokiais objektyviais duomenimis. Nukentėjusysis paaiškino, kad telefonas ir asmens tapatybės kortelė buvo toje pačioje džinsų kišenėje. Minėta, plėšimas padarytas tamsiuoju paros metu, neapšviestoje vietoje, taigi, kaltinamasis galėjo nesuprasti, jog traukdamas nukentėjusiajam iš kišenės telefoną, kurį galėjo nuspėti esant kišenėje pagal jo kontūrus, kartu traukia būtent dokumentą – asmens tapatybės kortelę, o ne, pavyzdžiui, banko kortelę. Kaip nustatyta tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojo A. Š. parodymais, R. M. asmens tapatybės kortelė iš tiesų buvo rasta plėšimo vietoje. Kaltė padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia būtent asmens dokumentą, numato, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis neteks dokumento, ir nori tokių padarinių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog R. G. turėjo tyčią pagrobti R. M. asmens dokumentą, todėl nesant būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios, R. G. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

A. B. ir R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors abu kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamą veiką – plėšimą, tačiau jų parodymai nebuvo nuoseklūs, jų nurodomos šios veikos padarymo aplinkybės prieštarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie nuoširdžiai gailisi, todėl tai nepripažintina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Skirdamas A. B. ir R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamųjų veiksmus bei jų intensyvumą darant nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo motyvus, pagrobto turto vertę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. B. ir R. G. buvo pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, šiuo metu neįsiteisėjęs ir kaltinamieji laikytini neteistais, tačiau nusikalstamas veikas skiriantis neilgas laiko tarpas (nepraėję vieneri metai), tai, kad nusikalstamos veikos savanaudės, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl vagystės, pastarąjį kartą panaudotas smurtas – rodo kaltinamųjų įžūlumą, siekį bet kokiais metodais gauti pinigų savo poreikių patenkinimui. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad abu kaltinamieji yra nepilnamečiai, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteisti (1 t., b.l. 82-83, 155-156). A. B. baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas (administracinės teisenos bylos nutrauktos nesuėjus įstatymo numatytam amžiui, nuo kada galima administracinė atsakomybė) (1 t., b.l. 84-89), R. G. baustas administracine tvarka itin daug kartų, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už alkoholinių gėrimų gėrimą, neblaivaus pasirodymą, kt. (1 t., b.l. 157-180), jo mama neįgali, pajamų šaltinis – jos gaunama pašalpa. Abu kaltinamieji nedirba, nurodo, kad mokosi. A. B. Liepkalnio mokyklos charakterizuojamas neigiamai, kaip nelankantis pamokų, turintis žalingų įpročių, darantis neigiamą poveikį kai kuriems mokiniams, nurodoma, kad su jo tėvais visiškai nėra bendravimo (1 t., b.l. 91-92).

Už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nors A. B. ir R. G. yra nepilnamečiai ir neteisti, vis tik švelnesnė baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė – areštas, kaip reali bausmė, manytina, nagrinėjamu atveju neturi būti skiriama, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas nenumato, bei įvertinus BK 91 straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, A. B. ir R. G. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant kaltinamiesiems BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, kurios parinktinos įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes. Kadangi turtinės žalos nukentėjusiajam nebuvo padaryta, BK 84 straipsnyje numatyta auklėjamojo pobūdžio priemonė neskirtina. 

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis R. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad tokia suma susidarė dėl kūno, ypač veido, sužalojimo. Darbe jam reikia bendrauti su žmonėmis, tad dėl atsiradusios mėlynės prie akies ir veido nubrozdinimų turėjo praleisti savaitę laiko nedirbdamas, kol sugis žaizdos. Dėl šonkaulio sumušimo kelias dienas juto skausmą kvėpuodamas ir judėdamas. Patyrė moralinę žalą, nesijautė saugus tamsos metu, ilgą laiką sunkiai miegojo. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat motyvavo, kad civilinis ieškinys ne tik moralinės žalos atlyginimas, bet tai būtų ir pamoka kaltinamiesiems. Pas gydytoją nebuvo, savaitę nėjo į darbą, bet nedarbingumo neėmė. Ilgalaikių pasekmių dėl sveikatos nėra. Traumos ant veido matėsi savaitę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų – sumušimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, dėl patirtų sužalojimų kurį laiką jautė diskomfortą. Jis buvo užpultas nuošalioje vietoje, spardomas, atimti jam priklausantys daiktai; dėl to jautė nesaugumo jausmą. Tačiau visgi teismas pažymi, jog į gydytojus nukentėjusysis nesikreipė, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Kaip nurodė pats R. M., traumos ant veido matėsi savaitę. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne kaltininko nubaudimas. Tai įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas tyčinis, smurtinio pobūdžio, turtinė žala nepadaryta; nors kaltininko turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant padarytą žalą, atsižvelgtina, jog kaltinamieji yra nepilnamečiai, mokosi, nukentėjusiojo sveikata nebuvo žymiai sutrikdyta; todėl spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos, taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas, nukentėjusiajam R. M. iš kaltinamųjų priteistina solidariai 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. ir R. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurios pradėjus bausmės vykdymą naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant A. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 8 d. 4.50 val. iki 2018 m. gegužės 8 d. 14.52 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

R. G. (R. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant R. G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi arba darbu, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į R. G. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 8 d. 4.50 val. iki 2018 m. gegužės 8 d. 15.56 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. G. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš A. B. ir R. G. solidariai priteisti R. M. 400 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

A. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo S. B. (S. B.), nustatant, kad ši atstovo pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jo sūnus – kaltinamasis A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

R. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės I. K., nustatant, kad ši atstovės pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis R. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                          Ilona Mateikienė